- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1270-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13686-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
- 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB ,,AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis I. G. ir AB ,,SEB“ bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas UAB ,,AC invest“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00563.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi prašymą atmetė.
3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju prašymas grindžiamas nurodant, kad antstolis nepagrįstai nurašė pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų ir neteisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas bei areštavo pareiškėjo turtą. Teismas pareiškėjo skundą laikė prima facie nepagrįstu ir nesutiko, jog vykdymo procesas negali būti tęsiamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „AC invest“ prašo panaikinti 2019 m. birželio 4 d. nutartį c.b. Nr. e2YT-22404-845/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-316581-2019-2 ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. priimti ir patenkinti pagrįstus jo skundo prašymus byloje.
5. Nurodo, kad visas areštuotas turtas (eilės Nr. 1 ir 2) yra šiuo metu nenaudojamame name, kuris yra avarinės būsenos Balbieriškio miestelyje, kuriame pareiškėjas planavo su savo partneriais nupirkti visus butus ir renovuoti visą namą, bei vėliau parduoti butus investuotojams iš užsienio, tačiau pareiškėjo planuotas investicinis projektas užstrigo dėl pasikeitusių jo ir jo partnerių planų ir lėšų trūkumo, ir kadangi pareiškėjo turimas turtas šiuo metu yra visiškai nenaudojamas, bevertis, nes butai buvo pirkti už labai mažas kainas (po 500,00 Lt), namas kuriame yra šie butai šiuo metu nėra gyvenamas, namas yra visiškai apleistas, langai ir durys išdaužyti, name yra atjungta elektra, vandentiekis, kanalizacija, šildymas, todėl šiuo metu ir tokiame stovyje nėra jokių realių galimybių parduoti tokį apleistą turtą iš varžytinių ar kitokiu būdu, todėl iš viso nėra racionalu ir protinga daryti tokio turto areštavimą, vertinimą, bei organizuoti jo pardavimą.
6. Pareiškėjas iš esmės prieštaravo dėl antstolio nustatytos turto vertės, kuri buvo paimta iš NT registro pažymėjimo, ir kuri iš esmės neatitinka realios turto vertės, ir kadangi prieš skiriant ekspertizę pareiškėjas turėjo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, tačiau kadangi buvo pagrindas atleisti pareiškėją nuo šių sumų sumokėjimo dėl labai sunkios pareiškėjo finansinės situacijos, todėl antstolis savo iniciatyva galėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau kadangi areštuotas turtas nėra likvidus, ir kadangi dar nėra priimta teismo sprendimo dėl ankstesnių antstolio procesinių dokumentų teisėtumo (kaip ir dėl šio patvarkymo), todėl buvo neracionalu ir neekonomiška iš viso areštuoti, vertinti, ar skirti ekspertizę šiam areštuotam turtui, ar tuo labiau skelbti pirmąsias varžytines.
7. Teigia, kad kadangi tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar tolesni antstolio sprendimai ir priverstiniai vykdymai buvo teisėti, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo skundo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje teismo turėjo būti skubiai tenkintinas, nes antstolis nepagrįstai priverstinai ne tik nurašė pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų ir apskaičiavo neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir dar areštavo pareiškėjo turtą.
8. Nurodo, kad pareiškėjo ne tik sąskaitos, bet ir jo turimas turtas antstolės buvo nepagrįstai areštuoti, ir jie vis dar yra nepagrįstai areštuoti, nors pareiškėjas nebuvo skolingas Fondo biudžetui, priešingai pareiškėjas turėjo VSD įmokų permoką (2017 m. vasario 14 dieną pareiškėjas gavo pavaduotojo siųstą VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 10 dienos raštą Nr. (8.1)3-15504 dėl UAB „AC invest“ delspinigių panaikinimo, kuriame jis nurodė, kad UAB „AC invest“ fondo biudžetui 2017 m. vasario 10 dieną turėjo įmokų permoką ir delspinigių skolą).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu antstolį I. G. pavaduojanti antstolė V. M. prašo skundą atmesti.
10. Nurodo, kad su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė procesines normas, pagrįstai atmetė skolininko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu apelianto atskirasis skundas grindžiamas vien samprotavimais, deklaratyviais teiginiais, kurie niekaip nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien faktas, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo UAB ,,AC invest“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00563.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį teikiant skundą dėl antstolio veiksmų gali būti teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2007 m. balandžio 4 d. Civilinėje byloje pagal A. K. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., L. B., bylos Nr 3K-3-136/2007).
16. Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo stabdyti antstolio veiksmus, o skundo dėl antstolio veiksmų padavimas, taip pat nėra savarankiškas pagrindas stabdyti antstolio veiksmus.
17. Pagal bylos duomenis matyti, jog pareiškėjas UAB ,,AC invest“ yra pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti procesinius dokumentus ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0008/19/00563, panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą kaip nepagrįstą, panaikinti viso areštuoto turto vertę ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę antstolio nauju patvarkymu po jo šio skundo galutinio išnagrinėjimo, visiškai atleisti pareiškėją nuo sumų, būtinų ekspertams ir eksportinėms įstaigoms apmokėti. Reikšdamas prašymą dėl šių reikalavimų užtikrinimo apeliantas minėta, prašė stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00563. Atskirai prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas nemotyvuoja, apeliuoja bendrai į antstolio vykdymo veiksmus. Privalomų vykdomosios bylos stabdymo pagrindų reglamentuotų CPK 626 straipsnyje nenustatyta. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog areštuotas turtas yra mažos vertės, todėl turto areštas nėra tikslingas, be to, turto vertinimas yra neteisingas. Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog apeliantas neįrodė galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės (priešingai pats nurodo, jog areštuotas turtas yra menkavertis) ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.