- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-448-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- UAB „T&A Projektai“
- Kreditorius
- AB SEB bankui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 448 - 252- 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „T&A Projektai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1022-812-2016 pagal pareiškėjo UAB „T&A Projektai“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. A., išieškotojui AB SEB bankui dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „T&A Projektai” prašė panaikinti antstolio M. A. 2015-12-16 patvarkymą Nr. S-10743, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0089/09/04014, ir priteisti iš antstolio visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nutarė 0,0345 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įvertinti 250 500 Eur. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus teisių apsauga. Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo turto kainos. Pareiškėjo manymu, areštuoto turto vertė, kurią nustatė antstolis skundžiamu patvarkymu, yra aiškiai per maža, neužtikrina skolininko interesų įgyvendinimo vykdymo procese, kadangi skola, kuri yra išieškoma šioje vykdomojoje byloje, yra labai didelė – 3 kartus didesnė už nustatytą turto vertę, todėl įkainavus turtą būtent tokia verte, kaip tai padarė antstolis skundžiamu patvarkymu, po turto realizavimo varžytynėse liks labai didelė skolininko skola išieškotojui. Turto įkainavimo klausimas turi būti išspręstas taip, kad atitiktų ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nustatė, kad antstolis M. A. vykdo išieškojimą išieškotojo AB SEB banko naudai iš UAB “Opulens” teisių ir pareigų perėmėjo UAB „T&A Projektai“ vykdomojoje byloje Nr. 0089/09/04014 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-09-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 20-90/H-3154 dėl UAB “Opulens” įkeisto turto pardavimo iš varžytynių; UAB „Opulens“ 2014-10-16 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „Opulens“ AB SEB bankui 2005-03-08 patvirtintu hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė 0,0345 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėto turto savininkas 2014-10-16 priėmimo – perdavimo akto pagrindu nuo 2014-10-29 yra UAB „T&A Projektai“. Vykdydamas išieškojimą antstolis M. A. 2015-11-04 patvarkymu Nr. S-9529 skyrė ekspertizę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, kadangi planuojama skelbti varžytynes. Ekspertizę atlikti pavedė J. A. įmonei „Vertona“. Iš vykdomojoje byloje esančio 2015-12-12 ekspertizės akto Nr. 1511/14-NT nustatė, kad vertinamojo objekto – žemės sklypo su pastatu – parduotuve rinkos vertė, apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą, yra 250 500 Eur. Skundžiamu 2015-12-16 patvarkymu Nr. S-10743 antstolis, remdamasis minėtu 2015-12-12 ekspertizės aktu Nr. 1511/14-NT, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įvertino 250 500 Eur. Žemės sklypas su pastatu – parduotuve areštuotas antstolio M. A. 2009-10-29 turto arešto aktu. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su areštuoto turto įkainojimu, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti J. A. įmonės „Vertona“ pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Pareiškėjas nepaneigė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0089/09/04014 esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės. Jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepagrįsta nustatytais metodais ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėja nepateikė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti skundžiamo antstolio patvarkymo neteisėtumą ar nepagrįstumą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „T&A Projektai” prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio M. A. procesinį sprendimą. Nurodo, kad sutinka, jog nepateikė teismui jokių kitokių įrodymų apie turto rinkos vertę, neatliko savo paskaičiavimų ir pan., tačiau nesutinka, kad tokių įrodymų nepateikimas ar jų nebūvimas nesudaro pagrindo skundžiamo antstolio patvarkymo panaikinimui. Apelianto teigimu, vykdymo procese turi būti ginami ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko interesai. Šiuo atveju areštuoto turto vertė, kurią nustatė antstolis skundžiamu patvarkymu (250 500 Eur), yra ženkliai per maža, neužtikrina skolininko interesų įgyvendinimo vykdymo procese, kadangi skola, kuri yra išieškoma šioje vykdomojoje byloje, yra labai didelė (maždaug 3 kartus didesnė už nustatytą turto vertę). Įkainavus areštuotą turtą būtent tokia verte, kaip tai padarė antstolis skundžiamu patvarkymu, po turto realizavimo varžytynėse liks labai didelė skolininko skola išieškotojui, o tokia situacija neatitinka EŽTT įtvirtinto skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad savo skunde pareiškėjas neįrodė, jog teismas būtų pažeidęs procesinės ar materialinės teisės normas. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti skolos išieškojimo procesą iš įkeisto turto vertės (šis vilkinimas pareiškėjui sudaro galimybę kuo ilgiau pasinaudoti bankui įkeistu turtu).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su turto vertės nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
CPK 681 str. reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Pagal CPK 681 str. 1 d., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.).
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia argumentais, jog antstolis ginčijamu patvarkymu nustatydamas parduodamo turto vertę nepagrįstai remiasi ekspertizės išvada, nustatyta parduodamo turto kaina yra per maža, kadangi po turto realizavimo varžytynėse liks labai didelė skolininko skola išieškotojui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir vertinant pareiškėjo skundą kaip prieštaravimą dėl ekspertizės išvados, nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo argumentai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokios, kurios leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą abejoti atliktos ekspertizės teisingumu ar skirti pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju skolininkas skunde nurodė deklaratyvius samprotavimus apie tai, jog tikroji ginčo turto kaina yra didesnė nei 2015-12-12 ekspertizės akte Nr. 1511/14-NT nurodyta 250 500 Eur vertė, nepateikdamas įrodymų, patvirtinančių bei pagrindžiančių skolininko nurodytą turto kainą, taip pat nepaneigė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos.
Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Apeliantas savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindė jo paties nuomone, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar nauja turto vertintojų išvada dėl didesnės turto vertės pagrindimo, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tai, kad apeliantas mano, jog šiuo metu reali turto vertė yra didesnė, o už antstolio nustatytą kainą pardavus objektą nebus užtikrinti jo, kaip skolininko, interesai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog eksperto nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos ekspertizės atlikimo metu, be to, ši kaina niekaip nėra susijusi su skolos dydžiu.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, jog antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog ekspertizės aktas yra išsamus, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai laikė, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis nepažeidė CPK 681, 682 str. normų.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog ta aplinkybė, kad jis nepateikė jokių įrodymų dėl nekilnojamojo turto vertės, negali būti pagrindu palikti galioti antstolio nustatytą turto kainą. Kiekviena proceso šalis savo argumentus privalo pagrįsti rašytiniais įrodymais, o ne deklaratyviais samprotavimais apie rinkos kainas nekilnojamojo turto rinkoje. Tiek antstolis, tiek teismas nagrinėja ir vertina pateiktus įrodymus, o ne proceso šalies samprotavimus. Todėl apeliantui nepateikus jokių įrodymų, jog ginčijamo nekilnojamojo turto rinkos kaina yra didesnė nei nustatyta atlikta ekspertize, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje surinktų įrodymų pagrįstumu ir teisingumu.
Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su EŽTT išaiškinimais, nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto UAB „T&A Projektai“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.