Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-06-02 · Civilinė byla Nr. e2-4308-907/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
e2-4308-907/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03075-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
A. B., R. P.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-4308-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03075-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.4; 128.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant J. S., dalyvaujantpareiškėjai J. P., pareiškėjos atstovui advokatui Z. B.,suinteresuotiems asmenims A. B., R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems G. Š., A. B., D. P., R. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio A. P. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. P., pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjos atstovas advokatas Z. B. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad J. P. su A. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. P. (dabar Š.) ir buvo trečias vaikas, kuris mirė būdamas mažas. Sūnus A. P. turėjo tris vaikus: A. B., D. P. ir R. P.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. P.. Po sutuoktinio mirties liko palikimas - 1,1200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas A. P. vardu; 0,2000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas A. P. vardu. Be to, liko ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų J. P. vardu. Kadangi pareiškėja J. P. ir A. P. buvo sutuoktiniai, likęs turtas turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą, todėl mirus A. P. palikimas sudarė ½ dalį minėtų nekilnojamųjų daiktų. A. P. testamento nepaliko. J. P. palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti, po sutuoktinio mirties liko name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyventi, mokėjo visus mokesčius, jį tvarkė bei prižiūrėjo, rūpinosi bendru turtu, kaip savu, naudojosi žemės sklypais. Po sutuoktinio mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet notaras atsisakė jį išduoti, nes praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Pareiškėja mano, kad ji priėmė savo sutuoktinio A. P. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Prašė pareiškimą tenkinti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėja J. P. prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino atstovo nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškimu sutiko, paaiškino, kad yra pareiškėjos ir mirusio A. P. anūkė, į palikimą nepretenduoja, žino, kad seneliai iš bendrų lėšų įgijo minėtus nekilnojamuosius daiktus. Po tėčio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ji tapo įpėdine pagal įstatymą. Seneliui mirus, minėtame name liko gyventi pareiškėja J. P., kuri namą tvarko, prižiūri, žemės sklypus naudoja, moka mokesčius, naudoja po senelio mirties likusius baldus ir kitus namų apyvokos daiktus. J. P. ir A. P. turėjo tris vaikus: G. Š., jos tėvą A. P. ir dar vieną vaiką, kuris mirė visai mažiukas.

Suinteresuotas asmuo R. P. su pareiškimu sutiko, paaiškino, kad yra pareiškėjos ir mirusio A. P. anūkė, į palikimą nepretenduoja. Po tėčio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ji tapo įpėdine pagal įstatymą. Po senelio mirties močiutė J. P. liko ir toliau name gyventi, namą prižiūri, moka mokesčius, naudoja žemės sklypus. J. P. ir A. P., jos seneliai, turėjo tris vaikus: G. Š., jos tėvą A. P. ir dar vieną vaiką, kuris mirė būdamas 10 metų. Jos tėvai taip pat turėjo tris vaikus: ją, A. B. ir D. P..

Suinteresuotas asmuo G. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad, neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes serga ir teismo posėdžio dieną bus ligoninėje.

Suinteresuotas asmuo D. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad, neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir teismo posėdžio dieną bus išvykęs į komandiruotę.

Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad, neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, teismo prašo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (38-39 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. CK nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. Pažymėtina, kad pareiškėjos sutuoktinis A. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio sutuoktuvių liudijimo kopijos (4 b. l.) matyti, kad santuoka tarp pareiškėjos J. P. ir A. P. įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad santuokos metu J. P. ir A. P. susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. P. (dabar Š.) ir buvo trečias vaikas, kuris mirė būdamas mažas. Po pareiškėjos sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties įpėdiniais pagal įstatymą tapo jo trys vaikai: D. P., A. P. (dabar – B.) ir R. P.. Iš mirties liudijimo kopijos (3 b. l.) matyti, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad A. P. po mirties testamento nepaliko. Sutuoktiniai daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (6-9, 11-15, b. l.) matyti, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), J. P. ir A. P. įgijo gyvendami santuokoje. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji toliau liko gyventi minėtame name, rūpinosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, ir naudojo kaip savo, patvirtina jos pačios ir suinteresuotų asmenų A. B. ir R. P. paaiškinimai.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) testamento nepaliko, pareiškėja iš karto po palikėjo mirties priėmė palikimą pagal įstatymą, nes liko gyventi santuokoje įgytame name, juo naudojosi, naudojosi žemės sklypais, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. J. P. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 5.50 str. 2 d.).

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktinė J. P. mirusio sutuoktinio A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008-05-10, mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė