- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- Iv-947-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01689-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 185 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2011-05-23 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) su skundais, kad Vilniaus pataisos namai 2011-05-16 iš pareiškėjo atėmė grožinę literatūrą, teisinę literatūrą, higienos reikmenis, foto albumą, dokumentus, vadovaudamiesi Teisingumo ministro 2011-01-31 įsakymu Nr. 1R-33 „Dėl Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 57, 173 punktais. Taip pat kitame 2011-05-23 skunde jis nurodė, kad 2011-05-02 jam išvykstant iš pataisos namų, G. L. kategoriškai atsisakė jam atiduoti TV tiunerį ir jo priedus, nurodant, kad tokie daiktai yra uždrausti. KD prie TM 2011-05-30 raštu Nr. 2S-1511 pranešė, kad pareiškėjo skundus grąžina pataisos namams, tačiau tokie KD prie TM veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pataisos namai ir KD prie TM neturi teisės spręsti ar poįstatyminis teisės aktas neprieštarauja įstatymams ir dėl to šios įstaigos negali teisingai išspręsti jo skundų, šių įstaigų atsakymai yra neteisėti. Minėtų Taisyklių 57 ir 173 p. prieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui. Pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir prašė panaikinti Taisyklių 57 p., tačiau Teisingumo ministerija jam atsakė, kad to padaryti negali. Teisingumo ministerijos raštą jis skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri atsisakė priimti jo skundą. Taip pat nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso 1 priedas nustato draudžiamųjų daiktų sąrašą, į kurį TV tiuneris ir jo priedai nepatenka. Bausmių vykdymo kodekso 96 str. nustatyta teisė turėti kompiuterį, o pastarasis turi priedus. Bausmių vykdymo kodeksas taip pat leidžia turėti televizorių, todėl nesupranta, kodėl negali žiūrėti televizijos laidų naudojantis kompiuteriu. Jis apmoka elektros sąnaudas, o pataisos namams draudžiant jam naudotis TV tiuneriu, priverčia jį išlaidauti ir pirkti papildomai televizorių. Mano, kad tai yra pažeidimas. Bausmių vykdymo kodeksas nustato teisę disponuoti nurodytais daiktais ir nustato kokiomis sąlygomis ir būdais viešojo administravimo institucijos gali priimti poįstatyminius teisės aktus pildydamos įstatymo normas. Minėtos įstaigos savo veiksmais pareiškėjui sukėlė nepatogumų, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą (išgyvenimus), bendrųjų teisių sumažinimą, dėl to jis prašo atlyginti neturtinę žalą (b. l. 1-2).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad neturtinė žala jam padaryta Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmais, kuriais apribota jo galimybė naudotis dalimi jam priklausančių daiktų, t. y. kurių masė viršija 30 kg jo jau turimų daiktų masės.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovai Vilniaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iš pareiškėjo skundo turinio sunku suprasti kokiais konkrečiais veiksmais Vilniaus pataisos namų administracija pažeidė jo teises. Mano, kad pareiškėjo netenkina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 ir 173 punktuose numatyta tvarka ir tai, kad Vilniaus pataisos namai savo veikloje vadovaujasi šio teisės akto nuostatomis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 p. nustato, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami; nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos - 50 kilogramų; į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga; daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami; paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas, kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis; vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui; pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale; paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu- kitam asmeniui; sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio; jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, šie daiktai paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 p. nustato sąrašą daiktų kuriais leidžiama naudotis nuteistiesiems laikomiems ne drausmės grupės sąlygomis. Daiktų sąrašas yra baigtinis, taip pat šiame teisės akto punkte nustatoma šių daiktų naudojimo tvarka. Vilniaus pataisos namai savo veikloje vadovaujasi visais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir jų nustatytų reikalavimų nepažeidžia. Vykdant teisės akto nuostatas, jokios pareiškėjo V. K. teisės nėra pažeidžiamos. Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. V. K. nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 185 000 Lt, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nenurodo kaip ši žala jam pasireiškė, nepaaiškina kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir pataisos namų administracijos veiksmų. Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, veikė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir V. K. jokios žalos nepadarė (b. l. 50-51).
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo KD prie TM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad iš pareiškėjo skundo teismui turinio sprendžia, kad jis nesutinka su Vilniaus pataisos namų ir KD prie TM veiksmais, tačiau teismui pateiktame skunde konkrečiai jų neįvardija. Teigia, kad minėtos įstaigos savo veiksmais jam sukėlė nepatogumus, emocinę depresiją, buvo suvaržytos jo teisės, dėl ko jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas 2011-05-23 su dviem skundais kreipėsi į KD prie TM dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 7 d. reikalavimais, pareiškėjo skundai buvo persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus pataisos namų administracijai. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2011-05-30 raštu Nr. 2S-1511. KD prie TM 2011-06-28 buvo gautas 2011-06-27 V. K. skundas, kuriame jis reiškė nepasitenkinimą tuo, kad jo 2011-05-23 skundai buvo persiųsti nagrinėti Vilniaus pataisos namų administracijai. Taip pat skundė Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmus teigdamas, kad iš jo neteisėtai buvo paimti ir negrąžinti asmeniniai daiktai. Be to reikalavo, kad būtų panaikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 57 ir 173 punktai. Išnagrinėjus pareiškėjo V. K. 2011-06-27 skundą pareiškėjui buvo atsakyta 2011-07-22 raštu Nr. 2S-2406 į visus jo klausimus. Buvo paaiškinta atitinkamų teisės aktų reikalavimų taikymo tvarka bei Kalėjimų departamento kompetencija keičiant ar taikant poįstatyminius teisės aktus. Taip pat pažymėjo, kad KD prie TM, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, šį atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl jis yra teisėtas, pagrįstas ir negalėjo pareiškėjui sukelti jokios neturtinės žalos. Kalėjimų departamentas, tiek jam pavaldi įstaiga - Vilniaus pataisos namai - pareiškėjo atžvilgiu veikė teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka bei tinkamai vykdė tiesiogiai nustatytas pareigas. V. K. nepagrįsti asmeniniai norai, ambicijos ir pageidavimai, jam juos išreiškus, savaime nesukuria pareigos įstaigos administracijai ar jos atstovams atitinkamai, pagal nuteistojo pageidavimus, veikti. Pareiškėjas išreiškė nepagrįstus reikalavimus, todėl jie nebuvo patenkinti. Pareiškėjas skunde teismui prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinę žalą, kurią vertina 185 000 Lt. Pareiškėjas skunde teismui konkrečiai nenurodo, kuo grindžia tokį savo reikalavimą, nepateikią jokių argumentų, kodėl toks jo reikalavimas turėtų būti tenkintas. Taip pat nepaaiškina, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas nenurodo konkrečių Vilniaus pataisos namų ar Kalėjimų departamento neteisėtų aktų, neteisėto veikimo ar neveikimo, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrįsdamas ir konkrečiai neįvardindamas valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo (b. l. 52-53).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2011-08-09 gautu skundu pareiškėjas V. K. prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 57 ir 173 punktus ir dėl šių punktų kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 185 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti Vilniaus pataisos namus grąžinti jam atimtus daiktus ir leisti disponuoti kompiuterio priedais; 4) patraukti apkaltos procesui Vilniaus pataisos namų pareigūnus G. L., Č. J., G. S., A. I. dėl priimtų individualių teisės aktų, ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūną G. Z., dėl pareiškėjo skundų persiuntimo į skundžiamą įstaigą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-01-05 nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas V. K. nepašalino 2011-08-10 ir 2011-08-25 nutartyse nurodytų skundo trūkumų, priėmė 2011-08-09 teisme gautą skundą tik dalyje dėl pareikšto reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 185 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o kitoje dalyje skundą laikė nepaduotu (b. l. 42-43), ši yra nutartis yra įsiteisėjusi (b. l. 44, 49).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Pareiškėjas V. K., kaip patikslino teismo posėdyje, teigia, kad neturtinė žala jam padaryta Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmais, kuriais apribota jo galimybė naudotis dalimi jam priklausančių daiktų, t. y. ta dalimi, kurių masė viršija 30 kg jo jau turimų daiktų masės.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) šeštame skirsnyje numatytų specialiųjų nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisių, tame tarpe – teisės įsigyti maisto produktus, būtiniausius reikmenis, gauti siuntinius, naudotis televizoriais, kompiuteriais ir t. t., bei pareigų realizavimo tvarka detalizuota Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 94, kurių 57 p. (2011-01-31 įsakymo Nr. 1R-33 redakcija) numato, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas (5 priedas), kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale (6 priedas). Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, šie daiktai paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.
Atsižvelgiant į minėtas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 p. nuostatas, galima teigti, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmai, kuriais pareiškėjui V. K. apribota galimybė naudotis daiktais, kurių masė viršija 30 kg jo jau turimų daiktų masės, atlikti vykdant minėto norminio teisės reikalavimus ir nėra neteisėti. Nesant minėtos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. Vilniaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, turtinės žalos atlyginimas yra negalimas, atitinkamai – nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmais, kurie BVK nustatyta tvarka yra skundžiami, nėra pripažinti neteisėtais.
Pareiškėjo V. K. teiginiai, kad Taisyklės negali nustatyti tokio pobūdžio ribojimo naudotis daiktais, nėra pagrįsti: nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas, kaip numato BVK 5 str. 2 d., nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, tuo tarpu Taisyklės nustato teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 57 p. nuteistiesiems iš esmės nėra uždraudžiama naudotis BVK ir Taisyklėse numatytais daiktais, tačiau, atsižvelgiant į jose nustatytus vienam asmeniui tenkančius minimalius gyvenamųjų patalpų plotus, nustatomas ir vienu metu nuteistojo naudojamų daiktų kiekis. Pažymėtina, kad Taisyklės neriboja nuteistojo teisės pasirinkti, kuriuos daiktus, viršijančius 30 kg bendrąją masę, perduoti saugoti ar grąžinti, o kuriuos – naudoti tuo momentu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.