- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-27
- Bylos Nr.
- N-62-1311-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00208-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2010 m. kovo 16 d. nutarimu S. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio („Reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas“) 3 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 750 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad S. B., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, 2010 m. vasario 23 d., apie 11.15 val., iškabino reklamą „Ratų suvedimas“ ant pastato Statybininkų g. 9, Kaune, neturėdamas patvirtinto projekto ir savivaldybės išduoto leidimo, taip pažeisdamas Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 punktą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs S. B. skundą, 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, t. y. Komisijos nutarimu skirtą baudą sumažino iki 500 Lt. Teismas nurodė, jog ATPK 214¹ straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomybę užtraukia savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas, o šiuo atveju kaltinimas suformuluotas pagal tokių Taisyklių 13 punktą, kuris numato, kad reklaminės veiklos subjektas įgyja teisę įrengti ir skleisti IVR (išorinę vaizdinę reklamą, įskaitant iškabą, nuorodą ir trumpalaikę išorinę reklamą) tik turėdamas patvirtintą IVR projektą ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduotą leidimą įrengti IVR. Teismas pažymėjo, jog ginčo dėl to, kad iškaba „Ratų suvedimas“ buvo iškabinta ant pastato, kuris naudojamas įmonės veiklai (servisui), nėra, todėl įvertinęs Taisyklių 6 ir 13 punktus, daro išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad iškaba nėra reklama ir jis nėra reklaminės veiklos subjektas, nepagrįsti. Teismas pabrėžė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjamas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, pasireiškiantis įrengus reklamą ir tęsiasi tol, kol toks reklamos įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl, neatsižvelgiant į tai, kad reklama buvo iškabinta ankstesnio savininko (naudotojo), tai nepaneigia pareiškėjo, kaip esamo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, atsakomybės. Dėl paskirtos nuobaudos teismas pažymėjo, kad pažeidimas buvo iš karto pašalintas, todėl įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, nesant sunkinančių aplinkybių mano, jog yra pagrindas švelninti nuobaudą sankcijos ribose.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Komisijos nutarimą panaikinti, nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nesirėmė Konstitucijos 7 straipsniu, kuris skelbia, kad negalioja joks įstatymas ar aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, o Komisija pažeidė Konstitucijos 25 straipsnį, skelbiantį, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. B. kaltė, padarius ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Dėl S. B. apeliacinio skundo argumentų pasakytina, jog nei vienas iš pirmosios instancijos teismo taikytų aktų nebuvo nustatyta tvarka pripažintas antikonstituciniu, o Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, nėra absoliuti, Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimus ir kt.).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.