Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-14 · Civilinė byla Nr. 2S-128-460/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
2S-128-460/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
L. K.
Suinteresuotas asmuo
A. B. J.
Civilinė byla Nr. 2S-128-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05843-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 3.3.2.5
-*KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. B. J., antstolė B. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja 2019 m. liepos 26 d. pateikė skundą (b. l. 3-5) antstolei B. T., juo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2019 m. gegužės 16 d. patvarkymo Nr. S-19-5-12705, 2019 m. birželio 3 d. patvarkymo Nr. S-19-5-14479, 2019 m. birželio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-5-14481; 2) panaikinti antstolės B. T. priimtą 2019 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. S-19-5-12705, 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą Nr. S-19-5-14479, 2019 m. birželio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-5-14481 bei visus vėlesnius patvarkymus: 2019 m. birželio 13 d. Nr. S-19-5-15326, 2019 m. liepos 1 d. Nr. S-19-5-17627, 2019 m. liepos 1 d. Nr. S-19-5-17643, 2019 m. liepos 11 d. Nr. S-19-5-18897, įpareigoti antstolę užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0005/11/00045 bei įpareigoti grąžinti į pareiškėjos banko sąskaitą po 2019 m. gegužės 16 d. nurašytas pinigines lėšas. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. gegužės 16 d. antstolė B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045 priėmė patvarkymą Nr. S-19-5-12705 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos L. K., išieškotojo A. B. naudai, kuriame nurodomas skolos likutis 5 139,70 Eur, vykdymo išlaidų suma 530,87 Eur. 2019 m. birželio 3 d. dėl šio patvarkymo pareiškėja kreipėsi į antstolę ir prašė pateikti išieškomų delspinigių paskaičiavimą, kadangi manė, jog išieškojimas yra visiškai nepagrįstas ir antstolė vykdo jau įvykdytą vykdomąjį dokumentą.

2. Antstolė, atsakydama į pareiškėjos prašymą 2019 m. birželio 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-5-14479 dėl jos 2019 m. birželio 3 d. prašymo, jame nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045 išieškota iš viso 2 924,82 Eur, iš kurių padengta žyminis mokestis (skola) 18,83 Eur, 5 procentai metinės palūkanos – 414,09 Eur ir 0,2 proc. dienos palūkanos – 2 491,90 Eur; 2019 m. birželio 4 d. liko išieškoti 1 254,92 Eur, 5 proc. metinių palūkanų – 23,89 Eur, 0,2 proc. dienos palūkanų – 3 906,38, Eur, iš viso – 5 185,19 Eur; vykdomojoje byloje išieškota vykdymo išlaidų – 646,81 Eur, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 542,08 Eur. Šis patvarkymas prieštarauja vykdymo byloje esantiems patvarkymams, iš kurių matyti, kad vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas 2019 m. balandžio mėnesį ir vykdomoji byla turėjo būti užbaigta. Tačiau vykdymo veiksmai ne tik nebuvo užbaigti, bet pradėti iš naujo, priimtas ir dar vienas patvarkymas, kuriuo nepagrįstai priskaičiuotos naujos vykdymo išlaidos, kaip naujai pradėtoje vykdomojoje byloje.

3. Pareiškėjos nuomone, antstolės B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045 priimtas 2019 m. gegužės 16 d. patvarkymas Nr. S-19-5-12705, 2019 m. birželio 3 d. patvarkymas Nr. S-19-5-14479, 2019 m. birželio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-5-14481 yra nepagrįsti ir neteisėti ir turi būti panaikinti. Pareiškėja pažymi, kad išieškotojas A. B. J. 2011 m. sausio 7 d. antstolei B. T. pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą, pagal kurį antstolė turėjo išieškoti iš pareiškėjos L. K. išieškotojo A. B. J. naudai 3 500 Lt skolos, 833 Lt delspinigių, 0,2 procentų delspinigių nuo 3 500 Lt skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2010 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų nuo 3 500 Lt skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Lt žyminį mokestį. Pateikus vykdomąjį raštą, antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0005/11/00045. Vykdomasis raštas buvo pateiktas pareiškėjos darbovietei, išieškomos sumos buvo pervedamos į antstolės depozitinę sąskaitą, iš kurios antstolė pervesdavo išieškotojui. Pareiškėjos nuomone, 2013 m. rugpjūčio 20 d. visa skola išieškotojui A. B. J. buvo išieškota. Šį faktą, pasak pareiškėjos, patvirtina antstolio darbuotojo įrašai vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045 ir pareiškėjos darbovietės UAB „Reitan convenience“ 2013 m. rugpjūčio 20 d. raštas, kuriame nurodyta, kad padengta visa skola – 4 398 Lt (1 273,74 Eur). Po skolos išieškojimo buvo paskaičiuoti priteisti delspinigiai 6 188,00 Lt (1 792,16 Eur). Šis faktas yra užfiksuotas 51-ame vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00045 lape, o 52-ame lape paskaičiuotos 5 procentų metinės palūkanos, kurių suma 2 78,02 Lt (80,52 Eur). 2013 m. birželio 18 d. antstolės priimtu patvarkymu Nr. S-13016781 buvo paskaičiuoti 0,2 procentu priteisti delspinigiai už 884 dienas iš viso 6 188 Lt (1 792,16 Eur) (vykdomoji byla Nr. 0005/11/00045, b. l. 60). Dėl paskaičiuotų delspinigių išieškojimo 2013 m. birželio 18 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S- 13016785, kuris buvo išsiųstas vykdyti pareiškėjos darbovietei UAB „Reitan convencience Lithuania“ (vykdomoji byla Nr. 0005/11/00045, b. l. 61). UAB „Reitan convencience Lithuania“ vykdė išskaitymus iš pareiškėjos darbo užmokesčio iki 2015 m. kovo mėn. 2015 m. sausio 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-15002048 nurodyta, kad liko išieškoti 1 646,42 Eur skolos ir 28,96 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjus išėjus iš darbo, 2015 m. kovo 31 d. antstolės patvarkymu Nr. S-15010608 buvo leista skolą mokėti jai pačiai (vykdomoji byla Nr. 0005/11/00045, b. l. 90). 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. S-15023293 likusi skola perduota vykdyti pareiškėjos naujai darbovietei UAB „Home group“, patvarkyme nurodytas skolos likutis 1 546,42 Eur. 2016 m. sausio 15 d. UAB „Home group“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pagal 2015 m. liepos 5 d. patvarkymą Nr. S-15023293 iš pareiškėjos L. K. buvo išieškota 452,60 Eur, likusi skola 1 093,82 Eur. 2016 m. lapkričio 24 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-16029460, kurį perdavė vykdyti pareiškėjos darbovietei UAB „Klaipėdos kartono tara“ (vykdomoji byla Nr. 0005/11/00045, b. l. 124). Iš vykdomojoje byloje pateiktų pažymų matyti, kad 2017 m. iš pareiškėjos darbo užmokesčio buvo išieškota 280 Eur skola, 2018 m. – 580 Eur skola. 2018 m. lapkričio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-18022054 nurodytas skolos likutis – 339,29 Eur. 2019 m. balandžio mėnesio skolos (paskaičiuotų delspinigių) išieškojimas baigtas vykdyti, pervedant likusius 116 Eur (vykdomoji byla Nr. 0005/11/00045, b. l. 153). UAB „Klaipėdos kartono taros“ pažyma patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymas Nr. S-16029460 buvo pilnai įvykdytas, todėl, pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad 2019 m. gegužės 16 d. patvarkymas Nr. S-19-5-12705 dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodomas skolos likutis 5 139,70 Eur, vykdymo išlaidų suma 530,87 Eur yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2019 m. balandžio mėnesį UAB „Klaipėdos kartono tarai“ pervedus skolos likutį, vykdymas vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045 turėjo būti užbaigtas, o ne pradėtas vykdyti. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad pagrindinė skola buvo išieškota 2013 m. birželio mėnesį, o vėliau daugiau kaip penkis metus buvo išieškomi teismo priteisti delspinigiai ir procesinės palūkanos. 2019 m. balandžio mėnesį Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15688-796/2010 buvo pilnai įvykdytas, tai patvirtina vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00045 medžiaga. Pareiškėjos nuomone, kad vykdymas šioje byloje buvo pradėtas vykdyti iš naujo, galima teigti, susipažinus su 2019 m. birželio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu, kuriame nurodytos 28,96 Eur būtinos vykdymo išlaidos, kurios įtraukiamos, pradedant vykdymo veiksmus byloje. 2019 m. birželio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime įtrauktas užmokestis už veiksmus, atliktus po 2019 m. gegužės 16 d. patvarkymo priėmimo. Šie veiksmai neturėjo būti atlikti, todėl vykdymo išlaidos yra visiškai nepagrįstos. Pareiškėja nurodė, kad neaišku, kuo remiantis paskaičiuotas ir 810,99 Eur atlygis antstoliui, kadangi vykdymo išlaidų likutis 2015 m. sausio 22 d. išieškotų lėšų patvarkyme nurodytas tik 28,96 Eur. Pareiškėjos nuomone, 2019 m. birželio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

4. Antstolė B. T., susipažinusi su pareiškėjos skundu, 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu Nr. S-19-5-21219 (b. l. 6-10) tenkino pareiškėjos L. K. skundo dalį dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujino praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, kitoje dalyje pareiškėjos skundo netenkino ir nepanaikino skundžiamų patvarkymų, neužbaigė vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00045 vykdymo ir negrąžino iš skolininkės išieškotų piniginių lėšų. Antstolė nurodė, kad jai pateiktame vykdomajame rašte nurodyta išieškoti iš atsakovės L. K. 3 500 Lt skolą, 833 Lt delspinigių, 0,2 procentus delspinigių nuo 3 500 Lt skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2010 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų nuo 3 500 Lt skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Lt žyminį mokestį ieškovui A. B. J.. Antstolė įvertino pateiktame skunde išdėstytas aplinkybes, dėl kurių L. K. praleido skundo pateikimo terminus. Antstolė sutiko su skunde išdėstytais motyvais, kad terminas skundui dėl antstolio veiksmų pateikti praleistas, esant svarbioms priežastims, todėl pareiškėjos terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti atnaujintino. Kitų 2019 m. liepos 25 d. skunde išdėstytų pareiškėjos reikalavimų netenkino. Antstolė pažymėjo, kad sutiktina su pareiškėjos skunde išdėstytomis aplinkybėmis, jog vykdomojoje byloje priimtuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma, jog išieškota suma yra skiriama skolos dengimui. Tačiau vien ši aplinkybė savaime neįrodo, kad skola yra visiškai išieškota. Priimti patvarkymai, kuriuose klaidingai nurodytas išieškotinos skolos likutis negali būti tinkamas juridinis pagrindas nustatant išieškotinos skolos likutį. Skundžiamuose patvarkymuose skolos likutis nustatytas, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei antstolei pateiktu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. vykdomuoju raštu, išduotu civilinėje byloje Nr. 2-15688-796/2010. Antstolei pateiktame vykdomajame dokumente nurodyta ne tik išieškoti skolą ir bylinėjimosi išlaidas, bet ir 5 procentų metines palūkanas bei 0,2 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą skolos sumokėjimo dieną. Antstolis privalo išieškoti vykdomajame dokumente nurodytas sumas, kadangi atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nevertina pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo ir jo nerevizuoja. Atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą palūkanų bei delspinigių apskaičiavimo tvarką, nustatyta, jog vidutiniškai per vieną mėnesį susidaro apie 4,17 Eur 5 procentų metinių palūkanų ir apie 60,82 Eur 0,2 procentų delspinigių. Vadinasi, pagrindinė skola būtų dengiama tik tokiu atveju jei iš skolininkės per vieną mėnesį būtų išieškoma didesnė nei 65 Eur suma. Priešingu atveju išieškotos sumos būtų skiriamos metinių palūkanų ir delspinigių dengimui. Šiuo atveju per visą vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00045 vykdymo laikotarpį iš skolininkės L. K. išieškota piniginių lėšų suma yra mažesnė nei palūkanų bei delspinigių suma, todėl darytina pagrįsta išvada, jog pagrindinė skola vykdomojoje byloje negali būti padengta net iš dalies. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (CPK 753 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 84 punktas, CK 6.54 straipsnis) bei vykdomajame dokumente nurodytas sumas, darytina pagrįsta išvada, kad iš išieškotų sumų pirmiausia turi būti padengtas žyminis mokestis, kuris sudaro 18,83 Eur (65 Lt), antrąja eile 5 procentų metinės palūkanos. Kadangi delspinigiai yra netesybų porūšis, o pagal CK 6.54 straipsnio 3 dalį, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, todėl delspinigiai dengiami tik visiškai padengus kreditoriaus išlaidas ir nustatytas palūkanas, t. y. trečiąja eile. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš pareiškėjos L. K. išieškotos piniginės lėšos pagrįstai turi būti skirstomos žemiau nurodyta tvarka. Pirmoji iš skolininkės išieškota ir išieškotojui pavesta suma – 26,36 Eur (91 Lt), kuri pervesta 2011 m. vasario 10 d., skirta padengti išieškotojo apmokėtoms būtinoms vykdymo išlaidoms (pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojas A. B. J. sumokėjo 28,96 Eur, kas atitinka 100 Lt, būtinų vykdymo išlaidų). Antroji iš skolininkės išieškota ir išieškotojui pavesta suma – 43,80 Eur (151,25 Lt), kuri pervesta 2011 m. vasario 18 d., paskirstyta: 2,61 Eur – padengtos likusios išieškotojo apmokėtos būtinos vykdymo išlaidos, 18,83 Eur – padengtas visas vykdomajame dokumente nurodytas žyminis mokestis, 17,50 Eur – padengtos visos tai dienai apskaičiuotos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 4,86 Eur – padengta dalis 0,2 procentų dydžio delspinigių. Vėlesnės iš skolininkės L. K. išieškotos ir ieškotojui A. B. J. pervestos lėšos yra skirtos metinių palūkanų ir delspinigių dengimui. Iš išieškotos sumos padengus 5 procentų dydžio metines palūkanas, likusi piniginių lėšų suma skiriama delspinigių dengimui. Tačiau visais atvejais išieškota piniginių lėšų suma nebuvo pakankama visa apimtimi padengti delspinigius, todėl pagrindė skola net nėra dengiama. Vykdant vykdomąją bylą, taip pat išieškotos vykdymo išlaidos – 704,17 Eur, t. y. 28,96 Eur būtinų vykdymo išlaidų, 348,94 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 326,27 Eur antstolio atlygio. Pažymėtina, kad vykdant vykdomąją bylą, visiškai išieškotos būtinos vykdymo išlaidos, taip pat išieškotos papildomos vykdymo išlaidos, tuo tarpu antstolio atlygis išieškotas proporcingai su skola. Pažymėtina, kad antstolio atlygis apskaičiuotas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 p. įtvirtintą formulę. Vykdymo proceso šalims pateikiamas 2019 m. gegužės 14 d. papildomų vykdymo išlaidų detalizavimas, suvedant finansinę informaciją į antstolių informacinę sistemą Nr. S-l9002420, kuris patvirtina iki 2019 m. gegužės 16 d., t. y. iki vykdomosios bylos finansinės informacijos suvedimo į Antstolių informacinę sistemą (AIS), patirtų papildomų vykdymo išlaidų dydį. Šios išlaidos nurodytos 2019 m. gegužės 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-5-12710 2.2. eilutėje ir 2019 m. birželio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-5-14481 2.4. eilutėje. Antstolė pažymėjo, kad skola yra dengiama dalimis, todėl privalu vadovautis CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta išieškotų piniginių lėšų paskirstymo tvarka. Atsižvelgiant į šią teisės normą, pirmiausia padengtos išieškotojo apmokėtos būtinos vykdymo išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 6.54 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu yra dengiamos vykdomajame dokumente nurodyta tvarka apskaičiuotos metinės palūkanos (CPK 6.54 straipsnio 2 dalis), o iš likusių piniginių lėšų yra dengiami delspinigiai (CPK 6.54 straipsnio 3 dalis). Iki skundo nagrinėjimo dienos metinių palūkanų priskaičiuota 445,89 Eur, dalis, t. y. 443,26 Eur, jų yra padengta. Taip pat iki šios dienos delspinigių priskaičiuota 6 513,84 Eur, dalis, t. y. 2 800,78 Eur, jų yra padengta. Tik visiškai išieškojus ir padengus palūkanas bei delspinigius, bus pradėta dengti pagrindinė skola (CPK 6.54 straipsnio 4 dalis). Paminėjo ir tai, kad skolininkės L. K. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos finansinė informacija yra suvesta į Antstolių informacinę sistemą (AIS), todėl išieškotos piniginės lėšos yra skirstomos išvengiant bet kokios žmogiškosios klaidos. Lėšos skirstomos griežtai paisant šiame patvarkymą nurodyto teisinio reglamentavimo. Iki finansinės informacijos suvedimo į Antstolių informacinę sistemą (AIS) iš skolininkės išieškotos piniginės lėšos buvo skirstomos ne per Antstolių informacinę sistemą (AIS), o tai įtakojo ankstesnių vykdomojoje byloje priimtų procesinių dokumentų netikslumus, klaidingai nurodant išieškotinos skolos likutį. Tačiau vien ši aplinkybė negali paneigti fakto, kad iš pareiškėjos išieškotos piniginės lėšos turėtų būti užskaitytos kitokia, nei antstolės patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo nurodyta tvarka. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjos L. K. 2019 m. liepos 25 d. skundas iš esmės grindžiamas ankstesniais vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045 priimtais patvarkymais, kurie, suvedus finansinę informaciją į Antstolių informacinę sistemą (AIS), prarado aktualumą, ir kuriuose išieškotinos skolos likutis nurodytas neteisingai, nėra faktinio bei juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

5. Pareiškėja L. K., susipažinus su antstolės 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu Nr. S-19-5-21219, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad antstolė nėra įtraukusi visas sumas, kurias ji buvo mokėjusi pati asmeniškai. Pareiškėja paaiškino, kad vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00045 vykdymo laikotarpiu mokėtinos sumos buvo išieškomos ne tik iš jos darbo užmokesčio, dalį skolos mokėjo ji pati, pervesdama pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą. Šį faktą patvirtinančius tris mokėjimo pavedimus pateikia teismui, tačiau dalį mokėjimo dokumentų nėra neišsaugojusi. Vykdomoji byla Nr. 0005/11/00045 yra vykdoma daugiau kaip devynerius metus, visus tuos metus iš jos darbo užmokesčio buvo išskaitoma A. B. J. priteista skola. Pareiškėjos nuomone, antstolė į skaičiavimus nėra įtraukusi UAB „MAXIMA LT“ išieškotų sumų (daugiau kaip 2 988,35 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

6. Antstolė B. T. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti teismui antstolės depozitinės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 7 d. iki 2019 m. liepos 25 d. tiek, kiek į šią sąskaitą mokėjimus yra atlikusi L. K., taip pat tiek, kiek į šią sąskaitą mokėjimus yra atlikę kiti asmenys (darbdaviai), pervesdami iš L. K. iškaitytas lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045. Antstolė raštu informavo teismą, kad antstolė neturi galimybės pateikti išfiltruotą banko sąskaitos išrašą, kadangi antstolės B. T. depozitinė banko sąskaitą iki 2018 m. spalio 26 d. buvo atidaryta Danske bank A/S Lietuvos filialas. Šiuo metu Danske bank A/S Lietuvos filialas nebevykdo veiklos Lietuvoje. Antstolės depozitinė sąskaita Danske bank A/S Lietuvos filialas yra uždaryta, galimybės prisijungti prie elektroninės bankininkystės bankas nesuteikia, todėl išfiltruoti ir pateikti koncentruotą, t. y. tik su vykdomąja byla Nr. 0005/11/00045 susijusį banko sąskaitos išrašą, galimybės nėra. Antstolės žinioje yra skaitmeninėje laikmenoje išsaugoti banko sąskaitos išrašai, tačiau jie nėra išfiltruoti, todėl informacijos kiekis ypatingai didelis (apie du tūkstančiai bankinių operacijų per vieną mėnesį) bei apima konfidencialius ir su šia civiline byla niekaip nesusijusius duomenis. Antstolės depozitinės banko sąskaitos išrašas yra perkeliamas į buhalterinę apskaitos programą Kredis (versija 3.0203). Šioje buhalterinėje programoje yra apskaitomos visos antstolės depozitinėje banko sąskaitoje esančios/buvusios piniginės lėšos. Patekusios ir pervestos piniginės lėšos yra sugrupuojamos tiek pagal skolininką, tiek ir pagal vykdomąją bylą. Išrašą iš šios programos antstolė turi galimybę pateikti ir teismui jį pateikė. Šiame išraše matomos visos į vykdomąją bylą Nr. 0005/11/00045 patekusios ir pervestos piniginės lėšos. Iš teismui pateikiamos susistemintos informacijos matyti. kad Iš viso į antstolės depozitinę banko sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045 pervesta bendra 4 076,39 Eur suma. Visos iš skolininkės išieškotos piniginių lėšų sumos yra apskaitytos ir priskirtos prie vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00045, todėl, antstolės nuomone, pareiškėjos nuogąstavimai apie galimai prie vykdomosios bylos priskirtas ne visas išieškotas piniginių lėšų sumas nėra pagrįsti. Dalis šių piniginių lėšų, t. y. 109,36 Eur, grąžinti skolininkei L. K.. Likusios piniginės lėšos paskirstytos tokia tvarka: išieškotojui A. B. J. pervesta: 28,96 Eur būtinų vykdymo išlaidų, 18,83 Eur – žyminio mokesčio, 443,26 Eur – 5 proc. dydžio metinių palūkanų, 2 800,78 Eur – 0,2 proc. dydžio delspinigių. 675,20 Eur – palikta vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045 patirtų vykdymo išlaidų dengimui. Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. į antstolės B. T. depozitinę banko sąskaitą skolininkės darbdavys UAB „Klaipėdos kartono tara“ pervedė – 197,58 Eur, šios piniginės lėšos nėra paskirstytos, nes gautos po skolininkės skundo pateikimo ir vykdomosios bylos Nr. 0005/11/00045 perdavimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestas.

7.1. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. antstolės patvarkymuose likusios išieškoti skolos dydis (jos mažėjimas) būdavo nurodomas, neatsižvelgiant į tai, kad dar nėra išieškoti pirmesne eile dengtini delspinigiai. Tokie patvarkymuose nurodyti skolos likučiai neatitiko CK 6.54 straipsnyje nustatyto eiliškumo, todėl, jais remiantis, negali būti konstatuota, kad iš skolininkės yra išieškota pagrindinė skola, palūkanos ir netesybos.

7.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad už aptariamą laikotarpį skolininkei paskaičiuotų delspinigių dydis (6 188 Lt) yra daug didesnis už iš jos išieškotą sumą (4 398 Lt). Tai leidžia daryti išvadą, kad, paisant CK 6.54 straipsnyje nustatyto eiliškumo, pagrindinė skola (3 500 Lt) nėra sumokėta, nes išieškotomis sumomis turėjo būti dengiamos palūkanos ir delspinigiai.

7.3. Teismas pažymėjo, kad antstolio patvarkymuose padarytos klaidos tiek dėl nurodyto skolos likučio, tiek dėl išieškotų sumų skirstymo eiliškumo negali sukurti teisinių pasekmių, todėl vien šių patvarkymuose nurodytų duomenų pagrindu negalima konstatuoti, kad iš skolininkės buvo išieškota visa skola.

7.4. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvados, kad kurios nors iš skolininkės išskaičiuotos sumos nebuvo apskaitytos ir paskirstytos įstatymų nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje įtvirtintos mokėjimo tvarkos atitikimo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygybės prieš įstatymą principui, nuosavybės teisę ginančiam Konstitucijos 23 straipsniui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Priimant naujus patvarkymus dėl skolos, perskaičiuojant skolą už šešerių metų laikotarpį, buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo (saugumo) principas, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

8.2. CK 6.54 straipsnis, kuriuo remiasi teismas, prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygybės prieš įstatymą, teismą principui, nuosavybės teisę ginančiam 23 straipsniui.

8.3. Prievolės mokėjimo tvarkos teisinis reglamentavimas prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui, lygybės prieš įstatymą principui, pažeidžia nuosavybės teisę.

8.4. Teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, negalėjo taikyti šioje byloje CK 6.54 straipsnio ir turėjo kreiptis dėl jo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria antstolė netenkino pareiškėjos skundo dėl skolos ir kitų išlaidų apskaičiavimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/00045 atliekamas priverstinis išieškojimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-15688-796/2010, kuriuo nurodyta išieškoti iš atsakovės L. K. 3 500 Lt skolą, 833 Lt delspinigių, 0,2 procentus delspinigių nuo 3 500 Lt skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2010 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo 3 500 Lt skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Lt žyminį mokestį ieškovui A. B. J..

14. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad skundžiami antstolės patvarkymai yra nepagrįsti, nes skola jau yra išieškota. Pareiškėjos nuomone, šį teiginį pagrindžia vykdomojoje byloje esantys antstolės patvarkymai ir jos darbovietės UAB „Reitan Convenience“ raštas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad išieškojimas vykdomas vadovaujantis CK 6.54 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka sprendė, kad skola nėra išieškota.

15. Apeliantė skunde nurodo, kad antstolės patvarkymai apie iš ieškotą skolą buvo priimti valstybės pareigūnui prilyginto asmens - antstolio, patvarkymai nebuvo pripažinti negaliojančiais, todėl jie pagrįstai turėjo sukelti teisines pasekmes. Jos nuomone, CK 6.54 straipsnis, kuriuo remiasi teismas, prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygybės prieš įstatymą, teismą principui, nuosavybės teisę ginančiam 23 straipsniui, dėl to teismas turėjo kreiptis dėl jo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad antstolės 2013 m. balandžio 16 d. patvarkyme nurodyta, kad skolos išieškotojui likutis yra 0 Lt (v. b. l. 54). Iš minėto ir ankstesnių patvarkymų matyti, kad antstolė, gavusi skolininkės įmokas, iš pradžių sumažindavo pagrindinės skolos dydį ir 2013 m. balandžio 16 d. susidarė tokia situacija, kai iš skolininkės (apeliantės) gautų įmokų suma tapo lygi pagrindinės skolos sumai, dėl to antstolė 2013 m. balandžio 16 d. patvarkyme nurodė, kad skolos išieškotojui likutis yra 0 Lt (v. b. l. 54). Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-15688-796/2010 yra nurodyta išieškoti iš apeliantės ne tik 3 500 Lt skolą, tačiau ir delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi, apeliantė, privalėdama aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas), negalėjo turėti lūkesčių, kad sumokėjus pagrindinę skolą, netesybos bei bylinėjimosi išlaidos nebus išieškomos. Vertinant antstolės 2013 m. balandžio 16 d. patvarkymo (ir ankstesnius) turinį aiškiai matyti, kad antstolė gautų įmokų iš pradžių neįskaitydavo į pirmesne eilėje esančias palūkanas ir delspinigius.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė, priėmusi 2013 m. balandžio 16 d. patvarkymą, vėliau, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 84 punktu, kuriame nustatyta, kad iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojams skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu iš skolininko išieškotos sumos nepakanka visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti, išieškotojui tenkančios sumos paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip, 2013 m. birželio 18 d. patvarkymu (v. b. l. 60) pagrįstai konstatavo, kad iš skolininkės yra išieškota 4 398 Lt skola, tačiau liko neišieškoti 0,2 procentai delspinigių už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2013 m. kovo 15 d., iš viso 6 188 Lt delspinigių. Taigi, antstolė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio reglamentavimu perskaičiavo visos neišieškotos skolos dydį ir skolininkės gautas sumas (pervesdavo skolininkės darbdaviai) pirmiausia užskaitė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka: 1) jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; 2) antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; 3) trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; 4) ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors antstolė iš pradžių ne iki galo tiksliai nurodydavo gautinų lėšų paskirtį, tačiau vėliau iš esmės teisingai apskaičiavo išieškotinas sumas. Dėl to teigti, kad perskaičiuojant skolą už šešerių metų laikotarpį buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo (saugumo) principas, nėra pagrįsta. Vien tik pagrindinės skolos sumokėjimas nereiškia tinkamo prievolės įvykdymo.

18. Apeliantė mano, kad teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, negalėjo taikyti šioje byloje CK 6.54 straipsnio ir turėjo kreiptis dėl jo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Apeliantė skunde prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje įtvirtintos mokėjimo tvarkos atitikimo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygybės prieš įstatymą principui, nuosavybės teisę ginančiam Konstitucijos 23 straipsniui.

19. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad pareiškėja pirmosios instancijos teisme reikalavimo kreiptis į Konstitucinį Teismą neteikė, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Dėl šių priežasčių apeliantės prašymas apeliacinės instancijos teismui dėl kreipimosi negali būti svarstomas.

20. Dėl pareigos pirmosios instancijos teismui ir / ar apeliacinės instancijos teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 6.54 straipsnio, pabrėžtina, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

21. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą palikta paties teismo nuožiūrai. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas to nenustatė, suponuojančių teismui būtinybę, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 6.54 straipsnio nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

22. Dėl aptarto teisinio reguliavimo ir argumentų viseto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai mano, kad jos skola yra išieškota iki galo.

23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

24. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė