Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 13 val. 00 val. (duomenys neskelbtini), bute, išgertuvių metu kumščiu vieną kartą sudavė į kairę veido pusę savo sugyventinei N. B. ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. L. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. L. 2016 m. gruodžio 10 d. apie 20 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), prie namo durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.42 promilės girtumas), rankomis suėmęs už kaklo smaugė savo motiną A. L. bei spaudė jos veidą prie sienos, padarydamas nubrozdinimą veide ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. L. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos prieš N. B.

Kaltinamasis A. L. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su sugyventine N. B. kartu (duomenys neskelbtini), sugyventinei skirtame socialiniame bute gyveno apie 12 metų, vedė bendrą namų buitį. 2016 m. rugsėjo 10 d. kartu su sugyventine namuose vartojo alkoholį. Išgertuvių metu tarp jo ir N. B. prasidėjo konfliktas dėl alkoholio: sugyventinė norėjo dar išgerti, jis nebenorėjo. Konflikto metu jis rankos kumščiu sudavė sugyventinei į veido sritį. Sugyventinei po jo suduoto smūgio užtino kairė akis. Nurodė, jog tą vakarą alkoholio išgėrė nedaug, tačiau jam to užteko, nes vartojo ir psichiką veikiančius vaistus. Pripažino, kad pavartojęs alkoholio tampa psichiškai nestabilios psichikos. Jo teigimu, tai, kad tuo metu buvo pavartojęs alkoholio, jo poelgiui įtakos tikrai turėjo, blaivus N. B. nebūtų mušęs. Dėl savo poelgio labai gailisi. Nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. su N. B. kartu nebegyvena, o teismui paskyrus kardomąją priemonę – gyvenimą skyriumi jis, pasiėmęs visus savo daiktus, pareigūnų pagalba, išsikraustė gyventi pas savo mamą, adresu Akmenės rajonas, Ramučių kaimas, Kaštonų g. 5. (b. l. 130–131, 158–159).

A. L. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis :

2016 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 01-1-43774-16, kuriame nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, apie 13 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), A. L. vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinei N. B. į veidą, dėl to N. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, pamėlo kairė akis. N. B. į gydymo įstaigą nesikreipė, A. L. laikinai sulaikytas (b. l. 1);

2016 m. rugsėjo 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei šio protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kuriuose užfiksuota, jog įvykio vieta yra vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), kurio virtuvės lango stiklai išdaužti, kambaryje stovi dvigulė lova, bei N. B. veide esantys sužalojimai (b. l. 11–17);

alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo 2016 m. rugsėjo 16 d. 16 val. 39 min. atlikus asmens blaivumo patikrinimą Nr. 2622 nustatyta, kad A. L. blaivus, rodmenimis (b. l. 126);

nukentėjusiosios N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog su A. L. sugyventiniai yra aštuonerius metus, kartu gyvena jiems skirtame socialiniame būste (duomenys neskelbtini), veda bendrą buitį. 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 13 val. 00 min. išgertuvių metu virtuvėje A. L. jai vieną kartą trenkė kumščiu į kairę veido pusę, dėl to jai buvo sukeltas skausmas ir atsirado mėlynė. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, jai jokia žala nepadaryta, pretenzijų A. L. neturi, sutinka su juo susitaikyti (b. l. 12, 21);

alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo 2016 m. rugsėjo 16 d. 16 val. 42 min. atlikus asmens blaivumo patikrinimą Nr. 2623 N. B. nustatytas 0,23 promilės girtumas, rodmenimis (b.l. 19).

Dėl nusikalstamos veikos prieš A. L.

Kaltinamasis A. L. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio apsigyveno pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 10 d. ryte su mama A. L. buvo Naujosios Akmenės mieste apsipirkti. Vėliau jis liko Naujojoje Akmenėje, o mama grįžo namo į kaimą. Mieste jis gėrė alkoholį su pažįstamu G. L., po to taksi automobiliu abu parvažiavo į G. L. namus (duomenys neskelbtini), o iš ten vakare pėsčiomis grįžo į mamos namus. Kadangi duris rado užrakintas, paskambino mamai ir pasakė, kad ši grįžtų ir jas atrakintų. Mamai parėjus jie susipyko, kai jis paprašė duoti 10 Eur. Jo teigimu, mama turėjo jo pinigus, kuriuos jis tądien buvo gavęs už jam nustatytą neįgalumą. Tų pinigų jis ir norėjo. Mamai atsakius, jog pinigų neduos ir vėl užrakinus namo duris, jis liepė duris atrakinti ir įleisti jį vidun, todėl abu susipyko. Tada jis, stovėdamas šalia, rankomis sugriebė mamai už kaklo ir suspaudė, laikydamas ją veidu prispaustą prie namo durų. Mamai šaukiantis pagalbos ją paleido. Tada į pagalbą atbėgo kaimynai, su kuriais jis susipyko, o mama tuo metu stovėjo atokiau. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. A. L. pripažino prieš mamą smurtavęs pirmą kartą, dėl to labai gailisi. Tai, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholio jo poelgiui įtakos turėjo, blaivus taip nebūtų pasielgęs (b. l. 158-159).

A. L. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis :

2016 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 01-1-57541-16, kuriame nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 10 d. apie 20 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), A. L., kuriam nustatytas 1,42 promilės girtumas, naudojo fizinį smurtą prieš savo motiną A. L., t. y. A. L. rakinant namo lauko duris, jis rankomis sugriebęs už gerklės motiną smaugė, keletą kartų trenkė į namo sieną reikalaudamas dešimties eurų, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, bei nubrozdino veidą. A. L. sulaikytas įvykio vietoje, pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 53);

2016 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) atvykę policijos pareigūnai užfiksavo, jog A. L., būdamas neblaivus, čiupo rankomis motinai A. L. už kaklo ir pradėjo rankomis smūgiuoti, ant nukentėjusiosios veido buvo matyti nubrozdinimai, iš nosies bėgo kraujas (b. l. 64-65);

2016 m. gruodžio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra laiptų aikštelė prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bei A. L. veide pastebėti sužalojimai (b. l. 69-75);

alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo 2016 m. gruodžio 10 d. 20 val. 57 min. atlikus asmens blaivumo patikrinimą Nr. 3737 A. L. nustatytas 1,42 promilės girtumas, rodmenimis (b.l. 138);

nukentėjusiosios A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016 m. gruodžio 10 d. jai grįžus į namo kiemą įleisti į namus sūnaus A. L., jis stovėjo prie durų ant laiptų. Jai atrakinus namo duris sūnus pradėjo reikalauti 10 Eur. Jai atsisakius duoti pinigų, sūnus, stovėdamas jai iš dešinės, griebė abiem rankomis jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji pradėjo šauktis pagalbos. Įsikibusią rankomis į turėklus, kad nenuvirstų, sūnus jos galvą veidu prispaudė prie sienos. Galimai nuo to jai ir atsirado įbrėžimai ant veido, o gal nuo sūnaus ant rankos nešiojamo laikrodžio, tiksliai pasakyti negali. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė (b. l. 70, 79-80);

liudytojos L. O. J. parodymais, kad 2016 m. gruodžio 10 d. vakare kaimynė A. L. buvo pas ją namuose, kai paskambinęs telefonu sūnus A. L. paprašė įleisti jį į namus. A. L. viena eiti bijojo, todėl ji ėjo kartu. Abi nuėjo į A. L. namo kiemą, kur ji paliko kieme prie namo sienos, kad jos nematytų A. L. ir nesusierzintų, o A. L. nuėjo atrakinti durų. A. L. stovėjo ant laiptų. A. L. rakinant duris ji girdėjo A. L. reikalaujant pinigų, keikiant mamą. A. L. pradėjus rėkti ji išlindo iš už sienos ir pamatė, kad A. L., paėmęs už kaklo abiem rankomis, smaugia ir purto A. L., stovinčią prie namo durų. Jam murdant savo mamą į sieną, ji priėjo iš už nugaros, stvėrė A. L. už striukės, laikė jį ir rėkė. Tuo tarpu A. L. išsilaisvino ir išėjo kviesti pagalbos. Išgirdęs jų riksmus atbėgo jos vyras A. J. (b. l. 83–84);

liudytojo A. J. parodymais, kad 2016 m. gruodžio 10 d. vakare pas juos buvo atėjusi A. L.. Apie 20 val. 00 min. A. L. paskambino sūnus A. L. ir ji pasakė eisianti namo, bei paprašė ją palydėti. A. L. palydėti išėjo jo žmona O. J.. Moterims išėjus jis pastabėjo A. L. palikus savo telefoną, todėl išbėgo moterims iš paskos. Nuėjęs į A. L. namų kiemą, pamatė pastarąją kruvinu veidu kalbančią telefonu. Ant laiptų pamatė stovintį A. L., kurį priėjęs pargriovė ant žemės ir laikė kol atvyko policija (b. l. 87–88).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. L. kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę sudavęs savo sugyventinei N. B., sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Be to, A. L. rankomis suėmęs už kaklo ir smaugdamas savo motiną A. L., bei spausdamas jos veidą prie sienos, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. L. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose, taip pat tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotais duomenimis.

A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2017 m. kovo 9 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 160–162), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. L. suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritaria proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. L. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimų tikslus ir motyvus, nusikaltimų padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 90–91); baustas administracine tvarka (b. l. 92–94), nedirba (b. l. 99), viešosios įstaigos „Akmenės rajono psichikos sveikatos centro“ registre nuo 1985 m. (b. l. 100); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. sausio 11 d. – vasario 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose Nr. 86-TPK-33/2017, Nr. 86-TPK-34/2017 nurodyta, kad: „1. Šiuo metu A. L. konstatuojami psichikos sutrikimai: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. Nusikaltimo padarymo metu A. L. konstatuojami psichikos sutrikimai: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. A. L. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. 3. Su A. L. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jis gali būti apklausiamas, dalyvauti tyrimo ir teismo procese. 4. A. L. skirti priverčiamąsias medicinines priemones nereikalinga“ (b. l. 48–51, 118–121).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus bei bausmės terminą, trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, A. L. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. 16 val. 00 min. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. 14 val. 53 min. ir nuo 2016 m. gruodžio 10 d. 20 val. 45 min. iki 2016 m. gruodžio 12 d. 16 val. 24 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikytina, kad jis yra atlikęs šešias laisvės apribojimo dienas (b. l. 124, 132, 137, 143).

Kaltinamajam išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. L., panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

nusprendžia:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. rugsėjo 10 d. nusikalstama veika) ir paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. gruodžio 10 d. nusikalstama veika) ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtą bausmę A. L. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. 16 val. 00 min. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. 14 val. 53 min. ir nuo 2016 m. gruodžio 10 d. 20 val. 45 min. iki 2016 m. gruodžio 12 d. 16 val. 24 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikyti, kad jis yra atlikęs šešias laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti kaltinamajam A. L., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. L. 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. L., panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. L..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.