Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, ruošdamasi nagrinėti G. M. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje G. M. 2016 m. rugsėjo 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 12 d., 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog G. M. garažų eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, garaže Nr. 88, vykdė automobilių remonto veiklą, neturėdamas leidimo versti šia veikla. Tokiais veiksmais G. M. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

ATPK 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. <...> ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga <...>. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinas trūkumams šalinti.

Pagal ATPK 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

ATPK 173 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš straipsnio dispozicijos matyti, jog paminėta norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nurodyti kokius teisės aktus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Tinkamai nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurias asmuo pažeidė, būtų sudarytos kliūtys atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

2016 m. rugsėjo 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 24P-71533140-16 yra nekonkretus, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas teisės aktas, kuris nustatytų reikalavimą turėti licenciją (leidimą) prekybai protokole nurodytai automobilių remonto veiklai. Teismas pažymi, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu suformuluotas itin abstrakčiai, kaltinime nėra jokių duomenų apie tai, kiek laiko G. M. galimai vertėsi šia veikla, kokias pajamas iš šios veiklos gavo, kiek automobilių galimai remontavo. Atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį atsiranda tada, kai verčiamasi komercine veikla be licencijos ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių 12 mėnesių pajamos (įplaukos) neviršija 500 MGL (2011 m. kovo 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575?3795/2011). Duomenys, kokias pajamas G. M. gavo, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti,

Be to, byloje nėra duomenų, ar G. M. veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla, kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra kitų veiklos epizodų, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), kurie patvirtintų galimą veiklos sistemingumą. Minėta aplinkybė (veiklos sistemingumas) turi būti tiriama renkant bylos medžiagą.

Minėti trūkumai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo G. M. yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje nurodytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N662-2703/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.8.-7676-888/2016 grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8.-7676-888/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.