Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-162-435/2012 pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, R. Ž. ir A. Š. dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Patikslintu ieškiniu (b.l. 15-17, t. 2) ieškovė prašė nustatyti naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini) tvarką, tarp patalpų Nr. 613, 614 ir 615 bendraturčių pagal 2010 m. birželio 28 d. architekto T. G. parengtą bendrojo naudojimo patalpų padalinimo tarp bendraturčių projektą (b.l.13-18, t. 1) sekančiai:

- ieškovei K. D., valdančiai turtą, plane pažymėtą indeksu 614-1/ 13,32 kv.m ploto (gyvenamasis kambarys), priskirti naudojimui ir valdymui šias patalpas: virtuvėje f-24 plane pažymėtas patalpas indeksu 614/ 0,72 kv.m, l,32 kv.m - viryklę (prie virtuvės lango) ir 614/ 1,02 kv.m - patalpos, turinčios kriauklę greta koridoriaus f-23. Taip pat priskirti jai valdymui ir naudojimui prie kambario plane pažymėtus plotus 0,81 kv.m ir 0,64 kv.m, kurie yra koridoriuje, plane pažymėtame indeksu f-25;

- atsakovui Kauno miesto savivaldybei, valdančiai turtą, plane pažymėtą numeriu 613-l/ 13,27 kv.m ploto, valdymui ir naudojimui priskirti plane pažymėtas patalpas: virtuvėje f-24 plane pažymėtas 613 - l,32 kv.m viryklę ir l,02 kv.m kriauklę, taip pat patalpą 0,72 kv.m. Taip pat Kauno miesto savivaldybei valdymui ir naudojimui paskirti konkrečiai koridoriuje f-25 plane pažymėtas plotas 613/ - l,62 kv.m ploto;

- Kauno miesto savivaldybei ir K. D. bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta du kartus kaip f-25, priklausančia lygiomis dalimis (dviem savininkams): ieškovei skirti naudotis 3,09 kv.m plotu, atsakovui - savivaldybei - 4,00 kv.m; taip pat ieškovei K. D. ir atsakovui Kauno miesto savivaldybei lygiomis dalimis priskirti naudojimui ir valdymui, kaip bendraturčiams, patalpas, plane pažymėtas indeksais f-26 ir f-27. Praėjimu koridoriumi, plane pažymėtu indeksu f-25 ieškovė ir Kauno miesto savivaldybė naudojasi lygiomis dalimis bendrai;

- atsakovui A. Š., nuosavybės teise valdančiam kambarį, plane pažymėtą Nr. 615-1/ 19,49 kv.m, paskirti valdymui ir naudojimui virtuvėje f-24 šias patalpas: patalpą 615/ 0,72 kv.m prie sienos, ant kurios išdėstytos spintelės, 615/ l,32 kv.m - viryklę ir šalia jos esančią patalpą 615/ 1,02 kv.m kriauklę;

- likusias patalpas virtuvėje f-24, koridorių - f-23 palikti visų bendraturčių naudojimui lygiomis dalimis, t.y. Kauno miesto savivaldybei, A. Š. ir ieškovei K. D..

1) įpareigoti atsakovę R. Ž. perkelti šaldytuvą ir mikrobanginę krosnelę iš Kauno miesto savivaldybei priskiriamos patalpos, plane žymimos 613/ l,62 kv.m, esančios koridoriaus f-25 patalpoje, į bendro naudojimo virtuvę, plane pažymėtą indeksu f-24;

2) įpareigoti atsakovę R. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., 158 str., virtuvę (šiuo metu naudojamą kaip skalbyklą ir džiovyklą, tuo pažeidžiant ir higienos normų reikalavimus) naudoti pagal paskirtį, t.y. maisto gaminimui, vartojimui, saugojimui;

3) įpareigoti bylos šalis nesudaryti kliūčių naudotis ieškovei K. D. priskirtomis patalpomis ir priteisti iš atsakovės R. Ž. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog jai priklausančias patalpas ji įsigijo 1996 m. spalio 8 d. pirkimo –pardavimo sutartimi iš buvusios savininkės R. J., todėl nori, kad jos valdytos patalpos lygiai taip pat atitektų jos valdymui ir naudojimuisi. Atsakovai savo neteisėtais veiksmais užgrobinėdami kitiems asmenims priklausančias patalpas pažeidė iki šiol buvusią nusistovėjusią naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis tvarką, todėl ji nustatytina teismo sprendimu. Dėl netinkamoje vietoje – koridoriuje - pastatytų šaldytuvo ir mikrobangų krosnelės ieškovė patiria neigiamą įtaką: tiesiai į jos kambarį atsiveriančios šaldytuvo durys ją veikia psichologiškai, o mikrobangų krosnelė yra radioaktyvi ir tai kenkia ieškovės sveikatai, todėl jie perkeltini į virtuvę. Reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovę R. Ž. naudoti virtuvės patalpas pagal paskirtį bei šalių įpareigojimo nesudaryti ieškovei kliūčių naudotis jai priskirtomis patalpomis reiškiami prevenciškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. sprendimu (b.l. 61-66, t. 2) ieškinį patenkino iš dalies, nustatė naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal ieškovės pateiktą architekto T. G. projektą, išskyrus dalyje dėl bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos du kartus kaip f-25, priklausančios lygiomis dalimis (dviem savininkams), priskyrimo ieškovei naudotis 3,09 kv.m plotu, atsakovui - savivaldybei - 4,00 kv.m plotu, ir paskyrė šias patalpas naudotis lygiomis dalimis bendrai, įpareigojo atsakovę R. Ž. perkelti mikrobangų krosnelę iš patalpos, plane žymimos 613/ l,62 kv.m, esančios koridoriaus f-25 patalpoje į bendro naudojimo virtuvę, plane pažymėtą indeksu f-24 ir likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendimu taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės R. Ž. 66,50 Lt žyminio mokesčio ir 425,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei paskirstė ir priteisė iš ieškovės ir atsakovės R. Ž. valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl pirmojo ieškovės pareikšto reikalavimo, t.y. dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo pagal pateiktą architekto T. G. projektą nekilo, atsakovai dėl pateikto projekto prieštaravimų nereiškė, byloje įrodymų apie tai, kad pateiktas projektas negalėjo būti patvirtintas ne teismo tvarka, nėra, todėl laikė, kad atsakovai šioje dalyje ieškinį pripažino ir jį tenkino iš dalies. Kadangi ieškovės prašomos paskirti jai naudotis 3,09 kv.m ploto patalpos, o taip pat Kauno miesto savivaldybei prašomos priskirti 4,00 kv.m ploto patalpos yra reikalingos naudotis tiek ieškovei, tiek ir atsakovei R. Ž. norint patekti į butus ir WC, jos paskirtos naudotis lygiomis dalimis bendrai. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo perkelti skalbimo mašiną iš virtuvės į koridorių, o šaldytuvo į virtuvę teismas laikė pagrįstu atsakovės R. Ž. argumentą, jog skalbimo mašinos perstatymas į bendro naudojimo koridorių reikštų, jog atsakovė netektų galimybės naudotis skalbimo mašina, kadangi galimai koridoriuje nėra reikalingos vandens nuotekų sistemos ir tikėtina, jog nėra galimybės ją ten įrengti, o kadangi atsakovė turi du mažamečius vaikus ir skalbimo mašina atsakovės šeimai yra būtina buitinė technika, reikalavimo šioje dalyje netenkino, nes laikė, kad pažeistų atsakovės R. Ž. šeimos interesus. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teisės pažeidimus dėl koridoriuje laikomo šaldytuvo ir reikalavimo jį perkelti į bendro naudojimo virtuvės patalpas netenkino. Kadangi esant darbo režime mikrobangų krosnelė sukelia tam tikrą triukšmą, skleidžia tam tikrus kvapus, laikė, kad jos buvimas tiesiai prieš ieškovės kambario duris šia prasme pažeidžia jos interesus. Ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovus ateityje nesudaryti kliūčių tinkamai naudotis patalpomis netenkino, nes nenustatė, kuo buvo pažeistos ieškovės, kaip bendraturtės teisės. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovės R. Ž. nurodė, kad tik šiai atsakovei visa bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta negali būti perkelta, nes atsakovais byloje yra keli asmenys, o pats ieškovės pasirinkimas nereikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kitų asmenų lemia, kad dalis bylinėjimosi išlaidų jai nebus atlyginta. Be to, teismas laikė, jog, kadangi ginčo dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis nekilo, ieškovei, neišnaudojus galimybės nustatyti naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarką ne teismo tvarka, bylinėjimosi išlaidų už šį reikalavimą taip pat nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 77-85, t. 2) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:

Teismas, palikdamas dalinai neišspręstą ginčą neįgyvendino civilinio proceso tikslų, neatkūrė taikos tarp ginčo šalių, pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą principą, teisingumo ir protingumo principus, kadangi nagrinėdamas bylą neišsiaiškino ginčo esmės ir tuo padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.Teismas, priimdamas sprendimą netenkinti ieškovės reikalavimo dalyje dėl skyrimo jai naudotis tam tikromis patalpomis pažeidė nuostatą, kad atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti teikiamas prioritetas prieš naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą, kas leidžia atsakovei ir toliau pažeidinėti ieškovės teises. Kadangi patalpų, kurias nuomojasi atsakovė R. Ž. savininkas Kauno miesto savivaldybė sutiko, kad tam tikros patalpos būtų priskirtos konkrečiai naudotis ieškovei ir atsakovui, teismas nepagrįstai prioritetą suteikė šių patalpų nuomininkės reikalavimui šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmesti. Be to, teismas neišsiaiškino tikrųjų ieškovės reikalavimų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra alternatyvūs, todėl netinkamai taikė LR CK 4.75 str. ir 4.80 str. normas.Teismas neidentifikavęs ginčo patalpų paskirties bei nenustatęs naudojimosi jomis tarp bendraturčių tvarkos pažeidė ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisėtus lūkesčius tinkamai naudotis jai priklausančia gyvenamąja patalpa.Nors atsakovė R. Ž. ir nėra įgijusi savarankiškų daiktinių teisių į kambarį bei bendro naudojimo patalpas, tačiau būdama atsakinga už šio turto priežiūrą ji laikytina faktine ginčo kambario bei bendrojo naudojimo patalpų valdytoja, atsakinga už netinkamą šių patalpų eksploatavimą ir dėl to daromus ieškovės teisių pažeidimus.Teismas, grįsdamas sprendimą ne įrodymais, o prielaidomis, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės R. Ž. parodymais, paneigdamas oficialiuose rašytiniuose įrodymuose esančią informaciją, taip pat netinkamai pritaikė tikimybių pusiausvyros principą, kadangi išvadą padarė nesant tinkamų įrodymų, o tik vadovaudamasis prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, prieštaraujančiais oficialiems rašytiniams įrodymams.Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės prašymą bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovės R. Ž., kadangi iš esmės ginčas kilęs tik dėl šios atsakovės savavališkų veiksmų ir teisėtų reikalavimų nevykdymo, todėl ji ir turėtų atlyginti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 93-94, t. 2) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, įgyvendinantis civilinio proceso tikslus ir priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Tas faktas, kad teismas tik iš dalies patenkino ieškovės ieškinį, nereiškia, kad yra pažeistas teisingumo principas.

Atsakovė R. Ž. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Kauno apygardos teisme 2012 m. rugpjūčio 22 d. buvo gautas atsakovo A. Š. atsiliepimas į apeliacinį skundą. Atsiliepimas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, prašymas atnaujinti praleistą terminą nepateiktas, priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas atsiliepimui pateikti, taip pat nenurodytos. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, jei iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per pirmosios instancijos teismą, kuris ir sprendžia atsiliepimų į apeliacinį skundą priėmimo klausimą (CPK 318 str. 1 d., 2 d.). Atsakovas A. Š. priežasčių, dėl kurių jis atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatyme nustatytą terminą nurodė, todėl nesant duomenų, remiantis kuriais būtų galima spręsti dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva įstatyme nustatyto termino atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti atsakovui A. Š. neatnaujina ir praleidus nustatytą terminą pateiktą atsiliepimą į ieškovės K. D. apeliacinį skundą atsisako priimti, grąžinant jį padavusiam asmeniui (CPK 318 str. 3 d.).

2012 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas ir apeliantės K. D. procesinis dokumentas, įvardintas kaip atsiliepimas į apeliacinio skundo atsiliepimą, kuriame apeliantė, reaguodama į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, nurodo papildomus motyvus dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo. Pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės teikti atsiliepimus į pateiktus atsiliepimus į apeliacinius skundus, o CPK 323 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą, todėl, atsižvelgiant į įstatyme numatytą nurodytą imperatyvų draudimą, apeliantės pateiktą atsiliepimą į apeliacinio skundo atsiliepimą atsisakytina priimti, jį grąžinant padavusiam asmeniui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

Nors apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu dalis ieškovės pareikštų reikalavimų patenkinti visiškai, todėl nepasisakytina dėl tos sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo patenkintas ir nustatyta naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarka pagal ieškovės pateiktą projektą.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat tinkamai identifikavo ieškinio dalyką, priėmė pagrįstą, teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Dėl civilinio proceso tikslų neįgyvendinimo priimant skundžiamą teismo sprendimą

CPK 2 straipsnyje nurodyti civilinio proceso tikslai, t.y. ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.

Apeliantė teigia, jog teismui nepatenkinus jos ieškinio visa apimtimi, liko neišspręstas šalių ginčas, neapginta ieškovės pažeista materialinė subjektinė teisė valdyti jai nuosavybės teise priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutikimu, neatkurta teisinė taika tarp ginčo šalių, neįgyvendinti civilinio proceso tikslai. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apeliantės nurodytais motyvais, kadangi civilinio proceso tikslų įgyvendinimas negali būti siejamas išimtinai tik su ieškinio patenkinimu ar atmetimu. CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui laiduoja teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteiktos teisės kreiptis į teismą užtikrinimas nesudaro pagrindo teigti, jog visais atvejais kreipusis į teismą su ieškiniu visi pareikšti reikalavimai bus patenkinti. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, aiškinasi ir nustato visas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, todėl tik nustačius visas reikšmingas aplinkybes, konstatavus esant suinteresuoto asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, teismas gali tenkinti suinteresuoto asmens pareikštą ieškinį, tačiau, bet kokiu atveju, vien tik ieškinio pareiškimo faktas nesudaro pagrindo neišnagrinėjus bylos iš esmės jo tenkinti, kadangi galimi atvejai, kai, tenkinant suinteresuoto asmens ieškinį, būtų pažeidžiamos kitų suinteresuotų asmenų teisės. Ta aplinkybė, jog, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, dar nesudaro pagrindo abejoti šio teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o kartu ir teigti, jog ieškovės materialinės teisės nebuvo apgintos, neatkurta taika tarp ginčo šalių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl civilinio proceso principų, teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimų yra nemotyvuotos, konkrečiai nenurodyta, kaip ir kokiu būdu šios teisės ir principai procese buvo pažeisti, todėl dėl jų plačiau teismas nepasisako.

Dėl tinkamo ieškinio dalyko nustatymo

Kiekvienas teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, bet taip pat jis turi atitiki ir specialiai ieškiniui įstatyme numatytus reikalavimus, tarp kurių ir reikalavimą dėl ieškinio dalyko (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga, kadangi dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai nesuteikia teismui teisės tai daryti už ieškovą. Taigi, tik ieškovas, kreipdamasis į teismą, atsižvelgdamas į jo teisių pažeidimo pobūdį, gali ir turi pareigą pasirinkti ginčijamų ar pažeistų teisių gynimo būdą, konkrečiai suformuluodamas ieškinio reikalavimus.

CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str. 2 d.), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdamas į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.1 d.). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), kadangi atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę nuosavybę.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio dalyką, kadangi apeliantė reiškė alternatyvius reikalavimus tiek dėl bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos pagal architekto parengtą planą nustatymo, tiek ir dėl autonomiškų dalių pagal tą patį planą nustatymo bei jų priskyrimo asmeniniam ieškovės naudojimuisi, kai tuo tarpu teismas laikė, kad byloje ginčas kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Su šiais apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog byloje yra pareikšti du pagrindiniai reikalavimai, t.y. dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo bei atsakovės įpareigojimo perkelti šaldytuvą ir mikrobangų krosnelę iš koridoriaus į bendro naudojimo virtuvę, bei du išvestiniai reikalavimai. Teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis nustatymo, kadangi patikslintu ieškiniu (b.l. 15-17, t. 2) ieškovė prašė būtent nustatyti naudojimosi bendro naudojimo patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini) tvarką tarp savininkų ir pateikė tam tikrą pageidaujamos naudojimosi tvarkos projektą. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo pareiškusi ir reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (b.l. 40-41, t. 1), tačiau nustačius, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą projektą negalimas, neatitinka atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisinio ir faktinio turinio, kadangi po jo liktų bendrų nekilnojamojo turto objektų, teismas sprendimu šį ieškovės reikalavimą atmetė (b.l. 104-107, t. 1), o apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 131-134, t. 1). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bylą pirmosios instancijos teismui grąžino nagrinėti iš naujo būtent dalyje dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdamas į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau kartu įgyvendinti šias abi teises nėra galimybės. Taigi, nors ieškovė teigia, jog jos pareikšti reikalavimai buvo alternatyvūs, tačiau ankstesniu teismo sprendimu konstatavus, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą projektą negalimas, t.y. iš esmės išsprendus ieškovės pareikštą reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį, sutikti su apeliantės nurodytais argumentais dėl netinkamo ieškinio dalyko nustatymo nėra jokio pagrindo.

Dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo

Apelientės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą netenkinti ieškovės reikalavimo dalyje dėl skyrimo jai naudotis tam tikromis patalpomis, pažeidė nuostatą, kad atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti teikiamas prioritetas prieš naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą, kas leidžia atsakovei ir toliau pažeidinėti ieškovės teises. Su šiais apeliantės argumentais teismas sutinka tik iš dalies. Teisėjų kolegija, kaip jau buvo nurodyta ir pirmiau, sutinka su apeliantės argumentu, jog esant ginčui tarp bendraturčių, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, tačiau nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią nuostatą. Nustačius, jog ieškovė reiškė reikalavimą tik dėl naudojimosi patalpomis, bendraturčiams priklausančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teise, tvarkos nustatymo, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kartu ir vadovautis pirmiau nurodytu prioritetu, kadangi tik ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, o pagrindų teismui savo iniciatyva viršyti pareikštus reikalavimus nenustatyta.

Apeliaciniu skundu iš esmės yra ginčijama ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei K. D. ir atsakovui Kauno miesto savivaldybei bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta du kartus kaip f-25, 3,09 kv.m ploto ir 4,00 kv.m ploto, priklausanti lygiomis dalimis paskirta naudotis bendrai lygiomis dalimis. Apeliantės manymu, teismas, minėtas patalpas palikdamas naudoti bendrai abiem ginčo šalims ginčo iš esmės neišsprendė, sudarydamas galimybes atsakovei R. Ž. laikyti šaldytuvą ir kitus daiktus koridoriuje, tokiu būdu sudarant kliūtis ieškovei tinkamai naudotis minėtomis patalpomis ar patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Negalima sutikti su apeliantės argumentu, jog teismas tinkamai neidentifikavo ginčo patalpų, kadangi teismas sprendime nuspręsdamas dėl minėtų ginčo patalpų priskyrimo bendram naudojimui nurodė, jog koridoriaus ginčo patalpos, kaip reikalingos tiek ieškovei, tiek ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės turto nuomininkams patekti į bendro naudojimo WC ir vonios patalpas bei savo butus, paliktinos naudotis abiems ginčo šalims bendrai lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės teismui pateiktu architekto T. G. planu, pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje mano esant pagrįstą ir teisėtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog, nustatant naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarką, būtina atsižvelgti į savininko nuosavybės teisės dalį turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau be to, nustatant naudojimosi tvarką, būtina atsižvelgti į ginčo patalpų pobūdį, jų paskirtį, savybes, taip pat į tai, ar pasiūlyta naudojimosi patalpomis tvarka atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, ar nesudaro prielaidų šalių konfliktinei situacijai kilti. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Be to, siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į ginčo patalpos pobūdį – koridorius, kuris skirtas patekti į kitas ginčo šalims ieškovei ir atsakovei Kauno miesto savivaldybei bendrosios dalinės nuosavybės teise bendro naudojimo patalpas - WC ir vonią, bei virtuvę, į tai, kad dalis ginčo patalpų buvo priskirta kiekvienai iš šalių asmeniniam naudojimui, siekiant užtikrinti galimybę laisvai ir nevaržomai šalims patekti į kitas bendro naudojimo patalpas, jos pagrįstai nebuvo priskirtos konkrečiomis dalimis kiekvienai iš ginčo šalių, o priskirtos naudotis lygiomis dalimis abiems šalims. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog likusias bendro naudojimo patalpų dalis, plane pažymėtas f-24, f-23, ieškovė prašė paskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams, o patalpas pažymėtas plane f-26, f-27, priskirti naudotis bendrai ieškovei ir atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tuo iš esmės paneigdama apeliacinio skundo argumentus, jog teismas privalėjo nustatyti visas autonomiškas kiekvienam bendraturčiui priskirtinas naudotis patalpų dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš pateikto projekto nėra aišku, kokia dalis nurodytos patalpos būtų paskirta praėjimui, taip užtikrinant ginčo šalių galimybę patekti į kitas bendro naudojimo patalpas, o esant tokiai situacijai ieškovės ieškinio patenkinimas šioje dalyje visa apimtimi, laikytina, pažeistų kitos bendraturtės – Kauno miesto savivaldybės teises ir teisėtus interesus, kadangi neproporcingai suvaržytų šių patalpų naudotojų galimybes patekti į virtuvės patalpas, galimai tik sukeltų dar daugiau ginčų dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog konkrečių patalpų dalių nepriskyrimas naudotis konkrečiai vienam iš bendraturčių ar ieškovės pateiktos naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarkos nenustatymas visa apimtimi pažeidžia teisėtus bendraturčių lūkesčius, kadangi vieno iš suinteresuotų asmenų pasiūlyta naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarka gali neatitikti ne tik kad kitų bendraturčių teisėtų lūkesčių, bet net ir pažeisti jų teises ir teisėtus interesus. Teismas neneigia ieškovės teisėtų lūkesčių principo tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau bet koks nuosavybės teisės įgyvendinimas neturi pažeisti kitų suinteresuotų asmenų teisių. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, jei bendraturtis siekia tik savo interesų patenkinimo, prieštarauja galimiems kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantas, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo teise, į tokius reikalavimus teismas turi teisę neatsižvelgti ir nustatyti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Taigi apeliantei apeliaciniu skundu neigiant galimybę nustatyti kitokią, nei kad jos pasiūlyta naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarką, teismui pagrįstai kyla abejonių dėl to, ar apeliantė nesiekia išimtinai tik savo interesų, kurie galimai pažeistų kitų bendraturčių interesus, patenkinimo.

Apeliantė teisingai nurodo civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu aplinkybes, kadangi nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme patalpų, kurias nuomojasi atsakovė R. Ž., savininkas Kauno miesto savivaldybė sutiko, kad tam tikros patalpos būtų priskirtos konkrečiai naudotis ieškovei ir atsakovei, o teismas neatsižvelgdamas į tai šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetė. Ir nors atsakovė Kauno miesto savivaldybė neprieštaravo dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo, tačiau pažymėtina, jog atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybė prašo teismo sprendimą aplikti galioti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ginčo patalpų bendraturtį – Kauno miesto savivaldybę - tenkina teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarka, todėl negalima teigti, jog teismas, manydamas esant teisinga nustatyti kitokią, nei kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarką, nepagrįstai neatsižvelgė į bendraturčio pareikštą sutikimą su ieškiniu nagrinėjamoje dalyje. Pažymėtina, kad, atsakovams pripažįstant ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo, teismas sprendimo dalį dėl šio reikalavimo surašė su sutrumpintais motyvais, argumentuodamas savo sprendimą nukrypti nuo ieškovės pateiktos tvirtinti naudojimosi tvarkos nuostatų. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su bendraturčių valdomomis bendro naudojimo patalpų dalimis.

Dėl reikalavimo atlaisvinti ginčo patalpas

Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 str. 1 d.) ir reikalauti tokio elgesio iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) (CK 4.83 str. 2 d. 2 p.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3d.).

Ieškovė be reikalavimo nustatyti naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarką taip pat reiškė ir reikalavimą įpareigoti atsakovę R. Ž., kaip ginčo patalpų faktinę valdytoją, perkelti šaldytuvą ir mikrobanginę krosnelę iš Kauno miesto savivaldybei priskiriamos patalpos, plane žymimos 613/l,62kv.m, esančios koridoriaus f-25 patalpoje į bendro naudojimo virtuvę, plane pažymėtą indeksu f-24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, reikšdama šį reikalavimą, iš esmės reikalavo to, kad atsakovė R. Ž. sukeistų šaldytuvo ir skalbimo mašinos stovėjimo vietas, perkeldama skalbimo mašiną į koridorių arba jos atsisakydama visai. Su minėtu reikalavimu yra susijęs ir papildomas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę R. Ž. naudoti virtuvę pagal paskirtį, t.y. maisto gaminimui, vartojimui ir saugojimui. Apeliantė teigia, kad teismas, tik iš dalies (dėl mikrobanginės krosnelės perkėlimo) tenkindamas šį reikalavimą, neidentifikavo ginčo patalpų paskirties, o nenustatęs naudojimosi jomis tarp bendraturčių tvarkos pažeidė ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisėtus lūkesčius tinkamai naudotis jai priklausančia gyvenamąja patalpa.

Ginčo dėl to, jog ieškovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto bendraturtė, ir atsakovė R. Ž., kaip Kauno miesto savivaldybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomininkė, turi teisę naudotis bendro naudojimo ginčo patalpomis, t.y. tiek ir koridoriumi, tiek ir virtuve, nekyla. Pripažįstama, kad bendraturčių naudojimasis bendro naudojimo patalpomis daugiabučiame gyvenamajame name nėra absoliutus, bendraturčiai (šiuo atveju ir nuomininkė, nuomos sutarties pagrindu įgijusi teisę naudotis jai išnuomotomis patalpomis) turi teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais nepažeisdami jiems tenkančios dalies proporcingumo principo, o kartu ir kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Todėl bet kokiu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl, jos manymu, jos teises pažeidžiančio atsakovės R. Ž. elgesio netinkamai naudojantis bendro naudojimo patalpomis, turi įrodyti netinkamą ir jos teises pažeidžiantį atsakovės elgesį, kadangi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors apeliantė skundžiamą sprendimą prašo naikinti teismui pažeidus įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, tačiau apeliaciniame skunde konkretūs tokio apžeidimo atvejai nėra nurodyti. Apeliantė savo poziciją grindžia bendro pobūdžio nuostatomis, nedetalizuojant jų išnagrinėtos civilinės bylos ir skundžiamo teismo sprendimo duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes, teisėjų kolegijos manymu, skundžiamas sprendimas yra priimtas tinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

Teismui nenustačius, kad atsakovės R. Ž. veiksmai šaldytuvą laikant koridoriuje, o skalbimo mašiną – virtuvėje pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus, pagrįstai atsisakė tenkinti jos ieškinį dalyje dėl įpareigojimo perkelti šaldytuvą iš koridoriaus į bendro naudojimo virtuvę. Pats faktas, kad atsakovė R. Ž. šaldytuvą laiko bendro naudojimo patalpoje - koridoriuje – nesudaro pagrindo teigti, kad ji tokiais savo veiksmais pažeidžia teisės aktų nuostatas, o kartu ir ieškovės teises tinkamai naudotis jai priklausančia gyvenamąja patalpa. Pažymėtina, jog draudimo laikyti buities prietaisus bendro naudojimo patalpoje - koridoriuje teisės aktai neįtvirtina, o ieškovės nepasitenkinimas tokiais atsakovės veiksmais nesudaro pagrindo neproporcingai riboti atsakovės R. Ž. galimybes tinkamai naudotis jai priklausančiais buitiniais prietaisais, būtinais užtikrinti minimalias tinkamas gyvenimo sąlygas. Draudimo bendro naudojimo patalpoje koridoriuje laikyti buities prietaisus, tarp jų ir šaldytuvą, nenumato ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T-441 patvirtintos Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal ieškovės pateiktą nustatyti bendro naudojimo patalpomis naudojimosi tvarką pati ieškovė pasiūlė tą bendro naudojimo patalpų, plane pažymėtų kaip f-25 dalį, kuri yra prieš jos kambario duris, priskirti naudojimuisi Kauno miesto savivaldybei, tokiu būdu prisiimdama iš to galinčius kilti tam tikrus nepatogumus. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių naudojamas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, ginčo šalys, įskaitant ir nuomos teisinių santykių pagrindu ginčo turtu besinaudojanti atsakovė R. Ž., turi turtu naudotis, jį valdyti bei juo disponuoti bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), kas teismų praktikoje aiškinama kaip bendraturčių pareiga šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Nurodytos teisės normos išaiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti ieškovės teisių pažeidimai atsakovei R. Ž. buitinę techniką laikant ginčo patalpose koridoriuje ir virtuvėje, leidžia teigti, kad ieškovė, reikšdama ieškinį nesiekė tarpusavio ginčų spręsti vadovaudamasi geros kaimynystės principais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę R. Ž. ateityje naudoti virtuvę pagal paskirtį, t.y. maisto gaminimui, vartojimui ir saugojimui, kadangi teisminės gynybos suinteresuotas asmuo gali kreiptis tik esant jo teisių pažeidimui, o ieškovei neįrodžius esant jos teisių pažeidimą, reikalavimas kaip nepagrįstas pagrįstai atmestas.

Dėl galimybės visas bylinėjimosi išlaidas prisiteisti tik iš vieno iš atsakovų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CK 93 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismui, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, suteikta teisė nukrypti nuo CK įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos dalimis, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai, kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, todėl kitoks nei įstatyme numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra galimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovei neprašant priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš vienų atsakovų, įstatymas nenumato galimybės jų nesumokėtą dalį perkelti kitam atsakovui. Nurodyta nuostata galėtų būti pažeista tik teismui nukrypus nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nustačius, jog visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos be išimties yra sąlygotos tik vieno iš atsakovų. Nors ieškovė reikalavimą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas vien tik iš atsakovės R. Ž. būtent ir grindė ta aplinkybe, jog ginčas kilo tik dėl atsakovės R. Ž. veiksmų, su tokiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarką iš atsakovų jai neatlygintinos, nes tik dėl ieškovės netinkamo elgesio šiai nesikreipiant į bendraturčius dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo ji patyrė prašomas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog atsakovė R. Ž., nebūdama ginčo turto bendraturte, neturėjo įgaliojimų susitarti dėl konkrečios naudojimosi ginčo patalpomis tvarkos. Be to, teismui nustačius, kad atsakovės R. Ž. veiksmai nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, ieškovės ieškinį tenkinus tik iš dalies, negalima visos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos perkelti tik atsakovei. Teismas, nenustatęs pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pagrįstai jas paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 d. nuostatomis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.