Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus atstovei Loretai Činčikaitei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl O. Š. pripažinimo neveiksnia, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie teismo posėdį, vykusį 2019 m. gegužės 15 d. 11:00 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius atstovė neprieštaravo, kad O. Š. būtų pripažinta neveiksnia. Pritarė, kad O. Š. būtų nustatyta globa ir skirtas globėjas bei turto administratorius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad O. Š. turi protinę negalią, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jai nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas (medicininiai dokumentai, 23 b.l.). O. Š. nuo 2019-01-25 neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (7 b.l.).

Teismo psichiatrijos 2019 m. balandžio 24 d. ekspertizės akte Nr. TPE-129/2019 nurodyta, kad O. Š. nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų ir yra pripažintina neveiksnia: 1) turtinių santykių srityje, nes sutrikusi jos trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis vyrauja dezorientacija laike ir vietoje, taip pat sutrikusios jos pažinimo funkcijos; 2) asmeninių neturtinių santykių srityse, nes yra praradusi visus savitvarkos ir higienos įgūdžius, yra tapusi bejėgiška, negali pasirūpinti savo poreikių tenkinimu nei buityje, nei socialinėje aplinkoje. Pagal Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas O. Š. pripažinta demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (31 – 33 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie asmens sveikatos būklę bei Teismo psichiatrijos 2019 m. balandžio 24 d. ekspertizės akto Nr. TPE-129/2019 išvadas, pripažintina, kad O. Š. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti iš esmės visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas neturi pagrindo nustatyti kai kurias sritis (pvz. savitvarkos, higienos ir pan.), kuriose O. Š. būtų pripažinta ribotai veiksnia, nes pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas O. Š. yra visiškai bejėgiška, visiškai abejinga ją supančiai aplinkai, o jos higienos ir savitvarkos įgūdžiai yra išnykę – ją reikia maitini, nuprausti, pati negali net atsisėsti. Tokią būklę patvirtino savo motiną prižiūrinti dukra pareiškėja V. R..

Atsižvelgiant į tai ir vykdant Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą, O. Š. pripažintina neveiksnia Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10.1 ir 10.2 punktuose bei šių punktų papunkčiuose nurodytose srityse.

Pripažinus O. Š. neveiksnia, siekiant užtikrinti neveiksnaus asmens teises kartu nagrinėjamas ir globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus O. Š. paskyrimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 ir 3 dalys, CPK 505 straipsnio 3 dalis).

Teismas įvertina tą aplinkybę, kad kitų asmenų, pageidaujančių būti O. Š. globėjais nėra, o globėja sutinka būti dukra V. R., kuri gyvena kartu su motina ir savo sutuoktiniu adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus išvadą, kad V. R. gali būti savo motinos globėja (34-36 b.l.). Nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti V. R. galimybėmis ir sugebėjimais būti savo motinos globėja, taip pat nėra duomenų apie V. R. žalingus įpročius. Todėl O. Š. nustatoma globa, globėja skiriant dukrą V. R., kuri ir iki šiol keletą metų tinkamai rūpinosi savo motina.

V. R. išaiškintinos globėjo teisės ir pareigos, nustatytos CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniuose, t.y., kad neveiksnaus asmens tam tikroje asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityje globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius, taip pat globėjas privalo: 1) atstovauti globotinį kaip atstovas pagal įstatymą ir ginti neveiksnaus asmens teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; 3) gauti išankstinį teismo leidimą sandoriams, kurių vertė didesnė nei 1 500 Eur dydžio suma, sudaryti; 4) gauti išankstinį teismo leidimą visais atvejais, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 5) informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat, jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo.

CK 4.239 straipsnio 1 dalis numato, kad skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Esant situacijai, kai O. Š. neturi jokios galimybės pasirūpinti jai skiriamomis socialinėmis išmokomis ar kitu savo turtu, teismas turi pagrindą skirti O. Š. turto administravimą, kuri įgyvendinti skirtina V. R. (CPK 493 straipsnio 1 dalis, 508 straipsnio 3 dalis), jai išaiškinant, kad globotinės turto administravimą turi vykdyti apdariai, sąžiningai ir tik naudos gavėjos interesais (4.242 straipsnio 2 dalis). Jeigu paaiškėtų, kad administratorė taip pat yra ir naudos gavėja, ji privalo atlikti savo pareigas atsižvelgdama į bendrus visų naudos gavėjų interesus, veikdama nešališkai ir vienodai gerbdama bei saugodama visų jų teises (CK 4.242 straipsnio 3 dalis), taip pat administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams (CK 4.243 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, O. Š. pripažintina neveiksnia, jai nustatytina globa, globėja ir turto administratore skiriant dukrą V. R..

Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos, nesant skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi ir priešingų interesų, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 491, 496, 468 – 469, 507 – 509 straipsniais,

nusprendžia:

V. R., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Pripažinti O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

10.1.1. Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

10.1.2. Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

10.1.3. Kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

10.1.4. Nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

10.1.5. Paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

10.1.6. Dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

10.2.1. Savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

10.2.2. Sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

10.2.3. Šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

10.2.4. Asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

10.2.5. Darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

10.2.6. pilietinių santykių sritis (balsavimo teisė).

Nustatyti O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir turto administravimą.

O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore paskirti dukrą V. R., asmens kodas, (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo, globėjos ir turto administratorės paskyrimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jį išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.