Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išsprendė daiktinių įrodymų klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-382/2009,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu A. N. (A. N.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteistas vienuolikai metų laisvės atėmimo.

A. N. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 3-iosios naktį, apie 3 val., prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė keturis kartus A. B. į kojas, padarydamas žaizdą kairės šlaunies apatinio trečdalio šoniniame išoriniame paviršiuje ir kairės šlauninės venos sužalojimą-nupjovimą. Įvykus ūmiam nukraujavimui iš kairės šlauninės venos (duomenys neskelbtini) naktį, 4 val. 20 min., A. B. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, t. y. taip A. N. tyčia nužudė A. B.

2. Nuosprendyje nebuvo pasisakyta, dėl prie bylos saugomo paketo, kuriame yra 6 skaitmeninės laikmenos. Toks daiktų saugojimas neapibrėžtą laiką yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo laiką (2004-07-03), veikos kvalifikavimą, laikytina, kad dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuri susijusi su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas yra dvidešimt metų pagal BK 95 straipsnio l dalies l punkto f) papunktį, (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 29 d.).

3. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendį, kilo abejonės ir neaiškumai dėl daiktinių įrodymų saugomų Klaipėdos apygardos teisme, todėl spręstinas klausimas dėl galimybės juos sunaikinti. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami (BPK 94 straipsnio l dalies 4 punktas).

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra reglamentuota, jog daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami. Atsižvelgiant į tai ir kartu įvertinus aplinkybes, jog A. N. šioje byloje buvo nuteistas laisvės atėmimu 11 metų, praėjus 15 metų nuo nuosprendžio priėmimo, daiktai laikomi prie bylos - paketas ir 6 vnt. skaitmeninių laikmenų, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-382/2009, paketą ir 6 vnt. skaitmeninių laikmenų, saugomus Klaipėdos apygardos teisme prie bylos, sunaikinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.