Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-152-167/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-24
Bylos Nr.
1-152-167/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Advokatai
Leokadija Riškutė
Baudžiamoji byla Nr. 1-152-167/2011Teisminio proceso Nr. : 1-40-9-00035-2010-5Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.4.4.5.; 1.2.14.5.2.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-05-24Šiauliai
Š. miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,sekretoriaujant Ernestai Baltutienei, Ingridai Murzaitei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karpalovui,gynėjams advokatams Leokadijai Riškutei, Sofijai Kručienei, Valentinui Baltrū,civilinio ieškovo atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista :

1) 2008-11-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-03-31 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal LR BK 249 str. 1 d., 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 2 str. 1 d. 2 p., neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu;

2) 2009-06-26 Š. apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmę subendrinus su bausme pagal 2008-11-05 Vilniaus apygardos teismo ir 2009-03-31 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 2 str. 1 d. 2 p., neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu;

3) 2010-03-09 Š. apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-29 nutartimi pagal LR BK 182 str. 2 d. - laisvės atėmimu 5 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį, 4 str. 1 d. 2 p. ir neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu. Baudžiamoji byla dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d. nutraukta.

2010-03-18 Š. apygardos teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, Š. apygardos teismo 2010-03-09 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-29 nutartimi, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Š. apygardos teismo 2009-06-26 nuosprendžiu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo Š. apygardos teismo 2010-03-09 nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-29 nutartimi, paskelbimo dienos – 2010-03-09.

Į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus apygardos teismo 2008-11-05 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nuosprendžiu, Š. apygardos teismo 2009-06-26 nuosprendį ir Š. apygardos teismo 2010-03-09 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-29 nutartimi, atliktas bausmes.

4) 2011-03-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 2 str. 1 d. 2 p., atleista nuo neatliktos bausmės dalis. Baudžiamasis procesas nutrauktas pagal LR BK 249 str. 1d., esant įsiteisėjusiam teismui nuosprendžiui dėl to paties kaltinimo (BPK 3 str. 1 d. 8 p.), teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos, Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbęs pagal verslo liudijimą, deklaruojantis gyvenamą vietą – (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 1995-11-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 207 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija) – 7000 Lt bauda;

2) 1997-11-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 277 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija) – 5000 Lt bauda;

3) 2000-03-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 274 str. 3 d. (1961 m. BK redakcija) – laisvės atėmimu 2 metams su 2000 Lt bauda ir 1/8 dalies turto konfiskavimu;

4) 2002-11-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 207 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija) – 2000 Lt bauda;

5) 2004-12-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p., neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu;

6) 2007-06-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2007-10-03 Š. apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmę subendrinus su bausme pagal 2004-12-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p., neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu;

7) 2008-11-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-03-31 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmę subendrinus su bausme pagal 2004-12-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p., neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu;

8) 2009-06-26 Š. apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p., neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu;

9) 2009-07-02 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-04-30 Vilniaus Apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 metams; pagal LR BK 203 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal LR BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinus bausmes apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams. Pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams; pagal LR BK 300 str. 2 d. (2003-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinus bausmes apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Subendrintas bausmes subendrinus vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatytas laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004-05-07 iki 2005-11-07 ir nuo 2009-07-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

10) 2010-03-09 Š. apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-29 nutartimi pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2008-11-05, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nuosprendžiu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiamse. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus apygardos teismo 2008-11-05 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nuosprendžiu, atliktas bausmės laikas. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį 4 str. 2 d. 1 p. neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.

2010-03-18 Š. apygardos teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, Š. apygardos teismo 2010-03-09 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-29 nutartimi, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2007-06-11 nuosprendžiu, pakeistu Š. apygardos teismo 2007-10-03 nuosprendžiu, Š. apygardos teismo 2009-06-26 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo Š. apygardos teismo 2010-03-09 nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-29 nutartimi, paskelbimo dienos – 2010-03-09.

Į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus apygardos teismo 2004-12-01 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-23 nuosprendžiu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2007-06-11 nuosprendį, pakeistą Š. apygardos teismo 2007-10-03 nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2008-11-05 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nuosprendžiu, Š. apygardos teismo 2009-06-26 nuosprendį, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu, ir Š. apygardos teismo 2010-03-09 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-29 nutartimi, atliktas bausmes. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. veikdama nusikalstamo susivienijimo sudėtyje apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

M. Ž. padėjo nusikalstamo susivienijimo nariams apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.

I. S. 1998 m. kovo – balandžio mėnesių laikotarpiu, veikdama R. S. suburto ir vadovauto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, už dalyvavimą kuriame yra teismo pripažinta kalta pagal LR BK 249 str. 1 d. ir nuteista, būdama UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), naudotos nusikalstamo susivienijimo neteisėtai veiklai įgyvendinti, direktore, apgaulingai tvarkydama šios bendrovės buhalterinę apskaitą ir klastodama dokumentus, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. S., A. S., D. J., V. V. ir N. J., padedant kitiems nusikalstamam susivienijimui nepriskiriamiems asmenims, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas neteisėtai susigrąžinant faktiškai nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) permoką, neva susidariusią dėl UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tariamai įvykdytų eksporto procedūrų, o būtent :

1998 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, vykdydama A. S. nurodymus suklastojo UAB „P.“ 1998-03-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAB Nr. 2288242, kurioje savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 1998-03-27 UAB „P.“ tariamai pardavė UAB „G.“ 20695 vnt. moteriškų rankinių iš polivinilchlorido audinio už 97266,50 Lt, 12730 vnt. rankinių - kuprinių iš polivinilchlorido audinio už 66196,00 Lt, nurodant 29423,25 Lt pirkimo PVM, viso prekių už 192885,75 Lt, po ko šią realiai neįvykusią ūkinę operaciją įtraukė į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą. Minėtos suklastotos PVM sąskaitos-faktūros, kurią pasirašė ir A. S., kaip prekes tariamai priėmęs asmuo, bei UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų tikrovės neatitinkančių duomenų dėl bendrovėje vykdytos megztų rūbų gamybos iš tariamai įgytų verpalų pagrindu A. S. 1998 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, suklastojo UAB „G.“ 1998-03-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635716, tai yra savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „G.“ Ukrainos įmonei RAB „KORS“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), tariamai parduoda 2512 vnt. moteriškų megztinių už 17232,32 Lt, 1196 vnt. vyriškų megztinių už 11063,00 Lt, 968 vnt. megztų rait. komplektų už 8218,32 Lt, 1120 vnt. moteriškų ansamblių už 14795,20 Lt, 434 megztų ansamblių už 1992,06 Lt, 811 vnt. vaikiškų megztinių už 4265,86 Lt, 613 vnt. moteriškų kostiumų už 10666,20 Lt, 20695 vnt. moteriškų rankinių iš polivinilchlorido audinio už 98301,25 Lt, 12730 vnt. rankinių - kuprinių už 66196,00 Lt, viso prekių už 232730,21 Lt. Minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir taip sukurta fikcija apie prekių įgijimą, gamybą bei pardavimą. 1998 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, suklastotos 1998-03-27 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr.3635716 pagrindu A. S. suklastojo tyrimo metu nenustatyto asmens surašytus prekių eksporto deklaraciją apie prekių eksportą RAB „KORS“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), ir 1998-03-27 Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr.lA001801, o būtent savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtino juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie RAB „KORS“ tariamai eksportuojamas prekes, tai yra 2512 vnt. moteriškų megztinių už 17233 Lt, 2007 vnt. vyriškų ir berniukų megztinių už 15329 Lt, 968 vnt. megztų moteriškų kelnių už 8218 Lt, 1554 vnt. moteriškų ir mergaitiškų ansamblių už 16787 Lt, 613 vnt. moteriškų kostiumų už 10666 Lt, 33425 vnt. rankinių už 16449 Lt, viso prekių už 232730 Lt. Po to, 1998 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, N. J. suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą, o būtent 1998-03-27 UAB „G.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635716, 1998-03-27 Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 1A001801 ir prekių eksporto deklaraciją, tyrimo metu nenustatyto asmens užpildytą muitinio tranzito dokumentą CARNET TIR Nr.21832043, kuriuose buvo nurodytas krovinį gabenantis automobilis MAN 19292 (duomenys neskelbtini), vežėjas UAB „L.“ ir vairuotojas J. B., taip pat 1998-03-09 sutarties LT/UKR-98/02 kopiją, perdavė apie 100 JAV dolerių (400 Lt) kyšiu papirktai Š. teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorei L. R., kuri 1998-03-27, pradėdama tariamo eksporto procedūrą, minėtai prekių eksporto deklaracijai suteikė numerį 8SR24100045, ir nors nei realiai gabenamas krovinys, nei krovinį gabenantis automobilis, muitinės patikrinimui pateikti nebuvo, minėtuose suklastotuose dokumentuose padarė atžymas, liudijančias tariamą krovinio patikrinimą muitinės išvykimo-išsiuntimo įstaigoje, šias atžymas patvirtino savo parašais, muitinės spaudu „LT 64 ŠIAULIŲ MUITINĖ MEDELYNAS“ ir asmeniniu muitininko spaudu „LIETUVOS MUITINĖ C 025 C“, tokiu būdu patvirtindama suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „G.“ tariamai eksportuojamą krovinį. Po to, 1998 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tyrimo metu nenustatyti, R. S. suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą, o būtent 1998-03-27 UAB „G.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635716, 1998-03-27 Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 1A001801, 1998-03-27 prekių eksporto deklaraciją Nr. 8SR24100045 ir muitinio tranzito dokumentą CARNET TIR Nr. 21832043, perdavė nenustatytam Alytaus teritorinės muitinės pareigūnui, kuris tyrimo metu nenustatytu būdu suorganizavo, kad Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorius A. L. įformintų eksporto procedūros užbaigimą, tai yra suklastotuose UAB „G.“ eksporto dokumentuose padarytų atžymas apie tai, kad UAB „G.“ per Raigardo kelio postą iš Lietuvos Respublikos teritorijos tariamai išgabeno suklastotuose dokumentuose nurodytą krovinį. 1998-03-28 A. L. Raigardo kelio poste minėtame suklastotame muitinio tranzito dokumente CARNET TIR Nr. 21832043 (jo šaknelėje) padarė atžymą apie tariamai pagal suklastotą prekių eksporto deklaraciją Nr. 8SR24100045 gabenamo krovinio patikrinimą muitinės paskirties įstaigoje ir jo išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, šią atžymą patvirtino savo parašu, minėtą suklastotą dokumentą pažymėjo asmeniniu muitininko spaudu „LIETUVOS MUITINĖ B 722 B“, o suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635716 – muitinės spaudu „LT 52 ALYTAUS MUITINĖ RAIGARDAS“, bei taip, nepatikrinus automobiliu MAN 19292 (duomenys neskelbtini) realiai gabenamo krovinio, įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą.

Nusikalstamo susivienijimo nariams tęsiant savo nusikalstamą veiklą, 1998 m. kovo mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, A. S. suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų apie tariamą verpalų pardavimą UAB „G.“ 1998 m. kovo mėnesį, tai yra S. ir D. B. įmonės PVM sąskaitų-faktūrų serija GAC Nr. 1238403, 1238404, 1238406, 1238409, 1238410, 1238411, 1238412, 1238413 dėl tariamai UAB „G.“ parduotų 2416,31 kg. verpalų už 39871,10 Lt, iš jų 6087,52 Lt pirkimo PVM, AB „V.“ PVM sąskaitų-faktūrų serija LAA Nr. 0956911, 0956909, 0956908 dėl tariamai UAB „G.“ parduotų 934,04 kg verpalų už 15389,79 Lt, iš jų 2347,59 Lt pirkimo PVM, UAB „C.“ PVM sąskaitų-faktūrų serija SAA Nr. 3238184, 3238192 dėl tariamai UAB „G.“ parduotų 9473,32 kg verpalų už 153028,23 Lt, iš jų 23343,29 Lt pirkimo PVM, UAB „A.“ PVM sąskaitos-faktūros serija SAA Nr.3504806 dėl tariamai UAB „G.“ parduotų 1607,59 kg verpalų už 26936,78 Lt, iš jų 4109 Lt pirkimo PVM, pagrindu suklastojo UAB „G.“ vyriausiosios buhalterės P. A., kuri apie PVM sąskaitoje-faktūroje įrašomus tikrovės neatitinkančius duomenis nieko nežinojo, surašytą UAB „G.“ 1998-03-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAA Nr. 5993756, tai yra savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „G.“ Graikijos įmonei „Katepina EPE-Katerina GmbH“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), tariamai parduoda 10880 kg verpalų už 152320 Lt. Minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir taip sukurta fikcija apie prekių įgijimą ir pardavimą. 1998 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, suklastotos 1998-03-26 PVM sąskaitos-faktūros serija GAA Nr. 5993756 pagrindu A. S. kartu su V. V. suklastojo tyrimo metu nenustatyto asmens surašytus prekių eksporto deklaraciją apie prekių eksportą įmonei „Katepina EPE-Katerina GmbH“ ir 1998-03-28 tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD 6000845, tai yra A. S. savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie Graikijos įmonei „Katepina EPE-Katerina GmbH“ tariamai eksportuojamas prekes – 10880 kg verpalų už 152320 Lt, taip pat tariamai krovinį gabenantį automobilį SCANIA (duomenys neskelbtini) ir vairuotoją V. V., o V. V. pasirašė už vairuotoją V. V.. Po to, 1998 m. kovo mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, N. J. suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą, o būtent 1998-03-28 UAB „G.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija GAA Nr. 5993756, INVOICE Nr. 5993756, prekių eksporto deklaraciją, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD6000845, taip pat 1997-12-15 sutarties LTGR-98 kopiją, perdavė apie 100 JAV dolerių (400 Lt) kyšiu papirktai Š. teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorei L. R., kuri 1998-03-28, pradėdama tariamo eksporto procedūrą, minėtai prekių eksporto deklaracijai suteikė numerį 8SR24100046 ir, nors nei krovinys, nei krovinį gabenantis automobilis muitinės patikrinimui pateikti nebuvo, minėtuose suklastotuose dokumentuose padarė atžymas, liudijančias tariamą krovinio patikrinimą muitinės išvykimo-išsiuntimo įstaigoje, šias atžymas patvirtino savo parašais, muitinės spaudu „LT 64 ŠIAULIŲ MUITINĖ MEDELYNAS“ ir asmeniniu muitininko spaudu „LIETUVOS MUITINĖ C 025 C“, tokiu būdu patvirtindama suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „G.“ tariamai eksportuojamą krovinį. Po to, 1998 m. kovo mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, A. S. suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą, o būtent prekių eksporto deklaraciją Nr. 8SR24100046, 1998-03-28 UAB „G.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija GAA Nr. 5993756, INVOICE Nr. 5993756, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD6000845, taip pat 1997-12-15 sutarties LTGR-98 kopiją, perdavė D. J., kuris minėtą suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą perdavė už R. S. duotus pinigus apie 800-1000 JAV dolerių (3200-4000 Lt) kyšiu papirktam Alytaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui G. R., o pastarasis tyrimo metu nenustatytu būdu suorganizavo, kad Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektorius R. M. įformintų eksporto procedūros užbaigimą, tai yra suklastotuose UAB „G.“ eksporto dokumentuose padarytų melagingas apie tai, kad UAB „G.“ per Kalvarijos kelio postą iš Lietuvos Respublikos teritorijos tariamai išgabeno suklastotuose dokumentuose nurodytą krovinį. 1998-03-30 R. M. Kalvarijos kelio poste minėtoje suklastotoje UAB „G.“ prekių eksporto deklaracijoje Nr. 8SR24100046 ir Kalvarijos kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale padarė tikrovės neatitinkančias atžymas apie tariamą krovinio patikrinimą muitinės paskirties įstaigoje ir išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, šias atžymas patvirtino savo parašu, minėtą suklastotą eksporto deklaraciją, taip pat suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą serija GAA Nr. 5993756 pažymėjo muitinės spaudu ,,LT 20 MARIJAMPOLĖS MUITINĖ KALVARIJA“ bei asmeniniu muitininko spaudu „LIETUVOS MUITINĖ B 573 B“, ir taip, nesant muitinei pateikto krovinio ir krovininio automobilio, patvirtino suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „G.“ tariamą eksportą bei įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą.

Atsiskaitant su Lietuvos Respublikos valstybės biudžetu UAB „G.“, tiesiogiai vadovaujama A. S., 1998 m. balandžio mėnesį Š. apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje pateikė UAB „G.“ vyriausiosios buhalterės P. A. užpildytus ir P. A. bei A. S. pasirašytus 1998-04-14 PVM deklaraciją už 1998 m. kovo mėn. laikotarpį, patvirtintą UAB „G.“ antspaudu, ir 1998-04-10 prašymą dėl PVM grąžinimo, reg. Nr.1014, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 1998 m. kovo mėnesį UAB „G.“ tariamai susidarė 71885 Lt PVM permoka, iš jos 69309 Lt dalis, susidariusi dėl tariamai įvykdytų prekių eksportų RAB „KORS“ ir įmonei „Katepina EPE-Katerina GmbH“, ir prašoma užskaityti mokesčius už 1998 m. kovo mėnesį, tai yra 1925 Lt kelių mokestį, 2211 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį, o į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Š. filiale, grąžinti 69309 Lt. Nors realiai UAB „G.“ dokumentuose nurodytų prekių nebuvo įsigijusi ir pagaminusi, PVM nebuvo mokėtas, prekės nebuvo eksportuotos ir UAB „G.“ neįgijo teisės į minėtos PVM permokos dalies grąžinimą, tačiau pateiktų apgaulingų duomenų pasekoje Š. apskrities mokesčių inspekcija patenkino UAB „G.“ prašymą ir 1998-04-15 užskaitė minėtus mokesčius, o 1998-04-22 mokėjimo pavedimu Nr. 733 į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Š. filiale, pervedė 69309 Lt tariamai grąžintino PVM, po ko, 1998 m. balandžio mėnesį šiomis piniginės lėšomis pradėjus disponuoti A. S. ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, jos buvo panaudotos nusikalstamo susivienijimo veikloje bei jo interesais.

Tokiu būdu I. S., aktyviai dalyvaudama nusikalstamo susivienijimo nusikalstamoje veikloje, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. S., A. S., D. J., V. V. ir N. J., padedant kitiems nusikalstamam susivienijimui nepriskiriamais asmenims, 1998 m. kovo – balandžio mėnesių laikotarpiu apgaule savo ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 69309 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką I. S. 1998 m. liepos – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, veikdama R. S. suburto ir vadovauto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, už dalyvavimą kuriame yra teismo pripažinta kalta pagal LR BK 249 str. 1 d. ir nuteista, būdama UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), naudotos nusikalstamo susivienijimo neteisėtai veiklai įgyvendinti, direktore, apgaulingai tvarkydama šios bendrovės buhalterinę apskaitą ir klastodama dokumentus, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. S., A. S., S. Š., D. J., A. G. ir V. V., padedant kitiems nusikalstamam susivienijimui nepriskiriamiems asmenims, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas neteisėtai susigrąžinant faktiškai nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) permoką, neva susidariusią dėl UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tariamai įvykdytų eksporto procedūrų, o būtent :

1998 m. liepos mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, vykdydama A. S. nurodymus suklastojo UAB „P.“ 1998-07-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 8713526, kurioje savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 1998-07-01 UAB „P.“ tariamai pardavė UAB „P.“ 53300 vnt. universalių mokyklinių kuprinių už 462270,90 Lt, iš jų 70515,90 Lt pirkimo PVM, po ko šią realiai neįvykusią ūkinę operaciją įtraukė į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą. Minėtos suklastotos PVM sąskaitos-faktūros, kurią pasirašė ir S. Š., kaip UAB „P.“ direktorius, pagrindu S. Š. 1998 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, suklastojo UAB „P.“ 1998-07-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485925 ir INVOICE Nr. 9485925, tai yra savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „P.“ Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini) , tariamai parduoda 53300 vnt. universalių mokyklinių kuprinių už 398151,00 Lt (99537,75 JAV dolerių). Be to, R. S. nurodymu, minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje už Bahamų įmonės „Ventor Trading S.A.“ direktorių J. H. pasirašė V. V.. Minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą ir taip sukurta fikcija apie prekių įgijimą ir pardavimą. 1998 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, suklastotos 1998-07-30 PVM sąskaitos-faktūros serija LAA Nr. 9485925 pagrindu S. Š. kartu su V. V. suklastojo tyrimo metu nenustatyto asmens surašytus prekių eksporto deklaraciją apie prekių eksportą Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A.“, nurodant gavėją agentūrą „Ordona“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Lenkija, ir 1998-07-31 tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AF 0043558, tai yra S. Š. savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A.“ tariamai eksportuojamas prekes – 53300 vnt. universalių mokyklinių kuprinių už 398151 Lt, taip pat tariamai krovinį gabenantį automobilį MAZ (duomenys neskelbtini), vežėją A. J. firmą ir vairuotoją Z. L., o V. V. pasirašė už vairuotoją Z. L.. Po to, 1998 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytas nusikalstamo susivienijimo narys suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą, o būtent 1998-07-30 UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485925, INVOICE Nr. 9485925, prekių eksporto deklaraciją, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AF 0043558, taip pat 1997-10-06 prekybinės sutarties Nr. 797 kopiją, perdavė apie 150 JAV dolerių (600 Lt) kyšiu papirktam Š. teritorinės muitinės Pabalių posto inspektoriui E. D., kuris 1998-07-31, pradėdamas tariamo eksporto procedūrą, minėtai prekių eksporto deklaracijai suteikė numerį 8SR17100378 ir, nors nei krovinys, nei krovinį gabenantis automobilis muitinės patikrinimui pateikti nebuvo, minėtuose suklastotuose dokumentuose padarė atžymas, liudijančias tariamą krovinio patikrinimą muitinės išvykimo-išsiuntimo įstaigoje, šias atžymas patvirtino savo parašais, muitinės spaudu „LT 34 ŠIAULIŲ MUITINĖ PABALIAI“ ir asmeniniu muitininko spaudu „LIETUVOS MUITINĖ C 009 C“, tokiu būdu patvirtindamas suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „P.“ tariamai eksportuojamą krovinį. Po to, 1998 m. liepos mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, tiksliai nenustatytas nusikalstamo susivienijimo narys suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą, būtent prekių eksporto deklaraciją Nr. 8SR17100378, 1998-07-30 UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485925, INVOICE Nr. 9485925, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AF 0043558, taip pat 1997-10-06 prekybinės sutarties Nr. 797 kopiją, perdavė Alytaus teritorinės muitinės Šeštokų posto inspektoriui R. M. ir tyrimo metu nenustatytu būdu suorganizavo, kad pastarasis įformintų eksporto procedūros užbaigimą, tai yra suklastotuose UAB „P.“ eksporto dokumentuose padarytų atžymas apie tai, kad UAB „P.“ per Šeštokų postą iš Lietuvos Respublikos teritorijos tariamai išgabeno suklastotuose dokumentuose nurodytą krovinį. 1998-08-02 R. M. Šeštokų poste minėtoje suklastotoje UAB „P.“ prekių eksporto deklaracijoje Nr. 8SR17100378 padarė tikrovės neatitinkančias atžymas apie tariamą krovinio patikrinimą muitinės paskirties įstaigoje ir išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, šias atžymas patvirtino savo parašu, pažymėjo muitinės spaudu ,,LT 06 ALYTAUS MUITINĖ ŠEŠTOKAI“ bei asmeniniu muitininko spaudu „LIETUVOS MUITINĖ B 720 B“, ir taip, nesant muitinei pateikto krovinio ir krovininio automobilio, patvirtino suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „P.“ tariamą eksportą bei įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą.

Nusikalstamo susivienijimo nariams tęsiant savo nusikalstamą veiklą, 1998 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. G. suklastojo UAB „K.“ 1998-07-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAD Nr. 3364046, kurioje savo parašu ir UAB „K.“ antspaudu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 1998-07-01 UAB „K.“ tariamai pardavė UAB „P.“ 2120 vnt. megztų moteriškų kostiumėlių už 56646,40 Lt, 2190 vnt. megztų moteriškų kostiumėlių už 52450,50 Lt, 550 vnt. vyriškų megztinių už 6897,00 Lt ir 520 vnt. moteriškų megztinių už 6359,00 Lt, nurodant 22023,63 pirkimo PVM, viso prekių už 144377,13 Lt, po ko šią realiai neįvykusią ūkinę operaciją įtraukė į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą. Be to, 1998 m. liepos mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, A. S. suklastojo UAB „G.“ 1998-07-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAB Nr. 0098768, kurioje savo parašu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 1998-07-22 UAB „G.“ tariamai pardavė UAB „P.“ 4185 vnt. megztų moteriškų kostiumų už 100858,50 Lt ir 62370 vnt. mokyklinių kuprinių už 780872,40 Lt, nurodant 158711,56 pirkimo PVM, viso prekių už 1040442,46 Lt, po ko šią realiai neįvykusią ūkinę operaciją įtraukė į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą. Minėtų suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų, kurias pasirašė ir S. Š., kaip UAB „P.“ direktorius, pagrindu S. Š. 1998 m. liepos mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, suklastojo UAB „P.“ 1998-07-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485926 ir INVOICE Nr. 9485926, tai yra savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „P.“ Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), tariamai parduoda 47670 vnt. mokyklinių kuprinių už 605885,70 Lt (151471,42 JAV dolerių), bei 1998-07-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485927 ir INVOICE Nr. 9485927, tai yra savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „P.“ Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), tariamai parduoda 14700 vnt. mokyklinių kuprinių už 186837,00 Lt, 8495 vnt. moteriškų megztų kostiumėlių už 215773,00 Lt, 8500 vnt. moteriškų kostiumų iš akrilano už 51000,00 Lt, 550 vnt. vyriškų megztinių už 7001,50 Lt ir 520 vnt. moteriškų megztinių už 6458,40 Lt, viso prekių už 467069,90 Lt (116767,47 JAV dolerių). Be to, R. S. nurodymu, minėtose PVM sąskaitose-faktūrose už Bahamų įmonės „Ventor Trading S.A.“ direktorių J. H. pasirašė V. V.. Minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą ir taip sukurta fikcija apie prekių įgijimą ir pardavimą. 1998 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, suklastotų 1998-07-30 PVM sąskaitų-faktūrų serija LAA Nr. 9485926 ir serija LAA Nr. 9485927 pagrindu S. Š. kartu su V. V. suklastojo tyrimo metu nenustatyto asmens surašytus : prekių eksporto deklaraciją apie prekių eksportą Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A.“, nurodant gavėją agentūrą „Ordona“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Lenkija, ir 1998-07-31 tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AF 0043559, kuriuose S. Š. savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A.“ tariamai eksportuojamas prekes – 47670 vnt. mokyklinių kuprinių už 605886 Lt, taip pat tariamai krovinį gabenantį automobilį KAMAZ (duomenys neskelbtini)/VB 322, vežėją A. J. firmą ir vairuotoją G. G., o V. V. pasirašė už vairuotoją G. G., bei prekių eksporto deklaraciją apie prekių eksportą Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A.“, nurodant gavėją UAB agentūrą „Avtoreit“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Rusija, ir 1998-07-31 tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD 6012405, kuriuose S. Š. savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A.“ tariamai eksportuojamas prekes – 14700 vnt. mokyklinių kuprinių už 186837 Lt, 16995 vnt. moteriškų megztų kostiumėlių ir moteriškų kostiumų iš akrilano už 266773 Lt, 550 vnt. vyriškų megztinių už 7002 Lt ir 520 vnt. moteriškų megztinių už 6458 Lt, viso prekių už 467070 Lt, taip pat tariamai krovinį gabenantį automobilį (duomenys neskelbtini)LH 210, vežėją A. S. įmonę ir vairuotoją A. S., o V. V. pasirašė už vairuotoją A. S.. Po to, 1998 m. liepos mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tiksliai nenustatytas nusikalstamo susivienijimo narys suklastotų prekių eksporto dokumentų paketus, o būtent 1998-07-30 UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485926, INVOICE Nr. 9485926, prekių eksporto deklaraciją, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AF 0043559, taip pat 1997-10-06 prekybinės sutarties Nr. 797 kopiją, bei 1998-07-30 UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485927, INVOICE Nr. 9485927, prekių eksporto deklaraciją, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD 6012405 perdavė apie 150 JAV dolerių (600 Lt) kyšiu papirktam Š. teritorinės muitinės Pabalių posto inspektoriui E. D., kuris 1998-07-31, pradėdamas tariamų eksportų procedūras, minėtoms prekių eksporto deklaracijoms suteikė numerius 8SR17100379 bei 8SR17100380 ir, nors nei kroviniai, nei krovinius gabenantys automobiliai muitinės patikrinimui pateikti nebuvo, minėtuose suklastotuose dokumentuose padarė atžymas, liudijančias tariamą krovinių patikrinimą muitinės išvykimo-išsiuntimo įstaigoje, šias atžymas patvirtino savo parašais, muitinės spaudu „LT 34 ŠIAULIŲ MUITINĖ PABALIAI“ ir asmeniniu muitininko spaudu „LIETUVOS MUITINĖ C 009 C“, tokiu būdu patvirtindamas suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „P.“ tariamai eksportuojamus krovinius. Po to, 1998 m. liepos mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, tiksliai nenustatytas nusikalstamo susivienijimo narys suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą, o būtent prekių eksporto deklaraciją Nr.8SR17100379, 1998-07-30 UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485926, INVOICE Nr. 9485926, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AF 0043559, taip pat 1997-10-06 prekybinės sutarties Nr. 797 kopiją, perdavė Alytaus teritorinės muitinės Šeštokų posto inspektoriui G. S. ir tyrimo metu nenustatytu būdu suorganizavo, kad pastarasis įformintų eksporto procedūros užbaigimą, tai yra suklastotuose UAB „P.“ eksporto dokumentuose padarytų atžymas apie tai, kad UAB „P.“ per Šeštokų postą iš Lietuvos Respublikos teritorijos tariamai išgabeno suklastotuose dokumentuose nurodytą krovinį. 1998-08-02 A. S. Šeštokų poste minėtoje suklastotoje UAB „P.“ prekių eksporto deklaracijoje Nr. 8SR17100379 padarė tikrovės neatitinkančias atžymas apie tariamą krovinio patikrinimą muitinės paskirties įstaigoje ir išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, šias atžymas patvirtino savo parašu, pažymėjo muitinės spaudu ,,LT 06 ALYTAUS MUITINĖ ŠEŠTOKAI“ bei asmeniniu muitininko spaudu „LIETUVOS MUITINĖ B 734 B“, ir taip, nesant muitinei pateikto krovinio ir krovininio automobilio, patvirtino suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „P.“ tariamą eksportą bei įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą. Be to, 1998 m. liepos mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, R. S. nurodymu D. J. kitą suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą, o būtent prekių eksporto deklaraciją Nr. 8SR17100380, 1998-07-30 UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485927, INVOICE Nr. 9485927, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD 6012405, perdavė už R. S. duotus pinigus apie 800-1000 JAV dolerių (3200-4000 Lt) kyšiu papirktam Alytaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui G. R., kuris tyrimo metu nenustatytu būdu suorganizavo, kad Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorė A. J. įformintų eksporto procedūros užbaigimą, tai yra suklastotuose UAB „P.“ eksporto dokumentuose padarytų melagingas apie tai, kad UAB „P.“ per Raigardo kelio postą iš Lietuvos Respublikos teritorijos tariamai išgabeno suklastotuose dokumentuose nurodytą krovinį. 1998-08-02 A. J. Raigardo kelio poste minėtoje suklastotoje UAB „P.“ prekių eksporto deklaracijoje Nr. 8SR17100380 ir Raigardo kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale padarė tikrovės neatitinkančias atžymas apie tariamą krovinio patikrinimą muitinės paskirties įstaigoje ir išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, šias atžymas patvirtino savo parašu, minėtą suklastotą eksporto deklaraciją pažymėjo muitinės spaudu „LT 52 ALYTAUS MUITINĖ RAIGARDAS“, ir taip, nesant muitinei pateikto krovinio ir krovininio automobilio, patvirtino suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „P.“ tariamą eksportą bei įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą.

Atsiskaitant su Lietuvos Respublikos valstybės biudžetu, R. S. nurodymu S. Š. 1998 m. rugpjūčio mėnesį Š. miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „P.“ vyriausiosios finansininkės S. P. ir S. Š., kaip direktoriaus, pasirašytus PVM deklaraciją už 1998 m. liepos mėn. laikotarpį ir 1998-08-14 prašymą dėl PVM grąžinimo, reg.Nr. 2391, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 1998 m. liepos mėnesį UAB „P.“ tariamai susidarė 253882 Lt PVM permoka, iš jos 251251,09 Lt dalis, susidariusi dėl tariamai įvykdytų prekių eksportų Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A.“, ir prašoma užskaityti 4413,32 Lt kelių mokestį už 1998 m. liepos mėnesį, o likusią 249468,68 Lt sumą pervesti į S. Š. įmonės, tai yra UAB „P.“, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Snoras“. Nors realiai UAB „P.“ dokumentuose nurodytų prekių nebuvo įsigijusi, PVM nebuvo mokėtas, prekės nebuvo eksportuotos ir UAB „P.“ neįgijo teisės į minėtos PVM permokos dalies grąžinimą, tačiau pateiktų apgaulingų duomenų pasekoje Š. apskrities mokesčių inspekcija patenkino UAB „P.“ prašymą ir 1998-08-19 užskaitė kelių mokestį, o 1998-08-19 mokėjimo pavedimu Nr. 1570 į UAB „P.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Snoras“ Š. filiale, pervedė 249468,68 Lt tariamai grąžintino PVM, po ko, 1998 m. rugpjūčio mėnesį šiomis piniginės lėšomis pradėjus disponuoti S. Š. ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, jos buvo panaudotos nusikalstamo susivienijimo veikloje bei jo interesais.

Tokiu būdu I. S., aktyviai dalyvaudama nusikalstamo susivienijimo nusikalstamoje veikloje, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. S., A. S., D. J., A. G. ir V. V., padedant kitiems nusikalstamam susivienijimui nepriskiriamais asmenims, 1998 m. liepos – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu apgaule savo ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 249468,68 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Be to, M. Ž. būdamas UAB „Ka.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 1998 m. gegužės – liepos mėnesių laikotarpiu, sukurstytas A. S., teikdamas priemones, tai yra klastodamas UAB „Ka.“ dokumentus ir juos realizuodamas, atlikdamas analogiškus nusikalstamus veiksmus, padėjo R. S. suburto ir vadovauto nusikalstamo susivienijimo nariams - R. S., A. S., N. J., V. V. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas neteisėtai susigrąžinant faktiškai nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) permokas, neva susidariusias dėl UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tariamai įvykdytų eksporto procedūrų, o būtent :

1998 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas A. S. nurodymus, suklastojo UAB „Ka.“ PVM sąskaitas-faktūras serija GAC Nr. 1369139, Nr. 1369140, Nr. 1369143, Nr. 1369141, kuriose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „Ka.“ tariamai pardavė UAB „G.“ : 1998-05-15 - 14560 vnt. dirbtinės odos mokyklinių tašių (kuprinių) už 214416,38 Lt, iš jų 32707,58 Lt pirkimo PVM, 1998-05-18 - 10920 vnt. dirbtinės odos mokyklinių tašių (kuprinių) už 160812,28 Lt, iš jų 24530,68 Lt pirkimo PVM, 1998-05-19 - 8672,08 kg putliųjų akrilano verpalų už 152688,91 Lt, iš jų 23291,53 Lt pirkimo PVM, 1998-05-20 - 13520 vnt. dirbtinės odos mokyklinių tašių (kuprinių) už 199100,92 Lt, iš jų 30371,32 Lt pirkimo PVM; šias suklastotas PVM sąskaitas-faktūras pasirašius UAB „Ka.“ buhalterei E. A., kuri apie minėtose sąskaitose-faktūrose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis nieko nežinojo, patvirtino UAB „Ka.“ antspaudu. Be to, 1998 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, minėtų suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu M. Ž. suklastotojo krovinio važtaraščius serija LJA : 1998-05-19 Nr. 0579092, 1998-05-22 Nr. 0579093, kuriuose savo parašu ir UAB „Ka.“ antspaudu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ka.“ tariamai išduotus transportavimui krovinius - minėtose suklastotose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus verpalus ir tašes (kuprines). Minėtus suklastotus dokumentus M. Ž. pateikė A. S. įtraukimui į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą. Tuo pačiu N. J. 1998 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. įtraukimui į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą taip pat pateikė suklastotus dokumentus, tai yra S. ir D. B. įmonės PVM sąskaitas-faktūras serija GAC Nr. 1238433, Nr. 1238434, kuriose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad S. ir D. B. įmonė tariamai pardavė UAB „G.“ : 1998-05-04 - 512,34 kg PAN verpalų už 8504,84 Lt, iš jų 1297,35 Lt pirkimo PVM, o 1998-05-07 – 237,80 kg PAN verpalų už 3345,48 Lt, iš jų 602,16 Lt pirkimo PVM, pasirašytas N. J. ir D. B., kuri apie minėtose PVM sąskaitose-faktūrose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis nieko nežinojo, UAB „G.“ PVM sąskaitą-faktūrą serija GAB Nr. 3746704, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „G.“ 1998-05-18 tariamai pardavė UAB „G.“ 3500 m gumos „40-38“, 98500 m 1 cm elastinės juostelės, 10000 m gumos „09-38“, 12000 m gumos „35-38“, 26500 m juostelės „09“, 40000 m virvutės „06“, iš viso prekių už 9011,42 Lt, iš jų 1374,62 Lt pirkimo PVM, pasirašytą N. J. ir UAB „G.“ direktoriaus S. I., taip pat tuo pagrindu suklastotą krovinio važtaraštį serija LAA Nr. 0558382, pasirašytą S. I., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie minėtoje suklastotoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų prekių tariamą išdavimą ir priėmimą transportuoti. Minėtų suklastotų dokumentų ir UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų tikrovės neatitinkančių duomenų dėl bendrovėje vykdytos megztų rūbų gamybos iš tariamai įgytų verpalų pagrindu A. S. 1998 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, suklastojo UAB „G.“ 1998-05-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635718, jo nurodymu surašytą UAB „G.“ vyriausiosios buhalterės D. L., kuri apie PVM sąskaitoje-faktūroje įrašomus tikrovės neatitinkančius duomenis nieko nežinojo, tai yra savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „G.“ privačiam verslininkui D. S. Š., gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), Ukraina, tariamai parduoda 9200 vnt. (4800 kg) dirbtinės odos mokyklinių tašių (kuprinių) už 138000 Lt, 3250 vnt. (2270 kg) moteriškų megztinių už 40950 Lt, 2680 vnt. (2345 kg) vyriškų megztinių už 40612 Lt, 2570 vnt. (3600 kg) moteriškų kostiumų už 61680 Lt, 3500 m. (90 kg) gumos „40-38“ už 840 Lt, 12000 m. (128 kg) gumos „35-38“ už 2520 Lt, 10000 m. (135 kg) gumos „09-38“ už 500 Lt, 98500 m. (110 kg) 1 cm. elastinės juostelės už 2462,50 Lt, 26500 m. (140 kg) juostelės „09“ už 477 Lt, 40000 m. (68 kg) virvutės „06“ už 3880 Lt, viso prekių už 291921,50 Lt. Minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir taip sukurta fikcija apie prekių įgijimą, gamybą bei pardavimą. 1998 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, suklastotos 1998-05-20 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 3635718 pagrindu A. S. suklastojo tos pačios dienos INVOICE Nr. 3635718, savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtindamas joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie minėtų prekių už 72980,38 JAV dolerių pardavimą, nurodant gavėją privatų verslininką D. S. Š., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Ukraina, bei transporto išlaidas už 850 JAV dolerių sumą, tai pat kartu su V. V. suklastojo tyrimo metu nenustatyto asmens surašytus prekių eksporto deklaraciją apie prekių eksportą privačiam verslininkui D. S. Š., gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), Ukraina, ir 1998-05-22 Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD 6000844, o būtent A. S. savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtino juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie privačiam verslininkui D. S. Š. tariamai eksportuojamas prekes, tai yra 9200 vnt. (4800 kg) dirbtinės odos mokyklinių kuprinių už 138000 Lt, 3250 vnt. (2270 kg) moteriškų megztinių už 40948 Lt, 2860 vnt. (2345 kg) vyriškų megztinių už 40612 Lt, 2570 vnt. (3600 kg) megztų kostiumėlių moterims už 61680 Lt, 353 kg gumos už 3860 Lt, 250 kg juostelės, elastinės juostelės už 2940 Lt, 68 kg virvutės už 3880 Lt, viso prekių už 72980 JAV dolerių, taip pat tariamai krovinį vežantį automobilį KAMAZ CA 2269/1049 CM ir vežėją Ivan I. P., o V. V. – pasirašė už vežėją I. I. P.. Po to, 1998 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatyti, N. J. suklastotų eksporto dokumentų paketą, o būtent 1998-05-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635718, 1998-05-20 INVOICE Nr. 3635718, 1998-05-22 Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD 6000844 ir prekių eksporto deklaraciją, taip pat 1998-04-17 sutarties Nr. 0417/3 kopiją, perdavė apie 100 JAV dolerių (400 Lt) kyšiu papirktai Š. teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorei L. R., kuri 1998-05-22, pradėdama tariamo eksporto procedūrą, minėtai prekių eksporto deklaracijai suteikė numerį 8SR24100078, ir nors nei krovinys, nei krovinį gabenantis automobilis muitinės patikrinimui pateikti nebuvo, minėtuose suklastotuose dokumentuose padarė atžymas, liudijančias tariamą krovinio patikrinimą muitinės išvykimo-išsiuntimo įstaigoje, šias atžymas patvirtino savo parašais, muitinės spaudu ,,LT 64 ŠIAULIŲ MUITINĖ MEDELYNAS“ ir asmeniniu muitininko spaudu „C 025 C“, tokiu būdu patvirtindama suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „G.“ tariamai eksportuojamą krovinį. Po to, 1998 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, R. S. suklastotų eksporto dokumentų paketą, o būtent 1998-05-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635718, 1998-05-20 INVOICE Nr. 3635718, 1998-05-22 Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD 6000844 ir 1998-05-22 prekių eksporto deklaraciją Nr. 8SR24100078 perdavė nenustatytam Alytaus teritorinės muitinės pareigūnui, kuris tyrimo metu nenustatytu būdu suorganizavo, kad Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorius A. G. įformintų eksporto procedūros užbaigimą, tai yra suklastotuose UAB „G.“ eksporto dokumentuose padarytų atžymas apie tai, kad UAB „G.“ per Raigardo kelio postą iš Lietuvos Respublikos teritorijos tariamai išgabeno suklastotuose dokumentuose nurodytą krovinį. 1998-05-22 A. G. Raigardo kelio poste minėtoje suklastotoje UAB „G.“ prekių eksporto deklaracijoje Nr. 8SR24100078 ir Raigardo kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale padarė tikrovės neatitinkančias atžymas apie tariamą krovinio patikrinimą muitinės paskirties įstaigoje ir išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, šias atžymas patvirtino savo parašu, minėtą suklastotą eksporto deklaraciją, taip pat suklastotus Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. AD 6000844, PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635718 ir INVOICE Nr. 3635718 pažymėjo muitinės spaudu ,,LT 52 ALYTAUS MUITINĖ RAIGARDAS“ bei asmeniniu muitininko spaudu „LIETUVOS MUITINĖ B 730 B“, ir taip, nesant muitinei pateikto krovinio ir krovininio automobilio, patvirtino suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „G.“ tariamą eksportą bei įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą. Atsiskaitant su Lietuvos Respublikos valstybės biudžetu UAB „G.“, tiesiogiai vadovaujama A. S., 1998 m. birželio mėnesį Š. apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje pateikė UAB „G.“ vyriausiosios buhalterės D. L. užpildytus ir D. L. bei A. S. pasirašytus 1998-06-05 PVM deklaraciją už 1998 m. gegužės mėn. laikotarpį, patvirtintą UAB „G.“ antspaudu, ir 1998-06-05 prašymą dėl PVM grąžinimo, reg. Nr. 1636, taip pat vyriausiosios buhalterės D. L. užpildytus ir D. L. bei N. J. pasirašytą 1998-06-09 patikslintą prašymą dėl PVM grąžinimo, reg. Nr. 1659, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 1998 m. gegužės mėnesį UAB „G.“ tariamai susidarė 72318 Lt PVM permoka, iš jos 52546 Lt dalis, susidariusi dėl tariamo prekių eksporto D. S. Š., ir prašoma padengti (užskaityti) mokesčius už 1998 m. gegužės mėnesį, tai yra 5188 Lt kelių mokestį, 1861 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį, 14 Lt 20 % nuomos iš fizinių asmenų pajamų mokestį, o į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Š. filiale, grąžinti 52546 Lt. Nors realiai UAB „G.“ dokumentuose nurodytų prekių nebuvo įsigijusi, PVM nebuvo mokėtas, prekės nebuvo eksportuotos ir UAB „G.“ neįgijo teisės į minėtos PVM permokos dalies grąžinimą, tačiau pateiktų apgaulingų duomenų pasekoje Š. apskrities mokesčių inspekcija patenkino UAB „G.“ prašymą ir 1998-06-11 užskaitė minėtus mokesčius, o 1998-06-19 mokėjimo pavedimu Nr. 1177 į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Š. filiale, pervedė 52546 Lt tariamai grąžintino PVM, po ko, 1998 m. birželio mėnesį šiomis piniginės lėšomis pradėjus disponuoti A. S., jos buvo panaudotos nusikalstamo susivienijimo veikloje bei jo interesais.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką M. Ž., 1998 m. birželio mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas A. S. nurodymus suklastojo UAB „Ka.“ PVM sąskaitas-faktūras serija LAB Nr. 6522019, Nr. 6522022, Nr. 6522029, Nr. 6522031, kuriose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „Ka.“ tariamai pardavė UAB „G.“: 1998-06-02 - 6204,50 kg putliųjų verpalų už 108416,69 Lt, iš jų 16538,14 Lt pirkimo PVM, 1998-06-08 - 35075 vnt. dirbtinės odos mokyklinių tašių (rankinių) už 515700,71 Lt, iš jų 78666,21 Lt pirkimo PVM, 1998-06-18 - 35075 vnt. dirbtinės odos mokyklinių tašių (rankinių) už 515700,71 Lt iš jų 78666,21 Lt pirkimo PVM, 1998-06-22 - 28563 vnt. dirbtinės odos mokyklinių tašių (rankinių) už 419956,07 Lt iš jų 64061,09 Lt pirkimo PVM; šias suklastotas PVM sąskaitas-faktūras pasirašius UAB ,,Ka.“ buhalterei E. A., kuri apie minėtose PVM sąskaitose-faktūrose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis nieko nežinojo, patvirtino UAB „Ka.“ antspaudu. Be to, 1998 m. birželio mėnesį, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, minėtų suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu M. Ž. suklastotojo krovinio važtaraščius serija LJA : 1998-06-02 Nr. 0579113, 1998-06-16 Nr. 0579118, 1998-06-(diena taisyta) Nr. 0579119, 1998-06-18 Nr. 05791120, kuriuose savo parašu ir UAB „Ka.“ antspaudu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ka.“ tariamai išduotus transportavimui krovinius - minėtose suklastotose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus verpalus ir tašes (kuprines). Minėtus suklastotus dokumentus M. Ž. pateikė A. S. įtraukimui į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą. Tuo pačiu N. J. 1998 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, A. S. įtraukimui į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą taip pat pateikė suklastotus dokumentus, tai yra S. ir D. B. įmonės PVM sąskaitas-faktūras serija GAC Nr. 1238436, Nr. 1238437, kuriose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad S.ir D. B. įmonė tariamai pardavė UAB ,,G.“: 1998-06-26 - 584,18 kg. PAN verpalų už 9884,33 Lt, iš jų 1507,78 Lt pirkimo PVM, 1998-06-27 - 532,45 kg PAN verpalų už 9009,05 Lt, iš jų 1374,26 Lt pirkimo PVM, pasirašytas N. J. ir D. B., kuri apie minėtose PVM sąskaitose-faktūrose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis nieko nežinojo. Minėtų suklastotų dokumentų ir UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų tikrovės neatitinkančių duomenų dėl bendrovėje vykdytos megztų rūbų gamybos iš tariamai įgytų verpalų pagrindu A. S. 1998 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, suklastojo UAB „G.“ 1998-06-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635723, tai yra savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „G.“ Rusijos Federacijos UAB „ALJANS“, esančiai (duomenys neskelbtini), tariamai parduoda 850 vnt. (706 kg) vyriškų megztinių už 9809 Lt, 810 vnt. (531 kg) moteriškų megztinių už 8561,70 Lt, 1914 vnt. (2929 kg) moteriškų kostiumų už 47467,20 Lt, 1624 vnt. (2355 kg) moteriškų ansamblių už 39966,64 Lt, 36680 (komplekte – 2 vnt.) (40350 kg) mokyklinių tašių (rankinių) iš poliv. audinio už 932206 Lt, viso prekių už 1038010,54 Lt. Minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir taip sukurta fikcija apie prekių įgijimą, gamybą bei pardavimą. 1998 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, suklastotos 1998-06-29 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 3635723 pagrindu A. S. suklastojo tos pačios dienos INVOICE Nr. 3635723, savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtindamas joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie minėtų prekių už 1601870,82 Rusijos Federacijos rublių pardavimą, nurodant gavėją UAB „ALJANS“, esančią (duomenys neskelbtini), o pirkėją - RAB „METRON“, bei transporto išlaidas už 8680 Rusijos Federacijos rublių, pasirašytą ir UAB „G.“ vyriausiosios buhalterės D. L., kuri apie INVOICE įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis nieko nežinojo. Po to, 1998 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, A. S. suorganizavo Š. m. Gubernijos geležinkelio stotyje vagono Nr. 26075697-24 pakrovimą UAB „G.“ prekėmis – 109 vnt. moteriškų megztinių, tačiau UAB „G.“ vadybininkui R. Ž. nurodė surašyti eksporto deklaraciją apie prekių eksportą UAB „ALJANS“, esančiai (duomenys neskelbtini), Išsiuntimo specifikaciją Nr. 1 ir SMG - Geležinkelio važtaraštį Nr. 24104303, siuntos Nr. 083797, kuriuose, R. Ž. apie įrašomus tikrovės neatitinkančius duomenis nieko nežinant, buvo įrašyti, R. Ž. parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad gavėjui UAB ,,ALJANS“ (pirkėjui RAB „METRON“) tariamai eksportuojamos prekės, tai yra 73360 vnt (40350 kg) dirbtinės odos rankinių, 810 vnt. (531 kg) moteriškų megztinių, 850 vnt. (706 kg) vyriškų megztinių, 1914 vnt. (2929 kg) megztų kostiumėlių moterims, 1624 vnt. (2355 kg) ansamblių moterims, viso prekių už 1601871 Rusijos Federacijos rublių. Po to, 1998 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatyti, A. S. suklastotų prekių eksporto dokumentų paketą, o būtent 1998-06-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635718, 1998-06-29 INVOICE Nr. 3635723, Išsiuntimo specifikaciją Nr. 1, SMG - Geležinkelio važtaraštį Nr. 24104303, siuntos Nr. 083797, prekių eksporto deklaraciją, taip pat 1998-06-26 sutarties Nr. 15-698 kopiją, perdavė 250 JAV dolerių (1000 Lt) kyšiu papirktai Š. teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorei L. R., kuri 1998-06-30, pradėdama eksporto procedūrą, minėtai prekių eksporto deklaracijai suteikė numerį 8SR24100095, nepatikrinusi ar vagone pakrautas toks prekių kiekis ir asortimentas, koks yra nurodytas jai pateiktuose suklastotuose eksporto dokumentuose, vagoną užplombavo, o minėtuose suklastotuose dokumentuose padarė atžymas, liudijančias tariamą krovinio patikrinimą muitinės išvykimo įstaigoje, šias atžymas patvirtino savo parašais, muitinės spaudu ,,LT 64 ŠIAULIŲ MUITINĖ MEDELYNAS“ ir asmeniniu muitininko spaudu „C 025 C“, tokiu būdu patvirtindama suklastotuose dokumentuose įrašytus duomenis apie UAB „G.“ tariamai eksportuojamą krovinį. Tokiu būdu vagonas Nr. 26075697-24 buvo perduotas SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ transportuoti į Rusijos Federaciją. Po to, 1998 m. liepos 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto inspektoriui K. Š. Vaidotų muitinės poste atlikus vagono Nr. 26075697-24 plombų ir dokumentinį prekių patikrinimą bei suklastotoje UAB „G.“ prekių eksporto deklaracijoje Nr. 8SR24100095 ir išvežamų krovinių registracijos žurnale padarius atžymas apie plombų patikrinimą ir tariamo krovinio išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, šiuos įrašus patvirtinus savo parašu, muitinės antspaudu ,,LT 100 VILNIAUS MUITINĖ VAIDOTAI“ ir asmeniniu muitininko spaudu „A 291 A“, buvo įregistruotas tariamo eksporto procedūros užbaigimas. Atsiskaitant su Lietuvos Respublikos valstybės biudžetu UAB „G.“, tiesiogiai vadovaujama A. S., 1998 m. liepos mėnesį Š. apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje pateikė UAB „G.“ vyriausiosios buhalterės D. L. užpildytus ir D. L. bei A. S. pasirašytus 1998-07-13 PVM deklaraciją už 1998 m. birželio mėn. laikotarpį, patvirtintą UAB „G.“ antspaudu, ir 1998-07-13 prašymą dėl PVM grąžinimo, reg. Nr. 1986, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 1998 m. birželio mėnesį UAB „G.“ tariamai susidarė 157757 Lt PVM permoka, susidariusi dėl tariamo prekių eksporto UAB „ALJANS“, ir prašoma užskaityti mokesčius už 1998 m. birželio mėnesį, tai yra 7653 Lt kelių mokestį, 2239 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį, 7852 Lt pelno mokestį, o į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Š. filiale, grąžinti 155200 Lt. Nors realiai UAB „G.“ dokumentuose nurodytų prekių nebuvo įsigijusi, PVM nebuvo mokėtas, didžioji dalis prekių nebuvo eksportuotos ir UAB „G.“ neįgijo teisės į minėtos PVM permokos grąžinimą, tačiau pateiktų apgaulingų duomenų pasekoje Š. apskrities mokesčių inspekcija patenkino UAB „G.“ prašymą ir 1998-07-13 užskaitė minėtus mokesčius, o 1998-07-17 mokėjimo pavedimu Nr. 1334 į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Š. filiale, pervedė 155200 Lt tariamai grąžintino PVM, po ko, 1998 m. liepos mėnesį šiomis piniginės lėšomis pradėjus disponuoti A. S., jos buvo panaudotos nusikalstamo susivienijimo veikloje bei jo interesais.

Tokiu būdu M. Ž. padėjo nusikalstamo susivienijimo nariams R. S., A. S., N. J. ir V. V. 1998 gegužės - liepos mėnesių laikotarpiu, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 207746 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Kaltinamoji I. S. teismo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad ji 1997 m. liepos mėnesį įkūrė UAB „P.“ ir buvo šios bendrovės direktorė. Įmonė vykdė importą ir eksportą. Visą veiklą ji vykdė taip, kaip jai patardavo jos tėvas A. S., pati nesuvokdama kaip iš tikrųjų tai turi būti daroma. Ji važiuodavo surinkti iš darbuotojų odinę galanteriją, pati dalyvavo veikloje, matė, kad prekių kiekiai iš žmonių yra paimami dideli. Kartą iš Plungės važiavo paskui vilkiką, kuris važiavo visiškai pilnas odinės galanterijos. Vienoje pakuotėje buvo 135 vnt. rankinių, o tą kartą vilkike buvo prikrauta apie 500-600 pakuočių. Tačiau ji niekuomet pati gaminių neskaičiuodavo, pakrovimuose nedalyvaudavo. Kartu veikė ir dėdė R. S.. Abu - A. S. ir R. S. jai nurodinėdavo kaip ir ką ji turi daryti, o po to paskaičiuodavo jos dalį atlygio. Visi kroviniai vykdavo į sandėlį Šiauliuose ir ten būdavo iškraunami arba būdavo iš karto eksportuojami. Prekės būdavo vežamos į Ukrainą, Rusiją, užsienio šalis. Keletą kartų ji pati matė, kad verpalai buvo išvežami į užsienį. Ji matė kaip iš Lenkijos būdavo parvežama dirbtinė oda. Jos darbas buvo labiau susijęs su importavimu. Liudytojas D. J. yra jos pusbrolis. Regis jo brolis turėjo įmonę, kuri užsiėmė kažkokia veikla. Su juo ir V. V. ji yra ne labai geruose santykiuose. Liudytojas V. V. yra jos pusbrolis, kuris, jei ji gerai pamena, buvo įdarbintas į kažkurią įmonę arba pats turėjo įkūręs įmonę. Jis keletą kartų kreipėsi į jos tėvą, kad šis padėtų jam tvarkyti buhalteriją, nes turėjo senų skolų. Liudytoja N. J. tuo metu buvo jos tėvo sugyventinė. Kai ji tapo įmonės vadove, kapitalas buvo jos tėvo, tačiau netrukus ji pati išsipirko ir tėvo liko tik maža akcijų dalis. Nuostolingai bendrovė niekuomet nedirbo. Pelnas buvo normalus. Geriau, pelningiau už jos įmonę dirbo UAB „G.“, „C.“, L. IĮ. Ji žinojo, kad eksportavus gaminius, yra grąžinamas PVM ir tai yra visiškai legalu. Su sugrąžintais PVM pinigais ji darydavo tai, ką jai nurodydavo jos tėvas A. S. : apmokėdavo už prekes, darbą. Pasirašydama ant dokumentų, ji prekių nematydavo. Matydavo, kad sandėliuose yra prekių. Ji tiksliai negali pasakyti ar buvo kokios kuprinės ar nebuvo. Gaminių kiekių ji tikrai nežino, nes ji tik pasirašinėdavo dokumentus. Vizualiai ji pati matė rankines, verpalus, tačiau jų tikrai neskaičiavo, į vagonus ar automobilius nekrovė. Nežino ar iš tiesų būdavo tokie kiekiai, kokie būdavo nurodyti jos pasirašytuose dokumentuose. Kai visa tai prasidėjo, jai buvo tik suėję 23 metai, neseniai buvo baigusi Verslo kolegiją. Kadangi ji nežinojo kaip reikia dirbti, neturėjo patirties, klausė tėvo nurodymų. Jokios kalbos, net minčių nebuvo apie tai, kad vykdo nusikalstamą veiką, jai niekas to nesakė. Savo tėvu ir dėde ji visiškai pasitikėjo. Ji turi 12 metų dukrą, su kuria labai sunku bendrauti, būnant laisvės atėmimo vietoje.

2002-02-08 apklausta kaltinamąja I. S., parodė, kad UAB „P.“ įmonės eksportą pagal 1998-07-31 eksporto deklaraciją 8SR17100378 į Lenkijos įmonę „Ventor Trading S.A“ organizavo S. Š. ir R. S., kad užvaldyti PVM mokestį iš valstybės biudžeto. Kad įvykdyti fiktyvų eksportą R. S. buvo reikalingos prekės ir jis pasiūlė A. S. parduoti PVM sąskaitą-faktūrą, kuri būtų pagrįsta prekėmis (reali prekių kilmė), už šį sandorį buvo susitarta apmokėti A. S. apie 30-40 procentų nuo bendros PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos PVM sumos. Todėl jai buvo liepta išrašyti UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą GAC 8713526, UAB „P.“ įmonės vardu, neva UAB „P.“ parduoda mokyklines kuprines. Ji išrašė prekių pardavimo dokumentus ir pakvietė S. Š. į ofisą, kad jis pasirašytų ir uždėtų spaudą. R. S. už šį sandorį jai nieko nemokėjo. (4t., b.l. 43-44)

2002-02-08 apklausta kaltinamąja I. S., parodė, kad UAB „P.“ įmonės eksportą pagal 1998-07-31 pagal eksporto deklaraciją 8SR17100379 į Lenkijos įmonę „Ventor Trading S.A“ organizavo S. Š. ir R. S., kad užvaldyti PVM mokestį iš valstybės biudžeto. Kad įvykdyti fiktyvų eksportą, R. S. buvo reikalingos prekės ir jis pasiūlė A. S. parduoti PVM sąskaitą-faktūrą, kuri būtų pagrįsta prekėmis (reali prekių kilmė), už šį sandorį buvo susitarta apmokėti A. S. apie 30-40 procentų nuo bendros PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos PVM sumos. Todėl UAB „G.“ buhalterė D. L. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą GAB 0098768 (1998-07-22), neva UAB „G.“ parduoda mokyklines kuprines, megztus moteriškus kostiumus UAB „P.“, tokiai sumai, kokią nurodė A. S.. Vėliau šią PVM sąskaitą-faktūrą pasiėmė R. S., atvykęs į ofisą Šiauliuose, Draugystės prospekte, ir sumokėjo A. S. apie 30-40 procentų nuo bendros PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos. Kaip S. Š. ir R. S. dalinosi gautus pinigus, ji nieko nežino. (4t., b.l. 46-47)

2002-02-18 papildomai apklausta kaltinamąja I. S., parodė, kad 1998 metais, tikslaus laiko neatsimena, A. S. nusprendė bandyti organizuoti fiktyvius eksportus vagonais. Šis apsisprendimas atsirado todėl, kad organizuojant fiktyvius eksportus krovininiais automobiliais šių eksportų išlaidos didėjo, dėl to norint pakankamai užsidirbti pinigų reikėjo didinti prekių kiekį ir kainą, o tai jau savo ruožtu sukeltų dar didesnių keblumų, kadangi tuo atveju, tam, kad nesukeltų įtarimų, reikėjo drausti krovinį ir krovininį automobilį. Patį pirmą eksportą A. S. ir nusprendė vykdyti savo įmonės, tai yra UAB „G.“, vardu į įmonę „Metron“. Pokalbio metu A. G. paminėjo, kad jis gerai pažįsta Š. ekspedicinio centro viršininką ir jis gali viską susižinoti apie visus reikalus, susijusius su vagonų užsakymu ir transportavimu. Kiek ji žino, tas A. G. minėtas pažįstamas buvo K.. Būtent iš šio asmens jis susižinojo kaip ir kur reikia užsisakyti vagono dokumentus, apmokėti už vagonus. Be to, visų pirmą A. S. reikėjo susitarti su Š. vidinės muitinės muitininkais, kad jie užplombuotų tuščią vagoną, kuris turėjo vykti į Rusiją. Kadangi A. S. pats gerai pažinojo L. R., per kurią jau nuo 1997 metų buvo organizuojami fiktyvūs eksportai krovininiais automobiliais, tai A. S. susitarė, kad ji ir įformins tuščius vagonus, tačiau tiktai tuomet, jei šie vagonai bus kraunami jos aptarnaujamame Medelyno poste. Jie susitarė, kad už fiktyvaus eksporto įforminimą A. S. L. R. sumokės apie 250-300 JAV dolerių. Kadangi tai buvo organizuojamas pirmas eksportas, tai A. S. buvo svarbu sužinoti kaip tokiu būdu vyksta dokumentų kaita užsienio šalyse, vagonams vykstant per tranzito ir importo šalis. Taip pat organizuojant šį eksportą A. S. tikslas buvo kuo daugiau surasti ir „užverbuoti“ Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelio ir muitinės darbuotojų, kad šie galėtų pagelbėti vykdant vėlesnius eksportus. Eksportas buvo įvykdytas 1998-06-30 iš Š. muitinės Medelynas, kurioje, kaip buvo sutaręs A. S., muitininkė L. R. už 250 JAV dolerių užplombavo tuščią vagoną, nors pagal eksporto dokumentus, kurie I. S. pateikti apklausos metu, UAB „G.“ turėjo eksportuoti odos rankinių, megztinių, kostiumėlių ir kitų prekių UAB „Aljans“ už 1000000 Lt. 1998 m. birželio mėn. tuščias vagonas išvyko iš Š. ir turėjo kirsti sieną per Kenos muitinės postą. Tuo pat metu iš Lietuvos išvyko ir R. J. su J. G., kurie turėjo tiksliai sužinoti, kur ir kiek stovi vagonai, kur formuojami sąstatai. Kadangi tuo kartu niekas muitinės pasienyje neketino keisti jokių eksporto dokumentų, todėl A. S. susitarė su OOO „Aljans“, kad pastarieji susitars jau su Rusijos muitininkais, kad šie įformintų, jog vagonas pakelyje buvo apvogtas, tuo pačiu išvengiant importo mokesčių sumokėjimo. Būtent taip ir buvo padaryta. Kažkokiu būdu, Rusijos teritorijoje buvo įforminta, kad visos prekės iš vagono buvo pagrobtos. Po įvykdyto eksporto A. S. pateikė prašymą Š. apskrities VMI grąžinti PVM už neva eksportuotas prekes, nors realiai jokios prekės nebuvo eksportuotos. Žinoma pinigai už eksportą buvo pervesti ir juos pasiėmė A. S.. Po šio įvykdyto eksporto A. S. jau žinojo kokių dokumentų reikia vykdant eksportą ir nusprendė, kad pasienyje reikėtų pakeisti eksporto dokumentus su dideliais kiekiais į eksporto dokumentus su mažais kiekiais, tam, kad nereiktų kiekvieną kartą inscenizuoti vagysčių, tuo mažinant išlaidas ir pavojų, kad nebus susitarta su Rusijos ar kitos šalies muitininkais dėl vagysčių inscenizavimo. (12t., b.l. 138-143)

2008-09-08 apklausta įtariamąja, nurodė, kad tariamai jos apklausų metu duoti parodymai 2002 m. tardytojui R. M. ir 2007 m. FNTT tyrėjai K. D. neatitinka tikrovės. 2002 m. vykdytų apklausų metu ji buvo suimta ir pasirašydama po tardytojo surašytais, tyrimo eigai naudingais, tačiau ne iš jos žodžių surašytais parodymais, tikėjosi, kad bus sušvelninta kardomoji priemonė. Teigė, kad ji jokių parodymų nedavė, o tik pasirašė po jau surašytu apklausos protokolu. 2007-08-03 įtariamojo apklausos metu ji taip pat buvo suimta. Tyrėjai K. D. jokių parodymų nedavė, o tik pasirašė po jau surašytu apklausos protokolu. Norėjo, kad baudžiamoji byla būtų greičiau perduota teismui, nes tikėjosi, kad bylą nagrinėjantis teisėjas sušvelnins paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą. Š. apygardos teisme teisėjui V. I. nagrinėjant baudžiamąją bylą ji davė teisingus parodymus. Teigė, kad jos vadovautos UAB „P." vykdyta veikla buvo teisėta ir mokami visi reikalingi mokesčiai valstybei, tame tarpe buvo sumokėti importo PVM už įvežtą polivinilchloridinį audinį (dirbtinę odą). Įmonėje dirbo apie 70 oficialiai įdarbintų darbuotojų, taip pat buvo ir neįdarbintų asmenų, kurie siuvo produkciją UAB „P.“ vardu. Dėl UAB „G.“ vardu vykdytų eksportų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, nieko nežino, nes su šios įmonės veikla nebuvo susijusi. Yra keletą kartų 1997-1998 m. tėvo A. S. prašymu iš AB „V.“ verpalų parduotuvės, buvusios Trakų g., pardavėjo V. J., parvežusi PVM sąskaitas-faktūras, kurių turinio nežino. Ji paprasčiausiai važiuodavo pro šalį ir paimdavo dokumentus, skirtus jos tėvui. Komentuoti šių dokumentų turinio negali, nes jo nežino, nesidomi svetimais dokumentais. Nesutinka su įtarime nurodyta aplinkybe, kad A. S. nurodymu 1998 m. kovo mėn. ji išrašė fiktyvią UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr.2288242 dėl kuprinių ir rankinių pardavimo UAB „G.“, nes jos vadovaujama įmonė „P.“ realiai vykdė dirbtinės odos rankinių ir kuprinių siuvimą, todėl nebuvo jokio reikalo išgalvoti fiktyvius pardavimus. Teigė, kad visa pagal minėtą sąskaitą UAB „G.“ realizuota produkcija buvo reali ir dokumentai nėra fiktyvūs. (13t., b.l. 66-68)

2008-12-16 apklausta įtariamąja I. S., nurodė, kad būdama UAB „P.“ direktore jokių prekių pardavimo UAB „P.“ dokumentų neklastojo, visos prekės buvo realiai pirktos ir parduotos. UAB „P.“ buvo įkurta realiai veiklai vykdyti. Visais klausimais, susijusiais su verslo plėtra, kontraktų pasirašymu, jai padėjo tėvas A. S.. Teigė, kad ji nedalyvavo jokio organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Jos anksčiau byloje duoti parodymai yra išgauti neteisėtu būdu, darant psichologinį spaudimą ikiteisminio tyrimo pareigūno R. M.. Tuo metu ji ekstradicijos būdu buvo atvežta iš Maskvos, kur su svetimais žmonėmis pasiliko jos mažametė dukra. Minėtas pareigūnas jai grasinęs, jog jei ji neduos jam naudingų parodymų, kardomoji priemonė suėmimas bus pratęsta ir išvykti į Maskvą ji neturės jokios galimybės. Norėdama kuo greičiau išvažiuot pas savo dukrą, ji pasirašė ant R. M. surašytų apklausos protokolų net neskaitydama. Dėl tokio jos „prisipažinimo“ buvo išleista po trijų mėnesių, taip pat buvo suteiktas oficialus leidimas išvykti į Rusijos Federaciją. Po ko ji išvyko pas dukrą, o vėliau vėl jai buvo paskelbta tarptautinė paieška. Taip pat nurodė, kad M. Ž. iš tikro buvo jos įmonei išrašęs fiktyvių prekių įsigijimo dokumentų UAB „Ka.“ vardu. Tokie dokumentai buvo reikalingi prekių pertekliaus pateisinimui. (5t., b.l. 11)

2009-12-10 papildomai apklausiama įtariamąja I. S., parodė, kad pas muitininkę L. R. Gubernijos muitinės poste 1998 metais yra buvusi keletą kartų, tėvo A. S. pavedimu. Ji nešdavo L. R. dokumentus, tačiau kokie tai buvo dokumentai ir kokios įmonės vardu išrašyti, nežino, nes dokumentų turinio netikrino. Jos darbas buvo perduoti dokumentus L. R. ir po kurio laiko juos atsiimti. Buvo atvejų, kad ji tik atveždavo dokumentus L. R., o kas juos pasiimdavo, nežino. Teigė, kad ji L. R. nėra davusi ar perdavusi jokių pinigų, nebent taip galėjo atsitikti tik tokiu atveju, jei pinigai buvo sudėti kartu su dokumentais, tačiau ji apie tai nežinojo. L. R. pažinojo ne tik kaip muitininkę, pastaroji buvo jos gera pažįstama, todėl tekdavo bendrauti ir asmeninėje aplinkoje. Tarp jų buvo asmeninio pobūdžio incidentas, po kurio jų bendravimas nutrūko. Su kitais muitininkais ji ryšių neturėjo. (13t., b.l. 84)

Kaltinamasis M. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis 1998 m. susipažino su A. S., kuris jam sudarė rimto ir solidaus verslininko įvaizdį. Tuo metu jis buvo UAB „Ka.“ direktorius ir savininkas. Įmonė vertėsi prekyba statybinėmis medžiagomis, teikė įvairias paslaugas. A. S. prasitarė, kad šiam reikia dokumentų įforminti jo iš odos ir kitokias gaminamas prekes. Jam A. S. nurodė, kad gaminius gamina pavieniai asmenys, todėl šis neturi tai pateisinančių dokumentų. Jis tame nieko blogo nematė, todėl sutiko padėti, tai yra, sutiko A. S. teikti dokumentus savo įmonės vardu. Jie sutarė, kad už tai A. S. jam mokės po 2 – 3 % nuo prekių pridėtinės vertės. Todėl nuo 1998 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio jis teikė A. S. savo įmonės UAB „Ka.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras. Kai A. S. jam sumokėdavo tuos 2 -3 %, jis jam išrašydavo kasos pajamų orderius. Būtent šioje byloje, jis mato, kad šios sąskaitos – faktūros nebuvo apmokėtos. Yra apmokėta tik dalis vienos sąskaitos – faktūros, kurios suma yra 32 000 litų. Pridėtinės vertės mokestis yra gražinamas tik tada, kai sąskaita – faktūra yra apmokėta. Kadangi šioje byloje nurodytos sąskaitos – faktūros apmokėtos nebuvo, todėl be pajamų orderio, VMI neturėjo teisės A. S. grąžinti PVM. Pajamų orderio jis A. S. neduodavo tol, kol šis jam nesumokėdavo už jo suteiktą paslaugą. Apklausiant liudytojus, girdėjo ir muitinės darbuotojų pasisakymus, kaip aplaidžiai jie tikrindavo krovinius, dokumentus. Jo ir A. S. santykiai buvo tik dalykiniai, kai šis jam paskambindavo, atsiųsdavo duomenis, kuriuos jis užrašydavo ant sąskaitų – faktūrų ir jas nuveždavo jam. Kai A. S. jam už tai sumokėdavo, jis jam nuveždavo ir kasos pajamų orderius. Tai, kad dokumentuose yra nurodyta, kad benzovežis buvo nuomotas A. S., buvo jo buhalterės techninė klaida. Ji greičiausia susipainiojo tarp automobilių pavadinimų ir ne ten įrašė. Jokių prekių A. S. jis nėra pardavęs, todėl pripažįsta, kad kaltinime nurodytas visas sąskaitas – faktūras jis suklastojo, tačiau yra A. S. padėjėjas užvaldyti PVM, nes A. S. sąskaitų – faktūrų neapmokėjo, todėl jis jam nedavė pajamų orderio, be kurio VMI neturėjo teisės A. S. grąžinti PVM. Tai buvo tik A. S. dviguba apgaulė. Jo tikslas buvo užsidirbti po 2 – 3 % nuo išrašytos sąskaitos – faktūros vertės. Tai daryti jam pasiūlė pats A. S.. Visi jo išrašyti dokumentai buvo reikalingi A. S.. Kai jam pareigūnai pasakė kuo užsiimdavo A. S., jis negalėjo patikėti, kad toks verslininkas gali tokiais dalykais užsiimti. Visas sąskaitas – faktūras, nurodytas kaltinime, jis buvo pateikęs A. S.. Ant jų esantys antspaudai ir parašai yra jo ir jis to net neneigia. VMI neįsitikinus ar pateiktos sąskaitos – faktūros yra galiojančios, grąžino A. S. PVM. Kitose bylose, kur jis yra kaltinamas tuo pačiu, yra nurodyti visi bankiniai pavedimai į jo banko sąskaitą, nurodyti ir kasos pajamų orderiai, apmokėjimai, todėl tose bylose jis pripažino savo kaltę ir tai, kad buvo A. S. padėjėju, to niekuomet neneigė. Išrašęs kaltinime nurodytas sąskaitas – faktūras, jis nieko neuždirbo, nes A. S. jam už tai nesumokėjo. Pagal jo pateiktus dokumentus, A. S. negalėjo susigrąžinti PVM. A. S. jis nesiūlė jokių PVM susigrąžinimo modelių, nes buvo jaunas ir apie tai nieko neišmanė. Jokių prekių A. S. jis nepateikė, tik suklastojo sąskaitas – faktūras, tai darydamas jis nežinojo ir net neįtarė, kad A. S. užsiima PVM grobstymu ir jokių prekių neeksportuoja. Nežinojo, kad su jo pateiktomis sąskaitomis – faktūromis A. S. mėgins susigrąžinti PVM. PVM grąžinimo procese nebuvo apmokėti dokumentai, todėl jo išrašytos sąskaitos – faktūros negalėjo būti pateikiamos VMI, iš nurodytų sąskaitų – faktūrų yra tik viena dalinai apmokėta ir tai pažymi kasos pajamų orderis Nr. 1369139.

2009-12-16 apklaustas įtariamuoju M. Ž. parodė, kad pasirašęs visas įtarime nurodytas UAB „Ka.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Pagal tas sąskaitas faktūras realiai jokių prekių UAB „G.“ nebuvo parduota. Sąskaitas jo nurodymu išrašydavo įmonės buhalterė E. A., kuri realios situacijos nežinojo. Sąskaitos buvo išrašytos A. S. nurodymu, tačiau tuo metu jis nežinojo, kokiu tikslu A. S. reikalingi šie dokumentai. Apie A. S. tikslus ir pasekmes, jis sužinojo tik tyrimų metu 2000 metais. Jis pripažino, kad iš A. S. yra gavo po 2% nuo jo pasirašytose UAB „Ka.” vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų. Bendrai galėjo susidaryti keliasdešimt tūkstančių litų, bet tikslios sumos jis neatsimena. Dėl UAB „Ka.“ krovinio važtaraščiuose nurodytų transporto priemonių ir vairuotojų duomenų, jei jie neatitinka realių ūkinių operacijų, paaiškino, kad tai yra techninės klaidos. Daugiau detalių neatsimena, nes nuo įvykių praėjo daugiau nei 10 metų. (13t., b.l. 138-139)

1999-02-04 apklaustas įtariamuoju M. Ž. parodė, kad 1996 m. spalio mėnesį jo pažįstamas D. B. įregistravo savo individualią įmonę. Jie tarėsi, kad kartu dirbs, vykdys tos įmonės veiklą. Vienerius metus nieko toje įmonėje nedarė. Veiklą šioje įmonėje pradėjo vykdyti 1997 m. lapkričio mėnesį. Tai M. Ž. buvo reikalinga todėl, kad dar nebuvo įkūręs UAB „Ka.“, o tuo metu atsirado komercinių galimybių. Pats D. B. apie savo įmonės veiklą nieko nesuprato, praktiškai dalyvavo veikloje tik tiek, kad pasirašydavo kur jis parodydavo ir nueidavo iš banko paimti pinigų. Už tokį jo darbą, jis šiam duodavo 800 Lt per mėnesį. Per visą D. B. įmonės veiklos laikotarpį šioje įmonėje visus reikalus tvarkydavo jis. Prasidėjus santykiams su A. S., jis pradžioje formindavo fiktyvų UAB „Ka.“ prekių įsigijimą iš D. B. įmonės, o vėliau fiktyviai tas prekes pardavė A. S. vadovaujamoms įmonėms. Vėliau, kad nebūtų labai didelė UAB „Ka.“ apyvarta, jis pradėjo forminti fiktyvų prekių pardavimą A. S. įmonių ratui iš D. B. įmonės. Kada ir kokioms prekėms reikėdavo išrašyti fiktyvius dokumentus, pranešdavo arba A. S., arba I. S.. Realiai iš D. B. įmonės jokių prekių UAB „P.“, UAB „G.“ ar kitos įmonės niekada nepirko. Fiktyviuose krovinio važtaraščiuose dėl prekių gabenimo A. S. įmonėms jis, A. S. nurodymu, įrašydavo automobilį MAZ v/n (duomenys neskelbtini) ir vairuotoją, kurio pavardė S.. Tas vairuotojas vieną kartą buvo važiavęs į Mažeikius, į M. Ž. įmonės sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini). Tada kartu buvo I. S. ir kiti jų kompanijos nariai. Tada šiuo automobiliu atvežtos kuprinės buvo iškrautos tame sandėlyje, o po kelių dienų tuo pačiu automobiliu išvežtos. Tai buvo daroma, norint sudaryti realiai vykdomų prekių gabenimų įvaizdį. Su vairuotoju R. S. jis nėra bendravęs ir matė iš tolo tik vieną kartą. (10t., b.l. 43-46)

1999-05-03 apklaustas įtariamuoju M. Ž., parodė, kad 1997-12-17 buvo įregistruota UAB „Ka.“, kuriai nuo įregistravimo momento vadovavo jis. 1997 m. pabaigoje ar 1998 m. pradžioje jis susipažino su A. S.. UAB „G.“ patalpose jis susitiko su A. S., tikslu padaryti biznį su PVM. A. S. to aiškiai nepasakė, tik užuominomis davė suprasti, kad jam reikalingas krovinys. Jis tikrai paimtas prekes būtų vežęs į užsienį, tačiau jas vėliau būtų susigrąžinęs, tai yra parsivežęs ir atidavęs atgal A. S.. Mano, kad A. S. suprato jo mintį, ir jam susidarė toks įspūdis, kad pats A. S. tuo verčiasi. Tokiu būdu jis galvojo susigrąžinti iš valstybės PVM, tačiau eidamas pas A. S. jis galvojo tai padaryti vienas. Tą kartą A. S. jam jokių rankinių nedavė. Daugiau su A. S. jis bendravo telefonu, klausinėjo jo dėl prekių. Maždaug po poros mėnesių jie susitiko kavinėje ir A. S. paprašė, ar jis negalėtų surasti įmonę, kuri sutiktų duoti dokumentus be prekių, tai yra dokumentaliai būtų įformintas prekių pardavimas, realiai prekių neparduodant. Iš A. S. kalbos jis suprato, jog tai bus daroma tam, kad sugrąžinti PVM iš valstybės, tai yra neegzistuojančios prekės bus vežamos į užsienį, o vėliau bus pateikiami mokesčių inspekcijai dokumentai dėl PVM susigrąžinimo. Po savaitės A. S. jam faksu atsiuntė popieriaus lapą, kuriame buvo atvaizduotas sąskaitos-faktūros pavyzdys. Jame buvo nurodyta, kad pardavėjas yra UAB „Ka.“, o pirkėjas iš kitos pusės, tiksliai nepamena, ar UAB „G.“, vadovaujama A. S., ar UAB „P.“, vadovaujama I. S.. Dar tame pavyzdyje buvo nurodytos prekės – mokyklinės kuprinės. Šiame pavyzdyje buvo surašyti visi rekvizitai, reikalingi užpildyti PVM sąskaitai-faktūrai. Dokumente taip pat buvo nurodytas ir kiekis, minima, kad reikia išskaidyti šį kiekį ant kelių PVM sąskaitų-faktūrų. Pagal atsiųstą pavyzdį A. S. nurodymu jis surašė 1998-05-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr.1369139, kurioje pažymėjo, kad UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ 14560 kg dirbtinos odos mokyklinių tašių, kurių vienos kaina 12,48 Lt, bendrai už 181708,80 Lt, PVM – 32707,58 Lt, bendrai už 214416,38 Lt, 1998-05-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr.1369140, kurioje nurodė, kad UAB „Ka.“ parduoda 10920 vnt. dirbtinos odos mokyklinių tašių bendrai už 160812,28 Lt, 1998-05-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr.1369143, pagal kurią UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ putliųjų akrilo verpalų bendrai sumai už 15288,94 Lt, 1998-05-20 PVM sąskaita-faktūra GAC 1369141, pagal kurią UAB „G.“ buvo parduota prekių dirbtinos odos mokyklinių tašių 13520 vnt. bendrai už 199100,92 Lt. Užpildęs dokumentus kompiuteriu, jis davė juos pasirašyti savo buhalterei L. A., kuri nieko nežinojo apie šį reikalą. Su šiais dokumentais jis be jokių prekių nuvyko į Šiaulius. Ten A. S. sudėjo savo parašus, po ko jis dokumentus pasiėmė. Vėliau jis užpildė krovinio važtaraščius serija LJA 0579092, LJA 0579093, pagal kuriuos turėjo prekes pristatyti iš Mažeikių į Ginkūnų sandėlį. Jokių prekių iš Mažeikių jis A. S. nevežė, atvežė vien dokumentus. Prekių įsigijimo dokumentus jis turėjo, tačiau tie dokumentai taip pat buvo gauti iš fiktyvių įmonių. Tokiu pat būdu UAB „G.“ buvo parduotos prekės ir pagal kitas PVM sąskaitas-faktūras, tiksliau prekės nebuvo parduodamos, o tik būdavo užpildomi dokumentai ir pateikiami A. S. be jokių prekių, po to išrašomi ir fiktyvūs krovinio važtaraščiai. Ką toliau darydavo A. S. su tais dokumentais, kaip A. S. organizuodavo eksportą, nežino, nes tai darė jau be jo, tik yra girdėjęs, kad prekes „išveždavo“ geležinkeliu į užsienį. Kas konkrečiai muitinėje A. S. sutvarkydavo dokumentus, nežino. Apie eksporto procedūrą nieko negali pasakyti. Atsiskaitymai irgi buvo fiktyvūs. Jei atsiskaitymas buvo forminamas banko pavedimais, tai tuos pinigus turėdavo grąžinti A. S. tą pačia sumą, kiek jis pervedė, o kai būdavo išrašomi kasos pajamų orderiai, tai pinigai realiai nebuvo mokami. Tai buvo daroma tam, kad dokumentai būtų tvarkoje, kad vėliau būtų galima susigrąžinti iš valstybės PVM. Kiek jis už šią operaciją iš A. S. gavo pinigų, neprisimena, tik gali pasakyti, kad iki 1998-09-28 jam A. S. bendrai išmokėjo apie 100000 Lt už tai, kad jam tvarkė fiktyvius dokumentus. Lygiagrečiai su A. S. dirbo ir jo dukra I. S., kuri viską padėdavo tėvui, o jei pastarojo nebūdavo, tai ji iš jo priimdavo dokumentus, duodavo komandas ką daryti, kokius dokumentus suforminti ir panašiai. Jis tokiu pat būdu formino fiktyvius pirkimo-pardavimo dokumentus ir kitoms įmonėms tam, kad vėliau būtų galima susigrąžinti PVM iš valstybės. (13t., b.l. 101-106)

2007-04-16 apklaustas įtariamuoju M. Ž. parodė, kad UAB „Ka.“ buvo įregistruota 1997 m. gruodžio mėnesį. Jis buvo šios įmonės direktorius ir tvarkė visus reikalus. 1997 ar 1998 metais jis susipažino su A. S., kuris buvo UAB „G.“ direktorius. Vieno pokalbio metu A. S., žinodamas, kad jis savo vardu turi įsteigęs UAB „Ka.“, pasiūlė užsidirbti pinigų, kuriuos sumokėtų už tai, kad išrašytų PVM sąskaitas-faktūras dėl prekių pardavimo, realiai jokių prekių nesant ir neparduodant. Už tokių dokumentų išrašymą A. S. žadėjo mokėti 20 procentų nuo PVM sumos, nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje. Susitarė, kad jis išrašys PVM sąskaitas-faktūras dėl prekių pardavimo tada, kai A. S. pasakys, ir dėl tokių prekių pardavimo, kokias A. S. nurodys. Taip pat A. S. jį supažindino su savo dukterimi I. S., kuri buvo UAB „P.“ direktorė. Tada, kai A. S. būdavo reikalingos PVM sąskaitos-faktūros dėl fiktyvaus prekių pardavimo, pastarasis paskambindavo ir pasakydavo, kad jis atvažiuotų į Šiauliuose, viešbutyje „Š.“, buvusį UAB „G.“ ofisą, kur jis arba I. S. paduodavo popieriaus lapą, kuriame būdavo surašyti duomenys, kuriuos M. Ž. turėjo atspausdinti UAB „Ka.“ PVM sąskaitose-faktūrose ir kasos pajamų orderiuose, arba tokį lapą su duomenimis jie atsiųsdavo faksu į UAB „Ka.“ ofisą Skuodo gatvėje, Mažeikiuose. Pagal lapą su duomenimis M. Ž. nurodymu UAB „Ka.“ buhalterė E. A. atspausdindavo šiuos duomenis UAB „Ka.“ PVM sąskaitose-faktūrose, krovinio važtaraščiuose ir kasos pajamų orderiuose. Šiuose dokumentuose pasirašydavo jis, kaip UAB „Ka.“ direktorius, ir E. A., kaip UAB „Ka.“ buhalterė, bet ji nieko nežinojo apie jo vykdomą nusikalstamą veiką. Tokius dokumentus jis nuveždavo A. S., kuris jam už šiuos dokumentus sumokėdavo pinigus, arba pinigus sumokėdavo I. S.. Tokiu būdu 1998 m. birželio – rugsėjo mėnesių laikotarpiu jis išrašė nemažą kiekį UAB „Ka.“ PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias prekės realiai nebuvo parduotos, ir krovinio važtaraščių, pagal kuriuos prekės nebuvo realiai gabenamos, nes UAB „Ka.“ prekių neturėjo, tačiau šių prekių gijimas UAB „Ka.“ buvo pateisinamas D. B. įmonės ir kitų fiktyvių, mokesčių nedeklaruojančių ir nemokančių įmonių dokumentais. Daugumoje šių UAB „Ka.“ PVM sąskaitų-faktūrų, kurias jis išrašė dėl prekių pardavimo, nors realiai prekės nebuvo parduodamos, buvo nurodyta, kad parduodamos kuprinės UAB „G.“, UAB „P.“, UAB „K.“, Ž. P. IĮ, E. S. įmonei ir kitoms įmonėms. Maždaug pusę visų fiktyvių pardavimų UAB „Ka.“ vardu jis tvarkė su I. S., o kitą pusę – su A. S.. Už dokumentų dėl fiktyvaus prekių pardavimo priklausančių procentų dydį jis derindavo su A. S.. Pinigus grynais mokėdavo A. S. arba I. S., tačiau jis niekada nėra iš A. S. ar I. S. gavęs visos pinigų sumos, dėl kurios buvo susitaręs, tai yra dvidešimt procentų nuo sumos, nurodytos išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, jie visada sumokėdavo mažiau, nei priklausė pagal susitarimą. A. S. pinigus grynais mokėdavo iš anksto, arba po to, kai būdavo susigrąžinamas PVM. Jei pinigai už tariamai parduotas prekes būdavo pervedami į UAB „Ka.“ sąskaitą, jis juos paimdavo iš sąskaitos grynais ir, atskaičiavęs sau sumą, sutartą su A. S., atiduodavo pastarajam arba I. S.. Kartais kasos pajamų orderiais būdavo įforminama, kad UAB „Ka.“ grynais gauti pinigai iš UAB „G.“ ar kitų A. S. įmonių, kurioms neva buvo parduotos prekės, tačiau realiai jokie pinigai nebuvo mokami, o kasos pajamų orderiai būdavo išrašomi tik tam, kad būtų tvarkinga UAB „Ka.“ buhalterinė apskaita, bei tam, kad būtų galima susigrąžinti PVM permoką, tariamai susidariusią dėl A. S. organizuoto eksporto. Jis yra važiavęs į Naujosios Akmenės autotransporto įmonę, kur užsakė automobilius su vairuotojais, kurie pirmą kartą nuvažiavo į Šiaulius, kur I. S. jiems paaiškino, kad tai yra fiktyvus prekių vežimas, kad realiai jokių prekių vežti nereikės, bei tiems vairuotojams užmokėjo. Pagal krovinio važtaraščius, kuriuose yra nurodyta, kad yra vežamos prekės, UAB „Ka.“ siunčiamos į UAB „P.“, realiai iki Š. važiavo automobiliai be krovinio ir tik tie, kurie yra iš Naujosios Akmenės ATI. Visi kiti vairuotojai, įrašyti krovinio važtaraščiuose, į Šiaulius nevažiavo, net tuščiais automobiliais. Jis šių vairuotojų ir jų vairuojamų automobilių duomenis įrašė į krovinio važtaraščius jiems nieko nesakydamas. Vairuotojų ir jų vairuojamų automobilių duomenis jis žinojo iš anksčiau, kai jie buvo pasamdyti tam, kad pervežti UAB „Ka.“ krovinius įmonėms, kurios yra nesusijusios su A. S.. 1996 m. spalio mėnesį jo pažįstamas D. B. įregistravo savo individualią įmonę Naujosios Akmenės rajono savivaldybės valdyboje, kadangi jie buvo taręsi, kad kartu dirbs, vykdys veiklą jo įmonės vardu, tačiau beveik metus jokia veikla D. B. įmonės vardu nebuvo vykdoma. Veiklą D. B. įmonės vardu jis pradėjo vykdyti 1997 m. gruodžio mėnesį, kadangi tuo metu atsirado komercinių galimybių, o jis dar neturėjo įkūręs savo įmonės – UAB „Ka.“. D. B. nesuprato, kokia veikla iš tikrųjų yra vykdoma šios įmonės vardu, tiesiog pasirašydavo dokumentus jo nurodymu ir paimdavo pinigus iš D. B. įmonės banko sąskaitos. Už šių veiksmų atlikimą jis D. B. mokėdavo 600 Lt per mėnesį. Vėliau, kad UAB „Ka.“ apyvarta nebūtų labai didelė, jis pradėjo išrašinėti dokumentus dėl fiktyvaus prekių pardavimo D. B. įmonės vardu A. S. tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujamoms įmonėms UAB „P.“, UAB „K.“. Apie tai, ką reikia išrašyti į dokumentus dėl fiktyvaus prekių pardavimo ir kokių prekių, jam pranešdavo A. S. arba I. S.. Realiai D. B. įmonė jokių prekių nei UAB „G.“, nei UAB „P.“, nei UAB „K.“, nei kitoms A. S. rato įmonėms nepardavė. Viso A. S. už dokumentų dėl fiktyvaus prekių pardavimo UAB „Ka.“ ir D. B. įmonės vardu išrašymą jam yra sumokėjęs apie 100000 Lt, bet dar liko skolingas apie 120000 Lt. Jis netvarkė jokių reikalų, susijusių su A. S. organizuotais fiktyviais prekių eksportais, apie juos žino tik tai, kad prekės tariamai būdavo išvežamos geležinkelio transportu. Suprato, kad UAB „Ka.“ dokumentai buvo reikalingi tam, jog A. S. galėtų šiais dokumentais pateisinti įsigijimą prekių, kurios neva turėjo būti eksportuotos, o po fiktyvaus eksporto įmonė, kurios vardu A. S. buvo organizavęs fiktyvų prekių eksportą, susigrąžindavo pridėtinės vertės mokestį (13t., b.l. 107-110).

2009-02-10 ir 2009-06-29 apklaustas įtariamuoju M. Ž., patvirtino savo ankstesnius parodymus, pripažino, kad 1998 metais UAB „Ka.“ prekių pardavimai UAB „G.“ buvo fiktyvūs (13t., b.l. 125, 130).

Nusikaltimai įrodyti tokiais įrodymais:

Liudytoja S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta tik I. S., tačiau kaip susipažino, nepamena. Šiuo metu ji jau nieko nebepamena. Ką ji sakė ikiteisminio tyrimo metu - tiesa. Teisėjui pagarsinus liudytojos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji juos patvirtino.

Apklausta liudytoja S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1998 m. pradžioje jos sūnus Marijus turėjo patentą siuvimui, pats siūdavo rankines iš dirbtinės odos, dar pirkdavo rankines iš kitų siuvėjų, o po to pats jas realizuodavo Maskvos turguje. Buvo sunku išvežti prekes, todėl ieškojo būdų, kaip tai padaryti lengviau. Apie tai kalbantis su R. Z., šis pasakė, kad pažįsta žmogų, kuris galėtų padėti tuo klausimu ir ją supažindino su I. S.. I. S. pasakė, kad jos firma užsiima importu-eksportu, o tam, kad būtų galima lengviau išvežti prekes, reikia įdarbinti žmones, organizuoti gamybą, tai yra rankinių siuvimą. I. S. paskambindavo S. Š. ir nurodydavo kiek žmonių reikia surasti. Todėl S. Š. ieškojo tokių žmonių, kuriuos galima būtų įdarbinti UAB „P.“, siūlė tai savo pažįstamiems, mokantiems siūti. Su kiekvienu įsidarbinančiu I. S. kalbėdavosi asmeniškai, paaiškindavo ką reikės daryti. S. Š. darbu aprūpindavo apie dešimt žmonių, tai yra duodavo jiems žaliavas, o jie jai siūdavo rankines. Už tai su šiais žmonėmis S. Š. atsiskaitydavo asmeniškai iš savo asmeninių pinigų, nors jie ir buvo įdarbinti UAB „P.“. I. S. jai atveždavo UAB „P.“ atlyginimų žiniaraščius, o ji duodavo juose pasirašyti jai dirbusiems žmonėms už neva gautą atlyginimą, nors realiai atlyginimas UAB „P.“ jiems nemokėjo. Taip buvo dirbama tris ar keturis mėnesius. Po to S. Š. paprašė I. S., kad pasiūtas rankines išvežtų į Maskvą. Tada pas ją atvažiavo I. S. su A. S. ir išsivežė per tą laiką pasiūtas rankines. Kai prekės buvo nuvežtos į Maskvą, I. S. jai paskambino ir pasakė, kad už kiekvieną maišą su rankinėmis reikės mokėti po 50 JAV dolerių, kaip mokestį už transportavimą ir pridėtinės vertės mokestį. Kai ji šiuos pinigus sumokėjo, jos sūnus Marijus išvažiavo į Maskvą išparduoti rankines (11t., b.l. 111-112).

Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 1998 m. fiktyviai buvo įdarbintas į UAB „P.“, tačiau ekspeditoriaus pareigose nedirbo, atlyginimo negaudavo, jokio darbo neatliko. Algalapyje, kurį duodavo I. S. jis yra pasirašęs vieną ar du kartus. Tai buvo įdarbinimas. Nauda buvo tik tokia, kad jo darbo knygutėje buvo įrašyta, jog dirba. Jis nesidomėjo kiek žmonių toje įmonėje buvo fiktyviai įdarbinti.

Apklaustas liudytoju R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1998 metais jo sesuo S. Š. pasiūlė jam eiti dirbti į UAB „P.“ ekspeditoriumi. Jam tuo klausimu atvykus pas S. Š., ten buvo I. S., kuri pasakė, kad bus daug darbo ir jis gerai uždirbs. Tokiu būdu jis nuo 1998-04-22 iki 1999-03-31 buvo įdarbintas UAB „P.“. Tačiau dirbdamas šioje bendrovėje, jis jokio atlyginimo negaudavo ir jokių darbų neatlikinėjo. Kiek pamena, UAB „P.“ algalapiuose jis pasirašinėjo tik vieną kartą, kai juos pasirašymui pateikė I. S. (11t., b.l. 118-119).

Liudytojas R. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 1997 m. buvo fiktyviai įdarbintas UAB „G.“, kur įsidarbinti pasiūlė jo kaimynė K. K.. Jis sutiko įsidarbinti tik tam, kad įgytų didesnį darbo stažą. Vieną ar du kartus jis buvo nuvykęs į tą įmonę, nes reikėjo numegzti kelis pavyzdžius, už kuriuos jam sumokėjo. Daugiau jam jokio atlyginimo niekas nemokėjo, tačiau algalapiuose jis pasirašė. Toje įmonėje dirbo jo žmona ir kaimynas. Įmonėje darbuotojų buvo daug. Pamena, kad „Š.“ viešbutyje jiems pravedė saugaus elgesio instruktažą. Jokio darbo daugiau jis neatliko ir verpalų negavo. Jis buvo įsigijęs savo mezgimo mašinas ir dirbo pagal patentą. Praėjo daug laiko ir jis nepamena, todėl teismas gali remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Apklaustas liudytoju R. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 1997 metais buvo įsigijęs dvi mezgimo mašinas, kuriomis mezgė megztinius. Dažniausiai megztinius parduodavo namuose, kartais turguje. 1997 m. spalio mėn. pradžioje jo kaimynė K. K. pasiūlė įsidarbinti, nes tokiu atveju nebereikalingas patentas. Jis sutiko įsidarbinti, todėl 1997-10-31 įmonės direktorius A. S. įdarbino jį UAB „G.“ mezgėju. Tą dieną buvo susirinkę ir daugiau norinčių įsidarbinti. A. S. pasamdė darbų saugos specialistą, kuris visiems pravedė darbų saugos instruktažą. A. S. jam pasakė, kad jis galės dirbti savo namuose mezgimo mašinomis, o A. S. aprūpins verpalais ir pasakys ką megzti, tačiau praktiškai bendrovei jis nieko nemezgė, iš šios įmonės jokių verpalų nėra gavęs. Gal vieną kartą buvo jiems numezgęs keletą megztinių, tikslaus skaičiaus neprisimena. Jis A. S. ir neklausė, kada duos darbo, nes megzdavo megztinius ir juos realizuodavo savarankiškai. Atlyginimo jis negaudavo, bet kartą per mėnesį atvykdavo į UAB „G.“ ofisą, buvusį viešbutyje „Š.“, ir pasirašydavo algalapiuose, neva atsiima atlyginimą. Iš UAB „G.“ verpalų negavo, megztinių nemezgė, jokiuose medžiagų priėmimo-perdavimo aktuose nepasirašė. 1998 m. pradžioje mezgimo verslas sustojo, jis susirado kitą darbą, todėl pasiprašė atleidžiamas iš UAB „G.“, o 1998-04-24 buvo atleistas (11t., b.l. 78-79).

Liudytoja V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jai kaimynė K. K. pasiūlė įsidarbinti siuvėja. Ji sutiko, nes siūdavo namuose. Dėl darbo ji tarėsi su pačiu A. S.. I. S. ji yra mačiusi saugos instruktažo metu, vykusiame „Š.“ viešbutyje. A. S. pats vienas jai atveždavo susiūti gaminius. Už padarytą darbą jai užmokėdavo ir ji pasirašydavau ant algalapio. Nuo 1997 m. spalio iki 1998 m. liepos mėnesio ji buvo įdarbinta į UAB „G.“. Per darbo laikotarpį ji susiuvo apie 30 šios įmonės gaminių, už vieną susiūtą gaminį A. S. jai mokėdavo po 1,20 - 1,30 Lt. Ant algalapio ji pasirašydavo „Š.“ viešbutyje.

Apklausta liudytoja V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 1997-10-13 iki 1998-07-31 buvo įdarbinta į UAB „G.“. Dirbti įmonėje pasiūlė jos kaimynė K. K.. Ji dirbo namuose. A. S. pora kartų buvo atvežęs dvi dėžes siūlų ir iš jų ji turėjo numegzti megztinius. Iš viso ji numezgė 30 vnt., ne daugiau. Minėtus megztinius iš jos paėmė pats A. S., atvykęs su kažkokia moterimi, kurios nei vardo, nei pavardės ji nežino. Daugiau jokių darbų ji, dirbdama UAB „G.“, neatlikinėjo. Už šiuos numegztus megztinius iš A. S. ji tada gavo kažkokį atlygį, tačiau kokio dydžio, dabar nepamena. Daugiau jokio atlyginimo, dirbdama UAB „G.“ ji negavo, tik vykdavo į A. S. ofisą, kuris buvo Š. viešbutyje, pasirašyti algalapiuose (11t., b.l. 86-87).

Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad I. S. ji pažinojo tik kaip darbdavio A. S. vaiką. Nuo 1991 m. iki 1998 m. ji dirbo UAB „Kregždutė“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į UAB „G.“. Ji siūdavo striukes, kelnes, patalynę, šortus. Megzti ji nemoka, tačiau žino, kad įmonė užsiimdavo ir mezgimu. Ji dirbo siuvėjos pareigose. Visus darbo reikalus derindavo su pačiu A. S.. Atlyginimą gaudavo už padarytą darbą, ant algalapių reikėdavo pasirašyti. UAB „G.“ biure, kuris buvo „Š.“ viešbutyje, ji yra buvusi, kai buvo skaitomas saugumo instruktažas. Iš darbo ji buvo atleista 1998-07-31.

Apklausta liudytoja R. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra siuvėja ir didžiąją dalį nuo 1994 m. dirbo namuose, pagal užsakymus kirpdavo ir siūdavo striukes, kelnes, patalynę. Su megztais gaminiais nedirbo. Vienas iš užsakovų buvo A. S., kuris pats buvo parūpinęs pramoninę siuvimo mašiną, tiekdavo medžiagas. Gaminius atsiimdavo pats A. S., atsiskaitydavo pagal susitarimą, už gaminio vienetą. Į UAB „G.“ ją įdarbino nuo 1991 m. Atlyginimą gaudavo pagal išdirbį. Reikėdavo pasirašyti algalapiuose, tačiau ji nesigilino į įmonės veiklą. 1997 m. rudenį, ar vėliau, ji lankėsi UAB „G.“ ofise, „Š.“ viešbutyje, kur buvo vestas siuvimo instruktažas. Taip pat yra tekę pasirašyti kažkokius dokumentus. 1998-07-31 buvo atleista iš UAB „G.“, nes pradėjo dirbti savo individualioje įmonėje (11t., b.l. 191-192).

Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad I. S. jis pažinojo tik kaip darbdavio A. S. vaiką. Nuo 1991 m. jis buvo įdarbintas į UAB „G.“. Jis sukirpdavo ir siūdavo gaminius, tokius kaip striukes, patalynė. Darbą jam ir jo žmonai atveždavo A. S., kuris ir atsiimdavo pasiūtus gaminius. Jam mokėdavo tik už padarytą darbą ir reikėdavo pasirašyti ant algalapio. Jis nedirbo su mezginiais, todėl nežino ar UAB „G.“ tuo užsiimdavo. Jis yra buvęs UAB „G.“ biure „Š.“ viešbutyje.

Apklaustas liudytoju A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo žmona yra siuvėja ir didžiąją dalį nuo 1991 m. dirbo namuose, pagal užsakymus siūdavo įvairius gaminius striukes, kelnes, patalynę. Jis sukirpdavo audinį. Vienas iš užsakovų buvo A. S., kuris pats buvo parūpinęs pramoninę siuvimo mašiną, tiekdavo medžiagas, o atsiskaitydavo pagal susitarimą, už pasiūtą gaminio vienetą. Nuo 1991 m. jis buvo įdarbintas UAB „G.“. Vėliau išmoko siūti pats, todėl pagal A. S. užsakymus dirbo kartu su žmona. Kadangi A. S. duodavo užsakymų, atsiskaitydavo už atliktą darbą, tai jis nesigilino į įmonės veiklą. 1997 m. rudenį, ar vėliau, yra buvo UAB „G.“ ofise, „Š.“ viešbutyje, kur vyko siuvimo instruktažas, buvo susirinkę kiti įmonės darbuotojai. Taip pat yra tekę pasirašyti kažkokius dokumentus. 1998-07-31 buvo atleistas iš UAB „G.“, nes pradėjo dirbti savo individualioje įmonėje (11t., b.l. 193-194).

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jam 1997 m. spalio mėn. iš matymo pažįstamas A. S. pasiūlė įsidarbinti į jo UAB „G.“ mezgėju. Jis toje įmonėje buvo įdarbintas fiktyviai iki 1998-07-31, nes jokio darbo neatliko, atlyginimo negavo. Algalapius jis pasirašydavo UAB „G.“ biure, esančiame „Š.“ viešbutyje. Įdarbindamas A. S. žadėjo, kad darbo duos, kad reikės dirbti, tačiau jis ir taip ir nepradėjo dirbti. Dėl verpalų gavimo jis niekur nepasirašė ir negaudavo jokių verpalų, mezginių. UAB „G.“ dirbo jo mama R. G. ir brolis R. G..

Apklaustas liudytoju A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam 1997 m. spalio mėn. A. S. pasiūlė įsidarbinti įmonėje mezgėju. A. S. gyveno netoli nuo jo tėvų namų, žinojo, kad jie turi mezgimo mašinas, kad megzdavo megztinius ir juos realizuodavo Rusijoje. 1997-10-13 A. S., kaip UAB „G.“ direktorius, jį įdarbino UAB „G.“ mezgėju. Įdarbindamas sakė, kad duos darbo, tačiau nei darbo, nei medžiagų nedavė. Šioje įmonėje jis formaliai pradirbo iki 1998-07-31. Iš darbo išėjo savo noru, nes per visą šį laikotarpį A. S. jokio darbo nedavė ir pinigų nemokėjo. Kartą per mėnesį jis nuvykdavo į UAB „G.“ buveinę, tuo metu buvusią viešbutyje „Š.“, ir pasirašydavo algalapiuose, neva atsiima savo atlyginimą, nors realiai jokio atlyginimo negavo. Jokiuose aktuose, patvirtinančiuose verpalų priėmimą, nurašymą ir gaminių perdavimą UAB „G.“, jis nepasirašinėjo. Realiai nieko nepriimdavo, nieko nenumegzdavo, todėl ir nieko negalėjo išduoti (11t., b.l. 80-81).

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 1998 m. A. S. surinkti žmonės grobstė PVM. Jį neoficialiai į darbą priėmė pats A. S.. Jis dirbo vairuotoju - vežiojo A. S., N. J., R. S. ir kitus žmones, kurių pavardžių nebepamena, dokumentus. R. S. dažnai prašydavo važiuoti į muitinės krovinių postą, ten jam reikėdavo pasirašyti ant važtaraščių, prekių eksportavimo dokumentų. R. S. jam parodydavo paties sugalvotą parašą, o jis jį parašydavo ant pateiktų dokumentų. Jam gerai pavykdavo pasirašinėti kitų parašais. Taip pat jis pasirašydavo ant bankų pavedimų. Kai dirbo Vilniuje, R. S. jo prašydavo nurašyti iš užsienio atvažiavusių automobilių valstybinius numerius, kuriuos reikėdavo įrašyti į krovinių važtaraščius. Jis taip pat veždavo pinigus į bankus ir darydavo pervedimus. Lietuvos bankuose jis pervedinėdavo iki 10 000 Lt, o Latvijos bankuose iki 200 000 Lt. I. S., kuri yra jo pusseserė, pagal tėvo A. S. nurodymus dalyvavo šioje veikloje. Ji buvo jo įsteigtos įmonės dokumentų prižiūrėtoja, juos tvarkydavo. Jis jai turėdavo pateikti visus savo įmonės dokumentus. Pati I. S. turėjo savo įmonę UAB „P.“. Jos įmonė iš A. S. gaudavo nurodymus fiktyviai atlikti gaminių eksportą. Į traukinių vagonus buvo kraunami beverčiai kroviniai, tokie kaip durpės, padėklai, tačiau dokumentuose buvo rašome, kad krovinyje yra brangūs daiktai. R. S. įmonė užsiimdavo tuo pačiu. Įvairios įmonės buvo sugalvotos ir nurodomas kaip jų produkcijos gavėjos. Tokių įmonių antspaudai buvo gaminami Vilniuje ir Šiauliuose. Vilniuje juos gamindavo žmogus, pavarde P., o Šiauliuose - V.. Įmonės „Korus“, „Katepina“ buvo Rusijos, Ukrainos įmonės, su kurių vadovybe bendravo A. S.. Išgalvotų įmonių antspaudai būdavo pas jį ir juos jis turėdavo pristatyti, pareikalavus A. S.. Už kai kurių šių įmonių vadovus jis pasirašydavo. Graikijos įmonės „Katepina“ eksporto deklaracijose esanti pavardė „Gardijonis“ gali būti išgalvota ir už šį išgalvotą žmogų jis galėjo pasirašyti. Jis nesenai patyrė infarktą, todėl yra sunku susikaupti, prisiminti ir jis daug ko nebepamena, prašė teismo remtis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kituose teismuose.

2002-02-04 apklaustas įtariamuoju V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „P.“ vardu R. S., S. Š. ir D. J. organizavo ir vykdė fiktyvius prekių eksportus „ofšorinei“ įmonei „Company Ventor trading S.A.“ (1t., b.l. 85-107).

2003-02-27 apklaustas kaltinamuoju V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1997-1998 metais, vykdydamas R. S. nurodymus ir pateiktus pavyzdžius įvairiuose dokumentuose klastojo įvairių asmenų parašus, tame tarpe ir užsienio įmonių atstovų. 1997 metais A. S., R. S. prašymu, jį supažindino su Vilniuje gyvenančiu D. B.. A. S. paminėjo, kad šis asmuo V. V. ar R. S. prašymu pagamins kokių reikia spaudų. Jis suprato, kad būtent šis asmuo klastos įvairių įmonių spaudus. Tokiu būdu 1997 -1998 metų laikotarpiu, R. S. prašymu jis apie 15 kartų buvo nuvykęs pas D. B. ir užsakė apie 15-20 įvairių užsienio įmonių spaudų, kuriuos pagaminus atidavė R. S.. Šiuos spaudus R. S. naudodavo ant eksporto dokumentų, kaip užsienio įmonių – gavėjų spaudus. Už spaudą D. B. sumokėdavo nuo 100 iki 250 Lt, priklausomai nuo spaudo sudėtingumo. Suklastoti spaudai buvo saugomi pas E. Ž. namuose, dėžutėse. Tuomet, kai buvo reikalingi spaudai, tai R. S. jam liepdavo nuvažiuoti pas E. Ž. ir iš jo atvežti spaudus. Tada R. S. spaudus atspausdavo įvairiuose eksporto dokumentuose. Po to šie spaudai vėl buvo sudedami į dėžutę ir juos V. V. nuveždavo tam pačiam E. Ž.. Pastarasis nematydavo, kas yra dėžutėje, ir nei jis, nei R. S. jam apie tai nesakydavo. Dėžutės visada buvo užrakinamos, o raktai būdavo pas juos. Vėliau, po 1998m. liepos mėnesio, kai jis nusprendė nebedirbti pas R. S. ir pradėjo dirbti pas A. S., I. S. jam pateikdavo pasirašyti įvairius pirkimo pardavimo dokumentus, tai yra sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, prekybines sutartis. Pagal šias faktūras jo įmonė pirko iš UAB „E.“ medinius padėklus, iš UAB „K.“ megztus gaminius, iš UAB „G.“ mokyklines kuprines. G. mokyklines kuprines pirko iš Mažeikių įmonės UAB „Ka.“ (1t., b.l. 124-146).

2003-03-03 LR Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus apygardos teismo, V. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl už nusikalstamų veikų jo padarytų 1997-1999 metais, veikiant R. ir A. S. nusikalstamuose susivienijimuose, susijusių su valstybės biudžeto lėšų užvaldymu apgaule, susigrąžinant realiai nesumokėto PVM permokas (1t., b.l. 147-158).

2008-10-06 apklaustas liudytoju V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1993 m. įkūrė savo individualią įmonę, kurios veiklos pobūdis buvo prekybinės, gamybinės paslaugos, tačiau iki 1998 metų rugsėjo mėnesio, įmonė jokios veiklos nevykdė. Iki 1997 metų jis jokio pastovaus darbo neturėjo, todėl kai 1997 m. kovo mėnesį jo dėdė R. S. pakvietė dirbti į Vilnių, jis sutiko. Darbas buvo vežioti R. S. ir jo sugyventinę po įvairias valstybines institucijas. Labai dažnai R. S. vykdavo į Vilniaus VMI. Būdamas pas R. S. namuose, jis matydavo, kaip pas jį lankydavosi D. J., kuris su R. S. tvarkydavo kažkokius komercinius reikalus. Vėliau R. S. įtraukė jį į savo veiklą. Jis turėjo nurašyti įvairių Vilniuje matytų užsienio šalių krovininių automobilių valstybinius numerius, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nurodomi eksporto dokumentuose. Pirmas atvejis, kai kartu su R. S. dalyvavo forminant eksporto procedūras, buvo UAB „P.“ eksporto tvarkymas. Apie šių fiktyvių eksporto procedūrų įforminimą, jis yra davęs išsamius parodymus baudžiamojoje byloje dėl PVM grobstymo UAB „J.“ ir „P.“ vardu. Už tyrimui suteiktą vertingą informaciją jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. R. S. vykdomų nusikaltimų schema buvo tokia : per pažįstamus papirktus muitininkus buvo įforminamos prekių eksporto deklaracijos, nors realiai nebūdavo nei gabenamo krovinio, nei automobilio. Eksporto dokumentuose už vairuotoją R. S. nurodymu pasirašydavo jis - V. V.. Vėliau eksporto dokumentai buvo perduodami D. J., kuris tvarkydavo reikalus išorinėje muitinėje, tai yra per pažįstamą muitininką pabaigdavo įforminti eksporto procedūrą. Po to visos atliktos ūkinės operacijos buvo tinkamai įforminamos buhalteriškai. Nuo 1997 m. vasaros iki 1998 m. pavasario jis – V. V. dalyvavo R. S. kiekvieną mėnesį 2-3 kartus organizuotuose fiktyviuose eksportuose, kurie buvo suorganizuojami taip pat, kaip UAB „P.“ eksportas. Tokius pat fiktyvius eksportus vykdė UAB „G.“, kurios direktorius buvo A. S., UAB „P.“, kurios direktorė buvo I. S., ir dar keletas brolių S. surastų įmonių. Po kiekvieno įvykdyto eksporto R. S. jam duodavo įvairias pinigų sumas, nuo 10000 Lt iki 200000 Lt, ir liepdavo per Lietuvos Respublikos bankus, Vilniuje, pervesti pinigus į tariamai prekes eksportavusių įmonių sąskaitas, tokiu būdu parodant neva šios įmonės iš užsienio įmonių gaudavo atsiskaitymą už prekes. Tokius pavedimus iš Vilniaus bankų darydavo tik iki 1998 metų pavasario, kadangi nuo to laiko Lietuvos bankuose pradėjo reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tada R. S. nurodymu iš jo gautus ir muitinėje nedeklaruotus pinigus jis vežė į Latviją, kur pavedimai buvo atliekami per banką „Parex“. R. S. pats tvarkydavo reikalus, susijusius su muitinės deklaracijų užpildymu ir įforminimu Vilniaus Savanorių ir Žirmūnų muitinės postuose, tai yra vidinėse muitinėse, o D. J. turėdavo pabaigti eksporto procedūras išorinėje muitinėje. Tuo tikslu D. J. dokumentus veždavo pažįstamam Alytaus muitininkui. A. S. rūpinosi savo įmonės UAB „G.“ tariamai vykdomų eksportų dokumentų įforminimu. Dokumentai turėjo būti tvarkingi ne tik pačioje UAB „G.“, bet ir viskas tinkamai buhalteriškai įforminta įmonėse, tariamai pardavusiose prekes. A. S. tvarkė ir visus reikalus, susijusius su UAB „P.“, kurios direktore buvo jo dukra I. S.. Nusprendęs nebedirbti su R. S., 1998 m. pavasarį jis grįžo į Šiaulius. Žinojo, kad A. S., kaip ir jo brolis R. S., taip pat užsiima fiktyviu eksportu, iš pradžių krovininiais automobiliais, o vėliau geležinkelio transportu. A. S. sugyventinė N. J. buvo įdarbinta UAB „G.“ vadybininke ir tvarkė visus reikalus, susijusius su dokumentų įforminimu vidaus muitinėje. A. S. kiekvienam fiktyviam eksportui buvo susibraižęs planą, pagal kurį buvo paruošiami vidaus prekybos pardavimo dokumentų ruošiniai, kuriuos reikiamoms įmonėms išvežiodavo N. J. arba I. S.. Jos iš šių įmonių atsiveždavo jau išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyta, kad šios įmonės parduoda prekes įmonėms-eksportuotojoms. Parengus tariamą prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, buvo ruošiami eksporto dokumentai. Eksporto dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, „invoisus“, sutartis pagal A. S. pateiktus duomenis spausdindavo UAB „G.“ dirbęs asmuo (11t., b.l. 33-35).

Liudytojas Ž. J. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo nuteistas už susivienijimą. Šiam susivienijimui vadovavo A. S. ir R. S.. Jis buvo UAB „J.“ savininkas. A. ir R. S. organizuodavo fiktyvius dokumentus. Kaltinamoji I. S. buvo įmonės UAB „P.“ direktorė, taip pat jo pusseserė. Jis savo įmonės veiklos nevykdė, tačiau pasirašinėdavo dokumentus. Į šią nusikalstamą veiką buvo įtraukta visa jų giminė, A. G., N. J., V. V., D. J. ir kiti. Jis negalėjo pasakyti kokios buvo A. G. funkcijos šioje veikoje. Nusikalstamą veiką pradėjo vykdyti nuo 1989 m. ir tęsė keletą metų, tačiau iki kada, nežino. Viskas įvyko labai seniai, todėl jis beveik nieko nebepamena.

Apklaustas liudytoju Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis R. S. pasiūlymu nuo 1997 metų dalyvavo R. S. organizuotoje veikloje, dokumentuose rodant fiktyvų prekių eksportą, susigrąžinant PVM iš valstybės biudžeto (1t., b.l. 170-172).

Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 1997 m. gruodžio mėnesį Ž. J. jos vardu įsteigė įmonę. Gal dvi sąskaitas-faktūras ji pati užpildė, tačiau visas kitas, pildė Ž. J.. Ant visų jos vardu įsteigtos įmonės sąskaitų - faktūrų pasirašydavo ji. Ant sąskaitų - faktūrų buvo nurodyta, kad jos įmonė parduoda gaminius UAB „P.“, jos įmonė jokių prekių nėra gavusi. Už šią veiklą ji gavo 1500 Lt iš Ž. J.. Ji bendraudavo tik su Ž. J., su kitais žmonėmis nebendravo.

Apklausta liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 1997 m. gruodžio mėnesį Ž. J. pasiūlymu įsteigė savo individualią įmonę. Įsteigus šią įmonę, Ž. J. jai į namus atveždavo PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyta, kad jos įmonė įsigyja prekes iš J. D. IĮ, M. IĮ. Ž. J. taip pat atveždavo pasirašymui jau užpildytas jos įmonės PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyta, kad jos įmonė parduoda prekes kitoms įmonėms. Tame tarpe buvo ir 1998-06-16 PVM sąskaita-faktūra GAB 9907675, kurioje yra nurodyta, kad jos įmonė pardavė UAB „P.“ 8500 vnt. moteriškų kostiumėlių iš akrilano už 58073,70 Lt, 1998-06-16 krovinio važtaraštis LJA 0903603, kuriame nurodyta, kad ji išdavė S. Š. minėtas prekes, 1998-06-16 kasos pajamų orderis SAC 01729334, kuriame nurodyta, kad už šias prekes ji iš UAB „P.“ direktoriaus S. Š. gavo 58073,70 Lt, nors ji pati jokių prekių nepardavė, jų nepardavė ir jokių pinigų negavo. Už visą tokią veiklą ji iš Ž. J. iš viso yra gavusi 1500 Lt atlygį, tai yra 500 Lt už fiktyvius prekių pardavimo kitoms įmonėms dokumentus, o 1000 Lt už fiktyvius eksportus jos įmonės vardu. Nei S. Š., nei A. S., nei I. S. ji nepažįsta, kadangi bendravo tik su Ž. J. (1t., b.l. 168-169; 5t., b.l. 174).

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 1991-1998 m. dirbo Lietuvos teritorinėje muitinėje, inspektoriaus pareigose. Darbo vieta nuolat būdavo keičiama, todėl 1998 m. jis galėjo dirbti ir Raigardo kelio poste. Naudojo tarnybinį spaudą B722. Nepamena, kad 1998 m. kovo mėn. UAB „G.“ vardu buvo vykdomos eksporto procedūros į Ukrainą. Automobilius mes tikrindavo pasirinktinai ir tai priklausydavo nuo jų srauto. Visų automobilių dokumentai būdavo tikrinami, tačiau fiziškas jų apžiūrėjimas priklausydavo nuo srauto ir turimos informacijos. Muitinės terminale būdavo tvarkomi tik dokumentai. Prie muitinės langelio prieidavo automobilio vairuotojas ar jį lydintysis asmuo ir pateikdavo krovinio dokumentus, o tuo metu kiti muitinės darbuotojai apžiūrėdavo krovinį. Kas tuo metu buvo pamainos viršininkas - nežino. Jei automobilis buvo užplombuotas, tada jo krovinio apžiūrėti negalima. Jei gerai pamena, tais metais jau buvo įmontuotos vaizdo kameros, todėl jie galėdavo matyti automobilį, buvo daromi ir vaizdo įrašai. Jei būdavo didelis automobilių srautas, tai muitinės inspektorius galėjo atnešti pasirašyti krovinio dokumentus. Pamainos viršininku, inspektoriumi jis pasitikėdavo. Jis galėjo ant krovinio dokumentų pasirašyti ir uždėti antspaudą, nors buvo nepatikrinęs krovinio. Krovinius buvo galima tikrinti pasirinktinai.

Apklaustas liudytoju A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1991-1998 metais jis dirbo Lietuvos muitinėje, inspektoriaus pareigose, skirtinguose muitinės padaliniuose. 1998 m. pradžioje jis galėjo dirbti Raigardo kelio poste, naudojo tarnybinį spaudą B722. Dėl UAB „G.“ vardu 1998 m. kovo mėn. vykdytos eksporto procedūros į Ukrainą jis nieko konkretaus pasakyti negali, nes tokio fakto neatsimena. Tuo laiku buvo labai dideli iš LR teritorijos su kroviniu išvykstančių automobilių srautai, todėl fiziškai nebuvo įmanoma patikrinti kiekvieno krovinio. Dažniausiai buvo atliekamas dokumentinis tikrinimas, atskirais atvejais krovinys buvo tikrinamas pasirinktinai. Kadangi deklaracijoje nėra jokio įrašo apie taikytą krovinio patikros būdą, tai negali nieko komentuoti. Tik iš parašo ir tarnybinio spaudo B722, esančių prie dokumentų pridėtoje TIR Carnet‘o šaknelėje supranta, kad UAB „G.“ eksporto deklaraciją Nr.8SR24100045 galėjo tikrinti ir tvirtinti jis. Muitinės patikrinimui pateiktas kai kurias deklaracijas jis galėjo patvirtinti ir pamainos viršininko nurodymu, nes buvo atvejų, kai tiesioginis viršininkas atnešdavo dokumentus, pasakydavo, kad krovinys patikrintas ir jam tereikia patvirtinti deklaracijas. Kaip buvo su minėta UAB „G.“ deklaracija, neatsimena. A. S., R. S., I. S., D. J. ar V. V. nepažįsta ir apie jų veiksmus dėl fiktyvių eksporto procedūrų įforminimo nieko nežino (11t., b.l. 180-181).

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1997-10-13 iki 1998-04-24 jis buvo įdarbintas UAB „G.“ mezgėju. Įsidarbinti minėtoje įmonėje jam pasiūlė kaimynas R. Č., kuriam tai buvo pasiūliusi kažkokia moteris. Kadangi jis dirbo su verslo liudijimu, todėl jam labai tiko tai, kad bus įdarbintas legaliai. Įsidarbino jis ir jo kaimynas, kuris tai ir pasiūlė. Įdarbinant paaiškino, kad įsidarbinus nebereikės pirkti verslo liudijimo. Sakė, kad laisvu laiku galės megzti įmonei gaminius. Dėl įdarbinimo ėjo į „Š.“ viešbutyje esantį biurą, kuriame buvo vyras ir moteris. Per įdarbinimo laikotarpį jis šiai įmonei A. S. prašymu, numezgė apie 40 vnt. megztinių. A. S. jis pažįsta tik iš matymo. Visiems megztiniams A. S. jam atveždavo siūlų ir mokėjo užmokestį už numezgimą. Daugiau jokių pinigų iš A. S., jis nėra gavęs, tik už padarytą darbą. Jo sumokėta suma už jo numegztus gaminius neatitiko sumos, kuri buvo nurodyta ant algalapio. Siūlus atvežė per kelis kartus, maždaug vienos savaitės laikotarpyje. Visą savo uždarbį užsidirbdavo ne iš UAB „G.“ duodamo darbo.

Apklaustas liudytoju V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1997-10-13 iki 1998-04-24 buvo įdarbintas UAB „G.“ mezgėju. Įsidarbinti minėtoje įmonėje jam pasiūlė draugas R. Č.. Jis pasakė, kad daug dirbti nereikės, tai yra galės megzti sau, o Sodrai įmokas mokės UAB „G.“. Kam tai buvo reikalinga, R. Č. neaiškino. Tačiau toks pasiūlymas jam tiko. Savo socialinio draudimo pažymėjimą jis atidavė UAB „G.“ direktoriui A. S.. Realiai A. S. įmonei UAB „G.“ jis numezgė apie 40 megztinių. Daugiau jokių mezginių A. S. prašymu jis nemezgė. Už šių megztinių numezgimą A. S. jam sumokėjo apie 80 Lt. Jis pats atvežė siūlus bei atvyko pasiimti numegztų megztinių. Kai V. J. neva dirbo UAB „G.“, jis pasirašinėdavo ant algalapių, tačiau joks atlyginimas jam nebuvo mokamas. Kai reikėdavo atvykti pasirašyti ant algalapių, jam paskambindavo A. S.. Tada jis nuvykdavo pas jį į ofisą, buvusį „Š.“ viešbutyje, Šiauliuose, ir ten pasirašydavo. Iš UAB „G.“ jis buvo atleistas savo noru, kadangi A. S. pasakė, kad jis nereikalingas (11t., b.l. 90-91).

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamąja I. S. gyveno kaimynystėje, pažinojo jos tėvą A. S., kuris pas jį atvažiuodavo nusipirkti verpalų. Jokių komercinių pasiūlymų šis jam nesiūlė. Pas jį atvažiavusi A. S. sugyventinė N. J. pasiimdavo tik sąskaitas - faktūras, o verpalus išsiveždavo atvažiavę vyrai su baltu mikroautobusiuku. A. S. jam pasakydavo kurios įmonės vardu išrašyti sąskaitas - faktūras. Verpalus jis pardavinėdavo ir pavieniams asmenims, pinigų sumą atspausdindavo kasos aparatu. Sąskaitų - faktūrų tuomet niekam nebeišrašydavo. O kai verpalus išsiveždavo A. S. vyrai, tada šis ar N. J. nurodydavo kokiai įmonei išrašyti PVM sąskaitas – faktūras, jas jis išrašinėdavo įvairioms įmonėms, tarp kurių buvo ir UAB „G.“, UAB „K.“, kažkokia individuali įmonė ir dar kitos, kurių nepamena. Nauda jam buvo tik tokia, kad nuo vieno parduoto verpalo likdavo tik 20-25 centų. Ne visus siūlus A. S. iš jo nupirkdavo. Jei A. S. iš jo nenupirkdavo visų verpalų, dokumentų už nepirktus verpalus ir neimdavo. Pamena, kad jis vieną kartą parvežė iš J. D. IĮ siūlus UAB „G.“ vardu ir juos tiesiai nuvežė į A. S. priklausantį sandėlį Ginkūnuose. Už tuos siūlus J. D. užmokėjo iš karto, nes A. S. tam buvo davęs pinigų, jie prieš tai jau buvo susiskambinę telefonu ir susitarę. Už tai jis pinigų negavo, nes to paprašė kaimynas, nesunku padėti. Jam atlygino tik už transportą. Jei gerai pamena, verpalus taip parvežęs yra tik vieną kartą. Visuomet pirmiausia atvykdavo vyrai, kurie išsiveždavo siūlus iš jo, o tik paskui A. S. nurodydavo kokiai įmonei išrašyti PVM sąskaitas - faktūras. Išrašytus dokumentus iš jo pasiimdavo pats A. S. arba atsiųsdavo savo sugyventinę N. J.. Kai A. S. vyrai iš jo išsiveždavo siūlus, nežinojo kur juos šis veždavo.

2002-02-11 apklaustas liudytoju S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1997 metais susitiko savo seną pažįstamą A. S., su kuriuo kalbantis, pasakė, kad dirba su mikroautobusu-taksi, turi patentą verpalų prekybai ir planuoja įkurti savo vardu individualią įmonę, kuri užsiimtų verpalų prekybą. Tuomet A. S. pasakė, kad galbūt kurią dieną jis pas jį atvyks su komerciniais pasiūlymais. Po kelių savaičių pas jį į namus adresu Ganyklų g. 105, Š., atvyko A. S. su savo sugyventine N. J.. Pokalbio metu A. S. prasitarė, kad jam reikalingi prekių pardavimo dokumentai. A. S. žinojo, kad jam nereikalingi įsigijimo dokumentai, todėl paprašė, kad, kuomet pirks verpalus, paimt PVM sąskaitą-faktūrą, išrašytą UAB „G.“ vardu. A. S. žadėjo už tai duoti kelis šimtus litų. Tokiu būdu, 1998 m. sausio mėn. 17 ir 20 d. jis pirko verpalus iš J. D. IĮ ir paprašė, kad J. D. pardavimo PVM sąskaitas-faktūras išrašytų UAB „G.“ vardu. Šiuos verpalus jis parsivežė į savo namus, o PVM sąskaitas-faktūras ir krovinio važtaraščius atidavė A. S.. Už tai jam A. S. nieko nedavė. Vėliau, 1998 m. sausio mėn., kuomet įkūrė įmonę ir įregistravo ją kaip PVM mokėtoją, A. S. paminėjo, kad tuomet jis jau galėtų išrašyti savo įmonės, tai yra D. ir S. B. įmonės, vardu pardavimo dokumentus, kurie realiai būtų nepagrįsti verpalais, o realiai verpalus parduotų be dokumentų. Už tokių dokumentų išrašymą A. S. taip pat žadėjo atsiskaityti. Jis sutiko su A. S. pasiūlymu nieko blogo neįtardamas, kadangi dažnai žmonėms nereikėdavo prekių įsigijimo dokumentų ir jie jų neimdavo. A. S. minėjo, kad pas jį visuomet dokumentų pasiimti atvyks jo sugyventinė N. J. ir pateiks įmonės, kurios vardu reikės išrašyti dokumentus, rekvizitus bei vėliau grąžins jo išrašytas PVM faktūras su neva įmonių pirkėjų direktorių parašais. Tokiu būdu nuo 1998 m. vasario mėn. iki 1999 m. gegužės mėnesio jis išrašė eilę dokumentų, kuriuose buvo atvaizduota, jog perka įmonės UAB „G.“, UAB „K.“, V. V. IĮ, UAB „D.“, nors realiai verpalai buvo parduodami pavieniams asmenims be dokumentų. Šių įmonių rekvizitus kiekviena kartą atvykusi pasiimti dokumentų pateikdavo N. J., kuri taip pat jam paduodavo A. S. perduotus pinigus už sąskaitų išrašymą, tai yra maždaug ji duodavo apie 300 Lt už dokumentų 2000 kg verpalų išrašymą. Susipažinęs su 1998-05-04 PVM sąskaita-faktūra serija GAC Nr.1238433, kurioje nurodyta, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ verpalų už 8504,84 Lt, 1998-05-07 PVM sąskaita-faktūra serija GAC Nr.1238434, kurioje nurodyta, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ verpalų už 3947,48 Lt, jis nurodė, kad realiai pagal šias PVM sąskaitas-faktūras D. ir S. B. įmonė verpalų UAB „G.“ nepardavė, o buvo tik išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Realiai verpalai buvo parduoti pavieniams asmenims be pardavimo dokumentų. UAB „G.“ rekvizitus jam pateikė N. J., kuri ir pasirašė šiose PVM sąskaitose-faktūrose. Taip pat ji už šių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą davė jam ir pinigų, tačiau kiek, tiksliai pasakyti negali, nepamena. Šias PVM sąskaitas-faktūras pasirašė jo žmona D. B., tačiau ši apie jo susitarimą su A. S. nežinojo ir buvo įsitikinusi, kad verpalai iš tikro buvo parduoti UAB „G.“. Analogiškai buvo ir su 1998 m. kovo mėnesio PVM sąskaitomis-faktūromis serija GAC Nr.1238403, 1238404, 1238406, 1238409, 1238410, 1238411, 1238412, 1238413, 1998 m. birželio mėnesio PVM sąskaitomis-faktūromis serija GAC Nr.1238436, 1238437, pagal kurias verpalų UAB „G.“ nepardavė, buvo tik išrašytos sąskaitos-faktūros, o verpalai realiai parduoti pavieniams asmenims (11t., b.l. 138-162).

2008-09-08 apklaustas liudytoju S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1998 m. dirbo su patentu ir vykdė siuvimo-mezgimo veiklą. Verpalus įsigydavo kaip fizinis asmuo ir įsigijimo dokumentai iki 1998 m. jam buvo nereikalingi. Kaimynystėje gyvenęs A. S. 1997 m. pabaigoje ar 1998 m. pradžioje jo paprašė, kad verpalams, kuriuos jis pirkdavo kaip privatus asmuo, pardavėjų išrašomus dokumentus įforminti UAB „G.“ vardu. Jis pirkdavo verpalus, o sąskaitos-faktūros buvo išrašomos UAB „G.“ vardu. Taip 1998 m. sausio mėn. jis yra A. S. perleidęs kelias PVM sąskaitas-faktūras dėl verpalų pirkimo UAB „G.“ vardu iš J. D. įmonės Kaune. Kai 1998 m. sausio mėnesį jis įkūrė savo įmonę ir įregistravo kaip PVM mokėtoją bei pats galėjo išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, tai visos S. ir D. B. įmonės vardu išrašytos UAB „G.“ PVM sąskaitos-faktūros buvo padengtos verpalais. Tai yra B. įmonė realiai verpalus pirko iš J. D. įmonės, AB „V.“ gamyklos Marijampolėje ir kt., o verpalai buvo parduodami įvairiems pirkėjams, tame tarpe UAB „G.“. Ar tikrai visus verpalus pagal išrašytas sąskaitas įsigijo UAB „G.“, jis nežino, bet buvo įsitikinęs, jog atvykę pasiimti verpalų žmonės atstovauja UAB „G.“. Visos jo įmonės atliktos ūkinės operacijos buvo apskaitytos. Pagal 1998 m. vasario-kovo mėn. PVM sąskaitas-faktūras ir kitas S. ir D. B. įmonės vardu išrašytas sąskaitas UAB „G.“ verpalai realiai buvo parduoti ir apmokėjimas gautas grynais pinigais. Daugiausia bendraudavo su A. S., tačiau ne kartą buvo atvykusi A. S. sugyventinė N. J., kuri išsiveždavo jo išrašytas sąskaitas ir grąžindavo su A. S. parašais. Atsiskaitymas vykdavo per kasos aparatą, visos sumos buvo įmušamos į EKA. Jis teigė, kad jo ankstesni parodymai buvo užrašyti ne visai pagal jo žodžius, tačiau jis buvo priverstas pasirašyti tokį protokolą, nes apklausos buvo daromas psichologinis spaudimas (11t., b.l. 165-166).

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad I. S. yra jo giminaitė, o su M. Ž. susipažino įmonės biure. 1998 m. R. S. jam pasiūlė įkurti įmonę ir nuo tada jis buvo UAB „K.“ direktorius. Kai prasidėjo eksportas geležinkeliu, jis pradėjo dirbti su A. S.. G. R. S. prašymu jis savo parašu patvirtino 1998-07-01 UAB „K.“ PVM sąskaitą-faktūrą GAD 3364046, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „K.“ uždarajai akcinei bendrovei „P.“ parduoda megztų gaminių už 144377,13 Lt, tame tarpe 22023,63 Lt PVM. Šios prekės UAB „P.“ realiai parduotos nebuvo ir šioje sąskaitoje-faktūroje nurodyti 144377,13 Lt už prekes taip pat nebuvo gauti. Buvo tik išrašyti fiktyvūs prekių pardavimo dokumentai. Dar prieš tai, R. S. prašymu jis jam davė tuščią PVM sąskaitos-faktūros blanką su UAB „K.“ antspaudu. Kai R. S. atvežė jau užpildytą sąskaitą-faktūrą, jis joje pasirašė ir padavė UAB „K.“ buhalterei, kad ji įtrauktų į apskaitą ir išrašytų kasos pajamų orderį. Ant UAB „K.“ kasos pajamų orderių, ar kitus dokumentus pasirašydavo vyriausioji buhalterė. Ji kartais pasirašydavo ir ant tuščių ar neužpildytų dokumentų. Už tokį darbą jam buvo pažadėta sumokėti 1000 JAV dolerių, tačiau jis jų taip ir negavo. Tokiu pačiu principu veikė ir UAB „D.“, UAB „D.“, UAB „G.“, UAB „P.“ ir kitos, kurių pavadinimų jis nepamena. M. Ž. buvo UAB „Ka.“ direktorius, o I. S. - UAB „P.“ direktorė. Jie būdavo atsakingi už šias įmones, tvarkydavo jų dokumentus. Nei pirkimų, nei pardavimų jo vadovaujama įmonė nevykdė, tik pasirašydavo dokumentus, kad tai vykdo. „Aljans“ yra Maskvos įmonė, kuriai buvo vežami kroviniai traukiniais, kuriuose buvo pakraunami mažesni kroviniai, nei tai buvo parašyta juodame krovinio važtaraštyje. Lietuvos geležinkeliais kroviniai važiuodavo su važtaraščiais, kuriuose nurodytos didesnės sumos. Pasienyje buvo pakeičiami važtaraščiai, kuriuose buvo nurodyta, kad krovinys jau yra mažesnis. Kai grįždavo atsakymas, kad krovinys nuvyko į vietą, muitinė patvirtindavo pervežimą. Vieną įmonės „Aljans“ krovinį turėjo sekti jo brolis J. G., nes krovinys buvo eksportuojamas užplombuotas, o pasienyje nebuvo pakeisti krovinio važtaraščiai, nes tai padaryti jie tik mokėsi ir nežinojo kaip tai tiksliai padaryti. Tai buvo antrasis krovinys, kurį jie bandė išvežti geležinkeliais tokiu būdu. Tačiau Rusijoje jiems nepavyko pateikti prie tų vagonų, todėl UAB „G.“ perdarė savo įmonės plombyrą ir vėliau teismuose įrodinėjo, kad ta plomba buvo ne UAB „G.“. Į Rusiją išsiaiškinti dėl šio krovinio su įmone „Aljans“ važiavo pats A. S.. Su UAB „Ka.“ visus reikalus tvarkydavo pati I. S., o jis ir M. Ž. susitikdavo pasirašyti dokumentus.

Apklaustas liudytoju A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1998 m. jo brolis A. G. įkalbėjo jį dalyvauti Ingridos ir A. S. vykdomose eksporto procedūrose, tam panaudojant jo vardu registruotą įmonę. Jis pats realiai jokių procedūrų nevykdė, dokumentų netvarkė, tik pasirašydavo jam pateikiamuose jau parengtuose dokumentuose, kur buvo nurodomos pirkimo pardavimo procedūros tarp jo įmonės ir UAB „P.“ ar UAB „K.“. Pasirašyti dokumentų jis eidavo į „Š.“ viešbutyje esantį ofisą. UAB „G.“ A. S. iniciatyva buvo įdarbintas 1998 m. gegužės mėn., tačiau realiai jokių darbinių funkciją šioje įmonėje neatliko, jokio darbo užmokesčio negavo. Jo buvusi žmona A. G. UAB „G.“ taip pat realiai nedirbo. Datos nebeatsimena, bet galėjo būti 1998 m. gegužės pabaigoje, kai išvažiavo pirmasis UAB „G.“ eksporto vagonas į Rusiją, A. S. pavedimu, jis, V. D. ir R. J., lengvuoju automobiliu važiavo paskui traukinį ir turėjo sužinoti, kokiose stotyse atliekami muitinės ir pasienio patikrinimai, ar yra atidaromas vagonas. Kam šie duomenys buvo reikalingi, jis nesidomėjo. Kadangi traukinio sąstatas dažnai stodavo ir prastovėdavo po parą ar net kelias, tai į Maskvą nuvyko per gerą savaitę. Nuvykus į vieną iš geležinkelio stočių, už Maskvos, teko stebėti kaip buvo atliekamas vagono su UAB „G.“ prekėmis patikrinimas. Iš to, kad buvo susirinkę keli milicijos ir muitinės ekipažai, suprato, kad yra kažkokie neatitikimai. Pakeliui stotyse situacijos aiškintis eidavo R. J., kuris buvo artimesnis žmogus A. S.. Apie kilusį incidentą R. J. informavo A. S., kuris kelių dienų bėgyje atvyko ir toliau su pareigūnais sprendė visus klausimus dėl krovinio. Jam tiksliai nėra žinoma kilusio incidento priežastis, tačiau tai galėjo būti dėl faktinio vežamo krovinio, nurodyto eksporto dokumentuose, neatitikimo (11t., b.l. 182-183, 184).

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad I. S. pas jį atvažiuodavo su N. J.. Nuo 1998 m. jis turėjo įmonę UAB „P.“. Jo įmonei reikėjo verpalų, todėl juos pirko iš J. D. individualios įmonės, UAB „C.“, UAB „A.“. Tarp jo ir A. S. jokių susitarimų nebuvo. Kai jo įmonei reikėdavo verpalų, jis paskambindavo N. J., pasakydavo kiek ir kokių reikia, ir juos atveždavo. N. J. pas jį atvažiuodavo su I. S.. Pinigus už tai jis sumokėdavo N. J.. Iš kur jie gaudavo jam atvežamus verpalus, jam buvo neįdomu ir tuo nesidomėjo. Savo automobiliu jis pats yra vežęs verpalus A. S.. Tačiau jokios sąskaitos-faktūros A. S. įmonių vardu nebuvo išrašinėjamos. Kai atveždavo verpalus A. S., šis apmokėdavo transportavimo išlaidas.

2002-09- 26 apklaustas liudytoju A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1997 metais susipažino su A. S., kuris, sužinojęs, kad jo žmona pagal patentą užsiima mezgimu, pasiūlė verpalus, kuriuos jis su žmona perka mezgimui, galima būtų pirkti ant A. S. įmonių, po ko verpalus A. S. parduos jam be dokumentų, o A. S. liks įsigijimo dokumentai. A. M. sutikus su tokiu pasiūlymu, A. S. pasakė, kad jam pačiam reikės užsakinėti verpalus A. S. nurodytų įmonių vardu ir rūpintis šių verpalų atgabenimu. Tokiu būdu jis užsakinėjo ir parsiveždavo verpalus iš Kauno įmonių UAB „C.“, UAB „A.“, J. D. IĮ, prekių pardavimo dokumentus forminant UAB „G.“, UAB „P.“, UAB „K.“ vardu. Kai verpalai būdavo perkami iš J. D. įmonės, tai J. D. jo prašymu išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras ir krovinio važtaraščius UAB „G.“, UAB „K.“ ir UAB „P.“ vardu. Šiuos dokumentus jis atveždavo A. S., kuris J. D. priklausančius egzempliorius gražindavo su įmonių–pirkėjų parašais. Šiuos egzempliorius jis grąžindavo J. D.. Įmonių, kurių vardu reikia išrašyti pirkimo dokumentus, rekvizitus jam duodavo A. S.. Kai verpalai būdavo perkami iš UAB „C.“, UAB „A.“, jis pats nevažiuodavo į šias įmones, kadangi jos verpalus atveždavo savo transportu, o paskambindavo ir užsakydavo telefonu A. S. nurodytų įmonių vardais. Nežino, kur A. S. panaudodavo verpalais nepagrįstas PVM sąskaitas-faktūras. A. S. įmonės atsiskaitydavo su prekių tiekėjais pačios, o jis už šiuos verpalus A. S. mokėdavo 20-30 centų pigiau, negu juos pirkdavo iš tiekėjų (11t., b.l. 113-115).

2008-06-19 apklaustas liudytoju A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo pirkęs verpalus iš J. D. individualios įmonės, UAB „C.“, UAB „A.“, pirkimo aplinkybių nepamena. Yra vežęs verpalų A.S. į Šiaulius. Tačiau jokios sąskaitos-faktūros A. S. įmonių vardu nebuvo išrašinėjamos. Jis tuo metu atveždavo verpalus A. S., o šis apmokėdavo transportavimo išlaidas. Kitais atvejais, atsiradus verpalų poreikiui, jis paskambindavo A. S. ar N. J. ir pasakydavo, kokių ir kiek verpalų reikia, o pagal tuos duomenis jam į namus verpalus atveždavo A. S. darbuotojai. Pinigus už verpalus sumokėdavo A. S. ar N. J.. Jis ankstesnėje apklausoje davęs kitus parodymus, nes nenorėjo būti suimtas (6t., b.l. 66-67).

Liudytojas F. P. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo Ginkūnuose esančiame UAB „G.“ sandėlyje, darbininko pareigose. Įsidarbinti jam pasiūlė žentas G. A., nes ir šis pats ten dirbo. Įsidarbinti jis vyko į UAB „G.“ biurą, buvusį „Š.“ viešbutyje. Įsidarbino jis 1998-03-16 ir įmonėje dirbo apie pusę metų. Jis kraudavo įvairius maišus, dirbdavo sargu, saugodavo ten esančius sandėlius. Sandėliuose būdavo produkcija, kurią atveždavo maišuose. Kas tuose maišuose būdavo, jis nežino. I. S. jis pažįsta tik kaip A. S. vaiką.

Apklaustas liudytoju F. P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 1998 metais neturėjo darbo, todėl jo žentas G. A. pasiūlė dirbti kroviku-sargu bendrovėje „G.“. 1998 m. kovo mėnesį jis nuvyko į šios įmonės buveinę, viešbutyje „Š.“, ir ten buvusi mergina sutvarkė jo įdarbinimo dokumentus. Pagal įrašą VSD pažymėjime, jis UAB „G.“ pradėjo dirbti 1998-03-16. Praktiškai dirbo sargu, kartais padėdavo pakrauti maišus su megztiniais į krovininį automobilį, tačiau tai buvo labai retai. 1998-10-06 buvo atleistas, nes praktiškai tuo metu nebeliko darbo (11t., b.l. 94-95).

Liudytoja N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta kaltinamuosius M. Ž. ir I. S., kuri yra A. S. duktė. Su A. S. ji keletą metų kartu gyveno. M. Ž. jai atveždavo sąskaitas - faktūras. 1997 m. buvo pradėti vykdyti eksportai, kurių dokumentuose buvo nurodyti dideli prekių kiekiai, nors iš tiesų realių prekių ten nebuvo. Tuo užsiimdavo A. S., R. S.. Iš pradžių dar nebuvo įsteigtas UAB „P.“. Todėl visi eksportai buvo vykdomi tik UAB „G.“ vardu. Tada buvo įkurta daugiau įmonių : UAB „K.“, UAB „P.“, atgaivinta V. V. individuali įmonė. Su įmone UAB „P.“ ir S. Š. daugiausia dirbo R. S. ir tik keletas sąskaitų - faktūrų jie buvo išrašę UAB „G.“ vardu. Už darbą ji gaudavo apie 800 - 1000 litų, kai būdavo sugrąžinamas PVM, tačiau gali būti, kad už tai ji gaudavo ir po 1000 JAV dolerių, nes to tiksliai nepamena. Mechanizmas būdavo toks : išrašomos sąskaitos - faktūros, o tų prekių realiai nebūdavo. A. S. pažiūrėdavo iš visų įkurtų tam tikslui įmonių, kuri būtent tą mėnesį turėtų vykdyti eksportą. Tada jis sudarydavo tokią schemą, kurioje būdavo nurodyta kuri įmonė iš kurios įmonės pirks prekes, kurių realiai nėra, ir kas tas prekes perpirks. Tiesiogiai eksportuoti nenorėdavo, nes reikėdavo „sumėtyti pėdas“, kad būtų didesnis voratinklis, kad prekės vertė pakiltų. Kol muitinėje nebuvo vaizdo stebėjimo kamerų, jie nužiūrėdavo svetimų vilkikų numerius ir juos užrašydavo ant dokumentų. Tada šie dokumentai būdavo pateikiami muitinei ir taip sutvarkoma, kad tie vilkikai kirto Lietuvos sieną, nors iš tiesų ne. Kai jau pasienyje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tada iš Baltarusijos atvažiuodavo vilkikai, kurie Lietuvoje praleisdavo parą ir išvažiuodavo atgal. Į Baltarusiją jie išvažiuodavo be prekių, tik išveždavo dokumentus, kuriuose būdavo nurodyta, kad jie veža prekes. Vėliau prekes buvo pradėta eksportuoti geležinkeliais, nes būdavo galima daugiau prekių eksportuoti, o ir kaina eksporto buvo mažesnė. Eksportai dažniausia buvo vykdomi per Kelmę. Prekės būdavo eksportuojamos traukiniais į Rusiją ir Ukrainą. Eksportui vilkikais buvo naudojami Graikijos įmonių rekvizitai, į Ukrainą, Rusiją. Pasienyje visi reikalai buvo tvarkomi per K. D.. Jam buvo paduodami visi dokumentai, o jis juos sutvarkydavo, tačiau kaip tai padarydavo, jai nėra žinoma. Dokumentuose buvo nurodoma, kad iš Lietuvos išvyksta prekės didelėmis kainomis ir kiekiais, tačiau į Baltarusiją įvažiuodavo mažomis kainomis ir mažais kiekiais. Visus tokių eksportų dokumentus ir deklaracijas A. S. paduodavo K. D. ir jis juos sutvarkydavo ir atiduodavo atgal, kad jas būtų galima sunaikinti. Viską, kas buvo susiję su geležinkelių stotimi, tvarkė A. G., o ji asmeniškai ten dirbančių moterų nepažinojo. Vagonai būdavo pakraunami Gubernijos ir Medelyno traukinių stotyse. Iš Lietuvos vagonai išvažiuodavo su dokumentais, kuriuose nurodyti dideli kiekiai, o įvažiuodavo į su mažesniais kiekiais, nurodytais dokumentuose. Dar iš pradžių, kai traukiniai įvažiuodavo į Moladečną, būdavo nusiunčiami atsiprašymo raštai, kuriuose buvo nurodoma, kad geležinkelių važtaraščiuose buvo susimaišyta nurodant krovinio svorį, kiekius. I. S. tvarkydavo reikalus su muitinės darbuotoja L. R.. Jos pareiga būdavo vidaus muitinėje deklaruoti prekes. A. G. buvo atsakingas už eksportą geležinkeliais, prekių gabenimo inscenizavimą. Į traukinius būdavo kraunamos medinės paletės ir taip rodoma, kad į vagonus iš tiesų yra kraunamos prekės. Dokumentuose buvo rodoma, kad eksportuojami megzti gaminiai, kailiai, odinė galanterija ir šių prekių į vagonus būdavo įdedama po 5-20 vnt. D. J. tvarkydavo visus reikalus muitinėje kas buvo susiję su prekių eksportavimu vilkikais. Su kokiais muitininkais šis kontaktuodavo, jai nėra žinoma. I. S. buvo UAB „P.“ direktorė, pasirašydavo sąskaitas - faktūras, jei šios įmonė deklaruodavo eksportuojamas prekes, užpildydavo visus reikiamus dokumentus. Kadangi I. S. buvo pažįstama su M. Ž., todėl ji iš jo vadovaujamos UAB „Ka.“ parveždavo sąskaitas - faktūras, kurias išrašyti būdavo nurodęs A. S. ir pasakęs kokius gaminių kiekius reikia jose parašyti. I. S. daugiausia kontaktuodavo su M. Ž.. I. S. prižiūrėdavo ir S. IĮ, V. V. IĮ, žiūrėdavo, kad visi krovinių važtaraščiai būtų išrašyti laiku, tvarkingai užpildytos sąskaitos - faktūros. Jai buvo paskirtos prižiūrėti : L. Ž. IĮ, V. V. IĮ, UAB „D.“. Iš B. IĮ būdavo perkamos sąskaitos - faktūros. Ši įmonė prekiavo akrilano siūlais ir vykdė savo gamybą. Jei žmonėms, kurie pirkdavo iš B. IĮ siūlus, nereikėdavo sąskaitų - faktūrų, susidarius didesniam siūlų kiekiui, S. B. išrašydavo sąskaitas - faktūras ir jas iš jo jie nupirkdavo. Kiek S. B. už tai buvo sumokama, ji nežino. Pinigus už tai jam veždavo ji, A. S. ar V. V. ir tik tada, kai sugrįždavo PVM. Gautas sąskaitas - faktūras dažniausiai pasirašydavo ji arba A. S.. Iš S. I. vadovaujamos UAB „G.“ jie pirkdavo sąskaitas - faktūras virvutėms, šniūriukams, gumutėms, tačiau tų prekių realiai negaudavo. Tokių prekių reikėjo, nes kai UAB „G.“ buvo įkurti cechai, reikėjo parodyti, kad ten vyksta gamyba. Iš UAB „V.“ taip pat būdavo perkamos sąskaitos - faktūros siūlams, kurias nuvažiuodavo pasiimti ji arba pats A. S., tačiau realiai jokių prekių nebūdavo. Jei UAB „K.“ būdavo išrašomos šios sąskaitos - faktūros, tai jas pasiimdavo pats A. G. ir pats pasirašydavo. Kaune esančios UAB „C.“, UAB „A.“ jai yra girdėtos ir jei neklysta, joms vadovavo D., kuris buvo jų direktorius ir buvo A. S. draugas. Šių įmonių išrašytos dauguma sąskaitų - faktūrų buvo išrašomos R. S.. Tačiau jai yra žinoma tik tiek, kad R. S. su D. susipažino per A. S.. Įmonė OOO “Kors“ esanti Ukrainoje, Charkovo mieste, Šargododskių IĮ buvo oficialios ir užsiėmė veikla, tačiau joms taip pat buvo siunčiami tik nedideli kiekiai prekių. Šių įmonių direktoriai už tai, kad priimdavo vagonus, gaudavo tam tikrą atlygį, tačiau jiems išsamiau niekas nebūdavo aiškinama. Vilkikų jiems priimti nereikėdavo, nes būdavo sudarytos sutartys. A. V. pagamindavo šių įmonių antspaudus ir parašus, kad jų nereikėtų galvoti. Schemos, kai prekes buvo vežamos iš Ukrainos į Rusiją, ji nežino. Vidaus muitinėje užpildydavo pačios muitininkės dokumentus, tačiau krovinių niekada neidavo tikrinti. Ant dokumentų esančius vežėjų parašus dažniausiai sugalvodavo ir pasirašydavo V. V., ar kokie jo draugai tai padarydavo už labai menką užmokestį. Graikijos įmonių antspaudus ir vadovų parašys taip pat kartais suklastodavo, nors tokios įmonės iš tiesų egzistavo. A. S. buvo kartą nuvykęs į Graikiją ir susitiko su armėnų kilmės senais savo draugais verslininkais. UAB „P.“ buvo S. Š. įmonė, kuri daugiausiai dirbo su R. S., nors keletas sąskaitų buvo išrašyta ir UAB „G.“. Apie Bahamų įmonę „Ventour trading“ jai nėra žinoma. Įmonė „Aljans“, esanti Aleksandrovo mieste, Rusijoje, ir į šią įmonę buvo vykdomas pats pirmasis eksportas į vakarų šalis, vykdomas UAB „G.“. Pirmasis vagonas važiavo visiškai tuščias ir pasienyje neatitiko vagono svoris, todėl su konvojumi jis buvo lydimas nuo Baltarusijos sienos iki iškrovimo vietos. Pirmojo krovinio vertė buvo nurodyta milijoninė, todėl baltarusiams tai pasirodė įtartina ir buvo paskirta krovinio apsauga. Tada A. S. sugalvojo, kad reikėtų inscenizuoti to vagono apiplėšimą, todėl tam jis išsiuntė į Baltarusiją jos tėvą ir vyrą, vardu A., kurio pavardės ji nepamena. Įvykdyti vagono vagystės jiems nepavyko, nes muitinėje pamatė, kad vagonas tuščias ir dėl to buvo kilęs didelis sąmyšis. Tačiau pateikė visus dokumentus, davė kyšius, todėl niekas per daug į tai nesigilino. Kiek jai sakė A. S., kad jei parodys, kad už krovinį buvo normaliai atsiskaityta, niekam neturėtų net rūpėti pilnas ar tuščias važiavo vagonas. Tą atsiskaitymą tvarkė K. D.. Jai buvo nurodyta parvežti iš Maskvos pinigus. Po šio eksporto buvo nutarta, kad į vagonus turėtų būti įdėta bent šiek tiek gaminių. Graikijos įmonė „Katerina“ buvo veikianti, o ne išgalvota. Kai A. S. buvo išvykęs į Graikiją, iš ten jis parsivežė nemažai įmonių rekvizitų. Daugumą pasivežtų rekvizitų jis perdavė R. S.. Jis taip pat parsivežė ir pavyzdinius antspaudus, o A. V. padarė antspaudus. Sutartys būdavo išverčiamos iš lietuvių kalbos į anglų kalbą. Taip pat buvo padaryti ir muitininkų asmeniniai antspaudai, nes buvo manoma, kad geriau yra ant mažų krovinių uždėti padarytus antspaudus, nei patiems muitininkams juos uždėti. Kai eksportas buvo vykdomas vilkikais, muitinės darbuotoja L. R. už vieną įforminimą gaudavo 400 litų, o už eksportą vagonais - 1000 litų. Atsiskaitoma jai būdavo tik kai susigrąžinamas PVM. UAB „G.“, UAB „P.“, UAB „K.“ tik dokumentaliai buvo įdarbinti žmonės, nors jie įmonėse nedirbo. Į biurą, buvusį „Š.“ viešbutyje jie atvykdavo tik kartą per mėnesį pasirašyti ant algalapių, arba algalapius nuveždavo jiems į namus pasirašyti. Ar UAB „Ka.“ vykdė kokią realią veiklą ji nežino, nes artimų ryšių su M. Ž. niekada nepalaikė. Tačiau realių prekių UAB „Ka.“ niekuomet neatveždavo, nors būdavo išrašomos sąskaitos - faktūros. UAB „Ka.“ realiai jokių gaminių UAB „G.“ nėra pateikusi, o buvo išrašomos tik sąskaitos - faktūros. Nebent gal ką ir pateikė, kai iš tiesų buvo vykdomas eksportas. Ji visur dalyvaudavo, todėl būtų mačiusi, jei būtų realiai pateiktos prekės. A. S. sudarydavo schemą kokiai įmonei ir kokia įmonė parduoda prekes, kokius kiekius prekių parduos. Ž. P. IĮ vykdė savo veiklą. UAB „G.“ nuo tų laikų, kai prasidėjo eksportai, nevykdė jokios veiklos, nors buvo nuomojami sandėliai Ginkūnuose, buhalteriškai tvarkoma ir įdarbinami žmonės, išrašomos sąskaitos - faktūros, pirkdavo verpalus, nuomodavo iš taksi įmonių autobusiukus, taip rodydami, kad įmonė vykdo veiklą. Mezginiai buvo perkami iš tų pačių žmonių, kurie buvo tik oficialiai įdarbinti, nes jie dirbdavo savo darbą namuose ir pardavinėja savo mezginius. R. Ž. buvo įdarbintas ir dirbo UAB „G.“ ir jo darbas buvo kompiuteriu atspausdinti dokumentus, geležinkelių važtaraščius, tačiau ji nežino ar jis ir pasirašydavo dokumentus. R. Ž. taip pat ieškodavo savo pažįstamų, kurie turėtų savo įmonę ar bent jau galėtų ją įsteigti. A. S. įvairių įmonių suklastotus antspaudus pagamindavo tik A. V.. D. P. jai nėra girdėtas. Kadangi praėjo daug laiko, teismas gali remtis jos detalesniais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

2002-02-01 apklausta įtariamąja N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1997 metais A. S. pradėjo „dirbti“ su R. S., kuris iki tol dirbo su S. Š., vadovaujančiu UAB „P.“. A. S. fiktyviai eksportuodavo prekes UAB „G.“ vardu, už kiekvieną tokį eksportą iš R. S. gaudamas apie 1000 JAV dolerių. V. V. dirbo R. S. vairuotoju ir veždavo dokumentus į muitinę bei VMI, taip pat R. S. pavedimu užsakydavo ir paimdavo antspaudus. Realiai jokios prekės nevažiuodavo. Mašinų numerius ir vairuotojų pavardes V. V. sugalvodavo. Būdavo ir tokių atvejų, kad važiuodami autostradoje pamatydavo mašiną užsienietiškais numeriais, ją prisivydavo ir užsirašydavo numerius. Po to pildydami deklaracijas juos panaudodavo. Be to, A. S. turėjo draugą Sočio apskrities mokesčių inspekcijoje. Kai R. S. turėjo problemų dėl Sočio firmos TOO „Niurgun“ A. S. siuntė žmogų į Sočį, kuris nuvežė pavyzdį, koks turi ateiti atsakymas iš Sočio. Tuo pačiu tas žmogus stovėjimo aikštelėje nufotografavo daug turkiškais numeriais sunkvežimių. Kelios nuotraukos buvo prisegtos ir prie eksporto paketo. Kiek vėliau R. S. su A. S. nutarė įkurti UAB „P.“, kuriam vadovauti paskyrė I. S.. UAB „P.“ įsteigimą finansavo R. S.. Dėl to susigrąžinti iš valstybės biudžeto pinigai atitekdavo jam, o A. S. ir I. S. gaudavo tam tikrą procentą. Tai truko apie pusę metų. Vėliau UAB „P.“ pradėjo dirbti savarankiškai, padedamas A. S.. Tam pačiam tikslui R. S. įkūrė ir UAB „K.“, kuriam vadovavo A. G.. Visas išlaidas taip pat padengė R. S.. Visais atvejais, kuomet buvo vykdomi fiktyvūs eksportai krovininiais automobiliais, tiek A. S., tiek R. S. pasienio muitinę „tvarkydavo“ D. J.. Jis pasiimdavo jau pilnai užpildytą eksporto paketą, pinigus ir važiuodavo į Alytų arba Kalvarijas. Tai priklausydavo nuo to, į kurią šalį, tai yra Rusiją, Ukrainą ar Graikiją, važiuos „prekės“. D. J. taip pat už „paslaugas“ gaudavo atitinkamą sumą. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai. Būdavo „išvežamos“ prekės, susigrąžinamas PVM. Po to pasienio postuose įvedė stebėjimo kameras. R. S. apie tai papasakojo A. S.. Šis nenuleido rankų. Tuojau pat nuvažiavo pas senus savo draugus į Grodną, Baltarusiją. Ten greitai rado transporto firmą. Tuomet pradėjo į Lietuvą atvažinėti krovininė mašina, kuri 1-2 paras praleisdavo Lietuvoje, o po to tuščia grįždavo atgal į Baltarusiją. Atsiskaitymus tarp firmų taip pat tvarkydavo R. S.. Latvijos banke jis turėjo atidaręs sąskaitą. Grynus pinigus jis nuveždavo į Latviją ir padarydavo pavedimą tai firmai, kuriai būdavo reikalingas atsiskaitymas nuo užsienio „partnerių“. Labai dažnai į Latvijos bankus važiuodavo ne pats R. S., bet V. V.. Kai suaktyvėjo „eksportai“, R. S. pamatė, kad nebespėja „suvaikščioti“ pinigai per bankus. Tada A. S. pasiūlė atsiskaitinėti grynais. Iš Rusijos Federacijos jis parsivežė kasos pajamų ir išlaidų orderių (jie ten nėra griežtos atskaitomybės dokumentai) ir prasidėjo atsiskaitymai grynais pinigais. Žino, kad A. S. yra R. S. davęs Graikijos firmos (įmonės pavadinimo neprisimena), OOO „Kors“ (Ukraina), „Palatin“ (Rusija) TOO, „Niurgun“(Rusija) rekvizitus ir kt. Dar nemažai firmų rekvizitų iš A. S. kompiuterio buvo „pavogęs“ D. J., kuriuos jau už pinigus pardavė R. S.. Iš Vilniaus įmonių ji žino Ba. ind. įmonę bei But. ind. įmonę. A. S. R. S. buvo skolingas nemažą pinigų sumą, todėl pasiūlė pastarajam PVM sąskaitų-faktūrų ir eksportuoti prekes į Rusiją ne automobiliu, bet vagonais. R. S. mielai sutiko. Tada jis į Šiaulius ir buvo atsiuntęs Ba. ir But.. Jų firmos „eksportavo“ prekes. Jos užduotis buvo nusivežti juos į vidaus muitinę pas L. R., juos supažindinti ir uždeklaruoti „prekes“. Geležinkelio važtaraščius, „pakrovimo“ darbus, kaip ir visada, tvarkė A. G.. Analogiškai dėl A. S. skolų ir buvo suorganizuoti fiktyvūs eksportai vagonais Ž. P. IĮ bei UAB „J.“ vardu. PVM sąskaitas-faktūras R. S. taip pat parduodavo ir A. S.. R. S. pasakydavo, ko ir kokių kiekių reikia, taip pat nurodydavo kurios firmos vardu išrašyti. A. S. daugiausia fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų pirkdavo iš P. S.. Tačiau A. S. taip pat turėjo nemažai pažįstamų prekybininkų, kurie prekiavo verpalais ir kurie pardavę verpalus žmonėms be pardavimo dokumentų, PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo A. S. nurodytų įmonių vardu. Iš tokių įmonių gali paminėti S. B. IĮ, H. K. IĮ, AB „V.“, UAB „Ka.“, D. B. IĮ. UAB „Ka.“, D. B. IĮ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius A. S. pirkdavo iš M. Ž., kuris išrašydavo reikiamų prekių kiekius ir kainas A. S. nurodytų įmonių vardu. Iš AB „V.“ realiai jokie verpalai nebuvo perkami, buvo tiktai išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Šios tuščios PVM sąskaitos-faktūros buvo reikalingos R. S. organizuojant fiktyvius eksportus UAB „P.“, UAB „G.“ vardu. Šie eksportai neva buvo vykdomi į ofšorines kompanijas, kurių rekvizitus R. S. davė A. S.. Būtent šiomis sąskaitomis-faktūromis ir buvo pateisinama dalis fiktyvių eksportų. Kuomet R. S. organizuodavo eksportus, jam visuomet reikėjo PVM sąskaitų-faktūrų, o A. S. stengdavosi pats surasti fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų, už ką R. S. jam papildomai mokėdavo pinigų. Tokios PVM sąskaitos-faktūros ir buvo gaunamos iš AB „V.“, tiksliau iš šioje įmonėje dirbančio sandėlininko V. J.. Pradžioje, t.ai yra nuo 1998 metų, pas V. J. ėjo pats A. S.. Fiktyvios PVM sąskaitos faktūros atsirasdavo tokiu būdu : V. J. dirbo AB „V.“ sandėlininku - pardavėju, tokiu būdu pats pardavinėjo verpalus ir, kuomet realiai verpalus perkantis žmogus neimdavo kasos aparato čekių, juos pasilikdavo V. J., o gale dienos susisiekdavo su A. S. ir šis pasakydavo, kurios įmonės vardu išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Todėl prie vienos PVM sąskaitos -faktūros būdavo prisegta daug čekių, pagal kuriuos matėsi, kad pinigai buvo mokami visos darbo dienos laikotarpiu. Vėliau su V. J. A. S. supažindino ir ją. Fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras ji paimdavo savaitės ar mėnesio pabaigoje, o pinigus už šias PVM sąskaitas-faktūras A. S. per ją perduodavo po to, kai buvo sugrąžinta PVM permoka iš valstybės biudžeto. Už šias PVM sąskaitas-faktūras V. J. buvo mokama apie 30 procentų nuo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos PVM sumos. Pinigus, kuomet PVM sąskaitas-faktūras pasiimdavo ji, nunešdavo pastarajam į darbą. Vėliau, kuomet UAB „G.“, UAB „P.“ veikla pradėjo domėtis policija, A. S. liepdavo pas V. J. nueiti tos įmonės, kurios vardu buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, direktoriui ar savininkui. Tokiu būdu pas V. J. buvo nuėjęs J. G., A. G., I. S., Ž. P., Ž. J. ir kiti, kurie tik pasirašydavo PVM sąskaitose-faktūrose, o pinigus už šias sąskaitas-faktūras V. J. nunešdavo ji. Taip pat UAB „G.“, UAB „P.“ vardu buvo vykdomi audinio, dengto polivinilichloridu, importai, tačiau visais tais atvejais, audinys buvo per R. Z. parduodamas S. Š., gyvenančiai Plungėje. Tuo atveju visus UAB „G.“, UAB „P.“ importo mokesčius padengdavo savo lėšomis R. Z.. Kiek jai žinoma su UAB „P.“ R. S. dirbo ilgą laiką. Su S. Š. jie dažnai pabrėždavo, kad jie yra PVM-o grobstymo schemos įkūrėjai, o A. S., pasak jų, ją tik patobulino. Pagal A. S. sugalvotą planą, kurį jis turėdavo susibraižęs kiekvienam eksportui, buvo paruošiami vidaus prekybos pardavimo dokumentų ruošiniai, kuriuos reikiamoms įmonėms išvežiodavo ji-N. J. ar I. S. ir iš šių įmonių jau atsiveždavo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyta, kad šios įmonės parduoda prekes įmonėms eksportuotojoms, tokioms, kaip UAB K.“, Ž. P. įmonė, UAB „J.“, UAB „D.“, UAB „P.“, E. S. įmonė, UAB „A.“, UAB „Pl.“, UAB „R.“, R. K. IĮ, UAB „P.“, V. V. IĮ, J. G. IĮ, St. But. IĮ, K. B. firma „Ko.“. A. S., vykdant fiktyvius eksportus, paskirstė kiekvienam darbus. Todėl jai teko visų pirma tvarkyti visus reikalus su L. R. Š. muitinėje. Iki jos pas L. R. eidavo I. S., tačiau vėliau pastarosios susipyko. Taip pat A. S. nurodė jai-N. J. tvarkyti „juodąsias“ UAB „D.“, kurios direktoriumi buvo A. A., UAB „D.“, kurios direktoriais buvo G. G. ir P. P., UAB „Ri.“, kurios direktorė buvo V. M., L. Ž. prekybos ir gamybos firmos, kurios savininkė buvo L. Ž., buhalterijas. Būtent šioms įmonėms ji nunešdavo įvairius A. S. buhalterinių dokumentų ruošinius, pagal kuriuos jie išrašydavo jau originalias PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, pagal kuriuos jokios ūkinės operacijos nebuvo vykdomos. Su aukščiau minėtomis įmonėmis ji ir atsiskaitydavo. Būtent šios įmonės fiktyvioje prekyboje užsidėdavo 2 procentus nuo prekių sumos. Šis pelnas ir likdavo įmonėje. A. S. iš neteisėtai sugrąžinto pridėtinės vertės mokesčio šioms įmonėms grynaisiais duodavo susimokėti visus mokesčius, tai yra kelių mokestį, pelno mokestį. I. S. turėjo rūpintis savo įmone, tai yra UAB „P.“, ir A. B., UAB „V.š.“ bei visomis Kauno įmonėmis, taip pat ji turėjo rūpintis fiktyviomis UAB „P.“ siuvyklomis Plungėje. Tam tikslui I. S. fiktyviai įdarbindavo patentininkus, siuvančius kuprines, ir tokiu būdu, klastojant darbų priėmimo aktus, buvo fiktyviai atvaizduojama kuprinių gamyba. V. V. turėjo užtikrinti mažo kiekio prekių pakrovimą į vagonus. Jis rinkdavo darbininkus, vadovaudavo krovimo darbams. Taip pat jis turėjo iš parduotuvių supirkti prekes, kurios realiai buvo pakraunamos į vagonus. A. G. turėjo paruošti visus geležinkelio važtaraščius, tiek su dideliais, tiek ir su mažais kiekiais. G. G. atlikdavo pagalbinius darbus, perbraižinėdavo A. S. subraižytų schemų švarraščius. Pats A. S. tik planuodavo fiktyvius eksportus. Visus planus jis nubraižydavo popieriuje ir pagal šiuos planus paskirstydavo darbus. Vėliau, kai įmonėse eksportuotojose buvo paruošti eksportą pateisinantys dokumentai, buvo ruošiami eksporto dokumentai. Eksporto dokumentus - PVM sąskaitas-faktūras, invoisus, sutartis, pagal A. S. pateiktus duomenis, kompiuteriu spausdindavo R. Ž., kuris dirbo UAB „G.“ kompiuteristu. Tačiau kartu buvo paruošiami ir tokių pat numerių eksporto dokumentai, kuriuose jau buvo nurodomas mažas prekių kiekis, kurį buvo planuojama pakrauti į vagoną. Šiuose mažų kiekių dokumentuose A. S. sudėdavo suklastotus LR muitinės spaudus, kuriuos jam pagamindavo A. V.. Pas A. V. A. S. pasigamino beveik visų įmonių, į kurias buvo eksportuojamas krovinys, spaudus. Tai buvo daugiausia Rusijos ir Ukrainos įmonės, kurias susirasdavo pats A. S.. A. G., A. S. nurodymu, turėjo paruošti ir atspausdinti SMGS važtaraščius. Šiuos važtaraščius A. G. spausdindavo Gubernijos geležinkelio stotyje, pas pažįstamą ten dirbančią darbuotoją V. N.. Tuomet, kai jau buvo paruoštas eksporto dokumentų paketas ir paruošti pakrovimui vagonai, ji-N. J. turėjo už kyšį susitarti su Medelyno posto muitininke, kad ši netikrinus krovinių užplombuotų vagoną. Už vagono įforminimą L. R. buvo mokama 300 JAV dolerių. Tuomet, kai būdavo užplombuotas vagonas, A. S. per Vilniuje dirbantį muitininką K. D. suorganizuodavo, kad kertant vagonui Lietuvos ir Baltarusijos sieną, iš paketo, vykstančio kartu su vagonu, būtų išimti invoisai, pakrovimo specifikacijos, kuriuose nurodyti dideli prekių kiekiai, o vietoje jų būtų įdėti analogiškų numerių invoisai, specifikacijos, kuriuose jau buvo nurodytas mažas kiekis, atitinkantis realiai į vagoną pakrautam kiekiui. Tuo atveju tiktai nebuvo keičiami SMGS važtaraščiai, kadangi jų blankų A. S. neturėjo. Vagonai, atvykus į Molodečno geležinkelio stotį buvo sustabdomi, kadangi prekių kiekiai nurodyti invoisuose ir CMR važtaraštyje buvo skirtingi. Apie tai Molodečno geležinkelio stotis informuodavo Gubernijos geležinkelio stotį, kurioje dirbo anksčiau minėta V. N.. V. N. informuodavo apie tai juos, o A. G. paruošdavo telegramą į Molodečno geležinkelio stotį, kur buvo nurodyta, kad tikėti duomenimis nurodytais sąskaitoje-faktūroje arba invoise. Ši telegrama buvo faksu išsiunčiama į Molodečno geležinkelio stotį. Analogiško teksto telegramą išsiųsdavo iš Gubernijos geležinkelio stoties ir V. N.. Jai telegramų tekstai nebuvo paliekami. Vėliau, po eksporto įforminimo buvo suorganizuojamas fiktyvus pinigų importas į Lietuvą, kurį taip pat suorganizuodavo A. S., kartu su V. V., per muitininką K. D. (1t., b.l. 43-52). Vėlesnėje apklausoje ji parodė, kad realiai jokie verpalai iš AB „V.“ nebuvo perkami, buvo tik išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Šios tuščios PVM sąskaitos-faktūros buvo reikalingos R. S., organizuojant fiktyvius eksportus UAB „P.“, UAB „G.“ vardu. Šie eksportai neva buvo vykdomi į ofšorines kompanijas, kurių rekvizitus R. S. davė A. S.. Būtent šiomis sąskaitomis-faktūromis ir buvo pateisinama dalis fiktyvių eksportų. Kuomet R. S. organizuodavo eksportus, jam visuomet reikėjo PVM sąskaitų-faktūrų, o A. S. stengdavosi pats surasti fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų, už ką R. S. jam papildomai mokėdavo pinigų. Tokios PVM sąskaitos-faktūros ir buvo gaunamos iš AB „V.“, tiksliau iš šioje įmonėje dirbančio sandėlininko V. J.. Pradžioje, tai yra nuo 1998 metų, pas V. J. ėjo pats A. S.. Fiktyvios PVM sąskaitos-faktūros atsirasdavo tokiu būdu : V. J. dirbo AB „V.“ sandėlininku - pardavėju, pats pardavinėjo verpalus ir kuomet realiai verpalus perkantis žmogus neimdavo kasos aparato čekių, juos pasilikdavo. V. J. gale dienos susisiekdavo su A. S. ir šis pasakydavo, kurios įmonės vardu išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Todėl prie vienos PVM sąskaitos-faktūros būdavo prisegta daug čekių, pagal kuriuos matėsi, kad pinigai buvo mokami visos darbo dienos laikotarpiu. Vėliau su V. J. A. S. supažindino ir ją. Fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras ji paimdavo savaitės ar mėnesio pabaigoje, o pinigus už šias PVM sąskaitas-faktūras A. S. per ją perduodavo po to, kai būdavo sugrąžinta PVM permoka iš valstybės biudžeto. Už šias PVM sąskaitas-faktūras V. J. buvo mokama apie 30 procentų nuo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos PVM sumos. Pinigus, kuomet PVM sąskaitas-faktūras pasiimdavo ji, nunešdavo V. J. į darbą. Vėliau, kuomet UAB „G.“, UAB „P.“ veikla pradėjo domėtis policija, A. S. liepdavo pas J. J. nueiti tos įmonės, kurios vardu buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, direktoriui ar savininkui. Tokiu būdu pas V. J. buvo nuėjęs J. G., A. G., I. S., Ž. P., Ž. J. ir kiti, kurie tik nuėję pasirašydavo PVM sąskaitose-faktūrose, o pinigus už šias sąskaitas-faktūras V. J. nunešdavo ji (11t., b.l. 37-40).

2003-02-28 apklausta kaltinamąja N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1997 metais A. S. pradėjo „dirbti“ su R. S., kuris iki tol dirbo su S. Š., vadovaujančiu UAB „P.“. A. S. fiktyviai eksportuodavo prekes UAB „G.“ vardu, už kiekvieną tokį eksportą iš R. S. gaudamas apie 1000 JAV dolerių. V. V. dirbo R. S. vairuotoju ir veždavo dokumentus į muitinę bei VMI, taip pat R. S. pavedimu užsakydavo ir paimdavo antspaudus. Realiai jokios prekės nevažiuodavo. Mašinų numerius ir vairuotojų pavardes V. V. sugalvodavo. Būdavo ir tokių atvejų, kad važiuodami autostradoje pamatydavo mašiną užsienietiškais numeriais, ją prisivydavo ir užsirašydavo numerius. Po to pildydami deklaracijas juos panaudodavo. Be to, A. S. turėjo draugą Sočio apskrities mokesčių inspekcijoje. Kai R. S. turėjo problemų dėl Sočio firmos TOO „Niurgun“ A. S. siuntė žmogų į Sočį, kuris nuvežė pavyzdį, koks turi ateiti atsakymas iš Sočio. Tuo pačiu tas žmogus stovėjimo aikštelėje nufotografavo daug turkiškais numeriais sunkvežimių. Kelios nuotraukos buvo prisegtos ir prie eksporto paketo. Kiek vėliau R. S. su A. S. nutarė įkurti UAB „P.“, kuriam vadovauti paskyrė I. S.. UAB „P.“ įsteigimą finansavo R. S.. Dėl to susigrąžinti iš valstybės biudžeto pinigai atitekdavo jam, o A. S. ir I. S. gaudavo tam tikrą procentą. Tai truko apie pusę metų. Vėliau UAB „P.“ pradėjo dirbti savarankiškai, padedamas A. S.. Tam pačiam tikslui R. S. įkūrė ir UAB „K.“, kuriam vadovavo A. G.. Visas išlaidas taip pat padengė R. S.. Visais atvejais, kuomet buvo vykdomi fiktyvūs eksportai krovininiais automobiliais, tiek A. S., tiek R. S. pasienio muitinę „tvarkydavo“ D. J.. Jis pasiimdavo jau pilnai užpildytą eksporto paketą, pinigus ir važiuodavo į Alytų arba Kalvarijas. Tai priklausydavo nuo to, į kurią šalį, tai yra Rusiją, Ukrainą ar Graikiją, važiuos „prekės“. D. J. taip pat už „paslaugas“ gaudavo atitinkamą sumą. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai. Būdavo „išvežamos“ prekės, susigrąžinamas PVM. Po to pasienio postuose įvedė stebėjimo kameras. R. S. apie tai papasakojo A. S.. Šis nenuleido rankų. Tuojau pat nuvažiavo pas senus savo draugus į Grodną, Baltarusiją. Ten greitai rado transporto firmą. Tuomet pradėjo į Lietuvą atvažinėti krovininė mašina, kuri 1-2 paras praleisdavo Lietuvoje, o po to tuščia grįždavo atgal į Baltarusiją. Atsiskaitymus tarp firmų taip pat tvarkydavo R. S.. Latvijos banke jis turėjo atidaręs sąskaitą. Grynus pinigus jis nuveždavo į Latviją ir padarydavo pavedimą tai firmai, kuriai būdavo reikalingas atsiskaitymas nuo užsienio „partnerių“. Labai dažnai į Latvijos bankus važiuodavo ne pats R. S., bet V. V.. Kai suaktyvėjo „eksportai“, R. S. pamatė, kad nebespėja „suvaikščioti“ pinigai per bankus. Tada A. S. pasiūlė atsiskaitinėti grynais. Iš Rusijos Federacijos jis parsivežė kasos pajamų ir išlaidų orderių (jie ten nėra griežtos atskaitomybės dokumentai) ir prasidėjo atsiskaitymai grynais pinigais. Žino, kad A. S. yra R. S. davęs Graikijos firmos (įmonės pavadinimo neprisimena), OOO „Kors“ (Ukraina), „Palatin“ (Rusija) TOO, „Niurgun“(Rusija) rekvizitus ir kt. Dar nemažai firmų rekvizitų iš A. S. kompiuterio buvo „pavogęs“ D. J., kuriuos jau už pinigus pardavė R. S.. Iš Vilniaus įmonių ji žino Ba.ind. įmonę bei But. IĮ. A. S. R. S. buvo skolingas nemažą pinigų sumą, todėl pasiūlė pastarajam PVM sąskaitų-faktūrų ir eksportuoti prekes į Rusiją ne automobiliu, bet vagonais. R. S. mielai sutiko. Tada jis į Šiaulius ir buvo atsiuntęs Ba. ir But.. Jų firmos „eksportavo“ prekes. Jos užduotis buvo nusivežti juos į vidaus muitinę pas L. R., juos supažindinti ir uždeklaruoti „prekes“. Geležinkelio važtaraščius, „pakrovimo“ darbus, kaip ir visada, tvarkė A. G.. Analogiškai dėl A. S. skolų ir buvo suorganizuoti fiktyvūs eksportai vagonais Ž. P. IĮ bei UAB „J.“ vardu. PVM sąskaitas-faktūras R. S. taip pat parduodavo ir A. S.. R. S. pasakydavo, ko ir kokių kiekių reikia, taip pat nurodydavo kurios firmos vardu išrašyti. A. S. daugiausia fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų pirkdavo iš P. S.. Tačiau A. S. taip pat turėjo nemažai pažįstamų prekybininkų, kurie prekiavo verpalais ir kurie pardavę verpalus žmonėms be pardavimo dokumentų, PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo A. S. nurodytų įmonių vardu. Iš tokių įmonių gali paminėti S. B. IĮ, H. K. IĮ, AB „V.“, UAB „Ka.“, D. B. IĮ. UAB „Ka.“, D. B. IĮ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius A. S. pirkdavo iš M. Ž., kuris išrašydavo reikiamų prekių kiekius ir kainas A. S. nurodytų įmonių vardu. Iš AB „V.“ realiai jokie verpalai nebuvo perkami, buvo tiktai išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Šios tuščios PVM sąskaitos-faktūros buvo reikalingos R. S. organizuojant fiktyvius eksportus UAB „P.“, UAB „G.“ vardu. Šie eksportai neva buvo vykdomi į ofšorines kompanijas, kurių rekvizitus R. S. davė A. S.. Būtent šiomis sąskaitomis-faktūromis ir buvo pateisinama dalis fiktyvių eksportų. Kuomet R. S. organizuodavo eksportus, jam visuomet reikėjo PVM sąskaitų-faktūrų, o A. S. stengdavosi pats surasti fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų, už ką R. S. jam papildomai mokėdavo pinigų. Tokios PVM sąskaitos-faktūros ir buvo gaunamos iš AB „V.“, tiksliau iš šioje įmonėje dirbančio sandėlininko V. J.. Pradžioje, tai yra nuo 1998 metų, pas V. J. ėjo pats A. S.. Fiktyvios PVM sąskaitos faktūros atsirasdavo tokiu būdu : V. J. dirbo AB „V.“ sandėlininku - pardavėju, tokiu būdu pats pardavinėjo verpalus ir, kuomet realiai verpalus perkantis žmogus neimdavo kasos aparato čekių, juos pasilikdavo V. J., o gale dienos susisiekdavo su A. S. ir šis pasakydavo, kurios įmonės vardu išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Todėl prie vienos PVM sąskaitos -faktūros būdavo prisegta daug čekių, pagal kuriuos matėsi, kad pinigai buvo mokami visos darbo dienos laikotarpiu. Vėliau su V. J. A. S. supažindino ir ją. Fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras ji paimdavo savaitės ar mėnesio pabaigoje, o pinigus už šias PVM sąskaitas-faktūras A. S. per ją perduodavo po to, kai buvo sugrąžinta PVM permoka iš valstybės biudžeto. Už šias PVM sąskaitas-faktūras V. J. buvo mokama apie 30 procentų nuo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos PVM sumos. Pinigus, kuomet PVM sąskaitas-faktūras pasiimdavo ji, nunešdavo pastarajam į darbą. Vėliau, kuomet UAB „G.“, UAB „P.“ veikla pradėjo domėtis policija, A. S. liepdavo pas V. J. nueiti tos įmonės, kurios vardu buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, direktoriui ar savininkui. Tokiu būdu pas V. J. buvo nuėjęs J. G., A. G., I. S., Ž. P., Ž. J. ir kiti, kurie tik pasirašydavo PVM sąskaitose-faktūrose, o pinigus už šias sąskaitas-faktūras V. J. nunešdavo ji. Taip pat UAB „G.“, UAB „P.“ vardu buvo vykdomi audinio, dengto polivinilichloridu, importai, tačiau visais tais atvejais, audinys buvo per R. Z. parduodamas S. Š., gyvenančiai Plungėje. Tuo atveju visus UAB „G.“, UAB „P.“ importo mokesčius padengdavo savo lėšomis R. Z.. Kiek jai žinoma su UAB „P.“ R. S. dirbo ilgą laiką. Su S. Š. jie dažnai pabrėždavo, kad jie yra PVM-o grobstymo schemos įkūrėjai, o A. S., pasak jų, ją tik patobulino. Pagal A. S. sugalvotą planą, kurį jis turėdavo susibraižęs kiekvienam eksportui, buvo paruošiami vidaus prekybos pardavimo dokumentų ruošiniai, kuriuos reikiamoms įmonėms išvežiodavo ji ar I. S. ir iš šių įmonių jau atsiveždavo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyta, kad šios įmonės parduoda prekes įmonėms eksportuotojoms, tokioms, kaip UAB K.“, Ž. P. įmonė, UAB „J.“, UAB „D.“, UAB „P.“, E. S. įmonė, UAB „A.“, UAB „Pl.“, UAB „Rėmas“, R. K. IĮ, UAB „P.“, V. V. IĮ, J. G. IĮ, St. Butkevičiaus IĮ, K. B. firma „Ko.“. A. S., vykdant fiktyvius eksportus, paskirstė kiekvienam darbus. Todėl jai teko visų pirma tvarkyti visus reikalus su L. R. Š. muitinėje. Iki jos pas L. R. eidavo I. S., tačiau vėliau pastarosios susipyko. Taip pat A. S. nurodė, kad ji tvarkytų „juodąsias“ UAB „D.“, kurios direktoriumi buvo A. A., UAB „D.“, kurios direktoriais buvo G. G. ir P. P., UAB „Ri.“, kurios direktorė buvo V. M., L. Ž. prekybos ir gamybos firmos, kurios savininkė buvo L. Ž., buhalterijas. Būtent šioms įmonėms ji nunešdavo įvairius A. S. buhalterinių dokumentų ruošinius, pagal kuriuos jie išrašydavo jau originalias PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, pagal kuriuos jokios ūkinės operacijos nebuvo vykdomos. Su aukščiau minėtomis įmonėmis ji ir atsiskaitydavo. Būtent šios įmonės fiktyvioje prekyboje užsidėdavo 2 procentus nuo prekių sumos. Šis pelnas ir likdavo įmonėje. A. S. iš neteisėtai sugrąžinto pridėtinės vertės mokesčio šioms įmonėms grynaisiais duodavo susimokėti visus mokesčius, tai yra kelių mokestį, pelno mokestį. I. S. turėjo rūpintis savo įmone, tai yra UAB „P.“, ir A. B., UAB „V.š.“ bei visomis Kauno įmonėmis, taip pat ji turėjo rūpintis fiktyviomis UAB „P.“ siuvyklomis Plungėje. Tam tikslui I. S. fiktyviai įdarbindavo patentininkus, siuvančius kuprines, ir tokiu būdu, klastojant darbų priėmimo aktus, buvo fiktyviai atvaizduojama kuprinių gamyba. V. V. turėjo užtikrinti mažo kiekio prekių pakrovimą į vagonus. Jis rinkdavo darbininkus, vadovaudavo krovimo darbams. Taip pat jis turėjo iš parduotuvių supirkti prekes, kurios realiai buvo pakraunamos į vagonus. A. G. turėjo paruošti visus geležinkelio važtaraščius, tiek su dideliais, tiek ir su mažais kiekiais. G. G. atlikdavo pagalbinius darbus, perbraižinėdavo A. S. subraižytų schemų švarraščius. Pats A. S. tik planuodavo fiktyvius eksportus. Visus planus jis nubraižydavo popieriuje ir pagal šiuos planus paskirstydavo darbus. Vėliau, kai įmonėse eksportuotojose buvo paruošti eksportą pateisinantys dokumentai, buvo ruošiami eksporto dokumentai. Eksporto dokumentus - PVM sąskaitas-faktūras, invoisus, sutartis, pagal A. S. pateiktus duomenis, kompiuteriu spausdindavo R. Ž., kuris dirbo UAB „G.“ kompiuteristu. Tačiau kartu buvo paruošiami ir tokių pat numerių eksporto dokumentai, kuriuose jau buvo nurodomas mažas prekių kiekis, kurį buvo planuojama pakrauti į vagoną. Šiuose mažų kiekių dokumentuose A. S. sudėdavo suklastotus LR muitinės spaudus, kuriuos jam pagamindavo A. V.. Pas A. V. A. S. pasigamino beveik visų įmonių, į kurias buvo eksportuojamas krovinys, spaudus. Tai buvo daugiausia Rusijos ir Ukrainos įmonės, kurias susirasdavo pats A. S.. A. G., A. S. nurodymu, turėjo paruošti ir atspausdinti SMGS važtaraščius. Šiuos važtaraščius A. G. spausdindavo Gubernijos geležinkelio stotyje, pas pažįstamą ten dirbančią darbuotoją V. N.. Tuomet, kai jau buvo paruoštas eksporto dokumentų paketas ir paruošti pakrovimui vagonai, ji turėjo už kyšį susitarti su Medelyno posto muitininke, kad ši netikrinus krovinių užplombuotų vagoną. Už vagono įforminimą L. R. buvo mokama 300 JAV dolerių. Tuomet, kai būdavo užplombuotas vagonas, A. S. per Vilniuje dirbantį muitininką K. D. suorganizuodavo, kad kertant vagonui Lietuvos ir Baltarusijos sieną, iš paketo, vykstančio kartu su vagonu, būtų išimti invoisai, pakrovimo specifikacijos, kuriuose nurodyti dideli prekių kiekiai, o vietoje jų būtų įdėti analogiškų numerių invoisai, specifikacijos, kuriuose jau buvo nurodytas mažas kiekis, atitinkantis realiai į vagoną pakrautam kiekiui. Tuo atveju tiktai nebuvo keičiami SMGS važtaraščiai, kadangi jų blankų A. S. neturėjo. Vagonai, atvykus į Molodečno geležinkelio stotį buvo sustabdomi, kadangi prekių kiekiai nurodyti invoisuose ir CMR važtaraštyje buvo skirtingi. Apie tai Molodečno geležinkelio stotis informuodavo Gubernijos geležinkelio stotį, kurioje dirbo anksčiau minėta V. N.. V. N. informuodavo apie tai juos, o A. G. paruošdavo telegramą į Molodečno geležinkelio stotį, kur buvo nurodyta, kad tikėti duomenimis nurodytais sąskaitoje-faktūroje arba invoise. Ši telegrama buvo faksu išsiunčiama į Molodečno geležinkelio stotį. Analogiško teksto telegramą išsiųsdavo iš Gubernijos geležinkelio stoties ir V. N.. Jai telegramų tekstai nebuvo paliekami. Vėliau, po eksporto įforminimo buvo suorganizuojamas fiktyvus pinigų importas į Lietuvą, kurį taip pat suorganizuodavo A. S., kartu su V. V., per muitininką K. D. (1t., b.l. 43-52).

2003-03-03 LR Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus apygardos teismo, N. J. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų jos padarytų 1997-1999 metais veikiant Ričardo ir A. S. nusikalstamuose susivienijimuose, susijusių su valstybės biudžeto lėšų užvaldymu apgaule, susigrąžinant realiai nesumokėto PVM permokas (1t., b.l. 53-64).

Liudytoja P. A. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1994-01-01 iki 1995-07-02 ji dirbo UAB „G.“ buhalterės pareigose. 1997 m. jos paprašė sugrįžti į darbovietę ir ji sugrįžo. Tai buvo jos antraeilis darbas. Jai visuomet atveždavo dokumentus, kuriuos ji turėdavo sutvarkyti. Šioje įmonėje pakuotojos pareigose dirbo jos sūnaus žmona I. A.. UAB „G.“ biuras buvo „Š.“ viešbutyje. Ji pati Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ pateikdavo visus įmonės dokumentus, prašymus dėl PVM grąžinimo, išrašinėdavo sąskaitas - faktūras. Ji tikrai nežinojo, kad A. S. organizuoja nusikalstamas veikas. Jokių prekių ji niekuomet nematydavo, apie prekes žinojo iš dokumentų, kuriuos jai pateikdavo.

Apklausta liudytoja P. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1994-01-01 ji pradėjo dirbti UAB „G.“ buhaltere ir dirbo iki 1995-07-02, kol pati išėjo iš minėto darbo. 1997 metais A. S. susisiekė su ja ir vėl pasiūlė dirbti UAB „G.“. Vėl pradėjo dirbti UAB „G.“ buhaltere nuo 1997-04-01. 1997 m. pabaigoje ji paprašė į UAB „G.“ įdarbinti marčią I. A.. Pastarąją įdarbinus, ji UAB „G.“ faktiškai nedirbo. Ji UAB „G.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal A. S. pateiktus buhalterinius dokumentus. Šių dokumentų pagrindu sudarydavo suvestinius dokumentus. A. S. nurodymu ji surašydavo eksporto PVM sąskaitas-faktūras, ir kitus dokumentus, taip pat prašymus grąžinti PVM permokas, kurias pasirašius A. S., jo nurodymu, nunešdavo į Š. apskrities VMI. Apie tai, kad A. S. per UAB „G.“ organizavo fiktyvius eksportus, nežinojo (11t., b.l. 68-69).

Liudytoja I. A. teismo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko, todėl mažai ką pamena. Kažkuriais metais ji dirbo UAB „G.“. Į darbą buvo priimta po pokalbio su šios įmonės savininku. Ji nebepamena kokius dokumentus pasirašė įdarbinimo metu. Įmonėje realiai ji nedirbo, bet visuomet laukė kol paskambins ir pasakys ateiti į darbą. Ant algalapių ji pasirašinėdavo, tačiau nepamena ar pinigus gaudavo. Algalapius pasirašyti jai duodavo jos anyta, tačiau su ja kartu būdavo ir A. S.. UAB „G.“ biure ji nesilankė ir net nežino kur jis buvo. Šį darbą jai pasiūlė anyta P. A.. Praėjo labai daug laiko, todėl teismo prašo vadovautis jos pirminiais parodymais.

Apklausta liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 1997-10-13 iki 1999 metų birželio mėn. buvo formaliai įdarbinta pakuotoja UAB „G.“, kurios direktorius buvo A. S.. Įsidarbinti UAB „G.“ jai pasiūlė anyta P. A., kuri taip pat dirbo UAB „G.“. Per visą šį laikotarpį ji visiškai nedirbo, tai yra nieko nesiuvo, nepakavo, nemezgė, o tik kiekvieną mėnesį pasirašinėdavo algalapiuose apie tai, kad gaudavo atlyginimą, nors jokių pinigų niekas jai nemokėjo. Algalapius duodavo pasirašyti pats A. S. (11t.; b.l. 76-77).

Liudytoja L. K. (G.) teismo posėdžio metu parodė, kad iki 1995 m. ji namuose siūdavo rankines, kuprines pagal S. Š. užsakymus ir iš šios pateiktų žaliavų. S. Š. jai už tai mokėjo atlyginimą. 1998 m. gegužės mėnesį S. Š. pasiūlė įsidarbinti UAB „P.“. Kai nuvyko į susirinkimą pas S. Š. dėl įsidarbinimo, ten buvo I. S., kuri paaiškino, kad reikės dirbti kaip ir anksčiau dirbo, tai yra pas S. Š., bet bus įdarbinta UAB „P.“ ir ši įmonė už ją mokėjo „Sodrai“ mokesčius. Atlyginimo jokio ji negavo, tačiau už pasiūtus gaminius mokėjo S. Š.. UAB „P.“ ji buvo įdarbinta nuo 1998-05-13 iki 1998-09-15. Taip pat buvo įdarbinta V. K. ir dar kažkas. Tuo metu ji buvo išsituokusi, neturėjo jokių socialinių garantijų, augino dvi dukras. Sutiko įsidarbinti tik dėl socialinių garantijų.

Apklausta liudytoja L. K. (G.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji iki 1998 m. gegužės mėnesio siūdavo namuose galanterijos gaminius, pagal S. Š. užsakymus ir iš jos pateiktų žaliavų, gaudama iš jos atlygį. 1998 m. gegužės mėnesį S. Š. pasiūlė ją darbinti įmonėje. Atvykus į susirinkimą pas S. Š., ten buvo I. S., kuri paaiškino, kad reikės dirbti kaip ir anksčiau dirbo, tai yra pas S. Š., bet ji bus įdarbinta UAB „P.“, kuri mokės už juos „Sodrai“ mokesčius, nors atlyginimo negaus, kadangi už pasiūtus gaminius mokės S. Š.. Tokiu būdu UAB „P.“ ji buvo įdarbinta nuo 1998-05-13 iki 1998-09-15. Ji yra pasirašinėjusi I. S. pateiktame algalapyje (11t., b.l. 124-126).

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nuo 1997 iki 2000 metų dirbo Alytaus teritorinėje muitinėje, Šeštokų geležinkelio krovinių terminale, inspektoriaus pareigose. Jo darbas buvo krovinių ir keleivių tikrinimas, įforminimas. Jis turėjo savo asmeninį spaudą B720. Kai į terminalą atvykdavo krovinys, tai buvo pateikiami dokumentai, atliekamas krovinio patikrinimas. Visų krovinių apžiūrėti nebūdavo galimybės, todėl tai darydavo pasirinktinai. Dokumentus jam pateikdavo pasirašyti krovinių terminalas, prekių kasa. Šiuo metu yra patikrinama apie 5 % visų krovinių, o tais metais būdavo patikrinama šiek tiek daugiau.

Apklaustas liudytoju R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 1997 iki 2000 metų dirbo Alytaus teritorinėje muitinėje, Šeštokų geležinkelio krovinių terminale inspektoriaus pareigose. Skirtingu laikotarpiu teko dirbti ir kituose muitinės padaliniuose, bet dažniausiai pagrindinė darbo vieta buvo Šeštokuose. Į jo pareigas įeidavo krovinių dokumentų priėmimas, registravimas, krovinių tikrinimas bei dokumentų įforminimas. Jo asmeninio spaudo numeris buvo B720. Jam pateiktose susipažinimui 1998-07-31 bei 1998-08-02 muitinės deklaracijos dokumentų kopijose yra jo rekvizitai, asmeninio spaudo žyma B720 bei jo parašai. Savo spaudu ir parašu 1998-08-02 jis patvirtino, jog krovinys atvyko į Šeštokų krovinių terminalą ir jis buvo įtrauktas į registracijos knygą. Ar krovinys buvo tikrinamas, jis negali prisiminti, nes prekių muitinis tikrinimas yra pasirinktinis. Minėtos deklaracijos šiuo atveju jam buvo pateiktos procedūros vykdytojo AB „Lietuvos geležinkeliai“, o kas asmeniškai jas pateikdavo, jis neatsimena. Po dokumento užpildymo jis gražinamas atgal procedūros vykdytojui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Jam pateiktame susipažinimui dokumente minimo krovinio bei tos darbo dienos jis neatsimena, nes praėjo labai daug laiko. Ji pildydamas muitinės deklaracijas negalėjo jas pildyti kažkieno nurodymu ar prašymu, savo pareigas atlikdavo vadovaudamasis pareigybine instrukcija. Per visą darbo laikotarpį Šeštokų geležinkelio krovinių terminale jo niekas niekada neprašė jokios paslaugos, kuri būtų susijusi tiesiogiai su jo pareigų atlikimu (5t., b.l. 1-2).

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 1998 m. balandžio mėnesio pabaigoje S. Š., kuriai ji siūdavo galanterijos gaminius, pasiūlė įsidarbinti UAB „P.“ siuvėja. Jai sutikus, I. S. atvyko ir įformino visus su įdarbinimu susijusius dokumentus. Ji dirbo nuo 1998 m. gegužės mėnesio iki 1998 m. liepos mėnesio. Per įdarbinimo laikotarpį ji pasiuvo kelis gaminius UAB „P.“. Šiuos gaminius pasiūti man pateikdavo ir už pasiuvimą sumokėdavo S. Š., t.y., nors ji buvo įdarbinta į UAB „P.“, tačiau viskas vykdavo pas S. Š..

Apklausta liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai 1998 m. balandžio mėnesio pabaigoje S. Š., kuriai siūdavo galanterijos gaminius, pasiūlė įsidarbinti UAB „P.“ siuvėja. Ji buvo šioje įmonėje įdarbinta nuo 1998-05-01 iki 1998-07-31. Per tą laiką ji ir toliau siuvo gaminius S. Š. bei iš jos gaudavo atlygį. Iš UAB „P.“ ji jokio atlygio negavo ir jokių darbų neatliko (11t., b.l. 127-128).

Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1994 iki 2002 metų, jis dirbo Š. teritorinės muitinės krovinių skyriuje, inspektoriaus pareigose. Jo funkcijos buvo patikrinti eksportuojamų, importuojamų automobilių, jų krovinių dokumentus, pačius automobilius su kroviniais, surašyti dokumentus. Jis turėjo muitinės spaudą C009C, kuriuo naudojosi tarnyboje. Byloje esančiose deklaracijose pasirašė jis. Šias deklaracijas jam pateikė buvęs muitininkas V. P.. Deklaracijas jis pasirašė nematęs krovinių. Jis nepažįsta nei vieno UAB „P.“ darbuotojo. Jokių prekių realiai jis nematė. V. P. jam pateikė krovinio dokumentus ir pasakė, kam čia tikrinti, imk pinigus ir įformink eksporto deklaraciją. Už tai, kad jis įformino eksporto deklaraciją, nepatikrinęs krovinio, V. P. jam davė 600 Lt. Už šiuos veiksmus jis buvo nuteistas.

2002-09-19 apklaustas liudytoju E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nežinojo ir nebuvo informuotas, kad buvo grobstomas PVM, tačiau žinojo, kad krovininis automobilis bei prekės, muitiniam patikrinimui nebuvo pateiktos. Muitinėje pradėjo dirbti nuo 1994 metų. 1997 metais, kada tiksliai, neatsimena, jo buvęs bendradarbis V. P., kuris taip pat dirbo muitinėje, atvykęs į Pabalių postą, paklausė ar jis negalėtų įforminti eksporto dokumentų nesant nei kroviniui, nei krovininiam automobiliui. Už kiekvieno eksporto įforminimą žadėjo mokėti po 600 Lt, tačiau neaiškino, kam buvo reikalingas toks apsimestinis dokumentų įforminimas. Susipažinęs su eksporto deklaracija 8SR17100380, pagal kurią UAB „P.“ eksportuoja „Ventor Trading“ mokyklinių kuprinių ir mezginių už 467074 Lt, jis paaiškino, kad šią eksporto deklaraciją taip pat jam pateikė V. P. ir paprašė pagal išankstinį susitarimą įforminti eksporto deklaraciją nesant nei kroviniui, nei krovininiam automobiliui. Žinodamas, kad šio krovinio nėra, jis įformino šią eksporto deklaraciją neįsitikinęs krovinio buvimu. Už tokį įforminimą V. P. jam davė sutartus 600 Lt. Šioje eksporto deklaracijoje bei prie jos pridėtuose prieduose jis uždėjo asmeninį muitinės spaudą C009C bei muitinės įstaigos spaudą bei pasirašė minėtuose dokumentuose (4t., b.l. 108-109).

2008-06-11 apklaustas liudytoju E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, nuo 1994 m. iki 2002 m. jis dirbo Š. teritorinėje muitinėje, krovinių poste, inspektoriaus pareigose. Jo funkcijos buvo patikrinti eksportuojamų, importuojamų automobilių, jų krovinių dokumentus, pačius automobilius su kroviniais, surašyti dokumentus. Jam buvo suteiktas ir jis naudojosi tarnyboje, muitinės spaudu C009C. Dėl apklausos metu jam buvo pateiktų eksporto deklaracijų Nr.7SR17100378, surašyta 1998-07-31, Nr.7SR17100379, surašyta 1998-07-31, ir Nr.7SR17100380, surašyta 1998-07-31, jis patvirtino, kad šiose deklaracijose yra jo įrašai, muitinės spaudas C009C ir jo parašai. Kokiomis aplinkybėmis šios eksporto deklaracijos buvo surašytos, neatsimena. Apie UAB „P.“ jis nieko pasakyti negali, tokios įmonės neatsimena. Pagal jam apklausos metu pateiktas eksporto deklaracijas matosi, kad UAB „P.“ eksportavo mokyklines kuprines 53300 vnt. už 398151 Lt, 47670 vnt. už 605886 Lt, 14700 vnt. už 186837Lt sumą, moteriškų megztų kostiumėlių ir moteriškų kostiumų iš akrilo 16995 vnt. už 266773 Lt sumą, vyriškų megztinių 550 vnt. už 7002 Lt sumą, moteriškų megztinių 520 vnt. už 6458 Lt sumą, tačiau ar UAB „P.“ iš tikrųjų eksportavo tas prekes, jis neatsimena, bet mano, kad ne. Ar kas su juo tarėsi, kad į deklaracijas įrašytų reikiamus įrašus, pasirašytų ir uždėtų muitinės spaudą, netikrinęs nei krovinio, nei automobilio, neatsimena. Kokius atlygius už tai gaudavo ir ar juos gaudavo, taip pat neatsimena. Kiek prisimena, fiziškai vidinėje muitinėje nebūdavo galimybės patikrinti visus automobilius bei jų krovinius. Juolab, kad pasienyje vėl tikrindavo automobilį su kroviniu. Todėl eksporto vežėjai atnešdavo užpildytas eksporto deklaracijas, pasakydavo, kad krovinys neužplombuotas, ir jis, kaip ir kiti muitinės darbuotojai, ant deklaracijų tik uždėdavo spaudus, parašus, įrašydavo įrašus, kad patikrinta, net nematydami nei automobilio, nei krovinio. Iš jam pateiktų apklausos metu deklaracijų matosi, kad jas užpildė S. Š.. Pastarojo jis nepažįsta. Ar buvo su juo tartasi dėl UAB „P.“ prekių eksporto, deklaracijų užpildymo nematant, netikrinant automobilio, jo krovinio, neatsimena. Su kuo galėjo tartis dėl UAB „P.“ deklaracijų patvirtinimo be patikrinimo, nepamena. V. P. yra buvęs muitininkas, apie jį daugiau nieko nežino, net neatsimena, kada jį paskutinį kartą matė, nežino nei kur gyvena, nei kaip jį rasti. Pastarasis yra prašęs į UAB „J.“ eksporto deklaracijas įrašyti tik įrašus, pasirašyti ir uždėti muitinės spaudą, kad patikrinta, nors realiai nematė ir nepatikrino nei krovinio, nei automobilio. Kokį atlygį gavo iš V. P., taip pat neatsimena. Tokių asmenų, kaip R. S., D. J., V. V., Ž. P., nepažįsta, kai dirbo muitinėje su jais nebuvo pažįstamas (4t., b.l. 142-143).

Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1998 m. jis dirbo Šeštokų geležinkelio poste, Alytaus muitinėje, inspektoriaus pareigose. Jis turėjo įforminti krovinius, patikrinti krovinius ir keleivius. Jis turėjo asmeninį spaudą, kurio numeris buvo B764. Byloje esančiuose dokumentuose spaudas ir parašai yra jo. Jo darbas buvo įforminti jam pateiktas deklaracijas. Importuojamus krovinius tikrindavo 100 %, o eksportuojamus krovinius tikrindavo tik kai kuriuos. Visus dokumentus jam pateikdavo geležinkelio atstovai. Kuriuos krovinius reikia tikrinti, nurodydavo pamainos viršininkas, o pats to pasirinkti jis negalėdavo. Tikrindavo vagonus ir automobilius. Nepamena, kad būtų kada vykęs automobilių eksportas, kodėl yra jo parašas ant tokios deklaracijos – negali paaiškinti.

Apklaustas liudytoju G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 1998 iki 2001 metų dirbo Alytaus teritorinėje muitinėje, Šeštokų geležinkelio krovinių terminale inspektoriaus pareigose. Skirtingu laikotarpiu teko dirbti ir kituose muitinės padaliniuose, bet dažniausiai pagrindinė darbo vieta tais metais buvo Šeštokuose. Į jo pareigas įeidavo krovinių dokumentų priėmimas, registravimas, krovinių tikrinimas bei dokumentų įforminimas. Jo asmeninio spaudo numeris buvo B764. Jam pateiktoje susipažinimui muitinės deklaracijos dokumento kopijoje 1998-07-31 (Š. teritorinės muitinės išvykimo data) bei 1998 08 02 (išvykimo iš Šeštokų krovinių terminalo data) dienos yra jo rekvizitai, asmeninio spaudo žyma B764 bei jo parašai. Savo spaudu ir parašu 1998-08-02 jis patvirtino, jog krovinys atvyko į Šeštokų krovinių terminalą ir jis buvo įtrauktas į registracijos knygą. Pagal pateiktame dokumente esantį kodą 33/11 daro išvadą, kad krovinys buvo patikrintas, nes jis buvo perkrautas. Tačiau prekių muitinis tikrinimas yra pasirinktinis, nes visus krovinius patikrinti fiziškai neįmanoma. Minėta deklaracija šiuo atveju jam buvo pateikta procedūros vykdytojo AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau kas asmeniškai juos pateikdavo, jis neatsimena. Po dokumento užpildymo, jis gražinamas atgal procedūros vykdytojui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Jam pateiktame susipažinimui dokumente minimo krovinio bei tos darbo dienos jis neatsimena, nes praėjo labai daug laiko. Bet sprendžiant iš užpildyto dokumento, jo rekvizitų bei kodų, krovinį tikrino jis. Atlikęs procedūrą ir nenustatęs pažeidimų, užpildė šią deklaraciją. Pildydamas muitinės deklaracijas, negalėjo jas pildyti kažkieno neteisėtu nurodymu ar prašymu, nes savo pareigas atlikdavo vadovaudamasis pareigybine instrukcija. Per visą darbo laikotarpį Šeštokų geležinkelio krovinių terminale, jo niekas niekada neprašė jokios paslaugos, kuri būtų susijusi tiesiogiai su jo pareigų atlikimu (5t., b.l. 3-4).

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji Lietuvos muitinėje, t.y. Alytaus teritorinėje muitinės administracijoje pradėjo dirbti 1991 m., nuo 1996 m. buvo pervesta į Raigardo kelio postą. Kadangi atėjusi nemokėjo dirbti, tai 3 mėnesius dirbti jai padėjo kolega K. J., kuris buvo pamainos inspektorius. Raigardo kelio poste dirbo 7-9 žmonės pamainoje, kurie turėdavo įforminti krovinius. Tuo metu muitinėje būdavo labai didelės eilės. Patikrinti visus krovinius būdavo tiesiog neįmanoma. Tuo metu ji tik sėdėdavo kabinete ir žurnale registruodavau krovinius, tačiau jų apžiūrėti man nereikėjo. Deklaracijas užpildydavo nematydama krovinio. Ji turėjo savo asmeninį spaudą, kurio numerio nepamena. Žurnale yra jos rašysena. Teisėjui parodžius liudytojai deklaracijas, ji paaiškino, kad parodytas deklaracijas pildė ji ir teismas gali remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausta liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 1991 m. vasario mėn. pradėjo dirbti Lietuvos muitinėje. Nuo pat pradžių dirbo Alytaus teritorinėje muitinėje, administracijoje. Nuo 1996 m. buvo pervesta į Raigardo kelio postą. Kadangi atėjusi ji nelabai mokėjo dirbti, tai poste jai talkino K. J.. Ji taip pat stovėdavo kontrolės poste prie išvažiavimo iš Lietuvos. Susipažinusi su jai pateiktomis deklaracijų kopijomis, konkrečių deklaracijų įforminamo aplinkybių ji neprisiminė. Kokia tvarka vyko 1998-07-31 eksporto deklaracijos 8SR17100380 forminimas, ji pasakyti negalėjo. Kodėl deklaracijos penktame egzemplioriuje nėra jokių atžymų, nežino. Įvežamų krovinių registracijos žurnale šios deklaracijos įrašą eilės numeriu 24027 padarė ji. R. S., S. Š., V. V., D. J. ji nepažįsta (4t., b.l. 200).

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš 15 metų jis namuose nelegaliai siūdavo, sukirpdavo gaminius. 1997 m. A. S. jam pasiūlė įsidarbinti į jo įmonę UAB „G.“. Jam sutikus, jį įdarbino, tačiau jis vis tiek dirbdavo savo namuose. Kartais jam pats A. S. arba jo darbuotojai atveždavo medžiagas sukirpti kokius nors gaminius, o juos sukirpus, atsiimdavo ir sumokėdavo už padarytą darbą. Atvežtus gaminius jis tik sukirpdavo, tačiau jų nesiūdavo. UAB „G.“ biuras buvo „Š.“ viešbutyje. Ant algalapių jis pasirašydavo. Atleidimo dokumentai buvo įforminti tik 1998 m. vasarą, kai A. S. pats tai pasiūlė.

Apklaustas liudytoju A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. pažįsta nuo 1993-1994 m., kaip asmenį, užsiimantį namudiniais gaminiais ir jų realizavimu. Jis pats tuo laiku užsiėmė namudiniais gaminiais. 1997 metais A. S. pasiūlė įsidarbinti jo vadovaujamoje UAB „G.“ ir teikti gaminių kirpimo, siuvimo paslaugas. 1997 m. jis atvyko į „Š.“ viešbutyje buvusį UAB „G.“ ofisą, kur parašė pareiškimą dėl priėmimo į darbą. Į namus, kur jis dirbo su savo siuvimo mašinomis, A. S. ar jo siųsti žmonės atveždavo užsakymus – audinį striukėms siūti, kurį reikėdavo pagal modelį sukirpti ir pasiūti. Tačiau pagrinde teikė sukirpimo paslaugą. Atsiskaitoma buvo sutarta kaina už gaminio vienetą. Yra tekę pasirašyti ir algalapiuose, kuriuos kartais atveždavo į namus, o kartais pasirašyti eidavo į „Š.“ viešbutį. Su A. S. dirbo iki 1998 m. pavasario, tačiau atleidimo dokumentai buvo įforminti tik 1998 m. vasarą, kai A. S. pats tai pasiūlė (11t., b.l. 189-190).

Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš 15 metų ji ir jos vyras A. T. tuo metu dirbo A. S. priklausančioje UAB „G.“. Įsidarbinti jiems pasiūlė A. S.. Jie sukirpdavo atvežtą medžiagą ir atiduodavo pačiam A. S.. Su I. S. yra bendravusi ir UAB „G.“ biure, esančiame „Š.“ viešbutyje, kur I. S. duodavote pasirašyti ant algalapių. Į biurą ji eidavo tik tada, kai jai reikėdavo pasirašyti ant algalapių. Kai pasirašydavo ant algalapių, tuo metu jokio darbo nedirbdavo ir jokio atlyginimo negaudavo. Kokia suma būdavo nurodyta ant algalapių, ji nepamena, kaip nepamena ar rašė prašymą priimti į darbą UAB „G.“. UAB „G.“ 1997 m. ji buvo įdarbinta, o 1998 m. vasarą buvo atleista.

Apklausta liudytoja J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji A. S. pažįsta nuo 1993-1994 m., kaip asmenį, užsiimantį namudiniais gaminiais ir jų realizavimu. Ji pati kartu su savo vyru tuo laiku užsiėmė namudiniais gaminiais. 1997 metais A. S. pasiūlė įsidarbinti jo vadovaujamoje UAB „G.“ ir teikti gaminių kirpimo, siuvimo paslaugas. 1997 m. rudenį ji atvyko į „Š.“ viešbutyje buvusį UAB „G.“ ofisą, kur parašė pareiškimą dėl priėmimo į darbą. Jai į namus, kur ji dirbo su savo siuvimo mašinomis, A. S. ar jo žmonės atveždavo užsakymus – audinį striukėms siūti, kurį reikėdavo pagal modelį sukirpti ir pasiūti. Tačiau pagrinde ji teikė sukirpimo paslaugas. Atsiskaitoma buvo sutarta kaina, už gaminio vienetą. Yra tekę pasirašyti ir algalapiuose, kuriuos kartais atveždavo į namus, o kartais eidavo į „Š.“ viešbutį. Su A. S. dirbo iki 1998 m. pavasario, tačiau dokumentaliai atleista buvo tik 1998 m. vasarą, kai A. S. pats tai pasiūlė (11t., b.l. 187-188).

Liudytoja R. A. (L.) teismo posėdžio metu parodė, kad ji 1995-1998 metais gyveno adresu Ragainės g. 8 A, Š.. Jų kieme buvusiame ūkiniame pastate buvo įrengta mezgykla. Joje dirbo kartu su G. Š.. 1997 m. jai ir jos vyrui pasiūlė įsidarbinti UAB “G.“, o ji tai pasiūlė ir G. Š.. Kadangi šis taip pat sutiko, todėl iš jo ji paėmė prašymą įdarbinti UAB „G.“ ir socialinio draudimo numerį. Šiuos dokumentus ji perdavė savo vyrui, kuris juos nunešė I. S.. Ji pati niekuomet nebuvo sutikusi I. S.. Kur buvo įsikūręs UAB „G.“ biuras, ji nežino. Ji, jos vyras ir G. Š. realiai UAB „G.“ nedirbo, tačiau buvo įdarbinti. Jokio darbo jie neatliko. G. Š. pinigus mokėjo ji su vyru, nes šis pas juos dirbo. Savo numegztus gaminius jie realizuodavo turguje.

Apklausta liudytoja R. A. (L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras A. L. 1995-1998 metais jų name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengęs mezgyklą, kurioje dirbo kartu su G. Š.. 1997 m. pabaigoje kaimynai pasiūlė jos vyrui įsidarbinti UAB „G.“. Tuomet ji tą patį pasiūlė ir kartu su vyru dirbusiam G. Š.. Ji paėmė G. Š. soc.draudimo pažymėjimą, prašymą priimti į darbą UAB „G.“ ir šiuos dokumentus atidavė savo vyrui A. L., kuris tuos dokumentus nunešė I. S.. Ji pati UAB „G.“ ofise nėra buvusi. G. Š. už atliktą darbą sumokėdavo ji, kadangi dirbdama pagal patentą gaminius turguje realizuodavo pati (11t., b.l. 100-101).

Liudytoja E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji buvo įsidarbinusi UAB „Ka.“ buhalterės pareigose, tačiau nebepamena kuriais metais. Darbo biržoje ji rado skelbimą ir nuėjus į šią įmonę, į buhaltere darbą ją priėmė pats įmonės direktorius M. Ž.. Visus reikiamus dokumentus jai pateikdavo M. Ž.. Ji, kaip buhalterė įformindavo visus pateiktus dokumentus, ir reikiamus dokumentus pateikdavo VMI, „Sodrai“. UAB „Ka.“ be jos dar dirbo keli žmonės, tačiau ji jų jau nepamena. Su kokiomis įmonėmis bendradarbiaudavo ši įmonė, ji nepamena. Kiek pamena, pinigai būdavo pervedami iš sąskaitų ir į jas. Jei ji nuimdavo įmonės pinigus nuo sąskaitos, tai kartu su ja važiuodavo ir pats M. Ž.. Iš įmonės klientų ji niekada nėra paėmusi pinigų. Ji jokių sandėlių nėra mačiusi. Jokių UAB „Ka.“ ir kitų įmonių sudarytų sandėrių ji nežino, nes tame nedalyvaudavo. Jos darbo vieta buvo Mažeikiuose esančiame nuomojamame darbo kabinete, netoli UAB „I.“ gamyklos.

Apklausta liudytoja E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl dirbtinės odos rankinių pardavimo 1998 metais jai niekas nėra žinoma. UAB „Ka.“ jokių sandėlių neturėjo. Ji UAB „Ka.“ prekių nėra mačiusi. Kadangi nuo įvykių praėjo vienuolika metų, ji nebeatsimena ar pasirašinėjo PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius, krovinio važtaraščius. Visas ūkines operacijas vykdydavo M. Ž.. Ji nežino, ar UAB „Ka.“ turėjo prekių, kurias pardavė UAB „G.“, nes pati jų nėra mačiusi. Kaip UAB „G.“ atsiskaitydavo už prekes, ji neatsimena. Būdavo, kad pinigus bendrovės atsiųsdavo į UAB „Ka.“ banko sąskaitą ir juos nusiimdavo direktorius M. Ž.. Kokios firmos atsiųsdavo pinigus ir už kokias paslaugas, ji neatsimena. Ji pati iš pirkėjų pinigų neimdavo (12t., b.l. 19-21).

Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji 1998 – 1999 m. dirbo I. S. įmonėje UAB „P.“ buhalterės pareigose. Tuo pačiu metu ji dirbo ir įmonės UAB „G.“ buhaltere. Šių įmonių biurai buvo „Š.“ viešbutyje. Visus buhalterinius dokumentus jai pateikdavo direktorė I. S.. Atsiskaitymai vykdavo ir pervedant į sąskaitas ir grynaisiais pinigais. Kabinete, kuriame ji dirbo nebuvo nei kasos, nei seifo. Visus pinigus nuimdavo pati I. S., kuri jai ir pateikdavo UAB „P.“ algalapius. UAB „G.“ algalapius jai pateikdavo A. S.. UAB „G.“ ji tvarkė buhalterinę apskaitą pagal jai pateiktus pirminius dokumentus. PVM deklaracijas ji užpildydavo, pasirašydavo ir pateikdavo. Ji nepamena, kad dirbdama UAB „G.“ būtų girdėjusi apie UAB „Ka.“. Ji nepamena ar pagal tuometinius įstatymus ji galėjo VMI pateikti prašymus susigražinti PVM, esant neapmokėtoms sąskaitoms.

Apklausta liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1998-04-28 iki 1999-10-01 ji dirbo UAB „G.“ buhaltere. Šio darbo laikotarpyje sėdėdavo UAB „G.“ ofise, kuris buvo Š. viešbutyje. Apie UAB „G.“ mezgimo dirbtuves nieko pasakyti negali, nes jose nebuvo, pagamintos produkcijos niekada nematė. Jai A. S. tik paduodavo sutvarkyti algalapius, susijusius su minėtomis dirbtuvėmis. Atlygimų darbuotojams ji nemokėdavo (11t., b.l. 72-73).

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad su I. S. kartu užaugo, pažįsta nuo vaikystės. Kartą I. S. jam pasiūlė įsidarbinti įmonėje mezgėju, nes jo tėvai megzdavo įsigiję patentą, o jis tai mokėjo. Nuo 1997 m. spalio iki 1998 m. liepos mėnesio jis buvo įdarbintas UAB „G.“, tačiau nedirbo, nes sakė, kad nėra darbo. Jokio darbo šioje įmonėje nedirbo, jokio atlyginimo negavo, tačiau pasirašydavo ant algalapių, kad jam yra išmokamas atlyginimas. UAB „G.“ direktorius buvo A. S.. Pasirašyti sutartis, algalapius lyg I. S. duodavo, tačiau tuo pačiu metu kartu būdavo ir pats direktorius A. S.. Jis mano, kad ji viską organizuodavo kartu su savo tėvu A. S..

Apklaustas liudytoju R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam 1997 m. spalio mėn. pažįstama I. S. jam pasiūlė įsidarbinti įmonėje mezgėju. Tuo laiku jo tėvai turėjo mezgimo mašinas, todėl jis su I. S. pasiūlymu sutiko. A. S., kaip UAB „G.“ direktorius, jį įdarbino UAB „G.“ mezgėju. Šioje įmonėje jis pradirbo iki 1998-07-31. Tuomet jis iš darbo išėjo savo noru, nes per visą šį laikotarpį A. S. jokio darbo nedavė ir pinigų nemokėjo. Kartą per mėnesį reikėjo pasirašyti algalapiuose, neva atsiimant savo atlyginimą, nors realiai joks atlyginimas nebuvo mokamas. Jokiuose aktuose, patvirtinančiuose verpalų priėmimą, nurašymą ir gaminių perdavimą UAB „G.“, jis nepasirašinėjo. Realiai nieko nepriimdavo, nieko nenumegzdavo, todėl ir nieko negalėjo išduoti (11t., b.l. 84-85).

Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su I. S. susipažino 1998 m. kai pradėjo dirbti jos vadovaujamoje UAB „P.“. Jis tvarkė šios įmonės eksporto dokumentus. Tuo pačiu metu jis dirbo ir A. S. vadovaujamoje UAB „G.“. Iš jų jis gaudavo nurodymus, kokius skaičius turi įrašyti į eksporto dokumentus ir juos užpildydavo. Užpildytus eksporto dokumentus jis atiduodavo šių įmonių vadovams ir jie jais disponuodavo. Eksportą šios įmonės vykdydavo į Rusiją, gali būti, kad dalis būdavo eksportuojama ir į Ukrainą. Eksportuojama buvo traukiniais ir vilkikais. Šių įmonių sandėliai buvo Ginkūnuose. Šie sandėliai kartais būdavo ir pilni gaminių. Jis pats yra matęs kaip Gubernijos geležinkelių stotyje į traukinių vagonus buvo kraunami odinės galanterijos gaminiai. Jam yra tekę pildyti dokumentus ir rusų kalba. Prieš įsidarbinant į UAB „G.“, jis kartą buvo nuvykęs į Lvovą, kur turėjo išmuitinti autobusą. Teisiamojo posėdžio pirmininkui parodžius liudytojui deklaracijas (10t., b.l. 75-79), jis teigė, kad 10 tomo 79 lape yra jo parašas. Tokio tipo dokumentus jis yra pildęs. Visus duomenis jam pateikdavo pats A. S.. Jis pats matė kaip į vagonus buvo kraunamos prekės, todėl galvojo, kad ši įmonė vykdo tokio mąsto veiklą. UAB „Aljans“ jam yra girdėta, tačiau praėjo daug laiko, daug ko nebepamena, todėl teismo prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Apklaustas liudytoju R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su A. S. 1998 m. pradžioje susipažino per A. G., kuris jam paaiškino, kad A. S. reikalingas žmogus, kuris galėtų vykti į Ukrainą, Lvovą, ir koordinuoti UAB „G.“ vardu į Ukrainą eksportuotų prekių išmuitinimą. Nuvykus į Ukrainą jis išsiaiškino, kad šiauliečiai namudininkai vežė pardavimui į Ukrainą savo prekes, tačiau pagal dokumentus tai buvo UAB „G.“ prekės. Prekes importavo Ukrainos verslininkas. Prekės iš Lietuvos buvo vežamos vilkiku. Kaip UAB „G.“ buvo įforminusi šių prekių įsigijimą ir realizavimą, jis nežino. Nuo minėto fakto praėjo daugiau nei 10 metų, todėl nebeatsimena tikslesnių detalių, tai yra kokiai įmonei buvo vežamos prekės, kokiu automobiliu ir per kokius muitinės postus. Kadangi jam pavyko sėkmingai išspręsti prekių išmuitinimo problemas Lvove, A. S. siūlymu 1998 m. gegužės pabaigoje jis pradėjo dirbti UAB „G.“ vadybininku. Jis UAB „G.“ eksporto deklaracijų 8SR24100078, 8SR24100095 formų nepildė ir neišrašinėjo. Kas ir kodėl nurodė jo, kaip deklaracijų rengėjo pavardę, nežino. Jis yra parengęs kelias sutartis rusų kalba, tačiau dabar neatsimena su kokiomis konkrečiai įmonėmis. Jo, kaip vadybininko, pareigos buvo dokumentų rengimas kompiuteriu. Apie „G.“ vykdomus „sandorius“ teigia nieko nežinojęs, nes neteko dalyvauti verslo partnerių susitikimuose. Yra matęs, kaip buvo kraunamos prekės į vagonus Gubernijos Š. stotyje, lankėsi sandėliuose Ginkūnuose. Šios aplinkybės jam neleido iš karto suprasti, kad UAB„G.“ ir kitos su A. S. susijusios įmonės vykdo galimai neteisėtą veiklą. A. S. ir jo giminaičių nusikalstama veikla jam paaiškėjo 2000 metais, kai vyko apklausos (11t., b.l. 195-196).

Liudytojas S. I. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra įsteigęs UAB „G.“, kuri prekiauja juostelėmis, gumelėmis. Iš jo įmonės A. S. įsigydavo reikalingų prekių. Prekes pirkdavo UAB „G.“ vardu. Visus reikalus dėl šių pirkimų derindavo pats A. S.. Šiuo metu jis nebelabai pamena ką jie pirkdavo, nebepamena kokioms įmonėms jis išrašydavo sąskaitas faktūras. Kartais su A. S. atvykdavo ir dukra I. S.. Viskas buvo labai senai, todėl jis nepamena, kad prekes būtų pardavęs pavieniams asmenis, o dokumentus įforminęs UAB „G.“ vardu.

2002-09-17 apklaustas liudytoju S. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su A. S. pažįstamas nuo 1982 metų. 1997 m. pabaigoje jis įsisteigė UAB „G.“, kurios veiklos pobūdis buvo gamyba, prekyba, paslaugos, tačiau konkrečiai gamino virvutes, juosteles. Tuo laikotarpiu jis sutiko A. S. ir pokalbio metu jie kalbėjosi apie verslą. Taip pat jis pasiūlė A. S. savo prekes. A. S. paminėjo, kad jis vėliau susisieks. 1998 metais, tikslaus laiko nepamena, paskambinęs A. S. pasakė, kad jis atvažiuotų į Š. viešbutį aptarti komercinių reikalų. Atvažiavus į Šiaulius A. S. pasakė, kad norėtų iš jo įmonės pirkti nemažą kiekį prekių. Tokiu būdu buvo sutarta, kad A. S. apmokės už prekes išankstiniu mokėjimo pavedimu. Remiantis šiuo susitarimu 1998-01-13 mokėjimo pavedimu Nr. 2 iš UAB „G.“ į UAB „G.“ bankinę sąskaitą buvo pervesta 40000 Lt. Už šiuos pinigus UAB „G.“ turėjo parduoti UAB „G.“ įvairių gaminių. Tačiau tada, kai jau buvo paruošti visi pardavimo dokumentai, A. S. pasakė, kad realiai jam prekių nereikia ir kad gal S. I. turi galimybę parduoti šias prekes privatiems asmenims. Tuo laiku jis turėjo įvairių pažįstamų asmenų, todėl ir pardavė prekes pavieniams asmenims, o iš šių asmenų gautus pinigus grąžino A. S.. Tokiu būdu buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros serija GAB Nr. 3746724, 3746717, 3746704, 3746690, 3746689, pagal kurias UAB „G.“ parduoda UAB „G.“ įvairių gaminių už 40190,11 Lt. Buhalterijoje atsispindi, kad šios prekės buvo parduotos UAB „G.“, tačiau A. S. prašymu jau UAB „G.“ įsigytas prekes S. I. realizavo privatiems asmenims Š. mieste, kurie dirbo pagal patentą. Būtent jau tuomet A. S. pasiūlė jam įsidarbinti UAB „G.“, tam, kad galėtų realizuoti UAB „G.“ įsigytas prekes, kadangi žinojo, jog S. I. turi daug pažįstamų asmenų dirbančių pagal patentą, kuriems reikėjo tokio pobūdžio prekių. S. I. toks darbas taip pat buvo naudingas, kadangi UAB „Guminuko“ apyvarta didėjo. Krovinio transportavimo važtaraščiuose buvo atvaizduota, kad prekės iš UAB „G.“ buvo nugabentos į UAB „G.“ sandėlius, tačiau A. S. prašymu, taupant lėšas, krovinio važtaraščiuose nurodytą kiekį S. I. tiesiog nuveždavo privatiems asmenims į namus. Pinigus, gautus iš tų asmenų, jis perduodavo A. S. (11t., b.l. 133-135).

2008-09-08 apklaustas liudytoju S. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nori paneigti anksčiau duotus parodymus apie savo komercinius ryšius su A. S. ir šio vadovaujamą UAB „G.“, nes tada jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl dalis parodymų neatitinka tiesos. Jis nurodė, kad visos ūkinės operacijos dėl smulkiosios galanterijos pardavimo, susijusios su UAB „G.“, buvo realios ir jos pagrįstai apskaitytos UAB „G.“ buhalterijoje (11t., b.l. 136-137).

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis turi A. R. komercinę įmonę ir prieš daug metų buvo išnuomavęs benzovežį „Kamaz“ M. Ž. IĮ. Kada tiksliai tai buvo, jis nepamena. Nepamena, kad būtų girdėjęs apie UAB „Ka.“. Gali būti, kad UAB „Ka.“ atstovavo M. Ž.. Benzovežis buvo išnuomuotas su priekaba. To automobilio jis nevairavo. Su M. Ž. buvo pasirašyta tik ta vienintelė panaudos sutartis. Automobilis buvo skirtas gabenti kurui. Nei automobilis, nei jo priekaba nėra pritaikyti vežti kokias nors prekes.

Apklaustas liudytoju A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo įmonei „Au.“ priklausantis automobilis KAMAZ figūruoja UAB „Ka.“ krovinio važtaraščiuose, jis sužinojo apie 2000-uosius metus, kai buvo apklaustas Mažeikių raj. PK dėl kažkokių finansinių nusikaltimų. Apie tokią Mažeikių įmonę, kaip UAB „Ka.“, jis žinojo, tačiau jokių verslo reikalų nei su ta įmone, nei su jos direktoriumi M. Ž. neturėjo. M. Ž. žinojo, kaip mažeikiškį, tačiau artimai nebendravo. Transporto priemonė KAMAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausiusi jo vadovaujamai įmonei, yra autocisterna, tai yra stacionarus benzovežis, ir su šia mašina negalėjo būti vežamos jokios dirbtinės odos tašės. Taip pat jis žino, kad dokumentuose buvo nurodoma priekaba, tačiau tai taip pat yra autocisterna. Kodėl šis automobilis buvo nurodytas su realiai vykdyta veikla niekaip nesusijusios įmonės dokumentuose, jis nežino, tačiau numerius ir automobilio markę galėjo nusižiūrėti Mažeikiuose. Jam nėra žinomi asmenys, nurodyti, kaip KAMAZ vairuotojai, tai yra Z. K., A. R. (12t., b.l. 26-27).

Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 1998 m. jis dirbo Vaidotų geležinkelių muitinės poste. Jo pareiga buvo sutvarkyti pateiktus dokumentus ir taip užbaigti eksporto procedūras. Dokumentus pateikdavo geležinkelio darbuotojai. Krovinių praktiškai netikrindavo. Patikrindavo krovinius tik tada, jei kildavo įtarimas – neatitinka prekės kodas, ar blogas terminas. Jis turėjo savo asmeninį tarnybinį spaudą A291. UAB „G.“ jam negirdėta. Per parą jie labai daug eksporto procedūrų užbaigdavo, todėl visko prisiminti tiesiog neįmanoma. Ikiteisminio tyrimo metu pamena, kad tyrėja jam rodė deklaraciją, iš kurios buvo matyti, jog UAB „G.“ eksportavo odines rankines, galanteriją. Teoriškai galėjo būti, kad užbaigia eksporto procedūrą, kai vagonai yra tušti, arba juose yra ne tos prekės, kurios nurodytos dokumentuose. Jam įtarimų nesukėlė, kai buvo pataisyta sienos kirtimo vieta, nes taip būdavo daroma dažnai. Svarbiausia jam buvo įforminti pateiktus dokumentus.

Apklaustas liudytoju K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis Vaidotų muitinės poste pradėjo dirbti 1995 metais. Šiame poste buvo vykdomas geležinkeliu gabenamų krovinių patikrinimas ir eksporto procedūros užbaigimas, nes Vaidotų postas buvo išorinė muitinė. Jis naudojo tarnybinį spaudą A291. Dėl UAB „G.“ vardu vykdytos eksporto procedūros pagal deklaraciją SR24100095 nieko konkretaus paaiškinti negali, nes tokio fakto neatsimena. Iš pateiktų dokumentų mato, kad UAB „G.“ eksportavo dirbtinės odos rankines į Rusiją. Krovinys turėjo vykti (pagal eksporto deklaraciją) per Kenos geležinkelio postą. Tačiau krovinys vyko per Vaidotų postą, todėl 5 egzemplioriuje buvo pataisytas sienos kirtimo muitinės posto pavadinimas. Tikėtina, kad buvo atliktas dokumentinis krovinio patikrinimas, nes tuo laiku buvo dideli krovinių srautai ir tik ypatingais atvejais buvo atliekamas faktinis krovinio patikrinimas. Tokių asmenų, kaip I. S., A. S., R. S., V. V., D. J., jis nežino ir su jokiais prašymais šie asmenys į jį nesikreipė (11t., b.l. 177-179).

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 1998 m. turėjo krovinių pervežimo įmonę. Apie savo vykdomą veiklą skelbėsi laikraščiuose. Jis kartais veždavo krovinius į Baltarusiją, iš jos – ne. Tiksliai nepamena kada tai buvo, bet kartą Baltarusijos sieną pravažiavo tuščiu automobiliu „Ford Cargo“, nors dokumentuose buvo nurodyta, kad jis veža prekes. Tą automobilį jis vairavo pats, važiavo per Raigardo kelio postą. Nuvykęs į Baltarusiją, jis apsisuko ir sugrįžo į Lietuvą. Prieš važiuojant į Baltarusiją, ties asmenys surašė dokumentus ir jam padavė, bet jis net neskaitė. UAB „P.s“ jis nepamena, nes jau praėjo daug laiko. Už šį važiavimą jam buvo sumokėta. Šiuo metu nepamena, todėl teismas gali remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Apklaustas liudytoju A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 1995 metais savo vardu įkūrė individualią transporto paslaugas teikiančią įmonę. Užsakymus pervežimui priimdavo iš individualių asmenų bei įvairių bendrovių. 1998 metų vasario mėnesį pas jį į namus atėjo pagyvenęs vyriškis ir paprašė, ar jis galėtų suteikti transporto paslaugas jo vadovaujamai įmonei. Atsakius, kad gali tai padaryti, vyriškis paaiškino, kad reikia vykti į Baltarusiją ir ten pasikrauti prekes, kurias reikės nugabenti į šalį, kurią jis nurodys. Tokiu būdu 1998 m. vasario mėnesį jis išvyko iš Š., per Raigardo kelio postą nuvyko į Baltarusiją su tuščiu automobiliu. Įvažiavus į Baltarusiją laukė nurodymų stovėjimo aikštelėje. Nesulaukęs nieko privažiuojant, paskambino užsakovui ir paklausė ką jam toliau daryti. Užsakovas atsakė, kad jis grįžtų atgal į Lietuvą be jokio krovinio. Grįžus į Lietuvą, pas jį į namus atvyko užsakovas ir pasakė, kad išrašytų dokumentus, susijusius su transporto paslaugų apmokėjimu, pateikdamas įmonės rekvizitus tos įmonės, kurios vardu reikia išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį. Taip jis išrašė dokumentus, kuriuos vyriškis pasiėmė ir po kelių valandų atnešė su bendrovės direktoriaus parašais. Susipažinęs su UAB „P.“ eksporto dokumentais, tai yra eksporto deklaracija 8SR17100380, CMR važtaraščiu AD 6012405, PVM sąskaita-faktūra LAA 9485927, jis šioje eksporto deklaracijoje grafoje 50 „Vykdytojas“ bei CMR važtaraščio grafoje 23, nepasirašinėjo ir nežino kas pasirašė šiuose dokumentuose jo vardu. Su jam priklausančiu automobiliu Ford Cargo 1998-07-31 nebuvo nuvykęs į Š. muitinę Pabaliai, o tuo labiau šio krovinio jis neišgabeno iš Lietuvos Respublikos per Raigardo kelio postą. Tą kartą buvo analogiškai, kaip aukščiau minėtu atveju, tai yra tas pats vyriškis atvyko ir pasakė, kad reikia vykti į Baltarusiją ir ten pravažiavus sieną, paskambinti ir paklausti kur toliau vykti. Tokiu būdu nurodytu laiku jis vyko per Raigardo postą į Baltarusiją, tačiau pravažiavus Lietuvos pasienį privalėjo grįžti į Lietuvą, kadangi buvo pasibaigęs jo krovininio automobilio priekabos techninio paso galiojimo laikas. Apie tai pranešus užsakovui, šis pasakė, kad galima grįžti, o už kelionę vis tiek apmokės. Grįžus į Šiaulius, į jo namus atėjo tas pats vyriškis ir pasakė, kad išrašytų atsiskaitymo dokumentus UAB „P.“ vardu. Taip buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra TZA 719060 bei kasos pajamų orderis SAA 8709356, pagal kuriuos UAB P.“ apmokėjo 1500 Lt. Visuose šiuose dokumentuose jo akivaizdoje pasirašė užsakymą davęs vyriškis, kaip UAB „P.“ direktorius S. Š., bei sumokėjo pinigus (1t., b.l. 177-181).

Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jo vardu buvo atidaryta įmonė, pavadinimu J. G. IĮ. Visus reikalus, susijusius su šia įmone, tvarkė pats A. S.. Kiek pamena, pirkimo, pardavimo procedūros vyko tarp UAB „P.“, UAB „K.“, UAB „G.“ ir jo vardu įsteigtos įmonės. Šių įmonių biurai buvo „Š.“ viešbutyje, o kiek vėliau buvo perkelti į Šiauliuose, Rūdės gatvėje esantį pastatą. Jis, regis, buvo įdarbintas į UAB „G.“ tačiau realiai joje nedirbo. Jo žmona buvo įdarbinta, bet jis nežino į kurią įmonę. Žmona realiai niekur nedirbo, jokio darbo šioms įmonės neatliko. Jo įmonės dokumentus jam kartais atveždavo į darbą pasirašyti, o kartais jis pats nuvykdavo į biurą juos pasirašyti. Jis yra lydėjęs automobiliu vagonus į Maskvą ir Ukrainą. Automobiliu su juo tada važiavo A. S. žmonos tėvas, J. ir V. D.. Lydėjo, nes norėjo sužinoti kokiose stotelėse sustoja traukiniai ir kur yra tikrinami vagonai. Jam niekas per daug neaiškino kodėl reikia sekti tuos vagonus. Apie tai daugiau žinojo kartu vykdavęs J.. Kas vyko Maskvoje, jis nežino, nes jis būdavo viešbutyje, o kiti eidavo į traukinių stotį. Kai sekė vagonus į Maskvą, tada, regis, važiavo tuščias vagonas. Viskam vadovaudavo J.. Tada kartą jis matė milicijos ir muitinės ekipažus prie traukinio vagono, tačiau kas ten vyko, jis nežino. A. G. yra jo brolis, tačiau jis į jo ir kitų reikalus visiškai nesikišau. Buvo rašomos sąskaitos – faktūros, nors jokių prekių nėra matęs, tik sandėliuose kažkada matė padėtus padėklus. Taip pat įmonės sandėliuose Ginkūnuose yra matęs sukrautus kažkokius maišus, tačiau kas juose buvo, jis nežino.

Apklaustas liudytoju J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1998 m. jo brolis A. G. įkalbėjo jį dalyvauti Ingridos ir A. S. vykdomose eksporto procedūrose, tam panaudojant jo vardu registruotą įmonę. Jis pats realiai jokių procedūrų nevykdė, dokumentų netvarkė, tik pasirašydavo jam pateikiamuose jau parengtuose dokumentuose, kur buvo nurodomos pirkimo pardavimo procedūros tarp jo įmonės ir UAB „P.“ ar UAB „K.“. Pasirašyti dokumentų jis eidavo į „Š.“ viešbutyje esantį ofisą. UAB „G.“ A. S. iniciatyva buvo įdarbintas 1998 m. gegužės mėn., tačiau realiai jokių darbinių funkciją šioje įmonėje neatliko, jokio darbo užmokesčio negavo. Jo buvusi žmona A. G. UAB „G.“ taip pat realiai nedirbo. Datos nebeatsimena, bet galėjo būti 1998 m. gegužės pabaigoje, kai išvažiavo pirmasis UAB „G.“ eksporto vagonas į Rusiją, A. S. pavedimu, jis, V. D. ir R. J., lengvuoju automobiliu važiavo paskui traukinį ir turėjo sužinoti, kokiose stotyse atliekami muitinės ir pasienio patikrinimai, ar yra atidaromas vagonas. Kam šie duomenys buvo reikalingi, jis nesidomėjo. Kadangi traukinio sąstatas dažnai stodavo ir prastovėdavo po parą ar net kelias, tai į Maskvą nuvyko per gerą savaitę. Nuvykus į vieną iš geležinkelio stočių, už Maskvos, teko stebėti kaip buvo atliekamas vagono su UAB „G.“ prekėmis patikrinimas. Iš to, kad buvo susirinkę keli milicijos ir muitinės ekipažai, suprato, kad yra kažkokie neatitikimai. Pakeliui stotyse situacijos aiškintis eidavo R. J., kuris buvo artimesnis žmogus A. S.. Apie kilusį incidentą R. J. informavo A. S., kuris kelių dienų bėgyje atvyko ir toliau su pareigūnais sprendė visus klausimus dėl krovinio. Jam tiksliai nėra žinoma kilusio incidento priežastis, tačiau tai galėjo būti dėl faktinio vežamo krovinio, nurodyto eksporto dokumentuose, neatitikimo (11t., b.l. 182-183, 184).

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 1998 m. nevairavo jokio krovininio automobilio, tai daryti neturi net teisės. UAB „Ka.“ jis nežino, Bal. IĮ nėra dirbęs. Tuo laikotarpiu ir iki šiandien jis dirba tik AB „Mažeikių nafta“.

Apklaustas liudytoju R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis M. Ž. ir D. B. nepažįsta. UAB „Ka.“ ar D. B. įmonėje nėra dirbęs ir apie tokias įmones girdi pirmą kartą. 1998 metais jis krovinių į Šiaulius nėra vežęs. Jis dirba AB „Mažeikių nafta“ nuo 1998 metų iki šiol, krovininių automobilių nėra vairavęs (12t., b.l. 22-24).

Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nuo 1997 m. lapkričio mėnesio iki 2000 m. sausio mėnesio dirbo A. J. įmonėje vairuotoju, vairavo sunkvežimį „Kamaz“ su priekaba. Važinėdavo į Maskvą, Rygą. Į Lenkiją su šiuo automobiliu nėra važiavęs. Apie UAB „P.“ jis nėra girdėjęs ir UAB „P.“ direktoriaus S. Š. jis nežino. Deklaracijoje Nr. 8SR17100379, skirsnyje Nr. 50 šalia jo pavardės esantis parašas yra ne jo, jis ant šio dokumento nepasirašė. Tarptautiniame krovinio gabenimo važtaraštyje CMR Nr. 0043559, skirsnyje Nr. 23 taip pat yra ne jo parašas. Be to, ant šių dokumentų yra užrašytas vardas Giedrius, o jis yra G.. Teismo posėdžio metu jis patvirtinu ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas liudytoju G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis A. J. firmoje dirbo vairuotoju nuo 1997 m. lapkričio mėnesio iki 2000 m. sausio mėnesio. Savo darbo laikotarpiu yra vairavęs įvairias mašinas, tame tarpe ir KAMAZ v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe v/n VB 322, kuriuo dažniausiai važiuodavo į Maskvą arba Rygą. Su šiuo automobiliu į Lenkijos Respubliką niekuomet nevežė jokio krovinio, taip pat niekuomet nevežė į Varšuvą mokyklinių kuprinių. UAB „P.“ jam negirdėta. UAB „P.“ direktoriaus S. Š. jis nepažįsta. Deklaracijoje Nr.8SR17100379 (1998-07-31), skirsnyje Nr.50 šalia jo pavardės esantis parašas yra suklastotas. Jis šioje deklaracijoje nepasirašinėjo. Tarptautiniame krovinio gabenimo važtaraštyje CMR Nr. 0043559, skirsnyje Nr. 23 taip pat yra ne jo parašas. Jis šiame dokumente niekada nepasirašinėjo (1t., b.l. 175-176).

Liudytojas Z. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 1998 m. vairavo benzovežį „Kamaz“. Automobilio savininkas buvo ne jis, o įmonė, kurioje jis dirbo. Ta įmonė turėjo visą informaciją apie jį, todėl ant dokumentų galėjo nurodyti jo vardą, pavardę. Benzovežio, kurį vairavo autocisterna pritaikyta vežti tik skystą krovinį, tokių gaminių, kaip rankinės, vežti neįmanoma, jis niekuomet benzovežiu nėra vežęs dirbtinės odos rankinių iš Mažeikių į Šiaulius. Jis UAB „Rek.“ veždavo tik skystus naftos produktus. Krovinio važtaraščiuose ne jo parašas. Nepamena tokių įmonių UAB „G.“, UAB „Ka.“, apie pastarąją įmonę pirmą kartą išgirdo tik apklausiamas.

Apklaustas liudytoju Z. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dėl UAB „Ka.“ veiklos 1998 metais nieko negali paaiškinti, nes tokioje įmonėje niekada nedirbo. Su benzovežiu KAMAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam yra tekę kurį laiką dirbti, tačiau nebeprisimena nei kada, nei kokioje įmonėje tai buvo. Apie tai, kad jis kelis kartus yra nurodytas UAB „Ka.“ krovinio važtaraščiuose, kaip KAMAZ vairuotojas, neva 1998 metų pavasarį vežęs iš Mažeikių į Šiaulius dirbtinės odos rankines, jis sužinojo prieš kokius 5-7 metus, kai Kaune buvo apklaustas FNTT tyrėjų. Iš tikrųjų tokio fakto nebuvo ir būti negalėjo, nes krovinio važtaraščiuose nėra jo parašo, be to, minėtas automobilis KAMAZ yra autocisterna ir ši transporto priemonė nepritaikyta jokiems kitiems kroviniams. Kieno iniciatyva jo duomenys buvo nurodyti UAB „Ka.“ važtaraščiuose, jis nežino. M. Ž. nepažįsta, apie UAB „G.“ nieko nežino (12t., b.l. 28-29).

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 1997-1998 metais dirbo Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektoriumi ir naudojo savo tarnybinį spaudą B730B. Pamainų viršininkai tuo metu buvo M. ir K. Kartu su juo pamainoje dirbdavo G., A., B.. Kai į postą atvykdavo automobiliai su kroviniais, jie patikrindavo visų automobilių ir krovinių dokumentus ir tik pasirinktinai patikrindavo krovinius. Krovinius tikrindavo pagal nuožiūrą, įvairius faktorius, sąrašus. Patikrindavo ne daugiau kaip 60 % krovinių, automobilių, autobusų. Ant 1998-05-22 UAB „G.“ eksporto deklaracijos 8SR24100078 yra lyg ir jo parašas. Jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba dėl eksporto procedūrų. Deklaraciją jis pasirašė, tačiau nepamena dėl krovinių tikrinimų. Galėjo būti ir taip, kad būdavo pervežamas ne tas krovinys, kuris nurodytas deklaracijoje arba automobilis galėjo važiuoti be jokio krovinio. Praėjo daug laiko, todėl teismo prašo naudotis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

2002-02-12 apklaustas liudytoju A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 1997-1998 metais dirbo Alytaus teritorinės muitinės Raigarde kelio posto inspektoriumi. Naudojo tarnybinį spaudą B730B. Jo viena iš tarnybinių pareigų buvo tikrinti išvežamus iš Lietuvos teritorijos krovinius, jų dokumentus ir patikros rezultatus užfiksuoti eksporto deklaracijose ir išvežamų krovinių registracijos žurnale. Pagal nustatytą tvarką, muitininkas iš vairuotojo paima krovinio dokumentus, apžiūri automobilį ir krovinį, po ko eina į posto patalpas, kur daro atžymas deklaracijose, žurnaluose, dokumentus tvirtina tarnybiniu spaudu. Kadangi tuo laiku būdavo didelis išvažiuojančių automobilių srautas, tekdavo tvirtinti ne tik asmeniškai iš vairuotojų paimtas, bet ir pamainos kolegų iš vairuotojų surinktas ir į postą atneštas eksporto deklaracijas. Tada atžymas dokumentuose darydavo netikrindamas krovinio, nes buvo įsitikinęs, kad tai atliko kolega. Be to, pagal muitinės vadovybės nurodymus, didesnis dėmesys buvo skiriamas įvežamiems, o ne eksportuojamiems kroviniams. UAB „G.“ pavadinimas jam nieko nesako, asmenų, susijusių su šia įmone nepažįsta. Jis įformino 1998-05-22 UAB„G.“ eksporto deklaraciją 8SR24100078, kai buvo vežamos prekės į Ukrainą, tai yra jis patvirtino šią deklaraciją muitinės antspaudu, savo tarnybiniu spaudu ir parašu bei įregistravo išvežamų krovinių registre. Jis negalėjo pasakyti, ar minėtą deklaraciją pats paėmė iš vairuotojų, ar jas atnešė pamainos kolegos, ar iš darbo muitinėje pažįstamas kontrabandos skyriaus viršininkas G. R., kuris ne kartą lankėsi muitinės poste jo pamainos metu. Teigia nedalyvavęs jokiuose sukčiavimuose dėl PVM susigrąžinimo ir apie tokias verslininkų naudojamas nusikalstamas schemas sužinojęs apie 2000 m., kai buvo apklausiamas tardytojų (11t., b.l. 175-176).

2002-04-08 apklaustas liudytoju A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 1991 m. rudens dirbo muitinės pareigūnu. 1997 - 1998 metų laikotarpiu jis dirbo Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste. Tuo laikotarpiu pamainos viršininkas buvo R. M., o jo pavaduotojas – A. S.. Taip pat pamainoje dirbo V. G., G. V., A. D., A. B.. Susipažinęs su jam pateikta eksporto deklaracija 8SR24100078, pagal kurią UAB „G.“ eksportavo „Šargorodskij D. S.“ dirbtinės odos mokyklines kuprines už 72980 JAV dolerių, gali paaiškinti, kad deklaracijos 5 egzemplioriuje, grafoje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ jis uždėjo savo parašą, muitinės įstaigos spaudą, asmeninį muitininko spaudą Nr. „B730B“ bei padarė rankraštinius įrašus „12778“, kurie yra deklaracijos registracijos žurnale numeris. Tiksliai pasakyti, kas pateikė jam šią deklaraciją, negali, kadangi nepamena. Taip pat negali pasakyti, kad jis tikrino šį krovinį, automobilį bei prekes, kadangi buvo tokių atveju, kad jam deklaracijas paduodavo pamainos viršininkas R. M. ir pasakydavo, kad reikia greitai įforminti šią deklaraciją, tai yra įforminti netikrinant nei krovinio, nei prekių. Tikrinti krovinį, kai jam dokumentus pateikdavo viršininkas, jis bijojo, kadangi nenorėjo netekti darbo. Taip pat tuo laikotarpiu jis žinojo, kad atžymint eksporto dokumentus, nesant nei krovinio, nei krovininio automobilio, buvo „sodinamas eksportas“, po ko ūkio subjektai susigrąžindavo pridėtinės vertės mokestį. Būtent tokiu būdu atžymint dokumentus jis nujautė, kad galėjo būti „sodinamas“ eksportas, tačiau negalėjo atsisakyti įforminti dokumentų, kadangi bijojo savo viršininko ir netekti darbo, kadangi kartais būdavo sudaromos nepalankios darbo sąlygos tiems, kurie nepaklusdavo nurodymams, nors jie būdavo ir neteisėti (11t., b.l. 173-174).

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su vyru 1998 m. turėjo S. Ir S. B. įmonę ir prekiavo siūlais. Pas juos dažnai atvykdavo A. S. ir įsigydavo siūlų. Siūlai buvo perkami UAB „G.“ vardu, kad buvo šios įmonės vadovas, ji nežino. Kadangi jos vyras prekiaudavo, ji išrašydavo sąskaitas faktūras. Vyras jai visuomet nurodydavo kokiam siūlų kiekiui reikia išrašyti sąskaitas faktūras. Atvažiuodavo baltos spalvos autobusiukas išsivežti siūlus.

Apklausta liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. ir S. B. įmonė buvo įkurta 1998 m. pradžioje, o iki tol vyras dirbo su patentu ir užsiėmė verpalų prekyba. A. S. ji pažinojo kaip kaimyną, tačiau pastarasis daugiau bendravo su jos vyru. Ar jos vyras su A. S. turėjo kokių nors asmeninių verslo reikalų, ji nežino. Ji buvo B. įmonės bendrasavininkė, tačiau realiai įmonės veikloje ir valdyme nedalyvavo. Dėl D. ir S. B. įmonės komercinių ryšių su UAB „G.“ 1998 metais gali pasakyti tiek, kiek jai yra žinoma iš buhalterinių dokumentų. S. ir D. B. įmonės PVM sąskaitas-faktūras GAC 1238386, 1238387, 1238389, 1238392, 1238394, 1238395, 1238396, 1238398, 238400, 1238403, 1238404, 1238406, 1238409, 1238410, 1238411, 12383412, 1238413, 1238422, 1238426, 1238427, 1238428, 1238429, 1238431, 1238432, 1238433, 1238434, 1238436, 1238437 ji išrašė vyro nurodymu, nes jis jai sakė, kad UAB „G.“ parduodami verpalai. Žinojo, kad B. įmonė realiai vykdė prekybą verpalais, todėl ir pildydavo dokumentus. Kadangi pati nedalyvaudavo siūlų atkrovime, tai negali pasakyti, ar būtent tokius kiekius, kaip nurodyta dokumentuose, parduodavo UAB „G.“. Tačiau ji pasitikėjo savo vyro pateikiamais duomenimis, todėl ir rašė sąskaitas. Atsiskaityme už parduotus verpalus ji nedalyvavo, todėl negali pasakyti, kokiu pavidalu ir kokiomis sumomis buvo sumokėta (11t., b.l. 167-168).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 1997 m. jam kaimynai pasiūlė įsidarbinti ir jis sutiko. Įdarbinti jis nuvyko į „Š.“ viešbutyje esantį UAB „G.“ biurą. Kadangi jis turėjo mezgimo mašiną ir pats megzdavo savo namuose, buvo įdarbintas mezgėju. Jokio darbo šiai įmonei jis neatliko, realiai nedirbo, tačiau ant algalapio pasirašydavo, nors atlyginimo ir negaudavo.

Apklaustas liudytoju A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1994 ar 1995 metais įsigijo mezgimo mašiną, kuria mezgė megztinius, juos realizuodamas turguje. 1997 m. spalio mėn., jo kaimynai paklausė ar jis nenori įsidarbinti įmonėje. Jie sukirpinėjo medžiagas, todėl žinojo, jog jis namie turi mezgimo mašiną. Jis sutiko įsidarbinti. Todėl nuvyko į UAB „G.“ ofisą, tuo metu buvusį viešbutyje „Š.“, kur I. S. jį įdarbino mezgėju. Prieš įdarbinant jam paaiškino, kad duos darbo, pateiks medžiagas. Jis buvo įdarbintas formaliai, nes bendrovė „G.“ nei medžiagų, nei darbo jam nedavė. Jis dirbo savarankiškai, mezgė ir pats realizuodavo. Kartą per mėnesį nuvykdavo į UAB „G.“ buveinę ir pasirašydavo algalapiuose, neva atsiima savo atlyginimą, nors realiai jokio atlyginimo negaudavo. Jokiuose aktuose, patvirtinančiuose verpalų priėmimą, nurašymą ir gaminių perdavimą UAB „G.“, jis nepasirašinėjo. Realiai nieko nepriimdavo, nieko nenumegzdavo, todėl ir nieko negalėjo išduoti (11t., b.l. 92-93).

Civilinio ieškovo atstovas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad Š. apygardos prokuratūra 2010-05-28 raštu informavo Š. apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie tai, jog Š. apygardos prokuratūros 2010-03-04 nutarimu iš atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje atskirtas ikiteisminis tyrimas I. S. ir M. Ž. atžvilgiu, dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule, susigrąžant pridėtinės vertės mokesčio permokų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. I. S. kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir M. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., nes laikotarpiu nuo 1998 m. kovo mėnesio iki 1998 m. rugpjūčio mėnesio, apgaule iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto užvaldė didelės vertės turtą - 526523,68 Lt PVM. Kadangi savo nusikalstama veika I. S. iš viso valstybės biudžetui padarė 318777,68 Lt žalą, kaltinamasis M. Ž. savo veiksmais valstybės biudžetui padarė 207746 Lt žalą. Dėl neteisėtai priskaičiuoto grąžintino PVM valstybės biudžetui iš viso padaryta 526523,68 Lt turtinė žala, todėl teismo prašo valstybei padarytą žalą priteisti iš kaltinamosios I. S. - 318777,68 Lt, o iš kaltinamojo M. Ž. - 207746 Lt.

Duomenys apie 69309 Lt PVM permokos įgijimą apgaule dėl UAB „G.“ fiktyvių

eksportų pagal 1998 metų kovo mėnesio eksporto deklaracijasNr. 8SR24100045 ir Nr. 8SR24100046

Iš 2003-02-17 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Revizijų skyriaus UAB „G.“ ūkinės finansinės-veiklos revizijos akto Nr.07-02-15 kopijos matyti, jog nustatyta, kad atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagą faktiškai (realiai) UAB „G.“ pagal 1998-03-28 eksporto deklaraciją Nr. 8SR24100046 į Graikijos įmonę FIRM Katepina EPE Biomhania Endymaton, adresu Eyzonon 3 60100 Katepin, Graikija, 10880 kg verpalų iš sintetinių pluoštų, 1998-03-28 išrašant PVM sąskaitą-faktūrą serija GAA Nr. 5993756 ir nurodant eksportuojamų prekių vertę sumoje 152320,00 Lt, neeksportavo, taip pat faktiškai (realiai) UAB „G.“ rankinių ir rankinių-kuprinių bei verpalų nebuvo įsigijusi, megztų gaminių gamyba bendrovėje faktiškai (realiai) nebuvo vykdoma, į Ukrainos firmą OOO „KORS“ faktiškai (realiai) galėjo būti vežamos namudininkų prekės, pagrindžiant UAB „G.“ tariamai vykdytą prekių eksportą. Prekių, nurodytų UAB „G.“ 1998-03-27 eksporto deklaracijoje Nr. 8SR24100045, įsigijimas pateisintas prekių įsigijimo iš UAB „P.“ dokumentais ir UAB „G.“ gamybos dokumentais, o prekių, nurodytų UAB „G.“ 1998-03-28 eksporto deklaracijoje Nr. 8SR24100046, įsigijimas pateisintas prekių įsigijimo iš D. ir S. B. įmonės, UAB „A.“, UAB „C.“, AB „V.“, dokumentais, tačiau atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagą faktiškai (realiai) UAB „G.“ dokumentuose nurodytų prekių neįgijo, UAB „G.“ „įkurtame“ mezgimo-siuvimo padalinyje įdarbinti asmenys faktiškai (realiai) mezgėsi sau, o UAB „G.“ faktiškai (realiai) mezgimo-siuvimo gamyba nebuvo vykdoma (8t., b.l. 6-197; 9t., b.l. 1-180) .

Iš 1998-04-14 Š. miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos UAB „G.“ 1998 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos kopijos matyti, kad 32 eilutėje nurodyta priklausanti grąžinti iš biudžeto PVM suma 71885 Lt (10t., b.l. 197).

Iš 1998-04-15 Š. miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto 1998-04-10 UAB „G.“ prašymo kopijos dėl PVM grąžinimo matyti, kad nurodyta grąžintina PVM suma 98174 Lt (71885 Lt suma už 1998 m. kovo mėnesį), tame tarpe 69309 Lt už 1998 m. kovo mėnesio prekių ir paslaugų eksportą, ir prašoma užskaityti 1925 Lt kelių mokestį ir 2211 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį už 1998 m. kovo mėnesį, o likusią sumą 69309 Lt grąžinti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banko Š. skyriuje (10t., b.l. 15).

Iš 1998-04-22 Š. miesto valstybinės mokesčių inspekcijos mokėjimo pavedimo Nr. 733 kopijos matyti, kad į UAB „G.“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Š. filiale, buvo pervesta 69309 Lt, kaip grąžinama PVM permokos suma (10t., b.l. 198).

1) Duomenys apie fiktyvų eksportą pagal 1998-03-27 UAB „G.“ eksporto deklaraciją Nr. 8SR24100045

Iš 1998-03-27 UAB „P.“ PVM sąskaitos-faktūros serija GAB Nr. 2288242 kopijos matyti, kad UAB „P.“ parduoda UAB „G.“ 20695 vnt. moteriškų rankinių iš polivinilchlorido audinio ir 12730 vnt. rankinių-kuprinių iš polivinilchlorido audinio, viso prekių už 192885,75 Lt, tame tarpe 29423,25 Lt PVM (10t., b.l. 1).

Iš 1998-04-14 UAB „P.“ kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 22592959 kvito kopijos matyti, kad UAB „P.“ gauna iš UAB „G.“ 192885,75 Lt, kaip apmokėjimą už prekes pagal 1998-03-27 sąskaitą-faktūrą Nr.2288242. (10t., b.l. 2).

Iš 1998-03-27 UAB „G.“ PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 3635716 kopijos matyti, kad UAB „G.“ parduoda Ukrainos įmonei „KORS“ megztų gaminių ir rankinių už 232730,21 Lt (9t., b.l. 184).

Iš 1998-03-27 UAB „G.“ eksporto deklaracijos Nr. 8SR24100045 kopijos matyti, kad UAB „G.“ automobiliu MAN 19292 (duomenys neskelbtini) siunčia Ukrainos įmonei OOO „KORS“ 2512 vnt. megztinių, kurių vertė 17283 Lt, 2007 vnt. vyriškų ir berniukų megztinių, kurių vertė 15329 Lt, 968 vnt. megztų moteriškų kelnių, kurių vertė 8218 Lt, 1554 vnt. moteriškų ir mergaitiškų ansamblių, kurių vertė 16787 Lt, 613 vnt. moteriškų kostiumų, kurių vertė 10666 Lt, 33425 vnt. rankinių, kurių vertė 16449 Lt (9t., b.l. 181-183).

Iš 1998-03-27 tarptautinio važtaraščio CMR Nr. 1A 001801 kopijos matyti, kad UAB „G.“ 1998-03-27 siunčia Ukrainos įmonei OOO „KORS“, adresu Ukraina, Charkovas, 2 Vologodskij Vjezd 6, prekes pagal tarptautinę sąskaitą-faktūrą invoice Nr. 3635716. Nurodyta, kad krovinys siunčiamas automobiliu MAN 19292, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. B. (9t., b.l. 185).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų matyti, kad automobilis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. B. 1998-03-28 13.35 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Raigardo pasienio kontrolės punktą (12t., b.l. 65-66).

Iš byloje esančių dokumentų kopijų matyti, kad Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto duomenų bazėje 1998-03-29 užfiksuotas UAB „G.“ 19430 kg krovinio, siunčiamo į Ukrainos įmonę „KORS“, pervežimas, vežėjas nurodytas UAB „L.“, automobilis (duomenys neskelbtini) (12t., b.l. 75-81).

Iš Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro 1998-12-23 rašto matyti, kad individuali įmonė „KORS“ buvo registruota adresu Charkov, 2-asis įvažiavimas 6. Kompanijos steigėjai K. Z. N. ir K. S. A., kuris pareiškė, kad jis bendravo su asmeniu A. telefonu. Jis prisistatė kaip UAB „G.“ direktorius ir pasiūlė atgabenti prekių pardavimui Ukrainoje. Šios prekės buvo atgabentos 1998-04-03 vilkiku MAN (duomenys neskelbtini) ir buvo parduotos kompanijos „KORS“ sandėlyje (9t., b.l. 198).

2) Duomenys apie fiktyvų eksportą pagal 1998-03-28 UAB „G.“ eksporto deklaraciją Nr. 8SR24100046

Iš 1998-03-01 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. l238403 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 114,21 kg PAN verpalų už 1895,89 Lt, tame tarpe 289,20 Lt PVM (10t., b.l. 171).

Iš 1998-03-04 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. l238404 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 265,38 kg. PAN verpalų už 4405,31 Lt, tame tarpe 672,00 Lt PVM (10t., b.l. 173).

Iš 1998-03-05 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. l238406 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 133,77 kg PAN verpalų už 2207,21 Lt, tame tarpe 336,69 Lt PVM (10t., b.l. 172).

Iš 1998-03-09 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. l238409 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 263,95 kg PAN verpalų už 4355,1 8Lt, tame tarpe 664,35 Lt PVM (10t., b.l. 182).

Iš 1998-03-10 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. l238410 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 200,48 kg PAN verpalų už 3307,92 Lt, tame tarpe 504,60 Lt PVM (10t., b.l. 182).

Iš 1998-03-13 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. l238411 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 549,95 kg PAN verpalų už 9074,18 Lt, tame tarpe 1384,20 Lt PVM (10t., b.l. 181).

Iš 1998-03-16 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. l238412 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 337,25 kg PAN verpalų už 5564,63 Lt, tame tarpe 848,84 Lt PVM (10t., b.l. 183).

Iš 1998-03-17 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. l238413 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 551,32 kg PAN verpalų už 9096,78 Lt, tame tarpe 1387,64 Lt PVM (10t., b.l. 183).

Iš 1998-03-05 UAB „A.“ PVM sąskaitos-faktūros serija SAA Nr. 3504800 kopijos matyti, kad UAB „A.“ parduoda UAB „G.“ l453,86 kg juodų verpalų už 24703,98 Lt, tame tarpe 3768,40 Lt PVM (10t., b.l. 174).

Iš 1998-03-24 UAB „A.“ PVM sąskaitos-faktūros serija SAA Nr. 3504806 kopijos matyti, kad UAB „A.“ parduoda UAB „G.“ 1607,59 kg verpalų už 26936,78 Lt, tame tarpe 4109,00 Lt PVM (10t., b.l. 186).

Iš 1998-03-05 PVM sąskaitos-faktūros serija SAA Nr. 3238184 kopijos matyti, kad UAB „C.“ parduoda UAB „G.“ 4710,50 kg verpalų už 81652,76 Lt, tame tarpe 12455,31 Lt PVM (10t., b.l. 176).

Iš 1998-03-24 PVM sąskaitos-faktūros serija SAA Nr. 3238192 kopijos matyti, kad UAB „C.“ parduoda UAB „G.“ 4762,81 kg PAN verpalų už 71375,47 Lt, tame tarpe 10887,78 Lt PVM (10t., b.l. 184).

Iš 1998-03-03 PVM sąskaitos-faktūros serija LAA Nr.0956908 kopijos matyti, kad AB „V.“ parduoda UAB „G.“ 333,29 kg verpalų už 5776,42 Lt, tame tarpe 881,15 Lt PVM. (10t., b.l. 180).

Iš 1998-03-03 PVM sąskaitos-faktūros serija LAA Nr. 0956909 kopijos matyti, kad AB „V.“ parduoda UAB „G.“ 334,04 kg verpalų už 5408,80 Lt, tame tarpe 825,08 Lt PVM (10t., b.l. 179).

Iš 1998-03-05 PVM sąskaitos-faktūros serija LAA Nr. 0956911 kopijos matyti, kad AB „V.“ parduoda UAB „G.“ 266,71 kg verpalų už 4204,57 Lt, tame tarpe 641,39 Lt PVM (10t., b.l. 178).

Iš 1998-03-28 UAB „G.“ PVM sąskaitos-faktūros serija GAA Nr. 5993756 kopijos matyti, kad UAB „G.“ parduoda Graikijos įmonei „Katepina EPE-Katerina GmbH“ 10880 kg verpalų už 152320 Lt (10t., b.l. 167).

Iš UAB „G.“ 1998-03-28 eksporto deklaracijos Nr. 8SR24100046 kopijos matyti, kad UAB „G.“ pagal 1998-03-28 sąskaitą-faktūrą Invoice Nr. 5993756 eksportuoja Graikijos įmonei „Katepina EPE“ 10880 kg verpalų, kurių vertė 152320 Lt. Krovinio vežėju nurodyta firma „A. M.“, automobilis Scania TR 4592/TR 4839, vairuotojas V. V. (10t., b.l. 166)

Iš 1998-03-28 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. AD 6000845 kopijos matyti, kad A. M. A. E. transporto firmos automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas V. V., iš UAB „G.“ pagal sąskaitą-faktūrą Invoice 5993756 gabenamas krovinys į Graikijos firmą „Katepina EPE“ (10t., b.l. 168)

Duomenys apie 249468,68 Lt PVM permokos įgijimą apgaule dėl UAB „P.“ fiktyvių eksportų pagal 1998 metų liepos mėnesio eksporto deklaracijas

Nr. SR17100378, Nr. SR17100379 ir Nr. SR17100380

Iš 2003-06-30 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Revizijų skyriaus atliktos UAB „P.“ ūkinės-finansinės veiklos revizijos akto Nr. 07-02-13 matyti, kad buvo nustatyta, jog atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagą faktiškai UAB „P. pagal 1998-07-31 eksporto deklaracijas Nr. SR17100378, išrašant PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485925 398151 Lt sumoje, Nr. SR17100379, išrašant PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485926 605885,70 Lt sumoje, ir Nr. SR17100380, išrašant PVM sąskaitą-faktūrą serija LAA Nr. 9485927 467069,90 Lt sumoje, 1998 m. liepos mėn. prekių į įmonę „Ventor Trading S. A.“ neeksportavo. Prekių, nurodytų UAB „P.“ 1998-07-31 eksporto deklaracijoje Nr. 8SR17100378, įsigijimas įformintas iš UAB „P.“, o prekių, nurodytų UAB „P.“ 1998-07-31 eksporto deklaracijose Nr. 8SR17100379 ir Nr. 8SR17100380, įsigijimas įformintas iš UAB „G.“, R. L. individualios įmonės ir UAB „K.“, tačiau atsižvelgiant į bylos medžiagą UAB „P.“ dokumentuose nurodytų prekių iš minėtų bendrovių realiai neįsigijo (2t., b.l. 96-200; 3t., b.l. 1-200; 4t., b.l. 1-5).

Iš Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistės N. S. 2009-05-14 apklausos matyti, kad susipažinus su UAB „P.“ apskaitos dokumentais, PVM deklaracijomis, prašymais grąžinti PVM bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, mato, jog UAB „P.“ apskaitoje yra įtraukti šie 1998 m. liepos mėnesio prekių įsigijimo dokumentai : 1998-07-01 UAB „P.“ PVM sąskaita-faktūra GAC 8713526 dėl 53300 vnt. universalių mokyklinių kuprinių įsigijimo už 462270,90 Lt, tame tarpe 70515,90 Lt PVM; 1998-07-22 UAB „G.“ PVM sąskaita-faktūra GAB 0098768 dėl 4185 vnt. megztų moteriškų kostiumų už 119013,03 Lt ir 62370 vnt. mokyklinių kuprinių už 921429,43 Lt, viso prekių už 1040442,46 Lt įsigijimo, tame tarpe 158711,56 Lt PVM; 1998-07-01 UAB „K.“ PVM sąskaita-faktūra GAD 3364046 dėl megztų gaminių įsigijimo už 144377,13 Lt, tame tarpe 22023,63 Lt PVM. Viso šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių pirkimo PVM yra 251251,09 Lt.

Šių prekių, o taip pat 1998 m. birželio mėnesį iš R. L. IĮ pagal 1998-06-16 PVM sąskaitą faktūrą GAB 9907675 įsigytų prekių už 58073,70 Lt, tame tarpe 8858,70 Lt PVM, eksportas yra įformintas 1998-07-31 eksporto deklaracijomis Nr. 8SR17100378, Nr. 8SR17100379 ir Nr. 8SR17100380.

1998 m. birželio mėnesio UAB „P.“ PVM deklaracijos 25 eilutėje nurodyta 95657 Lt pirkimo PVM suma, tame tarpe ir 8858,70 Lt pirkimo PVM išskirto 1998-06-16 prekių įsigijimo iš R. L. įmonės PVM sąskaitoje faktūroje GAB 9907675.

1998-07-10 prašyme dėl PVM grąžinimo pagal 1998 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją nurodyta grąžintina iš biudžeto PVM suma 95846 Lt. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija šį prašymą patenkino tik dalinai, užskaitant 1468,39 Lt kelių mokesčio ir į įmonės sąskaitą grąžinant 88104 Lt PVM permokos. Tokiu būdu dėl pilnai negautos prašytos grąžinti PVM permokos sumos, prekių įsigijimo iš R. L. įmonės PVM sąskaitoje faktūroje GAB 9907675 išskirta PVM suma (8858,70 Lt) buvo grąžinta tik dalinai, tai yra 1468,39 Lt užskaitytas kelių mokestis už 1998 m. 06 mėnesį. Vėlesniuose UAB „P.“ prašymuose VMI dėl PVM grąžinimo nebuvo prašyta grąžinti likusios PVM permokos sumos, išskirtos R. L. IĮ PVM sąskaitoje-faktūroje GAB 9907675.

1998 m. liepos mėnesio UAB „P.“ PVM deklaracijos 25 eilutėje yra nurodyta pirkimo PVM suma 253641 Lt. Į šią sumą įtraukta aukščiau minėta 251251,09 Lt pirkimo PVM suma už iš UAB „P.“, UAB „G.“ ir UAB „K.“ 1998 m. liepos mėnesį įsigytas ir tą patį mėnesį eksportuotas prekes bei 2389,91 Lt pirkimo PVM suma už prekes, įsigytas iš UAB „Trojina“ P. S. Troja pagal 1998-06-25 PVM sąskaitą-faktūrą GAD 0441386, kurios buvo realizuotos Lietuvoje D. M. įmonei pagal 1998-08-03 PVM sąskaitą-faktūrą LAA 9485928.

Pagal UAB „P.“ 1998-08-14 prašymą dėl PVM grąžinimo pagal 1998 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją, valstybinė mokesčių inspekcija grąžino 253641 Lt PVM permoką, tame tarpe 4413,32 Lt užskaitė kelių mokesčio ir 249468 Lt grąžino į įmonės sąskaitą. Taigi į 253641 Lt PVM permokos sumą įeina 251251,09 Lt PVM suma, išskirta UAB „P.“, UAB „G.“ ir UAB „K.“ uždarajai akcinei bendrovei „P.“ 1998 m. liepos mėnesį išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, kuriose nurodytoms prekėms 1998 m. liepos mėnesį buvo 1998-07-31 eksporto deklaracijomis Nr. 8SR17100378, Nr. 8SR17100379 ir Nr. 8SR17100380 įformintas eksportas (5t., b.l. 176).

Iš 1998-08-12 Š. miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos UAB „P.“ 1998 m. liepos mėnesio PVM deklaracijos kopijos matyti, kad jos 32 eilutėje nurodyta priklausanti grąžinti iš biudžeto PVM suma 253882 Lt (2t., b.l. 60).

Iš 1998-08-14 Šiaulių miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto 1998-08-(diena nenurodyta) UAB „P.“ prašymo kopijos dėl PVM grąžinimo, matyti, kad nurodyta grąžintina iš valstybės biudžeto 253882 Lt PVM permoka ir prašoma iš jos užskaityti 4413,32 Lt kelių mokestį už 1998 m. liepos mėnesį, o likusią sumą 249468,68 Lt pervesti į S. Š. įmonės, tai yra UAB „P.“, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Snoras“ (2t., b.l. 61).

Iš 1998-08-19 Š. miesto mokesčių inspekcijos mokėjimo pavedimo Nr. 1570 kopijos matyti, kad į UAB „P.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Snoras“, buvo pervesta 249468,68 Lt, kaip grąžinama PVM permokos suma (2t., b.l. 62).

1) Duomenys apie fiktyvų eksportą pagal 1998-07-31 UAB „P.“ eksporto deklaraciją Nr. 8SR17100378

Iš 1998-07-01 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 8713526 kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ pardavė UAB „P.“ 53300 vnt. universalių mokyklinių kuprinių už 462270,90 Lt, tame tarpe 70515,90 Lt PVM (1t., b.l. 186).

Iš 1998-07-03 UAB „P.“ kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 15570150 kvito kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ gavo iš UAB „P.“ 48000 Lt už prekes pagal 1998-07-01 sąskaitą-faktūrą Nr. 8713526 (1t., b.l. 187).

Iš 1998-07-07 UAB „P.“ kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 22592960 kvito kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ gavo iš UAB „P.“ 45000 Lt už prekes pagal 1998-07-01 sąskaitą-faktūrą Nr. 8713526 (1t., b.l. 188).

Iš 1998-07-08 UAB „P.“ kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 22592961 kvito kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ gavo iš UAB „P.“ 48000 Lt už prekes pagal 1998-07-01 sąskaitą-faktūrą Nr. 8713526 (1t., b.l 188).

Iš 1998-07-13 UAB „P.“ kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 22592964 kvito kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ gavo iš UAB „P.“ 88000 Lt už prekes pagal 1998-07-01 sąskaitą-faktūrą Nr. 8713526 (1t., b.l. 189).

Iš 1998-07-14 UAB „P.“ kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 22592965 kvito kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ gavo iš UAB „P.“ 40000 Lt už prekes pagal 1998-07-01 sąskaitą-faktūrą Nr. 8713526 (1t., b.l. 189).

Iš 1998-07-15 UAB „P.“ kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 22592966 kvito kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ gavo iš UAB „P.“ 80000 Lt už prekes pagal 1998-07-01 sąskaitą-faktūrą Nr. 8713526 (1t., b.l. 190).

Iš 1998-07-16 UAB „P.“ kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 22592967 kvito kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ gavo iš UAB „P.“ 48000 Lt už prekes pagal 1998-07-01 sąskaitą-faktūrą Nr. 8713526 (1t., b.l. 190).

Iš 1998-07-13 UAB „P.“ kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 22592968 kvito kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ gavo iš UAB „P.“ 65270,90 Lt už prekes pagal 1998-07-01 sąskaitą-faktūrą Nr. 8713526 (1t., b.l .191).

Iš 1998-07-30 UAB „P.“ PVM sąskaitos-faktūros serija LAA Nr. 9485925 kopijos matyti, kad įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „P.“ parduoda įmonei Ventor Trading S. A. S. Sqvare, Suite 205 Nassan Bahamas, 53300 vnt. universalių mokyklinių kuprinių už 398151,00 Lt (1t., b.l. 192).

Iš 1998-07-31 tarptautinės sąskaitos-faktūros „Invoice“ Nr. 9485925 kopijos matyti, kad UAB „P.“ parduoda įmonei Ventor Trading S. A. prekių už 99537,75 JAV dolerių (2t., b.l. 1).

Iš 1998-07-31 UAB „P.“ eksporto deklaracijos Nr. 8SR17100378 kopijos matyti, kad UAB „P.“ siunčia 53300 vnt. (25733 kg) universalių mokyklinių kuprinių, kurių vertė 398151 Lt, gavėjui Bahamų įmonei Ventor Trading S. A., adresu Lenkija, Varšuva, Ordona 4A, nurodant, kad prekės siunčiamos transporto priemone MAZ (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas Z. L. (1t., b.l. 193-195, 198-199).

Iš 1998-07-31 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. AF 0043558 kopijos matyti, kad krovinį pagal sąskaitą-faktūrą invoice 9485925 siunčia UAB „P.“, krovinio gavėjas Bahamų įmonė Ventor Trading S. A., iškrovimo vieta Lenkija, Varšuva, krovinys gabenamas automobiliu MAZ (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. Z. (1t., b.l. 196).

2) Duomenys apie fiktyvų eksportą pagal 1998-07-31 UAB „P.“ eksporto deklaraciją Nr. 8SR17100379

Iš 1998-06-16 PVM sąskaitos-faktūros serija GAB Nr. 9907675 kopijos matyti, kad R. L. įmonė parduoda UAB „P.“ 8500 vnt. moteriškų kostiumų iš akrilano už 58073,70 Lt, tame tarpe 8858,70 Lt PVM (2t., b.l. 14).

Iš 1998-06-16 krovinio važtaraščio serija LJA Nr. 0903603 kopijos matyti, kad R. L. įmonė siunčia UAB „P.“ krovinį, tai yra 8500 megztų kostiumų iš akrilano (2t., b.l. 15).

Iš 1998-06-16 kasos pajamų orderio serija SAC Nr.01729334 kvito kopijos matyti, kad R. L. įmonė kaip apmokėjimą už prekes pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 9907675 gavo iš UAB „P.“ direktoriaus S. Š. 58073 Lt (2t., b.l. 16).

Iš 1998-07-01 PVM sąskaitos-faktūros serija GAD Nr. 3364046 kopijos matyti, kad UAB „K.“ parduoda uždarajai akcinei bendrovei „P.“ 2120 vnt. megztų moteriškų kostiumėlių, 2190 vnt. megztų moteriškų kostiumėlių, 550 vnt. vyriškų megztinių, 520 vnt. moteriškų megztinių, viso prekių už 144377,13 Lt, tame tarpe 22023,63 Lt PVM (2t., b.l. 17).

Iš 1998-08-10 UAB „K.“ kasos pajamų orderio SAA 15534280 kvito kopijos matyti, kad UAB „K.“ gavo iš UAB „P.“ direktoriaus S. Š. 144377,13 Lt (2t., b.l. 18).

Iš 1998-07-30 PVM sąskaitos-faktūros serija LAA Nr.9485926 kopijos matyti, kad UAB „P.“ parduoda Bahamų įmonei Ventor Trading S. A. 47670 vnt. mokyklinių kuprinių už 605885,70 Lt (2t., b.l. 19).

Iš 1998-07-31 tarptautinės sąskaitos-faktūros “Invoice“ Nr. 9485926 kopijos matyti, kad UAB „P.“ parduoda Bahamų įmonei Ventor trading 47670 vnt. mokyklinių kuprinių už 151471,42 JAV dolerių (2t., b.l. 24).

Iš 1998-07-31 UAB „P.“ eksporto deklaracijos Nr. 8SR17100379 kopijos matyti, kad UAB „P.“ siunčia 47670 vnt. mokyklinių kuprinių, kurių vertė 605886 Lt, gavėjui Bahamų įmonei Ventor Trading S. A., adresu Lenkija, Varšuva, Ordona 4A, nurodant, kad prekės siunčiamos transporto priemone KAMAZ (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas G. G. (2t., b.l. 22, 25-26, 36-37).

Iš 1998-07-31 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. AF 0043559 kopijos matyti, kad krovinį pagal sąskaitą-faktūrą invoice 9485926 siunčia UAB „P.“, krovinio gavėjas Bahamų įmonė Ventor Trading S. A., iškrovimo vieta Lenkija, Varšuva, krovinys gabenamas automobiliu KAMAZ (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. G. (2t., b.l. 23).

3) Duomenys apie fiktyvų eksportą pagal 1998-07-31 UAB „P.“ eksporto deklaraciją Nr. 8SR17100380

Iš 1998-07-30 PVM sąskaitos-faktūros serija LAA Nr. 9485927 kopijos matyti, kad UAB „P.“ parduoda Bahamų įmonei Ventor Trading S. A. 14700 vnt. mokyklinių kuprinių už 186837,00 Lt, 8495 vnt. moteriškų megztų kostiumėlių už 215773,00 Lt, 8500 vnt. moteriškų kostiumų iš akrilano už 51000,00 Lt, 550 vnt. moteriškų megztinių už 7001,50 Lt ir 520 vnt. moteriškų megztinių už 6458,40 Lt, viso prekių už 467069,90 Lt (2t., b.l. 38).

Iš 1998-07-31 tarptautinės sąskaitos-faktūros “Invoice“ Nr. 9485927 kopijos matyti, kad UAB „P.“ parduoda įmonei Ventor trading prekių už 116767,47 JAV dolerių (2t., b.l. 43).

Iš 1998-07-31 UAB „P.“ eksporto deklaracijos Nr. 8SR17100380 kopijos matyti, kad UAB „P.“ siunčia 14700 vnt. mokyklinių kuprinių, kurių vertė 186837 Lt gavėjui Bahamų įmonei Ventor Trading S. A., adresu ZAO „Avtoreit“ terminalas Serebriakova 14B, Maskva, nurodant, kad prekės siunčiamos transporto priemone ZKE (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas A. S. (2t., b.l. 41-42,45-47, 54).

Iš 1998-07-31 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. AD 6012405 kopijos matyti, kad krovinį pagal sąskaitą-faktūrą invoice 9485927 siunčia UAB „P.“, o krovinio gavėjas Bahamų įmonė Ventor Trading S. A., iškrovimo vieta Rusija, Maskva, krovinys gabenamas automobiliu ZKE (duomenys neskelbtini)LH 210, kurios vairuotojas A. S.. (2t., b.l. 44).

Iš 2002-03-13 parodymo atpažinti protokolo matyti, kad metu A. S. iš fotonuotraukų atpažino S. Š., kaip asmenį, kuriam išrašė PVM sąskaitą-faktūrą TZA 719060 bei kasos pajamų orderį SAA 8709356, ir kuris šiuose dokumentuose pasirašė kaip UAB „P.“ direktorius S. Š. bei sumokėjo pinigus (1t., b.l. 182-185).

Iš 2002-11-26 LKPB Kriminalistinių tyrimų centro centrinės kriminalistinės laboratorijos dokumentų tyrimų skyriaus ekspertizės akto Nr. 6975 kopijos matyti, jog buvo nustatyta :

1. Parašą, esantį pateiktos tyrimui muitinės eksporto deklaracijos 8SR17100380, 1-o egzemplioriaus grafos Nr. 54 eilutėje „Deklaranto atstovo pavadinimas (vardas, pavardė) ir parašas :“, pasirašytą S. Š. vardu, pasirašė S. Š.;

2. Atsakyti į ekspertui pateiktą klausimą, ar pateiktos tyrimui muitinės eksporto deklaracijos 8SR17100380, I-o egzemplioriaus grafose „Išsiuntimo eksporto įstaiga“, „Išvykimo įstaiga“ bei „Išsiuntimo/Eksporto įstaigos tikrinimas“ esantys trys muitinės antspaudo „C 009 C“ atspaudai yra atlikti antspaudu, kurio atspaudų pavyzdžiai yra pateikti lyginamajam tyrimui, nėra galimybės.

3. Rankraštinius įrašus, esančius pateiktos tyrimui muitinės eksporto deklaracijos 8SR17100380, 1-o egzemplioriaus grafose „Išsiuntimo eksporto įstaiga“, „Išvykimo įstaiga“ bei „Išsiuntimo/Eksporto įstaigos tikrinimas“, parašė E. D..

4. Parašus, esančius pateiktos tyrimui muitinės eksporto deklaracijos 8SR17100380, 1-o egzemplioriaus grafose „Išsiuntimo eksporto įstaiga“, „Išvykimo įstaiga“ bei „Išsiuntimo/Eksporto įstaigos tikrinimas“, pasirašė E. D..

5. Atsakyti į ekspertui pateiktą klausimą, ar pateikto tyrimui muitinės eksporto deklaracijos 8SR17100380, 5-o egzemplioriaus grafoje „Paskirties įstaigos tikrinimas(Tranzitas)“ esančius rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė A. J., ar kitas asmuo, nėra galimybės.

6. Pateiktoje tyrimui muitinės eksporto deklaracijos 8SR17100380, 5-o egzemplioriaus grafoje Nr.l „Paskirties įstaigos tikrinimas(tranzitas)“ esantis muitinės antspaudo „B 664 B“ atspaudas, tikriausiai, yra atliktas muitinės antspaudu „B 664 B“, kurio lyginamieji atspaudai yra pateikti tyrimui. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, kadangi tiriamasis ir lyginamieji antspaudo „B 664 B“ atspaudai skiriasi pagal savo atlikimo laikotarpį (tiriamieji 1997 m.) ir nėra galimybės įvertinti dalies individualiųjų požymių esančių tiriamuosiuose atspauduose, kurie neatsispindi lyginamuosiuose dėl klišės eksploatacinio nusidėvėjimo.

7. Parašus, esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose : CMR važtaraščio Nr. AD 6012405 grafoje Nr.23 ir muitinės eksporto deklaracijos 8SR17100380, 1-o egzemplioriaus grafoje Nr.50 „Vykdytojas“, pasirašytus S. vardu, tikriausiai pasirašė ne A. S., o kitas asmuo (2t., b.l. 81-84).

Iš 2008-06-10 nutarimo matyti, kad E. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl padėjimo sukčiauti, apgaule užvaldant LR biudžeto lėšas, dokumentų klastojimo vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 p. buvo nutrauktas (5t., b.l. 81-82).

Iš Alytaus teritorinės muitinės Raigardo posto išvežamų krovinių registracijos žurnalo kopijų matyti, kad jame yra įrašas, jog 1998-08-02 16.50-16.55 val. atliktas muitinis įforminimas kroviniui, kurio eksporto deklaracijos numeris 8SR17100380 (2t., b.l. 55-56).

Duomenys apie 52546 Lt PVM permokos įgijimą apgaule dėl UAB „G.“ fiktyvaus

eksporto pagal 1998 metų gegužės mėnesioeksporto deklaraciją Nr. 8SR24100078

Iš 2003-02-17 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Revizijų skyriaus UAB „G.“ ūkinės finansinės-veiklos revizijos akto Nr. 07-02-15 kopijos matyti, jog nustatyta, kad atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagą faktiškai (realiai) UAB „G.“ pagal 1998-05-22 eksporto deklaraciją Nr. 8SR24100078 į Ukrainą Šargorodskij D. S., adresu (duomenys neskelbtini), Ukraina, 9200 vnt. dirbtinės odos mokyklinių kuprinių, 3250 vnt. moteriškų megztinių, 2860 vnt. vyriškų megztinių, 2570 vnt. megztų kostiumėlių moterims, 3500 m gumos 40-38, 12000 m gumos 35-38, 10000 m gumos 09-38, 98500 m elastinės juostelės 1 cm, 1998-05-20 išrašant PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635718 ir nurodant eksportuojamų prekių vertę sumoje 291921,50 Lt, neeksportavo. Prekių, nurodytų UAB „G.“ 1998-05-22 eksporto deklaracijoje Nr. 8SR24100078, įsigijimas pateisintas prekių įsigijimo iš D ir S. B. įmonės, UAB „Ka.“, UAB „G.“ ir UAB „G.“ gamybos dokumentais, tačiau atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagą faktiškai (realiai) UAB „G.“ dokumentuose nurodytų prekių neįgijo, UAB „G.“ „įkurtame“ mezgimo-siuvimo padalinyje įdarbinti asmenys faktiškai (realiai) mezgėsi sau, o UAB „G.“ faktiškai (realiai) mezgimo-siuvimo gamyba nebuvo vykdoma (8t., b.l. 6-197 (197); 9t., b.l. 1-180).

Iš UAB „Ka.“ 1998-05-15 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 1369139 kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ 14560 vnt. dirbtinos odos mokyklinių tašių už 214416,38 Lt, tame tarpe 32707,58 Lt PVM (10t., b.l. 33).

Iš UAB „Ka.“ 1998-06-25 kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 11842363 kvito kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ gavo iš UAB „G.“ 71472,12 Lt, kaip dalinį apmokėjimą už prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą GAC Nr. 1369139 (10t., b.l. 56).

Iš UAB „Ka.“ 1998-06-26 kasos pajamų orderio serija SAA Nr. 11842364 kvito kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ gavo iš UAB „G.“ 72452,26 Lt, kaip dalinį apmokėjimą už prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą GAC Nr. 1369139 (10t., b.l. 57).

Iš UAB „Ka.“ 1998-06-27 kasos pajamų orderio serijas SAA Nr. 11842365 kvito kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ gavo iš UAB „G.“ 70492,00 Lt, kaip apmokėjimą už prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą GAC Nr.1369139 (10t., b.l. 58).

Iš UAB „Ka.“ 1998-05-18 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 1369140 kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ 10920 vnt. dirbtinos odos mokyklinių tašių už 160812,28 Lt, tame tarpe 24530,68 Lt PVM (10t., b.l. 34).

Iš UAB „Ka.“ 1998-05-19 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 1369143 kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ 8672,08 kg putliųjų akrilo verpalų už 152688,94 Lt, tame tarpe 23291,53 Lt PVM (10t., b.l. 29).

Iš 1998-05-19 UAB „Ka.“ krovinio važtaraščio serija LJA Nr. 0579092 kopijos matyti, kad siuntėjas UAB „Ka.“ automobiliu KAMAZ v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. R., siunčia gavėjui UAB „G.“ (iškrovimo vieta – Ginkūnų sandėlys, Š.) 670 dėžių (8672,08kg.) putliųjų akrilo verpalų (10t., b.l. 30).

Iš UAB „Ka.“ 1998-05-20 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 1369141 kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ 13520 vnt. dirbtinos odos mokyklinių tašių už 199100,92 Lt, tame tarpe 30371,32 Lt PVM (10t., b.l. 35).

Iš 1998-05-22 UAB „Ka.“ krovinio važtaraščio serija LJA Nr.0579093 kopijos matyti, kad siuntėjas UAB „Ka.“ automobiliu MAZ v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. S., siunčia gavėjui UAB „G.“ (iškrovimo vieta Ginkūnų sandėlys, Š.) 39000 vnt. (15600 kg) dirbtinos odos mokyklinių tašių (10t., b.l. 36).

Iš 2009-09-29 Š. AVPK NTB ENTS pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilis KAMAZ, v/n (duomenys neskelbtini), yra autocisterna, priklausiusi UAB „Autobastionas“, automobilis MAZ, v/n (duomenys neskelbtini), yra krovininė platforma, priklausiusi UAB „Š. melioracija“, ir jie fiziškai negalėjo būti naudojami nurodyto krovinio gabenimui. Be to, dokumentuose nurodyti vairuotojai A. R., Z. K. ir R. S. niekada nedirbo UAB „Ka.“ ir UAB „G.“ (12t., b.l. 25).

Iš D. ir S. B. įmonės 1998-05-04 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 1238433 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 512,34 kg PAN verpalų už 8504,84 Lt, tame tarpe 1297,35 Lt PVM (10t., b.l. 27).

Iš D. ir S. B. įmonės 1998-05-07 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 1238434 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 237,8 kg PAN verpalų už 3947,48 Lt, tame tarpe 602,16 Lt PVM (10t., b.l. 28).

Iš UAB „G.“ 1998-05-18 PVM sąskaitos-faktūros serija GAB Nr. 3746704 kopijos matyti, kad UAB „G.“ parduoda UAB „G.“ 3500 m gumos „40-38“, 98500 m 1 cm elastinės juostelės, 10000 m gumos „09-38“, 12000 . gumos „35-38“, 26500 m. juostelės „09“, 40000 m virvutės „06“, viso prekių už 9011,42 Lt, tame tarpe 1374,62 Lt PVM (10t., b.l. 31).

Iš UAB „G.“ 1998-05-18 prekių gabenimo važtaraščio serija LAA Nr. 0558382 kopijos matyti, kad UAB „G.“, automobiliu MB 709, v/n (duomenys neskelbtini) siunčia krovinį UAB „G.“, iškrovimo adresu Ginkūnai, UAB „G.“ sandėlys (10t., b.l. 32).

Iš UAB „G.“ 1998-05-20 PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr.3635718 kopijos matyti, kad UAB „G.“ parduoda Ukrainos privačiam verslininkui D. S. Š. 9200 vnt. dirbtinės odos mokyklinių tašių, 3250 vnt. moteriškų megztinių, 2680 vnt. vyriškų megztinių, 2570 vnt. moteriškų kostiumų, 3500 m gumos „40-38“, 12000 m gumos „35-38“, 10000 m gumos „09-38“, 98500 m 1 cm elastinės juostelės, 26500 m juostelės „09“, 40000 m virvutės „06“, viso prekių už 291921,50 Lt (10t., b.l. 23).

Iš 1998-05-20 tarptautinės sąskaitos-faktūros Invoice Nr.3635718 kopijos matyti, kad UAB „G.“ eksportuoja privačiam Ukrainos verslininkui D. S. Š. prekių už 72980,38 JAV dolerių (10t., b.l. 73).

Iš UAB „G.“ 1998-05-22 eksporto deklaracijos Nr. 8SR24100078 kopijos matyti, kad UAB „G.“ eksportuoja sąskaitoje-faktūroje invoice Nr. 365718 nurodytas prekes Ukrainos privačiam verslininkui D. S. Š.. Krovinį gabenanti transporto priemonė nurodyta KAMAZ v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama Ivan I. P. (10t., b.l. 20-22, 66-67).

Iš 1998-05-21 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. AD 6000844 kopijos matyti, kad krovinio, nurodyto sąskaitoje-faktūroje invoice 365718 iškrovimo vieta Charkov, Ukraina, krovinio gavėjas D. S. Š., transporto priemonė KAMAZ v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama Ivan I. P. (10t., b.l. 68).

Iš 1998-06-05 Š. miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos UAB „G.“ 1998 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijos kopijos matyti, kad 32 eilutėje nurodyta priklausanti grąžinti iš biudžeto PVM suma 72318 Lt (10t., b.l. 199).

Iš 1998-06-11 Š. miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto patikslinto 1998-06-09 UAB „G.“ prašymo kopijos matyti, kad dėl PVM grąžinimo, kuriame nurodyta grąžintina PVM suma 75593 Lt (72318 Lt suma už 1998 m. gegužės mėnesį), tame tarpe 52546 Lt už 1998 m. gegužės mėnesio prekių ir paslaugų eksportą, ir prašoma užskaityti 5881 Lt kelių mokestį ir 1681 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį už 1998 m. kovo mėnesį, 14 Lt 20 % nuomos iš fizinių asmenų pajamų mokestį, o 52546 Lt sumą grąžinti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke (10t., b.l. 60).

Iš 1998-06-19 Š. miesto valstybinės mokesčių inspekcijos mokėjimo pavedimo Nr. 1177 kopijos matyti, kad į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Š. filiale, buvo pervesta 52546,00 Lt, kaip grąžinama PVM permokos suma pagal 1998-06-11 prašymą (10t., b.l. 62).

Duomenys apie padėjimą apgaule įgyti 155200 Lt PVM permoką, susidariusią dėl UAB „G.“ fiktyvaus eksporto pagal 1998 metų birželio mėnesio

eksporto deklaraciją Nr. 8SR24100095

2003-02-17 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Revizijų skyriaus UAB „G.“ ūkinės finansinės-veiklos revizijos akto Nr. 07-02-15 kopijos matyti, jog nustatyta, kad atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagą faktiškai (realiai) UAB „G.“ pagal 1998-06-30 eksporto deklaraciją Nr. 8SR17100095 į Rusijos įmonę UAB „Aljans“, adresu Južnij Projezd 10, Aleksandrovas, Vladimiro sr., Rusija, 73360 vnt. dirbtinos odos rankinių, 1624 vnt. ansamblių moterims, 810 vnt. moteriškų megztinių, 850 vnt. vyriškų megztinių, 1914 vnt. megztų kostiumėlių moterims, 1998-06-29 išrašant PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 3635723 ir nurodant eksportuojamų prekių vertę sumoje viso prekių už 1038010,54 Lt, neeksportavo. Faktiškai (realiai) pagal minėtą deklaraciją buvo eksportuota tik 109 vnt. moteriškų megztinių už 1774,52 Rusijos rublių arba 1149,88 Lt. Prekių, nurodytų UAB „G.“ 1998-06-30 eksporto deklaracijoje Nr.8SR17100095, įsigijimas pateisintas prekių įsigijimo iš D ir S. B. įmonės, UAB „Ka.“, UAB „G.“ gamybos dokumentais, tačiau atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagą faktiškai (realiai) UAB „G.“ dokumentuose nurodytų prekių neįgijo, trikotažo gaminiai materialinių vertybių kiekinės-suminės apskaitos registre neapskaityti (8t., b.l. 6-197; 9t., b.l. 1-180 (17-27)).

Iš UAB „Ka.“ 1998-06-02 PVM sąskaitos-faktūros LAB Nr. 6522019 kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ 6204,50 kg verpalų už 108416,69 Lt, tame tarpe 16538,14 Lt PVM (10t., b.l. 105).

Iš 1998-06-02 UAB „Ka.“ krovinio važtaraščio serija LJA Nr. 0579113 kopijos matyti, kad siuntėjas UAB „Ka.“ automobiliu KAMAZ v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. R., siunčia gavėjui UAB „G.“ (iškrovimo vieta – Ginkūnų sandėlys, Šiauliai) 6204,5 kg putliųjų verpalų (10t., b.l. 106).

Iš UAB „Ka.“ 1998-06-08 PVM sąskaitos-faktūros serija LAB Nr. 6522022 kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ 35075 vnt. dirbtinos odos mokyklinių tašių už 515700,71 Lt, tame tarpe 78666,21 Lt PVM (10t., b.l. 80).

Iš 1998-06-16 UAB „Ka.“ krovinio važtaraščio serija LJA Nr.0579118 kopijos matyti, kad siuntėjas UAB „Ka.“, automobiliu KAMAZ v/n (duomenys neskelbtini) TA-401, vairuojamu Z. K., siunčia gavėjui UAB „G.“ (iškrovimo vieta – Ginkūnų sandėlys, Š.) 35075 vnt. (18300 kg) dirbtinos odos tašių (10t., b.l. 81).

Iš UAB „Ka.“ 1998-06-18 PVM sąskaitos-faktūros serija LAB Nr. 6522029 kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ 35075 vnt. dirbtinos odos mokyklinių tašių už 515700,71 Lt, tame tarpe 78666,21 Lt PVM (10t., b.l. 82).

Iš 1998-06-17 UAB „Ka.“ krovinio važtaraščio serija LJA Nr. 0579119 kopijos matyti, kad siuntėjas UAB „Ka.“, automobiliu KAMAZ v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu Z. K., siunčia gavėjui UAB „G.“ (iškrovimo vieta – Ginkūnų sandėlys, Š.) 35075 vnt. (18300 kg) dirbtinos odos tašių (10t., b.l. 83).

Iš UAB „Ka.“ 1998-06-22 PVM sąskaitos-faktūros serija LAB Nr. 6522031 kopijos matyti, kad UAB „Ka.“ parduoda UAB „G.“ 28563 vnt. dirbtinos odos mokyklinių tašių už 419956,07 Lt, tame tarpe 64061,09 Lt PVM (10t., b.l. 103).

Iš 1998-06-18 UAB „Ka.“ krovinio važtaraščio serija LJA Nr.0579120 kopijos matyti, kad siuntėjas UAB „Ka.“, automobiliu KAMAZ v/n (duomenys neskelbtini) TA-401, vairuojamu Z. K., siunčia gavėjui UAB „G.“ (iškrovimo vieta – Ginkūnų sandėlys, Š.) 28563 vnt. (14880 kg) dirbtinos odos tašių (10t., b.l. 104).

Iš 1998-06-26 D. ir S. B. įmonės PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 1238436 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 584,18 kg PAN verpalų už 9884,33 Lt, tame tarpe 1507,78 Lt PVM (10t., b.l. 107).

Iš 1998-06-27 D. ir S. B. įmonės PVM sąskaitos-faktūros serija GAC Nr. 1238437 kopijos matyti, kad D. ir S. B. įmonė parduoda UAB „G.“ 532,45 kg PAN verpalų už 9009,05 Lt, tame tarpe 1374,26Lt PVM (10t., b.l. 107).

Iš UAB „G.“ 1998-06-29 PVM sąskaitos-faktūros GAC Nr.3635723 kopijos matyti, kad UAB „G.“ parduoda Rusijos įmonei UAB „ALJANS“, esančiai (duomenys neskelbtini), 850 vnt. (706 kg) vyriškų megztinių už 9809 Lt, 810 vnt. (531 kg) moteriškų megztinių už 8561,70 Lt, 1914 vnt. (2929 kg) moteriškų kostiumų už 47467,20 Lt, 1624 vnt. (2355 kg) moteriškų ansamblių už 39966,64 Lt, 36680 (komplekte – 2 vnt.) (40350 kg) mokyklinių tašių (rankinių) iš poliv. audinio už 932206 Lt, viso prekių už 1038010,54 Lt (10t., b.l. 78).

Iš UAB „G.“ 1998-06-30 eksporto deklaracijos Nr. 8SR24100095 kopijos matyti, kad UAB „G.“ eksportuoja 1998-06-29 sąskaitoje-faktūroje invoice Nr. 3635723 nurodytas prekes į Rusijos įmonę UAB „Aljans“, krovinį gabenant geležinkeliu (10t., b.l. 75-77).

Iš Geležinkelio siuntos Nr. 24104303 važtaraščio kopijos matyti, kad, kad į Ukrainos įmonę „Aljans“, pirkėjui RAB „METRON“ gabenamos prekės, nurodytos UAB „G.“ tarptautinėje sąskaitoje-faktūroje invoice Nr. 3635723, kurių svoris 47101,1 kg (10t., b.l. 790).

Iš 1999-11-19 Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro rašto matyti, kad Rusijos kompanija „Metron“, registruota 1998-10-29, reg. Nr. 1361, adresas 601600, Aleksandrov, Gagarino 19-215. Kompanijos direktorius yra R. S. G., steigėjas J. V. B.. Pasak V. J., Rusijos kompanija sudarė sutartį su UAB „G.“ (10t., b.l. 84-85).

Prie 1999-11-19 Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro rašto pridėta iš Rusijos Federacijos gauta medžiaga :

Žemesnės instancijos teismas

– 1999-10-19 V. J. paaiškinimas, kuriame pastarasis paaiškino, kad 1998 m. kovo mėnesį įregistravo OOO „Metron“, kurios pagrindinė veikla buvo numatyta trikotažo gaminių gamyba. 1998 m. pavasarį UAB „Aljans“ sandėlyje, kuriame jis dirba, į jį kreipėsi vyriškis, prisistatęs Lietuvos piliečiu A. S., kuris papasakojo, kad nori surasti verslo partnerį Rusijoje, kad vykdyti trikotažo gaminių gamybą. V. J. sudomino toks A. S. pasiūlymas ir jie susitarė, kad artimiausiu metu V. J. įregistruos įmonę ir suras cechą, kuriame galima bus gaminti trikotažo gaminius, o UAB „G.“, atstovaujama A. S., tieks trikotažo gaminių pusfabrikačius. Tokiu būdu V. J. įregistravo OOO „Metron“, adresu Aleksandrovo miestas, Gagarino 19-215. 1998-06-26 atvykęs A. S. pasakė, kad pirmas sandoris bus trikotažo gaminiai, siunčiami pardavimui Rusijoje. Jis pasakė, kad krovinys bus atsiųstas į OOO „Metron“, po to jo Rusijos partneriai prekes pasiims, realizuos, o pinigus perves į OOO „Metron“, po to juos reikės pervesti į UAB „G.“. Tam buvo sudarytas 1998-06-26 kontraktas. 1998 m. birželio mėnesį į Aleksandrovo miestą atvyko geležinkelio vagonas su prekėmis, pagal sąskaitą faktūrą 3635723 (geležinkelio važtaraštis 083797). Atidarius vagoną buvo nustatyta, kad trūksta prekių. Į UAB „G.“ buvo išsiųstas laiškas su pretenzija, į kurį buvo gauta nauja sąskaita faktūra 3635723A. Dėl to buvo surašyti kontrakto papildymai Nr. 1 ir Nr. 2. Dėl išlaidų, susijusių su prekių saugojimu, pinigai UAB „G.“ nebuvo mokami. Daugiau sandorių tarp UAB „G.“ ir OOO „Metron“ nebuvo (10t., b.l. 86-87).

Iš 1998-07-08 vagono atidarymo akto (rusų k.) kopijos matyti, kad UAB „Aljans“ teritorijoje atidarius vagoną Nr. 26075697, kurio geležinkelio važtaraštis Nr. 083797 (vagono būklė gera, durys uždarytos, užplombuotos nepažeistomis UAB „G.“ plombomis, liukai uždaryti iš vidinės pusės, grindys patenkinamos būklės) buvo rasta 109 vnt. megztų gaminių. (10t., b.l .93)

Iš 1998-07-20 sąskaitos-faktūros 3635723A (rusų k.) kopijos matyti, kad UAB „G.“ krovinio gavėjui UAB „Aljans“ (dėl RAB „Metron“) parduoda 109 vnt. trikotažo gaminių už 1774,52 Rusijos rublius (10t., b.l. 100).

Iš Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pateiktų duomenų matyti, kad 1998-07-03 užfiksuotas UAB „G.“ 47102 kg krovinio (trikotažo gaminių, rankinių), siunčiamo Rusijos įmonei UAB „Aljans“, pervežimas geležinkelio transportu (12t., b.l. 75-81).

Iš 1998-10-05 OOO „Metron“ kasos išlaidų orderio Nr. 1076 kopijos matyti, kad UAB „G.“, atstovaujama N. J., kaip apmokėjimą už prekes pagal 1998-06-26 kontraktą Nr. 15-698 gavo iš RAB „Metron“ 154000 JAV dolerių (10t., b.l. 130).

Iš 1998-10-06 grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos Respubliką deklaracijos Nr. 8VG11400022 kopijos matyti, kad UAB „G.“ iš RAB „Metron“ importuoja 154000 JAV dolerių. (10t.,b.l. 129)

Iš 1998-07-13 Š. miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos UAB „G.“ 1998 m. birželio mėnesio PVM deklaracijos kopijos matyti, kad 32 eilutėje nurodyta priklausanti grąžinti iš biudžeto PVM suma 157757 Lt (10t., b.l. 200).

Iš 1998-07-13 Š. miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto 1998-07-13 UAB „G.“ prašymo kopijos dėl PVM grąžinimo, kuriame nurodyta grąžintina PVM suma 173039 Lt (157757 Lt suma už 1998 m. birželio mėnesį), tame tarpe 157757 Lt už 1998 m. birželio mėnesio prekių ir paslaugų eksportą, ir prašoma užskaityti 7653 Lt kelių mokestį, 2239 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį, 7852 Lt mokestį už 1998 m. birželio mėnesį, o 155200 Lt sumą grąžinti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Šiaulių skyriuje (10t., b.l. 131).

Iš 1998-07-17 Š. miesto valstybinės mokesčių inspekcijos mokėjimo pavedimo Nr. 1334 kopijos matyti, kad į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ūkio banke Šiaulių filiale, buvo pervesta 155200,00 Lt, kaip grąžinama PVM permokos suma pagal 1998-07-13 prašymą (10t., b.l. 132).

Taip pat kaltinamiesiems I. S. ir M. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodomos ir kitais bylos duomenimis :

Iš 2001-12-29 Š. miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl žinomai suklastotų užsienio valstybės įmonių, tame tarpe „Katepina ?P? Katerina GmbH“, ribotos atsakomybės bendrovės „KORS“, individualaus verslininko D. S. Š., antspaudų (spaudų) pagaminimo vykdant A. S. užsakymą ir jų realizavimo A. S. (12t., b.l. 68-74).

Iš 2001-05-14 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl antspaudų suklastojimo (1t., b.l. 165-167). Iš D. B. 2002-09-30 liudytojo apklausos protokolo kopijos matyti, kad jis paaiškino, jog 1997-1998 metais V. V. užsakymu pagamino „Ventor Trading S. A.“ ir kitų įmonių spaudus (1t., b.l. 159-162).

Iš 2009-03-18 ir 2009-04-09 nutarimų matyti, kad D. J. atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai, susiję su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis dėl valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule, vykdant fiktyvius eksportus UAB „P.“ bei UAB „G.“ vardu ir susigrąžinant realiai nesumokėto PVM permokas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. buvo nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (12t., b.l. 117-143, t.5, 60-62).

Iš 2009-03-18 ir 2009-04-09 nutarimų matyti, kad R. S. atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai, susiję su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis dėl valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule, vykdant fiktyvius eksportus UAB „P.“ bei UAB „G.“ vardu ir susigrąžinant realiai nesumokėto PVM permokas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. buvo nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (12t., b.l. 91-116, t.5, 60-62).

Iš 2009-03-18 nutarimo matyti, kad S. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, susijęs su jam inkriminuotomis nusikalstamomis dėl valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule, vykdant fiktyvius eksportus UAB „P.“ vardu ir susigrąžinant realiai nesumokėto PVM permokas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (5t., b.l. 144-170).

Iš 2009-04-14 nutarimo baudžiamojoje byloje Nr.06-1-10020-05 (dėl nusikalstamų veikų, padarytų vykdant fiktyvius eksportus UAB „G.“ vardu ir susigrąžinant realiai nesumokėto PVM permokas) L. R. pripažinta įtariamąja dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. 2 d. ir 300 str. 2 d., padarymo ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu atskirtas (12t., b.l. 54-59).

Iš 2009-07-20 nutarimo matyti, kad A. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl padėjimo sukčiauti, apgaule užvaldant LR biudžeto lėšas, kyšininkavimo, dokumentų klastojimo vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 p. buvo nutrauktas (12t., b.l. 1-15).

Iš 2009-08-20 nutarimo matyti, kad A. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, apgaule užvaldant LR biudžeto lėšas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (6t., b.l. 32-35).

Iš 2008-06-10 nutarimo matyti, kad E. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl padėjimo sukčiauti, apgaule užvaldant LR biudžeto lėšas, dokumentų klastojimo vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 p. buvo nutrauktas (5t., b.l. 81-82).

Iš 2009-07-20 nutarimo matyti, kad K. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl padėjimo sukčiauti, apgaule užvaldant LR biudžeto lėšas, kyšininkavimo, dokumentų klastojimo vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 p. buvo nutrauktas (12t., b.l. 1-15).

Iš 2009-03-17 nutarimo matyti R. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti, apgaule užvaldant LR biudžeto lėšas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (5t., b.l. 89-90).

Motyvuojamoji dalis

I. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad įrodyta kaltinamosios I. S. kaltė, dalyvaujant R. S. suburto nusikalstamo susivienijimo nusikalstamoje veikloje, įvykdžius sukčiavimą stambiu mastu, siekiant neteisėtai užvaldyti dideles valstybės biudžeto lėšas, t.y. :

– 1998 m. kovo-balandžio mėn. laikotarpiu kartu su bendrininkais apgaule įgijus 69309 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų,

– 1998 m. liepos-rugpjūčio mėn. laikotarpiu kartu su bendrininkais apgaule įgijus 249468,68 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas remiasi teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau išdėstytais įrodymais - kaltinamosios I. S. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pagarsintais I. S. parodymais; liudytojų : S. Š., R. U., R. Č., V. Č., R. Z., A. Z., A. G., V. V., R. L., A. L., V. J., S. B., A. G., A. M., F. P. S., N. J., P. A., I. A., L. K. (G.), R. M., I. K., E. D., G. S., A. J., A. T., J. T., R. A. (L.), D. L., R. G., R. Ž., S. I., A. S., G. G., A. G., D. B., A. L., Ž. J. teisme duotais parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pagarsintais liudytojų, bei įtariamųjų, kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pagarsintais V. V. ir N. J. parodymais, byloje pateiktomis kopijomis : PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių, krovinių važtaraščių, tarptautinių krovinių transportavimo važaraščių CMR, prekių eksporto deklaracijų, tarptautinių sąskaitų-faktūrų Invoice, UAB „P.“ ir UAB „G.“ VMI pateiktų PVM deklaracijų, UAB „P.“ ir UAB „G.“ prašymų dėl PVM grąžinimo, mokėjimo pavedimų, revizijos akto, rašysenos ekspertizės akto, parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo, muitinės posto išvežamų krovinių registracijos žurnalo, kopijomis; Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktais duomenimis, Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto bazės duomenimis, Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pateiktais duomenimis, bei kitais ištirtais raštiniais įrodymais. Aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad I. S. kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. S., A. S., D. J., V. V. ir N. J., padedant kitiems nusikalstamam susivienijimui nepriskiriamiems asmenims, padarė tęstinį sunkų nusikaltimą – sukčiavimą, apgaule, pasinaudojant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis dėl PVM grąžinimo po prekių išvežimo į užsienį, įgijus dideles valstybės biudžeto lėšas – realiai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio sumas.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 12 str. 1 d. nustatė, kad PVM už prekes ir paslaugas apskaičiuojamas, pardavėjui išrašius pirkėjui PVM sąskaitą – faktūrą. Pagrindu įmonei apskaičiuoti PVM yra pardavėjo pateikta PVM sąskaita – faktūra ir būtent joje išskirtas PVM. Taigi, sukčiavimas I. S. vykdytos veikos atveju pasireiškė tuo, kad ji:

- UAB „P.“ vardu I. S. suklastojo 1998-03-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAB Nr. 2288242 – savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino jose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-03-27 UAB „P.“ pardavė UAB „G.“ moteriškų rankinių, rankinių – kuprinių, viso prekių už 192885,75 Lt, o A. S., šią suklastotą UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą patvirtindamas savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu ir jų bei fiktyvių UAB „G.“ gamybos dokumentų pagrindu suklastodamas UAB „G.“ PVM sąskaitą faktūrą, vykdė fiktyvų realiai neegzistuojančių didelio kiekio prekių eksportą į Ukrainos įmonę OOO „KORS“. Taigi, I. S. suklastota PVM sąskaita – faktūra buvo sukurta fikcija neva UAB „P.“ pardavė PVM apmokestintas prekes UAB „G.”, o ši bendrovė jas perpardavė. Tokiu būdu I. S. pateikta 1998-03-27 PVM sąskaita – faktūra GAB Nr. 2288242 buvo nuslėptas PVM apmokestintų prekių, kurių UAB „G.“ ir Ukrainos įmonė OOO „Kors“ niekada ir neturėjo, pardavimo fiktyvumas. Konstatuotina, kad tokiais veiksmais I. S. pateikė priemonę nusikaltimo padarymui ir užtikrino, kad mokesčių inspekcija, atlikdama UAB „G.“ patikrinimą, neišaiškins, kad ši įmonė jokių prekių parduoti Ukrainos įmonei OOO „Kors“ negalėjo, nes jų neturėjo. Fiktyvų eksportą patvirtina ir visetas byloje esančių įrodymų, kad UAB „G.“ eksportuoja, t.y. siunčia krovinį automobiliu per vežėją „L.“ Ukrainos įmonei OOO „Kors“. Tyrimo metu nustatyta, kad papirkta Š. teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorė L. R., pradėdama tariamo eksporto procedūrą suteikė prekių eksporto deklaracijai Nr. 8SR24100045, o Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorius A. L., nepatikrinęs gabenamo krovinio įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą. Taip pat „G.“ vykdė fiktyvų eksportą verpalų, kuriuose tariamai įsigijo iš S. Ir D. B. IĮ, AB „V.“UAB „C.“, UAB „A.“, t.y. nurodė, kad verpalus siunčia automobiliu, kurį vairuoja V. V., už kurį pasirašė V. V., o papirkta Š. teritorinės muotinės Medelyno posto inspektorė L. R., pradėdama tariamo eksporto procedūrą suteikė prekių eksporto deklaracijai Nr. 8SR24100046, nors krovinys ir nei jį gabenantis automobilis muitinei pateikti nebuvo. Vėliau papirktas Alytaus teritorinės muitinės vyresnysis inspektorius G. R. suorganizavo, kad Marijamplės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektorius R. M. įformintų tariamo eksporto procedūros užbaigimą.

Šių tirtų eksportų atvejais sukčiavimas buvo baigtas tuomet, kai Valstybinė mokesčių inspekcija dėl apgaulės nusprendė UAB „G.“ sugrąžinti tariamas PVM permokas, šiuo atveju – 69309 Lt tariamai grąžinto PVM.

- Beto, UAB „P.“ vardu I. S. suklastojo 1998-07-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija GAC Nr. 8713526, – savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu patvirtino jose atspausdintus melagingus duomenis apie tai, kad 1998-07-01 UAB „P.“ pardavė UAB „P.“ mokyklinių kuprinių už 462270,90 Lt, o S. Š., šią suklastotą UAB „P.“ PVM sąskaitą-faktūrą patvirtindamas savo parašu ir UAB „P.“ antspaudu ir jų bei fiktyvių UAB „P.“ gamybos dokumentų pagrindu suklastodamas UAB „P.“ PVM sąskaitą faktūrą, vykdė fiktyvų realiai neegzistuojančių didelio kiekio prekių eksportą į Bahamų įmonę „Ventor Trading S.A“. Taigi, I. S. suklastota PVM sąskaita – faktūra buvo sukurta fikcija neva UAB „P.“ pardavė PVM apmokestintas prekes UAB „P.”, o ši bendrovė jas perpardavė. Tokiu būdu I. S. pateikta 1998-07-01 PVM sąskaita-faktūra serija GAC Nr. 8713526 buvo nuslėptas PVM apmokestintų prekių, kurių UAB „P.“ ir Bahamų įmonė „Ventor Trading S.A“ niekada ir neturėjo, pardavimo fiktyvumas. Konstatuotina, kad tokiais veiksmais I. S. pateikė priemonę nusikaltimo padarymui ir užtikrino, kad mokesčių inspekcija, atlikdama UAB „P.“ patikrinimą, neišaiškins, kad ši įmonė jokių prekių parduoti Bahamų įmonė „Ventor Trading S.A“ negalėjo, nes jų neturėjo. Fiktyvų eksportą patvirtina ir visetas byloje esančių įrodymų, kad UAB „P.“ eksportuoja, t.y. siunčia Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A“ krovinį automobiliu per vežėją A. J. firmą ir vairuotoją Z. L., nors iš tyrimų kitose bylose žinoma, kad šis asmuo krovinio negalėjo gabenti ir negabeno (1t., b.l. 173-174), o V. V. pasirašė už Z. L.. Nustatyta, kad papirktas Š. teritorinės muitinės Pabalių posto inspektorius E. D., pradėdamas tariamo eksporto procedūrą, minėtai prekių eksporto deklaracijai suteikė Nr. SR17100378, o Alytaus teritorinės muitinės Šeštokų posto inspektorius R. M., nesant muitinei pateikto krovinio ir krovininio automobilio, įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą. Taip pat „P.“ vykdė Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A.“ fiktyvų eksportą - megztų gaminių, kuriuose tariamai įsigijo iš UAB „K.“, t.y. nurodė, kad megztus gaminius siunčia automobiliu, kurį vairuoja G. G., nors šis teismo posėdžio metu tai paneigė, už G. G. pasirašė V. V.. Be to, UAB „G.“ Bahamų įmonei „Ventor Trading S.A.“ vykdė fiktyvų eksportą tariamai eksportuojamų prekių – mokyklinių kurpinių ir megztų gaminių, per tariamai krovinį gabenantį automobilį per vežėją ir vairuotoją A. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad krovinio nebuvo (1t., b.l. 177-181), o V. V. už jį pasirašė. Papirktas kyšiu Š. teritorinės muitinės Pabalių posto inspektorius E. D., pradėdamas tariamo eksporto procedūras suteikė prekių eksporto deklaracijoms numerius Nr. SR17100379 ir Nr. SR17100380, nors krovinys ir jį gabenantis automobilis muitinei pateikti nebuvo. Vėliau papirktas Alytaus teritorinės Šeštokų posto inspektorius G. S. įformino tariamo eksporto procedūros užbaigimą pagal eksporto deklaraciją Nr. SR17100379. O papirktas Alytaus teritorinės muitinės vyresnysis inspektorius G. R. suorganizavo, kad Alytaus teritorinės muitinės Raugardo kelio posto inspektorė A. J. įformintų tariamo eksporto procedūros užbaigimą pagal eksporto deklaraciją Nr. SR17100380.

Šių tirtų eksportų atvejais sukčiavimas buvo baigtas tuomet, kai Valstybinė mokesčių inspekcija dėl apgaulės nusprendė UAB „P.“ sugrąžinti tariamas PVM permokas, šiuo atveju – 249468,68 Lt tariamai grąžinto PVM.

Eksporto procedūrų pagal šias eksporto deklaracijas fiktyvumą taip pat patvirtina liudytojos N. J., V. V. teisme duoti ir teisme pagarsinti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta iš šiame teisme ištirta medžiaga, teismo pripažintina įrodymais.

Visais tirtais eksportų atvejais sukčiavimas buvo baigtas tuomet, kai Valstybinė mokesčių inspekcija dėl apgaulės nuspręsdavo UAB „G.“ ir UAB „P.“ sugrąžinti tariamas PVM permokas, kaltininkai vėlgi suklastotais dokumentais, siekdami užmaskuoti veikos pėdsakus, pervedę ir vėl paėmę iš banko sąskaitų tą pačią pinigų sumą, parodydavo tariamą atsiskaitymą su tariamais tiekėjais, po ko jau laisvai disponuodavo neteisėtai pervestomis PVM sumomis.

Pažymėtina, kad, nors PVM būdavo neteisėtai susigrąžinamas po kiekvieno fiktyvaus prekių eksporto atvejo, kaltinamoji I. S. su nusikalstamo susivienijimo bendrininkais turėjo vieningą tyčią vykdyti sukčiavimo veiką neapibrėžtą laikotarpį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visais vykdytų eksportų atvejais buvo panaudotas toks pat apgaulės būdas ir svetimas turtas įgytas iš to paties šaltinio – valstybės biudžeto. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas abi kaltinamosios I. S. veikas laiko ne atskiromis nusikalstamomis veikomis pagal kiekvieną fiktyvaus eksporto atvejį, o tęstine nusikalstama veika, todėl kaltinamosios veika kvalifikuotina kaip viena nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Teismas daro išvadą, kad I. S. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BPK 3 straispnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir jos atžvilgiu bylą nutraukti, kadangi apkaltinamajam nuosprendžiui priimti senaties terminas nėra suėjęs. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Byloje nustatyta, kad pirmoji kaltinamosios paieška buvo vykdoma nuo 2001-06-14 iki 2001-12-15, antroji paieška – nuo 2003-02-28 iki 2006-08-15. Taigi bendras paieškos, kaltinamosios slapstymosi laikas sudaro beveik 4 metus. Kaltinamoji žinojo, kad jos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, ji apie šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas buvo apklausta kaltinamąja. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios nusikalstamos veikos yra baigtos apie 1999 m. rugpjūčio mėnesį, kas nustatyta 2011-03-03 Kauno apygardos teismo nuosprendyje, todėl nuo šio termino pradedama skaičiuoti baudžiamosios atsakomybės senaties eiga.

M. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Taip pat, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad įrodyta kaltinamojo M. Ž. kaltė, padėjus R. S. suburto nusikalstamo susivienijimo nariams įvykdyti sukčiavimą stambiu mastu, siekiant neteisėtai užvaldyti dideles valstybės biudžeto lėšas, t.y. :

- 1998 m. gegužės-liepos mėn. - 52546 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų,bei tęsiant nusikastamą veiką,

- 1998 m. birželio mėn. –155 200 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, iš viso padėjus apgaule įgyti 207 746 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas remiasi teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau išdėstytais įrodymais : kaltinamojo M. Ž. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pagarsintais M. Ž. parodymais, liudytojų S. Š., R. Č., V. Č., R. Z., A. Z., A. G., V. V., V. J., S. B., A. G., F. P. S., N. J., P. A., I. A., G. S., A. J., A. T., J. T., R. A. (L.), E. A., D. L., R. G., R. Ž., S. I., A. R., K. Š., A. S., J. G., R. S., Z. K., A. G., D. B., A. L., teisme duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pagarsintais liudytojų, bei kitų įtariamųjų ir kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pagarsintais V. V. ir N. J. parodymais, byloje pateiktomis kopijomis : PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų ir išlaidų orderių, krovinio važtaraščių, tarptautinių sąskaitų-faktūrų Invoice, tarptautinių krovinių transportavimo važaraščių CMR, grynųjų pinigų įvežimo deklaracijos, geležinkelio siuntos važtaraščių, eksporto deklaracijų, UAB „G.“ VMI pateiktų PVM deklaracijų, UAB „G.“ prašymų dėl PVM grąžinimo, mokėjimo pavedimų, revizijos akto kopijomis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktais duomenimis; Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pateiktais duomenimis; medžiagos, gautos iš Rusijos federacijos, Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pateiktais duomenimis. Aukščiau išdėstytais įrodymais ir kitais teisme ištirštais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. Ž. padėjo nusikalstamo susivienijimo bendrininkams vykdyti fiktyvų eksportą ir jo pagrindu, neteisėtai susigrąžinant PVM, įgyti dideles Lietuvos Respublikos valstybei priklausančias pinigines lėšas, nusikalstamo susivienijimo vykdytų fiktyvių eksportų metu, todėl jo nusikalstama veika dėl šių atvejų, teisigai kvalifikuotina kaip tęstinė nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

M. Ž. vykdyta veika pasireiškė tuo, kad jis :

- 1998 m. gegužės – liepos mėn. UAB „Ka.“ vardu M. Ž., vykdydamas A. S. nurodymus, suklastojo PVM sąskaitas-faktūras serija GAC Nr. 1369139, Nr. 1369140, Nr. 1369143, Nr. 1369141 – jose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „Ka.“ tariamai pardavė UAB „G.“ didelius kiekius mokyklinių kuprinių, verpalų ir šias suklastotas PVM sąskaitas-faktūras pasirašius UAB „Ka.“ buhalterei E. A., patvirtino UAB „Ka.“ antspaudu. Minėtų suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu M. Ž. suklastotojo krovinio važtaraščius serija LJA: 1998-05-19 Nr. 0579092, 1998-05-22 Nr. 0579093, kuriuose savo parašu ir UAB „Ka.“ antspaudu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ka.“ tariamai išduotus transportavimui krovinius - minėtose suklastotose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus verpalus ir kuprines. Minėtus suklastotus dokumentus M. Ž. pateikė A. S. įtraukimui į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą. UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje taip pat buvo atvaizduoti tikrovės neatitinkantys duomenys pagal S. ir D. B. įmonės, UAB „G.“ PVM sąskaitas-faktūras, siekiant pagrįsti bendrovėje „G.“ vykdytą megztų rūbų gamybą iš tariamai įgytų verpalų. Minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir taip sukurta fikcija apie prekių įgijimą, gamybą bei pardavimą. 1998 m. gegužės mėnesį A. S. suklastojo tos pačios dienos INVOICE Nr. 3635718, savo parašu ir UAB „G.“ antspaudu patvirtindamas joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie minėtų prekių už 72980,38 JAV dolerių pardavimą privačiam verslininkui D. S. Š., gyv (duomenys neskelbtini), Ukrainoje. Suklastotų eksporto dokumentų paketas buvo perduotas kyšiu papirktai Š. teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorei L. R., kuri pradėdama tariamo eksporto procedūrą suteikė prekių eksporto deklaracijai Nr. 8SR24100078, o Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorius A. G. įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą. UAB „G.“ vykdė fiktyvų realiai neegzistuojančių didelio kiekio prekių eksportą į Ukrainą fiziniam asmeniui, taigi, M. Ž. suklastotų dokumentų pagrindu buvo sukurta fikcija neva UAB „Ka.“ pardavė PVM apmokestintas prekes UAB „G.”, o ši bendrovė jas perpardavė. Tokiu būdu M. Ž. pateiktais dokumentais buvo suteikta pagalba nuslėpti PVM apmokestintų prekių, kurių UAB „G.“ ir Ukrainos privatus verslininkas D. S. Š. niekada ir neturėjo, pardavimo fiktyvumas. Konstatuotina, kad tokiais veiksmais M. Ž. teikdamas priemones padėjo nusikaltimo padarymui ir užtikrino, kad mokesčių inspekcija, atlikdama UAB „G.“ patikrinimą, neišaiškins, kad ši įmonė jokių prekių parduoti Ukrainos privačiam verslininkui D. S. Š. negalėjo, nes jų neturėjo.

Šio tirto eksporto atveju sukčiavimas buvo baigtas tuomet, kai Valstybinė mokesčių inspekcija dėl apgaulės nusprendė UAB „G.“ sugrąžinti tariamas PVM permokas, šiuo atveju – 52546 Lt tariamai grąžinto PVM.

- Be to, 1998 m. birželio mėn. UAB „Ka.“ vardu M. Ž., vykdydamas A. S. nurodymus, suklastojo PVM sąskaitas-faktūras serija LAB Nr. 6522019, Nr. 6522022, Nr. 6522029, Nr. 6522031 – jose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „Ka.“ tariamai pardavė UAB „G.“ verpalų, mokyklinių rankinių, šias suklastotas PVM sąskaitas-faktūras pasirašius UAB ,,Ka.“ buhalterei E. A., patvirtino UAB „Ka.“ antspaudu. Minėtų suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu M. Ž. suklastotojo krovinio važtaraščius serija LJA : 1998-06-02 Nr. 0579113, 1998-06-16 Nr. 0579118, 1998-06-(diena taisyta) Nr. 0579119, 1998-06-18 Nr. 05791120, kuriuose savo parašu ir UAB „Ka.“ antspaudu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ka.“ tariamai išduotus transportavimui krovinius - minėtose suklastotose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus verpalus ir mokyklines rankines. Minėti suklastoti dokumentai buvo pateikti A. S. įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą. UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje taip pat buvo atvaizduoti tikrovės neatitinkantys duomenys pagal S. ir D. B. įmonės PVM sąskaitas-faktūras, siekiant pagrįsti bendrovėje „G.“ vykdytą megztų rūbų gamybą iš tariamai įgytų verpalų. Minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą ir taip sukurta fikcija apie prekių įgijimą, gamybą bei pardavimą. A. S. suklastodamas UAB „G.“ buhalterinius dokumentus sukurė fikciją apie prekių įgijimą, gamybą bei pardavimą Rusijos Federacijos UAB „ALJANS“ viso prekių už 1038010,54 Lt. Vėliau A. S. suorganizavo Š. m. Gubernijos geležinkelio stotyje vagono pakrovimą ir paruoštą suklastotų prekių oksporto dokumentų paketą perdavė kyšiu papirktai Š. teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorei L. R., kuri pradėdama tariamo eksporto procedūrą, minėtai prekių eksporto deklaracijai suteikė Nr. 8SR24100095, o Vilnius teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto inspektorius K. Š. įregistravo tariamo eksporto procedūros užbaigimą. UAB „G.“ vykdė fiktyvų realiai neegzistuojančių didelio kiekio prekių eksportą į Rusijos Federacijos UAB „ALJANS“. Taigi, M. Ž. suklastotų dokumentų pagrindu buvo sukurta fikcija neva UAB „Ka.“ pardavė PVM apmokestintas prekes UAB „G.”, o ši bendrovė jas perpardavė. Tokiu būdu M. Ž. pateiktais dokumentais buvo suteikta pagalba nuslėpti PVM apmokestintų prekių, kurių UAB „G.“ ir Rusijos Federacijos UAB „ALJANS“ niekada ir neturėjo, pardavimo fiktyvumas. Konstatuotina, kad tokiais veiksmais M. Ž. teikdamas priemones nusikaltimo padarymui ir užtikrino, kad mokesčių inspekcija, atlikdama UAB „G.“ patikrinimą, neišaiškins, kad ši įmonė jokių prekių parduoti Rusijos Federacijos UAB „ALJANS“ negalėjo, nes jų neturėjo.

Šio tirto eksporto atvejus sukčiavimas buvo baigtas tuomet, kai Valstybinė mokesčių inspekcija dėl apgaulės nusprendė UAB „G.“ sugrąžinti tariamas PVM permokas, šiuo atveju – 155200 Lt tariamai grąžinto PVM.

Iš viso M. Ž. padėjo R. S. suburto nusikalstamo susivienijimo nariams įvykdyti sukčiavimą stambiu mastu, siekiant neteisėtai užvaldyti dideles valstybės biudžeto lėšas – 207746 Lt.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamiesiems I. S. ir M. Ž. bausmę už padarytą nusikaltimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

I. S. būdama neteista padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdama nusikalstamame susivienijime, kas rodo pačios veikos pavojingumą, vadovaudamasi savanaudiškais tikslais ir motyvais, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamoji turi nepilnametę dukrą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamajai I. S. už padarytą nusikaltimą skirtina baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė artima numatytam bausmės vidurkiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2010-12-25 iki 2011-05-24.

I. S. taikytinas Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir I. S. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistina.

I. S. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina.

Kaltinamasis M. Ž. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimąsis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamajam M. Ž. už padarytą nusikaltimą skirtina baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė žemiau bausmės vidurkio. Paskirta bausmė subendrintina su 2011-03-18 Š. apygardos teismo nutartimi M. Ž. paskirta ir subendrinta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, ketvirta, devinta dalimis – taikytinas iš dalies sudedant bausmes būdas, pridedant dalį švelnesnės bausmės.

M. Ž. taikytinas Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, neatlikta bausmės dalis sumažintina vienu penktadaliu.

M. Ž. šioje byloje kardomoji priemonė nepaskirta, tačiau skirtinas suėmimas.

Byloje pareikštas Š. apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytos 526523,68 Lt turtinės žalos. Civilinio ieškovo atstovas R. B. prašė žalą priteisti iš kaltinamosios I. S. – 318777,68 Lt, iš M. Ž. – 207746 Lt. Kadangi turtinė žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančia medžiaga, todėl civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

I. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams šešiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2010-12-25 iki 2011-05-24.

Taikyti Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir I. S. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleisti.

I. S. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, paleidžiant teismo salėje.

M. Ž., a.k., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straispnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą neatliktą bausmės dalį sumažinti vienu penktadaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, ketvirta ir devinta dalimis, subendrinti paskirtą bausmę ir su 2011-03-18 Š. apygardos teismo nutartimi paskirta bausme, iš dalies sudedant bausmes būdu, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2011-05-24.

Į bausmės laiką įskaityti atliktas bausmes pagal ankstesnius 2011-03-18 Š. apygardos teismo nutartyje nurodytus nuosprendžius iki 2011-05-24.

Priteisti atlyginti Š. apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai iš I. S. - 318777,68 Lt, iš M. Ž. – 207746 Lt turtinę žalą.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Š. apygardos teismui per Š. miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Vilbikas