Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal BK 281str. 2 d. ir jam paskirta 30 MGL ( trijų tūkstančių devynių šimtų ) litų bauda, įpareigojant baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sutinkamai su BK 68 str. 1 d. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas A. L. naudotis specialia teise - atėmimas teisę vairuoti transporto priemonę trims metams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 30 d. 19.07 val. kelio Rokiškis-Južintai-Užpaliai 3 km.752 m., Laibgalių k., Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas žmonai Z. L. priklausantį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 53 p., 68 p., 172 p., 161 p., 164 p. reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešinėje eismo juostoje, priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu S. M., kurį vairavo E. J., ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu A. L. vairuojamo automobilio keleiviui, nukentėjusiajam M. B., dėl viršutinės lūpos - nosies pagrindo plėštinės žaizdos, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-12-21 nuosprendį, vadovaujantis BK 38 str. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti, netaikyti BK 68 str. 1 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. neuždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Skunde apeliantas nurodo, kad jo nusikalstama veika pagal BK 281 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, tačiau nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis teismo posėdžio metu prašė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tokį prašymą jis pateikti negalėjo, kadangi BPK nuostatų neišmano ir nežino ką reiškia šis procesinis veiksmas. Gynėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Apeliantas tikėjosi, kad teismo posėdžio metu bus apklausti nukentėję asmenys, kurie paliudys, kad jam jokių pretenzijų neturi ( nukentėjusysis M. B. jau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apeliantui jokių pretenzijų nereiškia), jis susitars su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo per tam tikrą laikotarpį, o baudžiamoji byla bus nutraukta. Tačiau dėl taikyto sutrumpinto įrodymų tyrimo liudytojai apklausiami nebuvo.

Apeliantas teigia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 38 str., t.y. jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, labai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, su jais susitaikė, nusikalto pirmą kartą, padarytas nusikaltimas netyčinis, anksčiau apeliantas nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko nepilnametį sūnų D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ateityje žada nusikalstamų veikų nebedaryti.

Apeliantas prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 str. ir nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, nes jis, gyvendamas Anykščių rajone ir dirbdamas Rokiškio rajone, į darbo vietą kiekvieną dieną vyksta nuosavu automobiliu. Jei vis dėlto baudžiamojo poveikio priemonė būtų paskirta, apeliantas prašo, kad ji būtų nesusijusi su uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Apeliantas prašo pridėti prie bylos jo pateiktus pareiškimus ir dokumentų kopijas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ir BK 38 str. taikymo

Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 str., jis atliekamas tik kaltinamojo sutikimu, kurį kaltinamasis gali pareikšti savo iniciatyva, tokį pasiūlymą kaltinamajam gali padaryti jo gynėjas, prokuroras ir teisiamojo posėdžio pirmininkas, tačiau tik teismas nusprendžia ar esant nurodytoms sąlygoms atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismo posėdžio protokole yra nurodyta, kad apeliantas apklausos metu patvirtina, kad byloje surinkti įrodymai yra teisingi, prašo tolesnį įrodymų tyrimą nutraukti, nurodo, kad nukentėjusių apklausti nereikia (b.l. 126 p.). Apeliantui buvo išaiškintos jo teises ir pareigos, jis ne kartą pareiškė, kad gynėjas jam nereikalingas (ką patvirtino savo parašu) (b.l. 78-79 p., 84-85 p., 124 p.), teismo posėdžio metu patvirtino, kad suprato savo teises, per nustatytą terminą apeliantas dėl teisiamojo posėdžio protokolo nepareikė pastabų, nenurodė jo neteisingumo, neišsamumo, todėl jo skunde nurodytas teiginys, kad gynėjas nedalyvavo, jis pats nesuprato teisinių terminų, tikėjosi, jog bus apklausti liudytojai teismo posėdžio metu, yra nepagrįstas.

Kaltininkas ir nukentėjusysis gali susitaikyti ikiteisminio bylos tyrimo, bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio bylos nagrinėjimo stadijose iki išeinant teismui į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Susitaikymas reiškia, kad nukentėjusysis ne tik paprasčiausiai atleido kaltininkui, bet ir iš esmės pašalino visas savo pirmines pretenzijas bei reikalavimus, pareikštus baudžiamojo proceso tvarka. Susitaikymo iniciatyva gali būti tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš kaltinamojo pusės. Nukentėjusysis turi savanoriškai apsispręsti susitaikyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėję asmenys būtų norėję taikytis su apeliantu ikiteisminio bylos tyrimo metu ar nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiuosius E. J. ir M. Jukną tenkino apeliantui paskirta bausmė (b.l. 127 p.). Nukentėjusieji rašytine forma pareiškė norą susitaikyti su apeliantu tik 2008-01-09, t.y. jau paskelbus nuosprendį, kadangi tik tada A. L. atlygino padarytą žalą (b.l. 139-141 p.), todėl apelianto teiginys, kad dėl atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo jis negalėjo susitaikyti su nukentėjusiaisiais yra neteisingas ir nepagrįstas. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir iki jo įsiteisėjimo atsirado naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo-kaltininkas po nuosprendžio priėmimo susitaikė su visais nukentėjusiaisiais ir atlygino jiems nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusieji su kaltininku susitaikė ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti (b.l. 139-142). Todėl atsirado pagrindas spręsti BK 38 str. taikymą A. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

BK 38 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu : 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vien susitaikymas su nukentėjusiuoju nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BPK 38 straipsnio nuostatas, net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Apelianto padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nesukėlęs sunkių pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. nuo pat pirmos apklausos momento visiškai pripažino savo kaltę ir davė išsamius bei nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti 2008-01-09 pareiškimai, pasirašyti nukentėjusiųjų M. B., M. J., E. J., Z. L. (b.l. 139-142 p.), iš kurių matyti, kad nuteistasis padarytą žalą atlygino, susitaikė su nukentėjusiaisiais, A. L. jų atsiprašė ir jie atleidžia už jo įvykdytą nusikaltimą ir prašo atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukti, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Vertindama, ar yra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas) teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos yra charakterizuojamas gerai, neteistas, padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių – dėl jo neatsargumo buvo nesunkiai sužalotas M. B., tačiau šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas du Kelių eismo taisyklių reikalavimus: vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (po eismo įvykio jo kraujyje rasta 2,51 promilių etilo alkoholio) (b.l. 74), išvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą. Iš A. L. vairuotojo pažymėjimo matyti, kad teisę vairuoti transporto priemonę turi jau 13 metų (b.l. 18), iki nusikaltimo nebaustas administracine tvarka, todėl kolegija mano, kad nusikalstama veika buvo atsitiktinė A. L. elgesio pasekmė ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina BPK 327 str. 2 p. pagrindu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 3) nemokami darbai; 4) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; 5) turto konfiskavimas. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams – teisingai įvertino, kad A. L. nusikalstamą veiką padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę, šia teise nėra pagrįsta A. L. darbinė ar profesinė veikla ( jis nedirba vairuotoju ). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad tik jo paties vairuojama transporto priemone jis gali nuvykti į darbo vietą, todėl apelianto teiginį, kad praradus šią teisę bus suvaržyta jo galimybė važinėti dirbti į Rokiškio rajoną, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemonę būdamas sunkiai girtas, jam paliktina apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas A. L. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trijų (3) metų laikotarpiui bei skirtina ir 25 MGL (3250 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 12 mėn.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendį panaikinti, A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ( BK 38 str. ), ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 ir 4 p. skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti A. L. naudotis teise vairuoti transporto priemones trijų metų (3) laikotarpiui ir skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 12 mėn.

Priteisti iš A. L. devynis litus proceso išlaidų valstybei.