- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-4741-220/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01417-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- M. P.
- Advokatai
- Piotras Orlovodėl
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui M. P. atstovaujamo advokato Piotro Orlovo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti atsakovo M. P. (toliau – atsakovas) 1813,86 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka. Neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su juo nesutinka. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog žala kompensuota pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-799/2013 ir 2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio sprendimo Nr. 7R-8420 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, pagrindu. Iš ieškovės pateiktos 2019 m. rugsėjo 4 d. pažymos „Dėl sprendimo įvykdymo“, 1813,86 Eur kompensacija nukentėjusiajam, vykdant į bylą kartu su ieškiniu pateiktą 2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio sprendimą Nr. 7R-8420 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, išmokėta 2015 m. vasario 19 d. tai yra pasibaigus sutrumpintam trejų metų ieškinio senaties terminui numatytam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje.
Šalims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, teismo posėdžio metu atsakovas, neatvykus ieškovo atstovui, prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms priimtinas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padarę nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamasi minėtu nuosprendžiu bei 2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio sprendimu Nr. 7R-8420 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, ieškovė nusprendė išmokėti 1813,86 Eur kompensaciją nukentėjusiajam už padarytą žalą smurtiniu nusikaltimu. Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 4 d. pažymos dėl sprendimo įvykdymo matyti, kad 2015 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19601 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nukentėjusiajam išmokėjo 1813,86 Eur kompensaciją. Ieškovė prašo išieškoti iš už žalą atsakingo asmens tokio dydžio sumą, kiek yra sumokėta nukentėjusiajam, kuriam kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, t. y. 1813,86 Eur.
Atsakovas atsiliepimu prašo taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, kaip reikalavimui atlyginti žalą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – įstatymas) 14 straipsnyje numatyta, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimui avansu būdinga tai, kad sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu priimamas, nesant teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens, tačiau esant šiai Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintai privalomai sąlygai – kai vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo atveju valstybė prisiima pareigą, esant visoms Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, išmokėti Įstatyme nurodytiems asmenims kompensacijas, apskaičiuotas remiantis objektyvaus pobūdžio neindividualizuotais Įstatymo 7 ir 11 straipsniuose įtvirtintais maksimalaus kompensacijos dydžio nustatymo kriterijais, kurie yra privalomi išmokėtiną kompensaciją apskaičiuojančiai ir išmokančiai valstybės institucijai.
Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, jog sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Žalos kompensavimas šio įstatymo nustatyta tvarka neatleidžia už žalą atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusią smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, turintiems teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą ar šios žalos kompensavimą avansu.
Kadangi valstybė, atlyginusi smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, perima pradinio žalos atlyginimo prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę išmokėtos kompensacijos apimtimi, teismas daro išvadą, kad tokiu atveju valstybės reikalavimo teisės įgyvendinimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019).
CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Šiuo atveju ieškovė regreso teisę įgijo nuo žalos nukentėjusiajam atlyginimo momento, tai yra 2015 m. vasario 19 d., o įstatyme numatytas terminas ieškovei apginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį baigėsi 2018 m. vasario 19 d. Ieškovė į teismą reikalavimu priteisti žalą kreipėsi tik gautas tik 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams.
Remiantis minėtu, ieškinio reikalavimas priteisti žalos atlyginimą regreso teise dėl 2015 m. vasario 19 d., išmokėtos kompensacijos atmetamas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismas nenustatė aplinkybių byloje, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas arba egzistuoja svarbios priežastys, kurios sudaro pagrindą jį atnaujinti, o ieškovės ieškinys atmestinas pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Atsakovas žinodamas, kad bus priimtas sprendimas už akių , nepateikė įrodymų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 279 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Ieškovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.