Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 50 MGL (1 883 Eur) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2019 m. birželio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), viešai, elektroninėje erdvėje, socialiniame tinkle „Facebook“, po 2019 m. birželio 8 d., 10.01 val. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ (https://www.facebook.com/DELFI.Lietuva/videos/ 217988729084472/), iš savo paskyros pavadinimu „E. K.“ (nuoroda į profilį – (duomenys neskelbtini)), paskyros ID (duomenys neskelbtini), parašė komentarą, kurio tekstas: „Cirkas blt..... istrempt tokius pi... (žeminantis necenzūrinis žargonas) ir kas palaiko i sibira kad (necenzūrinis žodis) nusaltu ir nupjautu“, tokiais savo veiksmais viešai žemino, niekino homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos bei viešai propagavo fizinio smurto idėją ir kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl jo seksualinės orientacijos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, turi paskyrą, kurios pavadinimas „E. K.“. Tikslios datos neatsimena, tačiau tai gali būti 2019 m. birželio 8 d., taip kaip rašoma pranešime apie įtarimą, būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), socialiniame tinklapyje „Facebook“ pamatė įkeltą vaizdo įrašą, kuriame buvo demonstruojamos homoseksualių asmenų eitynes. Vaizdo įrašo pavadinimo neprisimena. Kadangi yra tradicinės orientacijos, tokios homoseksualių asmenų eitynės jam pasirodė nepriimtinos, pasikarščiavo ir norėdamas tik reikšti savo nuomonę, po vaizdo įrašu parašė komentarą, kurio tekstas buvo: „Cirkas blt..... istrempt tokius (necenzūrinis žeminantis žargonas) ir kas palaiko i sibira kad (necenzūrinis žodis) nusaltu ir nupjautu“. Kaip ir sakė, šiuo komentaru jis norėjo išreikšti tik savo nuomonę, sutinka, kad pasirinko per grubų išsireiškimą, tačiau savo komentaru nesiekė kurstyti nesantaikos ar kitaip su jais susidoroti, nekurstė viešai smurtauti. Po šio komentaro parašymo, „Facebook“ užblokavo jo paskyrą ir nurodė, kad jei jis nori, kad paskyra būtų atblokuota, jis turi ištrinti minėtą komentarą ir toliau taip nesielgti. Jis komentarą ištrynė, jo paskyrą atblokavo. Po to karto pasimokė. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta, kad rašydamas tokio pobūdžio komentarą galėjo įžeisti homoseksualius asmenis, todėl daugiau tokių komentarų nerašo ir nerašys, tai daugiau nepasikartos (2 t., b. l. 179-181; 3 t., b. l. 15-16).

Liudytojas E. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2018 iki 2020 metų vasaros buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 8 d. vyko eitynės „Už lygybę“, kuriose jis dalyvavo. Kadangi šiuo renginiu buvo nemažas žiniasklaidos susidomėjimas, vyko tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose, be to dirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla susijusi su žmogaus teisėmis ir advokacija, po renginio grįžęs namo, nusprendė patikrinti vykusių tiesioginių transliacijų komentarus, siekiant surasti neapykantos kalbos apraiškų. Patikrino „15 min“ ir „Delfi“ publikuotus įrašus „Facebook“ ir „YouTube“ socialiniuose tinkluose. Šalia įrašų esančiuose komentarų skiltyse skaitė ten parašytus komentarus ir rinko galimai neapykantos kalbos kriterijus atitinkančius komentarus į sąrašą, su tikslu juos perduoti atsakingoms institucijoms. Komentarai buvo surinkti 2019 m. birželio 9 d. vakare. Rado daugiau nei 100 komentarų, kurie galėtų būti laikomi neapykantos kalbos apraiškomis. Atrinkdamas komentarus, nurodė komentaro autorių, vartotojų vardus, komentarų turinį, nuorodas į vartotojų profilius, nuorodas į pagrindinį turinį, nuorodas į komentarus ir pateikė ekranų nuotraukas. 2019 m. birželio 9 d. sudarytą sąrašą elektroniniu paštu perdavė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (2 t., b.l. 85-87).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. J. 2021 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu, kuris pradėtas dėl neapykantos kalbos komentarų, kurie buvo parašyti po socialiniame tinklalapyje „YouTube“ 2019 m. birželio 8 d., paskelbtu vaizdo įrašu, pavadinimu „Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“ (nuoroda https://youtu.be/Oyz7UkOO6Sg), socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. birželio 8 d. 10.51 val. paskelbtu vaizdo įrašu „Lietuvoje vyksta „Baltic Pride“ festivalio eitynės už lygybę“ (nuoroda https://www.facebook.com/15min/videos/614148459065964/) ir socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. birželio 8 d. 10.01 val. paskelbtu vaizdo įrašu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ (nuoroda https://www.facebook.com/DELFI.Lietuva/videos/217988729084472), pasitelkiant atvirų interneto šaltinių žvalgybą bei policijos informacines sistemas nebuvo galimybės nustatyti vaizdo įrašų dalijimosi platformos „Youtube“ paskyrų naudotojų, kadangi apie vartotojus viešai prieinamos informacijos nėra, tarp dalies vartotojų patalpintų vaizdo įrašų reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašų dalijimosi platformos vartotojas, kuris „YouTube“ platformoje, po 2019 m. birželio 8 d. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“ (nuoroda https://youtu.be/Oyz7UkOO6Sg), parašė neapykantos kalbos komentarus – vartotojas „E. K.“ (nuoroda į profilį – (duomenys neskelbtini)) parašė komentarą: „Cirkas blt..... istrempt tokius (necenzūrinis žeminantis žargonas) ir kas palaiko i sibira kad (necenzūrinis žodis) nusaltu ir nupjautu“. Asmuo identifikuotas kaip E. K., profilio ID (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 91-102).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2384 (20) nurodoma, kad buvo išanalizuotas vartotojo „E. K.“ socialiniame tinkle „Facebook“, po 2019 m. birželio 8 d., 10.01 val. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ (nuoroda – https://www.facebook.com/DELFI.Lietuva/videos/217988729084472/) parašytas komentaras, kurio tekstas: „Cirkas blt..... istrempt tokius (necenzūrinis žeminantis žargonas) ir kas palaiko i sibira kad (necenzūrinis žodis) nusaltu ir nupjautu“. Komentare autorius „Baltic pride“ eitynes pašaipiai vadina cirku, nepasitenkinimą išreikšdamas necenzūrinio jaustuko trumpiniu „blt“. Išsakoma pozicija, kad homoseksualius asmenis, kurie įvardijami žeminančiu žargonu „pi...“, derėtų deportuoti iš šalies, t.y. ištremti. Taip pat vulgariai įvardijant vyrišką lytinį organą išsakomas palankus požiūris į homoseksualių asmenų kastracija. Komentaru yra viešai žeminama, niekinama homoseksualių asmenų grupė dėl jų seksualinės orientacijos bei viešai propaguojamos fizinio smurto idėjos, nukreiptos prieš homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos (2 t., b. l. 65-82).

Motyvuojamoji dalis

E. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 170 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai, taip pat raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos arba paskatinti panaudoti fizinę ar psichinę prievartą prieš juos. BK 170 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų veikų sudėtys yra formalios – jos laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Šios veikos padaromos tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį arba kursto viešai prieš juos smurtauti, fiziškai susidoroti, ir nori taip veikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad E. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, turi paskyrą, kurios pavadinimas „E. K.“. Tikslios datos neatsimena, tačiau tai gali būti 2019 m. birželio 8 d., būdamas savo namuose, socialiniame tinklapyje „Facebook“ pamatė įkeltą vaizdo įrašą, kurio pavadinimo nepamena ir kuriame buvo demonstruojamos homoseksualių asmenų eitynes. Kadangi yra tradicinės orientacijos, tokios homoseksualių asmenų eitynės jam pasirodė nepriimtinos, pasikarščiavo ir norėdamas tik reikšti savo nuomonę, po vaizdo įrašu parašė komentarą, kurio tekstas buvo: „Cirkas blt..... istrempt tokius (necenzūrinis žeminantis žargonas) ir kas palaiko i sibira kad (necenzūrinis žodis) nusaltu ir nupjautu“. Kaip ir sakė, šiuo komentaru jis norėjo išreikšti tik savo nuomonę, sutinka, kad pasirinko per grubų išsireiškimą, tačiau savo komentaru nesiekė kurstyti nesantaikos ar kitaip su jais susidoroti, nekurstė viešai smurtauti (2 t., b. l. 179-181; 3 t., b. l. 15-16). Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai liudytojas E. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2018 iki 2020 metų vasaros buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2019 m. birželio 8 d. vyko eitynės „Už lygybę“, kuriose jis dalyvavo. Kadangi šiuo renginiu buvo nemažas žiniasklaidos susidomėjimas, vyko tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose, be to dirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla susijusi su žmogaus teisėmis ir advokacija, po renginio grįžęs namo, nusprendė patikrinti vykusių tiesioginių transliacijų komentarus, siekiant surasti neapykantos kalbos apraiškų. Patikrino „15 min“ ir „Delfi“ publikuotus įrašus „Facebook“ ir „YouTube“ socialiniuose tinkluose. Šalia įrašų esančiuose komentarų skiltyse skaitė ten parašytus komentarus ir rinko galimai neapykantos kalbos kriterijus atitinkančius komentarus į sąrašą, su tikslu juos perduoti atsakingoms institucijoms. Komentarai buvo surinkti 2019 m. birželio 9 d. vakare. Rado daugiau nei 100 komentarų, kurie galėtų būti laikomi neapykantos kalbos apraiškomis. Atrinkdamas komentarus, nurodė komentaro autorių, vartotojų vardus, komentarų turinį, nuorodas į vartotojų profilius, nuorodas į pagrindinį turinį, nuorodas į komentarus ir pateikė ekranų nuotraukas. 2019 m. birželio 9 d. sudarytą sąrašą elektroniniu paštu perdavė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (2 t., b.l. 85-87). Pirmiau minėto liudytojo parodymus detalizuoja byloje esantis vyresniojo tyrėjo G. J. 2021 m. vasario 21 d. tarnybinis pranešimas (2 t., b.l. 91-102). Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2384 (20), išanalizavus vartotojo „E. K.“ socialiniame tinkle „Facebook“, po 2019 m. birželio 8 d., 10.01 val. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ parašytą komentarą, konstatuota, kad juo išsakoma pozicija, jog homoseksualius asmenis, kurie įvardijami žeminančiu žargonu „pi...“, derėtų deportuoti iš šalies, t.y. ištremti. Taip pat vulgariai įvardijant vyrišką lytinį organą išsakomas palankus požiūris į homoseksualių asmenų kastracija. Komentaru yra viešai žeminama, niekinama homoseksualių asmenų grupė dėl jų seksualinės orientacijos bei viešai propaguojamos fizinio smurto idėjos, nukreiptos prieš homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos (2 t., b. l. 65-82). Minėti įrodymai vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis E. K. 2019 m. birželio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), viešai, elektroninėje erdvėje, socialiniame tinkle „Facebook“, po 2019 m. birželio 8 d., 10.01 val. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ (nuoroda – https://www.facebook.com/DELFI.Lietuva/videos/217988729084472/), iš savo paskyros pavadinimu „E. K.“ (nuoroda į profilį – (duomenys neskelbtini)), paskyros ID (duomenys neskelbtini), parašė komentarą, kurio tekstas: „Cirkas blt..... istrempt tokius (necenzūrinis žeminantis žargonas) ir kas palaiko i sibira kad (necenzūrinis žodis) nusaltu ir nupjautu“, tokiais savo veiksmais viešai žemino, niekino homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos bei viešai propagavo fizinio smurto idėją ir kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl jo seksualinės orientacijos. Todėl E. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 170 straipsnio 3 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (3 t., b. l. 6-7).

Dėl E. K. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 170 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, nusikalstama veika baigta. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. K. – yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, praeityje teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus ar nepanaikintam teistumui, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 18-26). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Pažymėtina, jog iš esmės E. K. nėra neigiama asmenybė ir nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti jo polinkį nusikalsti, tačiau jo antivisuomeninės nuostatos palaipsniui formuojasi neigiama linkme. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus ne švelniausią, bet ir negriežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas be intensyvios priežiūros. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veika nukreipta prieš atitinkamą žmonių grupę, teismas sprendžia, kad realus poveikis kaltinamojo elgesiui gali būti padarytas tik pritaikius BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti iki 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką, nurodyta laisvės apribojimo bausmė kartu su skirtinu įpareigojimu ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 165-167) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, arba mokytis; per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti iki 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, arba mokytis; per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti iki 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.