- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-257-531/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05260-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- V. I.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. I., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nutarties, kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. I. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2015-09-25 nutartimi V. I. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Vėliau Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo tęsiamas.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nutartimi patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. I. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.
V. I. gynėjas advokatas M. Beinaravičius prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nutartį ir priimti naują sprendimą – V. I. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, priimta neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad V. I. ligoninėje nepertraukiamai gydomas nuo 2015 m., apie 3 - 4 mėn. jo būklė yra pagerėjusi, stabili, buvę konfliktai buvo sąlygoti jo charakterio, o ne ligos, be to, pasak jo gydytojos, jis gali gydytis ambulatoriškai. Pažymi, kad V. I. lanko sporto, relaksacijos užsiėmimus, turi labai gerus socialinius ryšius, pats yra kritiškas padarytai veikai, dėl jos padarymo gailisi, taip pat kritiškas ligai ir supranta būtinybę vartoti vaistus. Teigia, kad tai, jog gydymo įstaiga nepateikė teismui Kauno apygardos teismo 2014-12-29 nutarties negali būti vertinama V. I. nenaudai.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. I. prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2017-10-10 nutartimi pagrįstai V. I. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo gynėjo skundą nėra priežasčių.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Iš teikimo teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo matyti, kad ligoninė, siūlydama pratęsti V. I. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad ligonio būsena yra gerėjanti, tačiau nestabili. Tokia pati išvada yra užfiksuota ir gydytojų psichiatrų komisijos (toliau – Komisija) 2017-09-07 priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 448 (toliau – Išvada). Komisija joje taip pat nurodė, kad pacientas stebimuoju laikotarpiu du kartus buvo agresyvus kitų ligonių, personalo atžvilgiu, pats yra blankių emocijų, monotoniškas, pokalbių metu sulėtėjęs, mąstymas nenuoseklus, nėra kritiškas buvusiai psichikos būsenai, savo elgesį ir savijautą sieja su aplinka bei aplinkiniais. Ligoninės atstovė teismo posėdyje apylinkės teisme patvirtino Komisijos išvadą ir teikimo reikalavimą, be to nurodė, kad V. I. liga yra pažengusi, jam nustatytas 25 procentų darbingumas, jo kritika padarytai veikai yra formali. Gana formalų ir nekritišką požiūrį į savo veiksmus patvirtina ir apylinkės teisme išsakyti V. I. teiginiai apie ligoninėje buvusius konfliktus, iš kurių matyti, kad jis savo elgesio nevertina neigiamai ir kaip savo netinkamo elgesio priežastis įvardina aplinkinius, jų netinkamą elgesį jo atžvilgiu.
Minėta ligoninės atstovė taipogi parodė, jog apie 4 mėn. ligonio elgesys yra be priekaištų, tačiau iš jos teiginių taipogi matyti, kad toks V. I. elgesys yra sąlygotas būtent jam ligoninėje taikomo kompleksinio gydymo. Tuo tarpu iš apylinkės teisme teismo posėdyje pasisakiusių V. I. tėvų teiginių matyti, kad gydydamasis ambulatoriškai sūnus vaistų pastoviai nevartojo, savo nuožiūra jų vartojimą nutraukdavo ir tėvai neturėdavo įtakos tokiam sūnaus elgesiui. Be to, pats V. I. apylinkės teisme išreiškė nesutikimą dėl jam taikomo intensyvaus gydymo, jo naudos, kas tik patvirtina abejones dėl jo galėjimo jau šiuo metu gydytis ambulatoriškai.
Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadas dėl V. I. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jam pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu sprendimu visiškai sutinka ir jam nekelia jokių abejonių komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada bei komisijos kompetentingumas ir objektyvumas. Visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. I. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas. Skundą nagrinėjančiam teismui medicininiai duomenys, paneigiantys komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, nėra pateikti, todėl ir nėra pagrindo abejoti šia komisijos išvada bei apylinkės teismo sprendimu. Priešingai – teismui pateikti duomenys iš tiesų neleidžia konstatuoti, kad V. I. psichikos būklė pagerėjusi, jog jam stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būtų nebetaikomas. Skunde minimi V. I. geri socialiniai ryšiai, ką apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino suinteresuotas asmuo V. I., jo aktyvus užimtumas ligoninėje ar skunde nurodyta Kauno apygardos teismo 2014-12-29 nutartis išvados dėl pagrįsto priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo nepaneigia.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. I., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nutartį.
Nutartis neskundžiama.