Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

M. D. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas teistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur, baudą, o vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, esant 2017 m. kovo 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo patvarkymui pateikti Šiaulių apygardos tarnybos probacijos skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Šiaulių apygardos tarnybos probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2017 m. gegužės 11 d. planu Nr. Rs7-3G, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2017 m. liepos 17 d., apie 20.55 val., Raseinių rajone, Viduklės miestelyje, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Vaida Andriulaitienė prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – M. D. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir skirti 24 MGL (903,84 Eur) baudą. Prokurorės teigimu, teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo procesą reglamentuojančias nuostatas. Nurodo, kad BK 243 straipsnio dispozicijoje įtvirtintas vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones, o išteisintasis M. D. aktyviais veiksmais, t. y. nepaisydamas fakto, kad jam 2017 m. kovo 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str. kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, vairavo transporto priemonę. Pažymi, kad, įsiteisėjus 2017 m. kovo 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimui, M. D. Raseinių probacijos skyriuje buvo supažindintas su bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę 2 (dvejiems) metams vykdymo sąlygomis bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, tai patvirtino probacijos tarnybos pareigūnas. Nurodo, kad šie duomenys patvirtina faktą, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir jos laikymosi sąlygas išteisintasis suprato, taip pat išteisintasis suprato, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaiko jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorė toliau akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išsakyta teismo abejonė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog M. D. 2017 m. liepos 17 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti yra visiškai nepagrįsta, nurodo, kad pirmosios instancijos teimas bylą nagrinėjant teisme nesiėmė visų veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti, t. y. apklausti liudytoją K. R., todėl buvo pažeistos BPK 20 str. 5 d. nuostatos. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje vis dėlto konstatuojama, kad M. D. pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau teismas nepagrįstai abejoja baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių buvimu kaltininko veiksmuose. Teigia, kad Raseinių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog vieną kartą pažeidus baudžiamojo poveikio priemonę, toks pažeidimas negali būti pripažintas piktybišku ar sisteminiu. Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje baudžiamojo poveikio priemonė, dėl kurios nesilaikymo M. D. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išsiskiria iš kitų poveikio priemonių savo specifiškumu. Ji paskirta asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, būtent, naudojantis šia teise. Atkreipia dėmesį, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę. Akcentuoja, jog tai, kad išteisintasis nepaisė šio draudimo, rodo jo didelį neatsakingumą, nekritišką savo elgesį. Prokurorė skunde pabrėžia, kad Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra kliūčių jiems taikyti (.Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59-2012). Nurodo, kad M. D. baudžiamojo poveikio priemonė paskirta vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 straipsniu, jos pakeitimas kita baudžiamojo poveikio priemone netektų prevencinio pobūdžio M. D. atžvilgiu.Apibendrindama skundą prokurorė nurodo, kad M. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymiai. Nurodo, jog M. D., žinodamas teisines pasekmes, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, pažeidė nustatytus draudimus, vairavo transporto priemonę ir buvo sulaikytas Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūnų. Dėl šių motyvų, pasak prokurorės, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendis turi būti pakeistas.Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintasis M. D. ir jo gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Apeliaciniu skundu prokurorė, nesutikdama su M. D. išteisinimu pagal BK 243 straipsnį, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad M. D. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnio, požymių, dėl to nepagrįstai M. D. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad įsiteisėjus 2017 m. kovo 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo kartu su bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jis buvo iškviestas į Raseinių probacijos skyrių ir probacijos pareigūnų buvo supažindintas su bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu (b. l. 24–31) ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę 2 (dvejiems) metams vykdymo sąlygomis, vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, t. y. kad nevykdant sąlygų bus kreiptasi į prokuratūrą. M. D. teisminio nagrinėjimo metu šiuos savo parodymus patvirtino, paaiškino, kad teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jis gavo (b. l. 71–72) ir suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę. M. D. parodymus patvirtino probacijos tarnybos pareigūnas V. B. (b. l. 72). Akivaizdu, kad M. D. 2017 m. liepos 17 d. vairuodamas transporto priemonę suprato, kad pažeidžia paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas, bei suprato gręsiančias to pasekmes.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės teiginiu, jog skundžiamame nuosprendyje išsakyta teismo abejonė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog M. D. 2017 m. liepos 17 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti, yra visiškai nepagrįsta. Duomenų apie M. D. nubaudimą administracine tvarka administracinių nusižengimų registre nėra, nes duomenys apie padarytą veiką buvo perduoti baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai – Raseinių probacijos skyriui, tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis K. R. (b. l. 18, 32, 34), kuris dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą. Akivaizdu, jog negalima sutikti su teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvais, kad nesant duomenų, jog asmuo, nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, kelia pagrįstas abejones, kad M. D. vairavo transporto priemonę. Po to skundžiamame nuosprendyje teismas vis dėlto nustatė, kad M. D. vieną kartą pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau nepagrįstai išreiškiama abejonė dėl baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių buvimo kaltininko veiksmuose ir teigiama, kad toks pažeidimas negali būti pripažintas piktybišku ar sistemingu ir kad tai neįrodo vengimo fakto. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, nes nuosprendis minimoje byloje priimtas iki BK 281 straipsnio 7 dalies aprašytos veikos kriminalizavimo. Be to, nusikaltimo negalima laikyti analogišku, nes asmuo minimoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bei BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje aprašytos nusikalstamos veikos nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. Į tokius duomenis teismas priimdamas nuosprendį privalėjo atsižvelgti.

Taip pat kolegija pritaria prokurorės skunde išdėstytiems argumentams, jog šioje baudžiamojoje byloje M. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, išsiskiria iš kitų poveikio priemonių, nes paskirta asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, naudojantis šia teise. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 72) matyti, kad apklaustas Probacijos tarnybos pareigūnas nurodė, jog Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. baudžiamasis įsakymas probacijos skyriuje buvo registruotas 2017 m. kovo 30 d., be to, pareigūnas patvirtino, kad nuteistajam buvo siųsti trys šaukimai, bet jis į probacijos skyrių neatvyko, todėl 2017 m. gegužės 10 d. pareigūnai nuvyko į jo namus, ten jo nerado, kitą dieną M. D. atvyko į probacijos skyrių. Tokie M. D. veiksmai rodo jo niekinamą požiūrį į viešąją tvarką, nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos pritaria prokurorės nuomonei, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant M. D. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra kliūčių jiems taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59-2012). Nagrinėjamoje byloje M. D. baudžiamojo poveikio priemonė paskirta vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, jos pakeitimas kita baudžiamojo poveikio priemone M. D. atžvilgiu netektų savo prevencinio pobūdžio.

Visi šie nurodyti faktiniai duomenys teisėjų kolegijai neleidžia abejoti tuo, jog Probacijos skyriaus priežiūroje esantis M. D. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams – laikymosi sąlygas suprato, todėl darytina išvada, kad jis turėjo suprasti ir tai, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilakymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija neabejoja, kad visa tai patvirtina išteisintojo psichinį santykį su daroma veika, kad jis suvokė, jog sėsdamas už vairo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į neatsitiktinį M. D. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, minėta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad toks atvejas nepasikartotų. Tai, kad M. D. nepaisė šio draudimo, parodė jo neatsakingumą, nekritišką savo padaryto nusikaltimo vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką.

Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad M. D. veikoje yra visi baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių ir teismo nuosprendis naikintinas bei priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad M. D. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 staipsnis, 243 straipsnis), lengvinanti atsakomybę aplinkybė ta, kad kaltu prisipažino ir gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, yra dirbantis, teistas vieną kartą, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjęs 2017 m. balandžio 26 d. (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis), duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka, nėra (b. l. 51).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertinus kaltininko asmenybę, M. D. skirtina švelnesnė straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde prašoma skirti bausme – bauda, tačiau mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą M. D. skiriant 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad M. D. pagal BK 243 straipsnį išteisintas nepagrįstai, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir M. D. atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir jam paskirti bausmę – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti M. D., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.