Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas R. B. surašė 2009 m. rugsėjo 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas individualios įmonės „Rodalės reklama“ savininku, leido V. M. ir R. M. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. dirbti įmonėje reklamos vadybininkėmis, nesudarius su jomis darbo sutarčių, t. y. dirbti nelegaliai. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 2 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje N3-397/2005; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje N575-858/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1809/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad liudytoja R. M. teismo posėdžio metu paaiškino (b. l. 30), kad ji individualioje įmonėje „Rodalės reklama“ dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. Liudytojos teigimu, ji rugpjūčio 10, 11 ir 12 dienomis dirbo kaip visada, tačiau rugpjūčio 12 d., apie 15 val., įmonės savininkas R. B. pasikvietė liudytojos mamą, kuri toje įmonėje taip pat dirbo, ir pareiškė, kad jos abi yra atleistos nuo rugpjūčio 10 d. Be to, savininkas liepė pačioms atgaline data parašyti pareiškimus, kad jos savo noru išeina iš darbo nuo rugpjūčio 10 d. Liudytojai už darbą buvo sumokėta tik iki rugpjūčio 10 d. imtinai, o už 11 ir 12 dienas atlyginimas nebuvo sumokėtas. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu paaiškino (b. l. 30), kad ji su dukra R. B. vadovaujamoje įmonėje dirbo iki rugpjūčio 12 dienos imtinai, tačiau šią paskutinę darbo dieną sužinojo, kad jos abi yra atleistos atgaline data nuo rugpjūčio 10 d. Be to, darbdavys liepė liudytojai parašyti pareiškimą atgaline data, kad jos su dukra išeina iš darbo savo noru ir už darbą sumokėjo tik iki rugpjūčio 10 d., nors jos dirbo dar dvi dienas iki rugpjūčio 12 d. Analogiškas aplinkybes minėtos darbuotojos nurodė ir Institucijai teiktuose rašytiniuose 2009 m. rugpjūčio 17 d. prašymuose (b. l. 5-6) bei 2009 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimuose (b. l. 10-11). Šias aplinkybes patvirtina ir V. M. 2009 m. rugpjūčio 12 d. bei R. M. 2009 m. rugpjūčio 13 d. pateikti prašymai atleisti iš darbo nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d., t. y. surašyti atgaline data, kurie patvirtinti įmonės direktoriaus R. B. padarytu įrašu „sutinku“, parašu ir antspaudu (b. l. 8-9), bei įmonės 2009 m. rugpjūčio 11 d. pateikti pranešimai VSDFV Kauno skyriui apie minėtų darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 12-15). Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos 2009 m. rugsėjo 14 d. nelegalaus tyrimo akte (b. l. 3-4) ir 2009 m. rugsėjo 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1-2), jas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino Institucijos atstovė (b. l. 29). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. paaiškinimus ir liudytojos D. R. parodymus vertino kritiškai ir į juos neatsižvelgė, konstatuodamas, kad pažeidėjas niekuo nepagrįstu savo kaltės neigimu bando išvengti atsakomybės, o liudytoja D. R., dirbdama pažeidėjo vadovaujamojoje įmonėje ir darbinėje veikloje būdama nuo jo priklausoma, yra suinteresuota jam padėti, jų paaiškinimus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Įvertinusi šią įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtos darbuotojos iš įmonės be jų žinios oficialiai buvo atleistos nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d., tačiau įmonės direktorius leido joms dirbti dar dvi dienas (2009 m. rugpjūčio 11 ir 12 d.), t. y. dirbti nelegaliai, apie atleidimą pranešė tik 12 d. darbo pabaigoje. Tokiais savo veiksmais įmonės direktorius padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 2 dalyje.

Apeliantas mano, kad, atsižvelgus į jo šeimyninę ir turtinę padėtį, į tai, kad įmonė „Rodalės reklama“, kurios savininkas yra R. B., pradėjo vykdyti veiklą tik prieš 1 metus, padarytas pažeidimas nebuvo tyčinis ir truko labai trumpą laiką (dvi dienas), jam turėjo būti neskirta bauda arba skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidėjo turtinę bei šeimyninę padėtį (jis augina du mažamečius vaikus, įmonė neseniai pradėjo veiklą), skyrė jam minimalią ATPK 41³ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą 20 000 Lt baudą (už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 10 000 Lt). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007; 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007; 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1567/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apelianto nurodytas teiginys, kad jam turėjo būti skirta mažesnė nei sankcijoje nurodyta minimali bauda dėl jo turtinės ir šeimyninės padėties nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismui skiriant administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgusi į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta 20 000 Lt bauda yra teisinga ir pagrįsta, jos mažinti dėl apelianto nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą per 2 metų laikotarpį. ATPK 313 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad R. B. su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, patvirtinančius jo sunkią materialinę padėtį - turi kitų finansinių įsipareigojimų, kurių negali laiku įvykdyti, o jų išieškojimo procedūras jau yra pradėję antstoliai ar skolų išieškojimo įmonės, iš individualios įmonės „Rodalės reklama“ 2009 m. sausio – spalio mėn. jis, kaip savininkas, negavo jokių pajamų, augina du mažamečius vaikus (b. l. 41-52), vadovaudamasi operatyvumo ir ekonomiškumo principais, sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarimu R. B. paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, išdėstant paskirtos 20 000 Lt baudos mokėjimą per 24 mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir paskirtos 20 000 (dvidešimties tūkstančių) Lt baudos mokėjimą išdėstyti iki 2012 m. lapkričio 26 d., nustatant, kad R. B. kas mėnesį turi sumokėti ne mažiau kaip po 834 (aštuonis šimtus trisdešimt keturis) Lt iki visiško baudos sumokėjimo.

Nutartis neskundžiama.