Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant atsakovui A. D., jo atstovei advokatei L. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl materialinės paramos priteisimo, tretysis asmuo R. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėjęs, jog atsakovo pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų baigsis įsiteisėjus šiam sprendimui bei nustatęs, kad atsakovas turi stabilų darbo užmokestį (apie 2100 Lt atskaičius mokesčius ir išskaitymus pagal vykdomuosius raštus) bei gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją 339,30 Lt, priteisė iš ieškovo iki dukra mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų kas mėnesį po 200 Lt.

Nenustačius kokiais būdais ir priemonėmis ieškovė ieškojo sau darbo ir jo nerado, apylinkės teismo išvada, jog „ieškovė sąžiningai pasirūpino visomis galimybėmis pati gauti lėšų pragyvenimui, veikė protingai ir atsargiai, tačiau dėl objektyvių priežasčių lėšų pragyvenimui neįgijo", yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Nėra įrodyta, kad ieškovė yra bedarbė, užsiregistravusi darbo biržoje, kad negauna darbinių pasiūlymų iš darbo biržos, kad ieškovė išsiuntinėjo įvairioms įstaigoms, organizacijoms, institucijoms ar privatiems darbdaviams savo anketą dėl darbo paieškų ir gavo neigiamus atsakymus, kad ieškovė užsiregistravo internetinėse svetainėse dėl darbo paieškų. Neaišku net kokios paskirties ir kvalifikacijos darbo ieškovė ieškojo ir ar ieškotas darbas atitiko jos išsilavinimą ir kvalifikaciją.

Taip pat nepateikta įrodymų, kad mokymo įstaigos teikiami bendrabučiai yra nepritaikyti gyvenimui (juose nėra vandens, šildymo, tualeto ir t.t.) Kad dėl šių priežasčių ieškovė yra priversta nuomotis būstą Vilniaus mieste ir mokėti už jį didelius nuompinigius. Nevertinta ir galimybė ieškovei gauti valstybės teikiamą lengvatinę paskolą studijoms. Šiuo atveju teismas vadovavosi ieškovės duotais žodiniais paaiškinimais apie tai, kad „ieškovė apsvarstė, kad negali imti kredito studijoms, kadangi negalės vykdyti prievolės iškart mokėti palūkanas, nes neturi jokiu lėšų, jas turėtu mokėti iš to paties kredito". Tačiau tai patvirtinančių dokumentų ar kitų duomenų byloje pridėta nėra. Neaišku į kokius kreditorius ieškovė kreipėsi, ar tikrai kreditoriai kelia tokius reikalavimus kaip nurodo ieškovė. Taip pat nebuvo įrodyta, o teismas ir nesiaiškino, ieškovės galimybių sustabdyti studijas, pasirinkti kitokias studijas (neakivaizdines, vakarines), siekiant pagerinti savo finansinę padėti, pradėti dirbti, ar išvykti į užsienį dirbti. Nesant galimybių mokytis dieniniame skyriuje, būtina pasirinkti sau palankų metodą gyventi ir mokytis. Taigi, vertinant visumą iš įstatymo kylančių sąlygų, teismui privalu išsiaiškinti objektyvius duomenis, o ne vadovautis žodiniais šalies ir trečiojo asmens paaiškinimus. Iš revizuojamo sprendimo dėstomosios dalies liko neaišku kodėl ieškovei taikant išimtį reikalingas išlaikymas.

Apelianto nuomone, asmuo privalo elgtis rūpestingai, sąžiningai ir dorai. Gerai pasverti savo poreikius ir galimybes. Lietuvos valstybė suteikia daug galimybių aukštojo mokslo siekiantiems asmenims, t.y. ir lengvatinės paskolos, ir bendrabučiai ir stipendijos, ir visokių rūšių studijos aukštosiose mokyklose (dieninės, vakarinės, neakivaizdinės ir t.t.). Dėl to, pilnametis asmuo turi visas galimybes pasirinkti tinkamus būdus ir priemones aukštajam mokslui siekti, planuoti savo gyvenimą, suderinti savo poreikius, tikslus ir siekius, o Konstitucinio teismo nuostata šiuo klausimu yra vienareikšmiška, pilnamečiui vaikui, kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 metai, iš jo tėvų gali būti priteistas išlaikymas tik išimtiniais atvejais, kai vaikui yra būtina parama.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatytoji parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Pažymėtina tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovė J. D. mokosi Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos fakulteto istorijos nuolatinių dieninių bakalauro studijų programos pirmame kurse. Ji studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, o tai reiškia, jog mokosi pažangiai. Ieškovė darbo negavusi. Ir tai pilnai suprantama, kadangi esanti valstybės ekonominė padėtis, dėl kurios didelė bedarbystė, nesuteikia studentams galimybės įsidarbinti ir tuo gauti lėšų pragyvenimui. Ta pati šalies ekonominė padėtis varžo norą kreiptis kredito studijoms.

Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad tretysis asmuo R. D., ieškovės motina, ieškovei išlaikymą teikia.

Reikia sutikti su tuo, kad atsakovas A. D. tik iš dalies yra darbingas. Jo darbingumas yra 50 proc.(b. l. 43). Bet jis dirba vairuotoju, uždarbis- virš 2000 Lt, atskaičius mokesčius, įvykdžius lėšų išieškojimą sūnaus išlaikymui pagal vykdomąjį raštą(b. l. 49). Nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui mokama 339, 30 Lt netekto darbingumo pensija(b. l. 339, 30 Lt). Atsakovas turi ir nekilnojamojo turto(b. l. 48).

Atsakovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausančiame name gyvena jo tėvai, jis tėvams padeda materialiai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo tėvai neturi pajamų, jiems reikalingas atsakovo išlaikymas, todėl atsakovo argumentas yra nepagristas.

Kiti apeliacinio skundo motyvai teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3. 194 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.