- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-2084-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11681-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Kreditorius
- V. J.
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjo išieškotojo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15538-945/2013 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktą kartu su skundu suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U. ir Ž. V. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. J. kartu su skundu (b.l. 3-5) suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U. ir Ž. V. dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti M. A. nuosavybės teisę į išieškotojui įkeistą skolininkės turtą ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pareiškėjas pateiktu skundu prašydamas panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą 2013 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei pripažinti neteisėtais antstolio S. U. veiksmus, susijusius su procesinių dokumentų pareiškėjui įteikimu, prašė taikyti pirmiau paminėtas laikinąsias apsaugos priemones teigdamas, kad jų nesiėmus teismo sprendimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 įvykdymas turtą perduodant išieškotojui be varžytynių CPK 700 straipsnio pagrindu gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi (b.l. 9-10) pareiškėjo prašymą padaryti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti M. A. nuosavybės teisę į pareiškėjui įkeistą turtą bei sustabdyti išieškojimą vykdymo procese atmetė. Teismas, nustatęs, kad antstolis 2013 m. birželio 28 d. Patikslintu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu pardavęs turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 2 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kad M. A. 2013 m. liepos 2 d. įregistravo nuosavybės teises į turtą 2013 m. birželio 28 d. akto pagrindu, sprendė, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesukurs jokių teisinių pasekmių, kadangi grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškojimas vykdymo procese nebevykdomas, dėl ko nėra pagrindo jį stabdyti, o, be to, nuosavybės teisės į turtą Nekilnojamojo turto registre M. A. vardu jau įregistruotos, todėl veiksmas, kuriam siekiama užkirsti kelią prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau atliktas. Teismas nurodytas aplinkybes vertinto kaip paneigiančias grėsmę pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Teismas nurodė, kad pirmiau paminėti antstolio veiksmai teisines pasekmes sukuria nepriklausomai nuo to, ar jie buvo apskųsti, t. y. nuosavybės teisės jau yra perleistos ir šis perleidimas gali būti nuginčytas tik įstatymuose nustatyta tvarka, taip pat nurodė, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, užbaigė išieškojimo veiksmus, jie nebevykdomi ir gali būti atnaujinti tik įstatymuose nustatytais pagrindais, o kol tai nepadaryta, tai neegzistuoja ir sustabdymo objektas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 17-18) pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
Pareiškėjas tikėtinai pagrindė pareikštą reikalavimą.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukurs teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas yra apskundęs tiek 2013 m. liepos 2 d. antstolio S. U. patvarkymą, tiek ir visus kitus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282.2013 m. birželio 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl išieškojimas vykdymo procese vykdytinas ir toliau, dėl ko yra pagrindas jį sustabdyti.Kauno miesto apylinkės teismas vykdomosios bylos Nr. 0034/11/00282 nenagrinėjo tinkamai ir iš esmės.Pareiškėjui iki šiol nebuvo pranešta apie M. A. teisių įregistravimą, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, tarp jų ir pareiškėjo teisę paimti nesunaikintą įkeistą turtą natūra, dėl ko pareiškėjas skųs M. A. nuosavybės teisių įregistravimą.Kauno miesto apylinkės teismas padeda antstoliui slėpti turto sunaikinimo ir nuniokojimo faktą, antstolio neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Kauno miesto apylinkės teismas nuslėpė ir nenustatė, kad pareiškėjas dėl antstolio S. U., T. V. ir M. A. neteisėtų veiksmų patyrė 6 098,50 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą.Teismas pažeidė CPK 5 straipsnio, 7 straipsnio, 144 straipsnio ir 145 straipsnio nuostatas, CK 1.5 straipsnio nuostatas.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui neišaiškino neteisėto nuosavybės teisės perleidimo M. A. nuginčijimo tvarkos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje, 18 straipsnyje, 25 straipsnyje, 29 straipsnyje ir 30 straipsnyje įtvirtintas pareiškėjo teises.Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo ankstesnių susijusių skundų argumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 25-26) antstolis S. U. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais argumentais:
Skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliantas tikėtinai pagrindė reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad M. A. 2013 m. liepos 2 d. įregistravo nuosavybės teises į turtą 2013 m. birželio 28d. akto pagrindu, o 2013 m. liepos 2 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukurs teisines pasekmes, kadangi negalima sustabdyti išieškojimo vykdymo procese, kai išieškojimas yra užbaigtas ir vykdomasis dokumentas grąžintas, o taip pat negalima padaryti įrašo viešame registre dėl draudimo perleisti M. A. nuosavybės teisę į pareiškėjui buvusį įkeistą turtą, kai nuosavybės teisės jau yra įregistruotos, nepriklausomai nuo to, kad 2013 m. liepos 2 d. patvarkymas ir kiti patvarkymai vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 yra apskųsti. Faktas, kad yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas, negali būti pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes jų taikymas prieštarautų protingumo principui.Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad kadangi 2013 m. birželio 28 d. aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tai išieškojimas vykdymo procese vykdytinas ir toliau, dėl ko yra pagrindas jį sustabdyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka.Nepagrįstai teigiama, kad teismas nenagrinėjo vykdomosios bylos Nr. 0034/11/00282 tinkamai ir išsamiai, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus įrodymus, kurie yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundas nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas negali spręsti skundo pagrįstumo klausimo šioje stadijoje, dėl ko nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas dėl 2013 m. birželio 28d. akto neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareiškėjo prašymą, pateiktą kartu su skundu dėl antstolio veiksmų.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų paduodantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia CPK nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas V. J., pateikęs skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, skundo egzempliorių 2013 m. liepos 18 d. pateikė ir Kauno apylinkės teismui, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti M. A. nuosavybės teisę į išieškotojui įkeistą skolininkės Ž. V. turtą bei sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas nurodant, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Atskirajame skunde teigiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju sukurs teisines pasekmes, kadangi apeliantas yra apskundęs tiek 2013 m. liepos 2 d. antstolio S. U. patvarkymą, tiek ir visus kitus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas esant nustatytoms byloje aplinkybėms nesukurs jokių teisinių pasekmių.
Remiantis byloje esančiu 2013 m. liepos 23 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 6-8) nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. A., kuris nuosavybės teises į nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo 2013 m. birželio 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kurį įregistravo 2013 m. liepos 2 d., pagrindu. Apeliantui 2013m. liepos 18 d. pateikus skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, o kartu ir prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti M. A. nuosavybės teisę į išieškotojui įkeistą skolininkės turtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad veiksmas, kuriam siekiama užkirsti kelią įrašo viešame registre padarymu, jau yra atliktas, nuosavybės teisės į pirmiau nurodytą turtą jau yra įregistruotos M. A. vardu, todėl prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesukurs jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad apelianto manymas, jog nuosavybės teisių įregistravimas M. A. vardu į pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, bei tas faktas, kad apeliantui nebuvo žinoma apie nuosavybės teisių įregistravimą, nesudaro pagrindo taikyti apelianto prašomą laikinąją apsaugos priemonę, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, ji nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodyti veiksmai teisines pasekmes sukuria nepriklausomai nuo to, ar jie buvo ar bus apskųsti, ar ne, kadangi apeliantas nuosavybės teisių perleidimą gali nuginčyti tik įstatymuose nustatyta tvarka.
Pasisakydamas dėl apelianto prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad 2013 m. liepos 2 d. antstolis S. U. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, teismas pagrįstai sprendė, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, kadangi visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą vykdomoji byla laikoma baigta, o išieškojimas toliau vykdymo procese nebevykdomas. Aplinkybės, kad apeliantas yra apskundęs tiek 2013 m. liepos 2 d. antstolio S. U. patvarkymą, tiek ir visus kitus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282, taip pat tai, kad, apelianto manymu, 2013 m. birželio 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nesudaro pagrindo teigti, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turėjo pagrindą manyti esant šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrįstu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad esant priimtam patvarkymui dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškojimo vykdymo procese sustabdymas būtų galimas tik tuo atveju, jei išieškojimo veiksmai būtų atnaujinti įstatymuose nustatytais pagrindais, o tol, kol išieškojimo veiksmai neatnaujinti, neegzistuoja sustabdymo objektas. Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t. y. esant atnaujintiems išieškojimo veiksmams ar apeliantui nuginčijus nuosavybės teisės perleidimą M. A., apeliantas pakartotinai gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirajame skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 5 straipsnio, 7 straipsnio, 144 straipsnio ir 145 straipsnio nuostatas, CK 1.5 straipsnio nuostatas, tačiau kokiu būdu ir kaip yra pažeistos pirmiau nurodytų CPK ir CK straipsnių nuostatos apeliantas nenurodė, dėl ko teismas išsamiai dėl nurodyto argumento negali pasisakyti, pažymėdamas, kad ta aplinkybė, jog apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo patenkintas, dar nereiškia, kad teismas pažeidė teisės aktų nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Pasisakydamas dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su vykdomosios bylos neišnagrinėjimu iš esmės ar nepasisakymo dėl apelianto ankstesnių susijusių skundų argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nagrinėjo tik apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esant pateiktam skundui dėl antstolio veiksmų, tačiau nei paties skundo, nei kitų galimai anksčiau pateiktų apelianto prašymų ar skundų iš esmės nenagrinėjo, dėl ko ir neturėjo pareigos dėl jų pasisakyti, todėl nurodyti argumentai neturi jokios reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Analogiški motyvai taikytini ir pasisakant dėl apelianto atskirajame skunde nurodyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas nuslėpė ir nenustatė, kad pareiškėjas dėl antstolio S. U., T. V. ir M. A. neteisėtų veiksmų patyrė 6 098,50 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą. Teismas skundžiama nutartimi nesprendė apeliantui nurodytų asmenų galimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimo, kadangi apelianto pateiktame prašyme, kurį ir nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, buvo prašoma tik taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko tik šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir pasisakė.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas skundžiamoje nutartyje turėjo išaiškinti apeliantui neteisėto nuosavybės teisės perleidimo M. A. nuginčijimo tvarką, o to nepadaręs pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje, 18 straipsnyje, 25 straipsnyje, 29 straipsnyje ir 30 straipsnyje įtvirtintas pareiškėjo teises. Kaip jau buvo nurodyta, teismas skundžiamoje nutartyje sprendė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ne nuosavybės teisių perleidimo M. A. nuginčijimo klausimą, dėl ko teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pareigos nurodyti, kokia tvarka gali būti ginčijamas nuosavybės teisių perleidimas M. A.. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga atsisakant priimti pareiškimą nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jei byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, netaikytina. Nagrinėjamu atveju teismas tik nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jį išsprendė iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, išaiškinęs apeliantui nuosavybės teisių perleidimo M. A. nuginčijimo tvarką, būtų šališkas, neobjektyvus, veiktų kaip apelianto atstovas byloje, o tai nesuderinama su teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principais.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai dėl visų kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį nurodytų argumentų nepasisako, kadangi pirmiau nurodytos aplinkybės bei išdėstyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti skundžiamą nutartį esant pagrįstą ir teisėtą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.