- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 1-84-572/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00688-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Kuzmienė
- Kaltinamasis
- T. V.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskienei, nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą J. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Onai Klinavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. V. 2011 m. birželio 25 d., apie pietų metą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, susuktu laikraščiu su ranka, tyčia, sudavė nukentėjusiajam mažamečiui E. K. gim. (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jam sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame skruoste.
Kaltinamasis kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad vieną kartą likus dviems savaitėms iki 2011-06-25 sugyventinės sūnus išpylė puoduką, todėl jam per užpakalį sudavė susuktu laikraščiu. Birželio 25 d. vaikui jokių smūgių nesudavė. Tą dieną su sugyventine J. buvo apsipykę ir nuo birželio 25 d. kartu negyveno. J. policijoje pareiškimą parašė iš pykčio, nes konfliktas buvo tik žodinis. Konflikto su J. metu vaiko per veidą nemušė.
Liudytoja ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė J. K. parodė, kad 2011-06-25 kaltinamasis apie pietus grįžo girtas. Vaikas padarė kažką blogai ir jis jam užplojo. Įvykio dieną T. buvo išgėręs stiprokai. Iš pradžių sudavė kelis smūgius jai į petį, o po to, sudavė sūnui per veidą susuktu laikraščiu. T. V. jai yra atlyginęs moralinę žalą dėl vaiko sužalojimo, ji esa gavusi pinigus iš T. V. motinos. Vaikas gavo todėl, kad pasimaišė įpykusiam T. V.. Vaikas verkė, kad mušama mama ir turbūt dėl to gavo nuo T. V..
Liudytoja D. K. parodė, kad jos anūkas E. buvo sužalotas, bet ji neprisimena kada tai buvo. Taip pat neprisimena ir kitų aplinkybių, dėl kurių davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojos D. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. D. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-06-27 apie 126 val. pas ją į namus atėjo dukra J. su vaikais. Matėsi, kad sumuštas jos veidas, nugara, perpjauta ranka. Ant kairiojo E. skruosto matėsi mėlynė. J. paaiškino, kad ją ir vaiką sumušė sugyventinis T.. (b.l.74-76). Perskaičius parodymus, liudytoja juos patvirtino.
Liudytoja A. S. parodė, kad apie sesės sumušimą sužinojo iš mamos. Vėliau sumuštą J. matė ir pati, liepė išsikviesti policiją. Į E. nekreipė dėmesio, nes jis žaidė su vaikais.
2011-06-27 J. K. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad ji dėl sūnaus E. K. sumušimo, kreipėsi į policiją nurodydama, jog 2011-06-25 jos sūnų sumušė sugyventinis T. V.. (b.t.1, l.4).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b.t.1, l.4-8).
Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji parodė su T. V. nusikalstama veika susijusias vietas bute, kurį nuomojosi (b.t.1, l.26-39).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 465/11 (06) matyti, kad E. K. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame skruoste; sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje; sužalojimas padarytas veikiant kairį skruostą kietu buku arba standžiu buku žalojančiu daiktu, t.y. galėjo būti padarytas smūgiuojant susuktu laikraščiu; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.t.1, l.59-60).
Šeimos aplankymo aktas patvirtina, kad nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ir kaltinamojo faktinė šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. (b.t.1, l.52).
V. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog iš kaimynų paaiškinimų nustatyta, kad bute, kuriame gyveno nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir kaltinamasis dažnai triukšmaujama, garsiai groja muzika, todėl kaimynai su minėto buto gyventojais nebendrauja. (b.t.1, l.79).
Akistatos tarp T. V. ir J. K. metu užfiksuota, kad kiekvienas iš jų patvirtino savo ankstesnius parodymus. (b.t.1, l.66-67).
E. K. asmens duomenys patvirtina, jog jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), t.y. mažametis. (b.t.1, l.181).
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas arba kankindamas mažametį sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pats kaltinamasis nepripažino sudavęs laikraščiu E. K. į veido sritį bei nurodė, jog anksčiau buvo sudavęs per užpakalį. Tačiau jo paaiškinimus paneigė nukentėjusiojo įstatyminė atstovė bei specialisto išvada. Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje. Šie duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamasis T. V. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, tyčia panaudodamas fizinį smurtą – vieną kartą ranka susuktu laikraščiu sudavė mažamečiui E. K. į veidą ir mažamečiui nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame skruoste. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. požymius.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje buvo teistas, tačiau teistumai už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykę, todėl baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, nedirba ir neregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, eilę kartų baustas administracine tvarka, dvi nuobaudos galiojančios. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tai vienintelė už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, padarytų veikų motyvus ir tikslus. Taip pat įvertinama tai, kad A. S. iš anksto neplanavo daryti nusikaltimo, nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių. Realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamojo socialinius ryšius su mažamete dukra G. K. gim. (duomenys neskelbtini). Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, jog padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo T. V. tikrosios vertybinės orientacijos. Daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. T. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtini įpareigojimai.
Alytaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti 300 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Kaltinamasis su prokuroro pareikštu civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti sutiko, nurodė, jog ieškinys atlygintas ir tai padarė jo motina. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė patvirtino, kad kaltinamojo motina per du kartus jai sumokėjo 500 Lt, t.y. daugiau nei prašė priteisti prokuroras. Tačiau nukentėjusiojo įstatyminė atstovė teismui negalėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų, be to nesugebėjo paaiškinti ar tie pinigai buvo skirti E. K. ar jos ir kaltinamojo dukrai išlaikyti. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu labiau stengėsi padėti kaltinamajam, nei tinkamai atstovauti savo mažametį sūnų. Esant šioms aplinkybės teismas netiki, jog prokuroro pareikštas civilinis ieškinys tikrai buvo atlygintas, todėl nukentėjusiajam, atstovaujamam įstatyminės atstovės, priteistina 300 Lt dydžio kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant T. V. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti T. V. per tris mėnesius pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.
Remiantis BK 66 str. įskaityti į paskirtos bausmės atlikimo laiką T. V. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-06-27 iki 2011-06-29. (2 dienas), nuo 2012-04-04 iki 2012-05-04.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš T. V. nukentėjusiajam E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės J. K. 300,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.