Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei VĮ Turto bankas dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Rimutė Michailikienė, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. D. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo ir nesuprantamą, dėl galiojimo termino erdvėje Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Rimutės Michailikienės 2012-05-17 patvirtinto palikėjos O. P. testamento 2-o punkto nuostatą, kuria testatorė iš visų įstatyminių įpėdinių atėmė paveldėjimo teisę.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis nuo 2019-01-01 apsigyveno kartu su savo motina O. P. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), nes dėl silpnos motinos sveikatos reikėjo nuolat ja rūpintis, prižiūrėti. Ieškovas taip pat rūpinosi ir motinai nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. mokėjo mokesčius, atliko einamąjį remontą. Motina ne kartą minėjo, kad ketina butą (duomenys neskelbtini), ir garažą (duomenys neskelbtini), padovanoti jam. Motina sakė, jog vyks pas notarą, kad būtų suforminta jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis. Motina prieš pat savo mirtį užsiminė, kad dar 2012 metais buvo surašiusi testamentą sūnaus R. naudai, nes jam nesisekė gyvenime, jis turėjo sveikatos bei finansinių problemų. Motina sūnų R. 2005 metais priėmė gyventi pas save, nes jis neturėjo kur gyventi, dėl savo gyvenimo būdo buvo praradęs turtą. R. 2015 metais mirė, todėl motina ieškovui pasakė, kad 2012 metais surašytas testamentas negaliojantis ir dabar visą turtą nori palikti jam. 2020 metais Lietuvoje prasidėjo Covid-19 pandemija, šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija ir įvestas visuotinis karantinas, kurio pasėkoje buvo apribotas žmonių judėjimas. 2021 m. spalio mėnesį labai susilpnėjo motinos fizinė sveikata, buvo diagnozuotas smegenų infarktas, ilgą laiką motina buvo gydoma ligoninėje, todėl motinos ketinimas vykti pas notarą ir sudaryti jai nuosavybės teise priklausančio buto bei garažo dovanojimo sutartis jo naudai buvo atidėtas vėlesniam laikui. Motina 2022-01-01 grįžusi iš ligoninės, telefonu užsiregistravo 2022-01-10 vykti pas Alytaus miesto 2-ajame notarų biuro notarę Rasuolę Sereikienę sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, tačiau (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas savo motina rūpinosi iki pat jos mirties ir tik po motinos mirties, tvarkydamas jos daiktus, surado 2012-05-17 surašytą testamentą, kuriuo visą savo turtą motina buvo palikusi savo sūnui R. D.. Ieškovas po motinos mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė 2022-01-26 išdavė liudijimą, kuriuo patvirtino, kad 2022-01-09 mirus O. P. notaro biure užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmęs įpėdinis šioje byloje yra mirusiosios sūnus G. D.. Notarė užvedusi paveldėjimo bylą atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, kadangi palikėjos Alytaus miesto 1-ajame notarų biure 2012-05-17 užregistruotas testamentas yra galiojantis, o testamento 2 punkte yra testatorės nurodyta, kad <...> Šiuo testamentu atimu paveldėjimo teisę iš visų kitų įstatyminių įpėdinių <...>. Taip pat notarė paaiškino, kad jos manymu pagal testamentą palikėjos visas turtas turėtų atitekti Lietuvos Respublikos valstybei, nes taip numato įstatymas. Ieškovas mano, kad 2012-05-17 testamento turinys yra neaiškus (nesuprantamas) ir neatskleidžiantis tikrosios testatorės valios, kad testamento 2-o punktas buvo įrašytas dėl palikėjos suklydimo, palikėja besąlygiškai nesiekė tokio tikslo.

Ieškovas G. D. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko ieškinį. Papildomai paaiškino, kad iš pradžių jis su šeima gyveno atskirai, tačiau su motina visada gerai sutarė, lankydavo kas ją savaitę. Motina pradėjo prasčiau jaustis prieš 2019 metus, jis pas motiną grįžo gyventi 2019 metų pradžioje. Testamentą rado po motinos mirties. Motina papasakojo, kad broliui R. parašė testamentą, kuris 2015 metais numirė. Jo išsilavinimas spec. Vidurinis, motinos išsilavinimo nežino, jie abu galvojo, kad testamentas negalioja. Galbūt kai brolis gyveno pas motiną, jam ir norėjo palikti turtą, tačiau po brolio mirties motina kelis kartus užsiminė, kad reikia sutvarkyti turto dovanojimą ir prašė sausio 10 dieną nuvežti ją pas notarę.

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Arturas Zablackas teismo posėdyje paaiškino, kad testamento 2-o punkto nuostatą ginčija ne turinio, o galiojimo laiko prasme. Testatorė ne visiškai suprato šios nuostatos reikšmę, nenumatė, kad gali pasikeisti aplinkybės. Neaiški testatorės valia, kas pasikeistų jeigu numirtų įpėdinis. Motina ieškovui ne kartą sakė, kad jos testamentas negalioja, nes sūnus – įpėdinis, numirė. Vadinasi, testatorė buvo įsitikinusi, kad testamentas negalioja. Notarė informavo, jog testatorė kreipėsi į notarų biurą siekdama sudaryti sandorį – padovanoti turtą ieškovui, tačiau nespėjo - numirė. Testamento 2-as punktas neatsiejamas nuo 1-o punkto. Įstatymas numato galimybę numatyti kitą įpėdinį, tačiau neaišku, ar testatorei tai buvo išaiškinta. Testamentas nėra aiškus, neatskleidžia tikrosios valios. Ieškovas su motina gerai sutarė, nuo 2019 m. rūpinosi motina, jos turtu, buitimi. Ieškovas mano, kad yra labai didelė tikimybė, jog O. P. į 2012-05-17 testamento 2-ą punktą įtraukė nuostatą, kurios reikšmės iki galo nesuprato, t. y. nesuprato, kad testamento nuostata kaip savarankiška nuostata gali galioti net ir tuo atveju (momentu) jeigu pasirinktas įpėdinis palikimo nesulaukia. Ieškovas yra įsitikinęs, kad palikėja į testamento 2-ą punktą nebūtų įrašiusi konkrečios nuostatos, jeigu būtų supratusi, kad atsitikus tam tikroms aplinkybėms, testamento 2-o punkto nuostata, kaip savarankiška nuostata, galios ir toliau bei palikimo atsiradimo momentu visas jos turtas atiteks valstybei, o ne jos įstatyminiams įpėdiniams. Yra didelė tikimybė, kad O. P. šią konkrečią nuostatą į testamentą įtraukė per klaidą. Iš byloje esančių duomenų, t. y. liudytojų parodymų, akivaizdu, kad O. P. buvo įsitikinusi, kad 2012-05-17 testamentas nustojo galioti visa apimtimi, kai mirė jos pasirinktasis įpėdinis. Kad testamentas negalioja, O. P. yra sakiusi ne tik ieškovui, bet ir R. T.. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, pasikeitė ir palikėjos valia, kuri pasireiškia tuo, kad palikėja neturėjo tikslo ieškovą nušalinti nuo palikimo net ir tuo atveju, jeigu pasirinktasis įpėdinis nesulauks palikimo. Notarės S. S. teismui pateiktuose duomenyse aiškiai matyti, jog aktyvūs O. P. veiksmai rodo, kad visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą ji siekė padovanoti vieninteliam savo sūnui G. D., o nepalikti kam nors kitam.

Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad testamentas sudarytas suklydimo įtakoje, ji neprieštaraus ieškinio patenkinimui.

Liudytoja R. T. teismo posėdyje nurodė, kad ji nuo 1985 metų buvo ieškovo mirusios motinos O. P. kaimynė. Kuomet numirė vyras, O. priėmė sūnų R. gyventi kartu, o po kurio laiko pasakė, kad jam parašė testamentą. Kuomet mirė R., O. jai sakė, kad dabar visas turtas liks G. Sūnus G. pas motiną apsigyveno nuo 2019 metų, jis visada rūpinosi motina, labai dažnai pas ją atvažiuodavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo G. D. ir jo (duomenys neskelbtini) mirusio brolio R. D. motina O. P. 2022-01-09 mirė. O. P. 2012-05-17 testamento, notarinio registro Nr. 3184, patvirtinto Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Rimutės Michailikienės, 1-u punktu visą turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei tą turtą, kuris atsirastų jos vardu po jos mirties, paliko savo sūnui R. D., o testamento 2-u punktu atėmė paveldėjimo teisę iš visų kitų įstatyminių įpėdinių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad palikėjos O. P. mirties dieną palikėjos vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 60, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

Vadovaujantis CK 5.17 straipsnio 1 dalimi, gali būti pripažinta negaliojančia konkreti testamento dalis, nustačius įstatyme įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus, įskaitant ir CK 1.90 straipsnyje įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą dėl suklydimo.

Ieškovo vertinimu, testatorė 2012-05-17 testamente 2-o punkto nuostatą, kuria atėmė paveldėjimo teisę iš visų kitų įstatyminių įpėdinių, įrašė todėl, kad kiti įpėdiniai nedarytų jokių kliūčių R. paveldėti jos turto - neginčytų testamento. Testatorė į testamentą nebūtų įtraukusi 2-o punkto nuostatos, jeigu būtų žinojusi ir supratusi, kad atsiradus naujoms aplinkybėms - mirus sūnui R., visas turtas gali atitekti valstybei, o ne jos įstatyminiams įpėdiniams. Be to, ieškovo teigimu, jo motina O. P. buvo įsitikinusi, jog testamento 2-o punkto nuostata yra tiesiogiai susijusi su testamento 1-o punkto nuostata, nes jam buvo sakiusi, jog testamentas, mirus sūnui R., negalioja.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas visuomet rūpinosi savo motina, dažnai ją lankė, palaikė gerus santykius, nuo 2019-01-01 apsigyveno kartu, tvarkė ir remontavo namus, vertintina, kad palikėją ir ieškovą siejo glaudūs santykiai. Pastarąsias faktines aplinkybes patvirtina DNSB Statybininkų g. 36 bendrijos pirmininkės 2022-05-16 pažyma bei liudytojos R. T. parodymai teismo posėdžio metu. Todėl darytina išvada, kad palikėjai nebuvo priežasčių palikti savo turtą valstybei, o ne vieninteliam sūnui G., kuris ja rūpinosi, priešingų įrodymų į bylą nepateikta.

Pažymėtina, kad nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis, CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovo teigimu, jo motina O. P. ketino visą savo turtą padovanoti ieškovui bei buvo užsiregistravusi vizitui pas notarą dėl dovanojimo sandorio sudarymo. Iš byloje pateikto Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės 2023-03-17 rašto Nr. 13 nustatyta, kad O. P. buvo rezervavusi 2022-01-10 (pirmadienį) vizitą pas notarę dėl turimo turto dovanojimo sandorio sūnui G. sudarymo, tačiau jai (duomenys neskelbtini) mirus, dovanojimo sandoris nebuvo patvirtintas. Liudytoja R. T. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad palikėja jai buvo sakiusi, jog po sūnaus R. mirties visą savo turtą ketina palikti sūnui G.. Todėl vertintina, jog pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad palikėjos O. P. tikroji valia buvo palikti visą savo turtą ne valstybei, o sūnui G. D..

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nurodytus motyvus, darytina išvada, kad palikėja O. P. 2012-05-17 testamento 2-o punkto nuostatą, kuria ji atėmė paveldėjimo teisę iš visų kitų įstatyminių įpėdinių, pasirašė dėl suklydimo ir žinių stokos, neturėdama tikslo visą savo turtą palikti valstybei, todėl 2012-05-17 testamento, notarinio registro Nr. 3184, patvirtinto Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Rimutės Michailikienės, 2-o punkto nuostata pripažintina negaliojančia.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 28,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatinėjami ir konstatuoti neteisėti valstybės institucijos veiksmai, kad atsakovė ieškinio patenkinimui neprieštaravo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo patirtos išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Pripažinti palikėjos O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), 2012-05-17 testamento, notarinio registro Nr. 3184, patvirtinto Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Rimutės Michailikienės, 2-o punkto nuostatą, kuria testatorė atėmė iš visų įstatyminių įpėdinių paveldėjimo teisę, negaliojančia.

Priteisti iš ieškovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.