- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-144-116-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00464-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nukentėjusysis
- F. P., A. P.
- Nuteistasis
- G. V.
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų F. P. ir A. P. (B.) apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 37 MGL (4810 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., nukentėjusiesiems F. P. ir A. P. priteista iš G. V. po 350,00 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
Iš G. V. priteista F. P. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. P. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
G. V. nuteista už tai, kad 2009 m. rugsėjo 5 d. apie 15.15 val., Šiaulių mieste, Tilžės-Statybininkų-Gardino gatvių sankryžoje, blaivi vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 9, 133, 134, 169 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama Tilžės gatve antra eismo juosta, kryptimi nuo Sondeckio gatvės link Tilžės-Statybininkų-Gardino gatvių sankryžos, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nelėtino greičio ir visiškai nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, esant draudžiamam šviesoforo signalui nesustojo prieš „Stop“ liniją, pravažiavusi sankryžą nepraleido per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui ėjusių pėsčiųjų F. P. ir A. B. (P.) ir juos partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis F. P., kuriam padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva pakaušyje, kairės rankos ir dešinės kojos sumušimas, ir dėl to jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, bei sužalota pėsčioji A. B., kuriai padaryti sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio pakilos atskilimas, poodinės kraujosruvos kūne, ir dėl to jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinio lūžio, dešinio šeivikaulio lūžio ir dešinio blauzdikaulio atskilimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusieji F. P. ir A. P. (B.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują nuosprendį: iš G. V. priteisti F. P. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir A. P. (B.) priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įpareigoti G. V. per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.
Nukentėjusieji skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria G. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., yra teisėta ir pagrįsta, nes teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Tačiau nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįsta. Pažymi, jog įstatymuose yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad žala turi būti atlyginta pilnai. Neturtinę žalą apibrėžia Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., o Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 41 straipsnis kalba apie teisingą atlyginimą. Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis ir aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas į minėtus kriterijus neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė ir į formuojamą teismų praktiką. Nukentėjusiųjų įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė jiems per mažą, neatitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdyje nukentėjusieji prašė jų apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistoji ir jos gynėja prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nukentėjusiųjų F. P. ir A. P. (Bugytės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo (BPK 328 str. 4 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, nepakankamai atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam F. P. autoįvykio metu buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva pakaušyje, kairės rankos ir dešinės kojos sumušimas, dėl galvos smegenų sukrėtimo jam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimų nukentėjusysis nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 14 d. buvo gydomas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje, pagerėjus būklei buvo išleistas toliau gydytis pas šeimos gydytoją, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1t. 85, b. l.; 2 t.55 b. l.). Dėl padarytos jo atžvilgiu veikos, nukentėjusysis F. P. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą – jis kurį laiką negalėjo eiti į darbą, iki šiol nedrąsiai jaučiasi eidamas gatve (2t. 77-78 b. l.).
Bylos duomenimis nukentėjusiajai A. P. (B.) 2009 m. rugsėjo 5 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo padarytas stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio pakilos atskilimas, poodinės kraujosruvos kūne, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinio lūžio, dešinio šeivikaulio lūžio ir dešinio blauzdikaulio atskilimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusioji VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės stacionare buvo gydoma nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d., išrašius iš ligoninės jai buvo nustatytas gulimas režimas 2 mėnesiams, pradėti vaikščioti leista tik po 2 mėnesių (1t. 70 b. l.; 2t. 54 b. l.). Akivaizdu, kad dėl jos atžvilgiu padarytos veikos nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą: dėl patirtų sužalojimų A. P. (B.) nebegalėjo lenkyti paskaitų ir siekti išsilavinimo, Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo suteiktos akademinės atostogos (2t.56 b. l.), dėl potrauminio streso sutrikimo A. P. (B.) nuo 2010 m. kovo 23 d. gydėsi psichiatro kabinete (2 t. 57 b. l.), kadangi jai nutrūko kojos raiščiai, ji nebegali taip kaip anksčiau bėgti, nes jaučia kojos skausmą, dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nebegali sunkiai kelti, pasilenkti, ilgiau sėdėti (2 t. 78 b. l.).
Išvardintos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas per daug sumažino nukentėjusiųjų prašomus priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis pakeistina padidinant nukentėjusiesiems F. P. ir A. P. (B.) priteistus neturtinės žalos atlyginimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,
n utaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti.
Padidinti iš nuteistosios G. V. nukentėjusiajam F. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5000 (penkių tūkstančių) litų.
Padidinti iš nuteistosios G. V. nukentėjusiajai A. P. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 (dešimties tūkstančių) litų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.