Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-85/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
2-85/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vox juris“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“
Kategorijos
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-85/2013
2-55-3-03387-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija: 95.6.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox juris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta uždarąją akcinę bendrovę „Vox juris“ įtraukti trečiuoju asmeniu į civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balsių vystymo grupė“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ pareiškimu prašė iškelti atsakovui UAB „LNTV“ bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1707-823/2012, atsisakė iškelti atsakovui UAB „LNTV“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimtoje naujai užvestoje civilinėje byloje Nr. B2-5350-115/2012, iškėlė atsakovui UAB „LNVT“ bankroto bylą.

Šalies argumentai

UAB „Vox juris“ 2012 m. gegužės 11 d. pateiktu teismui prašymu civilinėje byloje Nr. B2-1707-823/2012 prašė įtraukti jį į civilinę bylą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „LNTV“ trečiuoju asmeniu. Taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties paduoti ir priimti atskirąjį skundą. Nurodė, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą ieškovo inicijuotų teisminių ginčų baigtimi, nes jis yra ieškovo kreditorius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Vox juris“ prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu į civilinę bylą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „LNTV“ iškėlimo.

Teismas, atsižvelgdamas į CPK 47 straipsnio nuostatas, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas, kaip ieškovo kreditorius, nėra įtrauktinas į ieškovo inicijuotą civilinę bylą dėl bankroto bylos atsakovui kėlimo. Ieškovas – bankrutuojanti įmonė – yra atstovaujamas bankroto administratoriaus ir savo teises bei interesus šioje byloje gina pats. Įmonių bankroto įstatymas vienu iš subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pripažįsta atsakovo kreditorių (ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p.), kurių kiekvienas savo teises gali realizuoti prašydamas teismo įtraukti juos į jau pradėtą bylą dėl bankroto bylos iškėlimo bendraieškiais ar trečiaisiais asmenimis. Tačiau pareiškėjas yra ne atsakovo, o ieškovo kreditorius, todėl teismas nelaikė, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą šioje byloje ir netenkino pareiškėjo prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.

Kadangi atskirąjį skundą dėl byloje teismo priimtos nutarties turi teisę paduoti tik dalyvaujantis byloje asmenys (PK 305 str., 338 str.), teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Vox juris“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti apeliantą į bylą trečiuoju asmeniu, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1707-823/2012 paduoti ir atskirąjį skundą priimti. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, jog nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo kreditorius – apeliantas – yra įtrauktinas į ieškovo inicijuotą teisminę bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Apeliantas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi yra ieškovo kreditoriumi ir siekia išvengti savo teisinės padėties pablogėjimo. Apelianto finansinis reikalavimas ieškovo atžvilgiu galės būti patenkintas, jeigu UAB „LNTV“ įvykdys savo įsipareigojimus ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ atžvilgiu.

2. Remiantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia. Be to, įstatyme neįtvirtintas baigtinis subjektų, galinčių būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje, sąrašas, taip pat koks teisinis materialinis suinteresuotumas yra pagrindas įtraukti asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą, todėl trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai.

3. Ieškovas, neturėdamas pakankamai lėšų, negali samdyti teisininkų, kurie atstovautų įmonę teisminiuose ginčuose, todėl įtraukus apeliantą į bylos nagrinėjimo procesą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, jis galėtų visapusiškai padėti ieškovo administratoriui ir užtikrinti ne tik paties ieškovo, bet ir kitų jo kreditorių interesus, susijusius su 2 285 000,00 Lt dydžio finansiniu reikalavimu atsakovo UAB „LNTV“ atžvilgiu.

4. Kadangi apeliantas apie Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį sužinojo jau praėjus įstatymo nustatytam terminui atskirajam skundui paduoti, jam šis terminas atnaujintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „LNTV“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovo žiniomis, dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties, kuria, kaip teigia apeliantas, patvirtintas jo 580 Lt finansinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje, yra pateiktas atskirasis skundas, kurio ginčijamas apelianto reikalavimo teisėtumas, todėl minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Dėl šios priežasties šiai dienai neteisinga būtų teigti, jog apeliantas turi neabejotiną reikalavimo teisę į ieškovą, kas reiškia, jog nepagrįsti yra apelianto atskirojo skundo teiginiai, jog apeliantas turi neabejotiną suinteresuotumą atsakovo bankroto byloje.

2. Net ir tuo atveju, jei apelianto finansinis reikalavimas ieškovo atžvilgiu būtų patvirtintas, nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti apeliantą į atsakovo bankroto bylą, kadangi apeliantas nėra su atsakovu susijęs asmuo, t. y. nėra nei kreditorius, nei laiduotojas, nei akcininkas, kurie pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būna įtraukiami į bankroto bylas kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Atsakovo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju, apeliantas ir atsakovo bankroto bylos nesieja toks glaudus ryšys, kuris lemtų būtinybę įtraukti apeliantą į atsakovo bankroto bylą.

3. Atsakovo bankroto bylos baigtis ir ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorinio reikalavimo patenkinimas neužtikrins, jog apeliantas atgaus 580 Lt iš ieškovo, be to, apelianto finansinis reikalavimas gali būti tenkinamas ir iš kito ieškovo turto. Dėl šios priežasties apelianto teiginiai, jog jis turi būti įtrauktas į atsakovo bankroto bylą, kad išvengtų savo turtinės padėties pablogėjimo yra nepagrįsti, kadangi apelianto turtinė padėtis niekaip nepriklauso nuo to, ar bus apeliantas įtrauktas į atsakovo bankroto bylą ar ne, o tai dar kartą patvirtina, jog apelianto teisinis ryšys su atsakovo bankroto byla nėra toks glaudus ir pakankamas, kad būtų teisinis pagrindas įtraukti jį į atsakovo bankroto bylą trečiuoju asmeniu.

4. Apelianto suinteresuotumas atsakovo bankroto byla nėra tiesioginis ir pakankamas, o įtraukus apeliantą į bankroto bylą būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.), sudarytos galimybės vilkinti bylą, o bylos nagrinėjimas užtruktų nepagrįstai ilgą laiką.

5. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad įtraukus jį į atsakovo bankroto bylą, apeliantas galėtų padėti ginti ieškovo turtinius interesus. Ieškovas yra atstovaujamas bankroto administratoriaus, kuris užtikrina tinkamą šio subjekto dalyvavimą atsakovo bankroto byloje, o tuo atveju, jei apeliantas nori padėti ieškovui ir teikti teisines paslaugas, jis gali sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį, bet ne būti įtraukas į atsakovo bankroto bylą. Remiantis CPK nuostatomis dėl atstovavimo (CPK 51 str., 55 str.), asmenys gali vesti bylas patys arba per atstovus, kas reiškia, jog tuo atveju, jei apeliantas norėtų būti ieškovo atstovu, jis veiktų ieškovo vardu, bet ne kaip atskiras civilinės bylos dalyvis.

6. Apeliantas neturėjo teisės teikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties, kadangi jis nebuvo/nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir dėl šiame atsiliepime nurodytų argumentų negali tokiu būti.

7. Apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi visiškai nepagrįstai prašo įtraukti jį į atsakovo bankroto bylą trečiuoju asmeniu ir tokiu būdu apsunkina atsakovo bankroto bylos nagrinėjimą. Apeliantas savo teisėmis naudojasi priešingai jų paskirčiai ir nesąžiningai, todėl atitinkamos apelianto procesinės teisės neturėtų būti ginamos, o teismas savo iniciatyva turėtų apsvarstyti galimybę paskirti apeliantui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėją įtraukti į UAB „LNTV“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų bei prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties paduoti ir priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-2009). Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių bankroto įstatymas specialiai nereglamentuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2004). Dažniausiai trečiųjų asmenų teisėmis bankroto byloje dalyvauja bankrutuojančios įmonės kreditoriai (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Pagal pirmiau aptartus kriterijus kreditoriai, nepareiškę savarankiško reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir į procesą įstoję pareikšdami finansinius reikalavimus, naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 str.). Pažymėtina, kad skirtingai negu dėl teisės pareikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatyme neįtvirtintas baigtinis subjektų, galinčių būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje, sąrašas, taip pat koks teisinis materialinis suinteresuotumas yra pagrindas įtraukti asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą. Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai, be to, įmonės kreditorių teisinis suinteresuotumas bankroto byla gali reikštis ne tik finansinio reikalavimo pateikimu. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nutartį motyvavo tuo, kad apeliantas yra ieškovo, o ne atsakovo, kuriam siekiama iškelti bankroto bylą, kreditoriumi, todėl apeliantas neturi suinteresuotumo atsakovo bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas savo suinteresuotumą bylos baigtimi grindžia turtiniu aspektu, t. y. jo finansinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje galės būti patenkintas, jeigu atsakovas atsiskaitytų su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju visus ieškovo – bankrutuojančios įmonės, kreditorius galima būtų laikyti suinteresuotais atsakovo bankroto bylos baigtimi. Tačiau toks suinteresuotumo vertinimas, neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties, nes suinteresuotumo esmė yra išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Apeliantas šiuo aspektu negrindžia atskirojo skundo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje reiškiamus reikalavimus ir šalių susiklosčiusius teisinius santykius, apelianto, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinė padėtis šioje byloje nėra tikslinga.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien aplinkybė, kad atsakovo bankroto byloje gali būti patenkintas ieškovo finansinis reikalavimas, nesudaro pagrindo pripažinti pakankamą apelianto teisinį suinteresuotumą UAB „LNTV“ bankroto bylos baigtimi. Be to, ieškovo finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje gali likti nepatenkintas atsakovui turint nepakankamai turto, tuo tarpu įtraukus apeliantą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, apeliantas turėtų galimybę daryti nepagrįstą įtaką atsakovo bankroto bylos eigai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo interesams nagrinėjamoje byloje atstovauja bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris pagal Įmonių bankroto įstatymą gina tiek bankrutuojančios įmonės, t. y. ieškovo, tiek jos kreditorių ir/ar dalyvių interesus, tarp jų ir apelianto, todėl, nenustačius aplinkybių, kurios lemtų poreikį ieškovo kreditoriui tiesiogiai dalyvauti byloje ir ginti savo interesus, ieškovo kreditorius neturi būti traukiamas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties paduoti ir priimti atskirąjį skundą. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis yra panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi, todėl teisėjų kolegija sprendžia dėl šios atskirojo skundo dalies apeliacinį procesą nutraukti nebelikus apeliacijos objekto .

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą dėl dalies Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties, kurioje netenkintas prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties paduoti, nutraukti.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė