Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės

V. M.

V. M.

Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje paga l ieškovės

L. G.

V. M.

dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo .

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir

.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš

346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (

346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinim ui.

346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama

, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nurodoma

, kad ieškovės advokatė negalėjo būti atstove byloje, nes, dirbdama teisėja, sprendė klausimą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad advokatė ieškovę galėjo atstovauti, nes byla dėl išlaikymo priteisimo nėra tapati bylai dėl išlaikymo padidinimo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalį. Atsakovo manymu, abiejose bylose nagrinėjimo dalykas yra išlaikymas, todėl advokatė byloje dalyvauti negalėjo. Teismai netinkamai aiškino vaiko poreikius, įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, neaišku, kaip nustatyta kiekvieno iš tėvų išlaikymo prievolės suma. Teismai buvo nenuoseklūs ir pažeidė lygiateisiškumo principą nepripažindami atsakovo išlaidų skolinių įsipareigojimų kaip būtinųjų išlaidų, tačiau pripažindami ieškovės skolinius įsipareigojimus, susijusius su vartojimo paskola, neišvengiamomis išlaidomis. Taip teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK

3.192 straipsnį, 3.198 straipsnį bei 3.192 1 straipsnį.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio

2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad k asacinis skundas neatitinka

, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (

350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ( CPK 350 straipsnio

4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3,

Kasacinį skundą atsisakyti priimti .

V. M.

( a.

k.

Eur ( dvidešimt keturių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. balandžio

22 d.

.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.