Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams bei vadovaujantis BK 70 straipsniu K. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, minėtą baudžiamojo poveikio priemonę atliekant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir kitaip platino narkotines medžiagas, o būtent: 2015 m. kovo 1 d. 00 val. 40 min., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, prie savęs automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ovalo formos plastikinio indelio viduje, laikė ne mažiau kaip 0,973 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys) (Cannabis L.), kurių tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,23 proc., kurių dalį, laikotarpyje nuo 2015 m. vasario 28 d. 20 val. iki 2015 m. kovo 1 d. 00 val. 40 min., prie tvenkinio, (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai išplatino, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nežinomą kiekį mišinyje su tabaku (Nicotiana L.) perdavė vartoti I. S. ir M. G., ir 2015 m. kovo 1 d. apie 00 val. 40 min. patikrinimo metu K. B. automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pavarų perjungimo svirties, narkotines medžiagas - kanapes (antžeminės dalys) (Cannabis L.), kurių svoris 0,973 g., kurių tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,23 proc., surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dėl aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, K. B. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Pažymi, kad k. K. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė yra nuo dviejų iki aštuonerių metų, atitinkamai bausmės vidurkis – 5 metai, todėl prokuroro manymu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, K. B. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė ne mažesnė nei sankcijos vidurkis, t. y. laisvės atėmimas penkeriems metams. Taip pat skunde prokuroras nesutinka ir su teismo sprendimu K. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, teismas savo išvadą dėl bausmės vykdymo atidėjimo turėjo labiau motyvuoti, pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Prokuroras pažymi, kad K. B. savo veiksmų kritiškai nevertino ir nesiekė įrodyti, kad ateityje nedarys nusikaltimų. K. B. veiksmai buvo nukreipti išvengti atsakomybės, jis įkalbinėjo liudytojus vykti pas jo advokatą pasitarti dėl parodymų davimo, siekė juos paveikti. Skundo autoriaus teigimu, K. B. yra nekritiškas savo veiksmams ir aktyviai siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl šios aplinkybės rodo, kad jis neatitinka teisminės praktikos suformuotų kriterijų ir nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio.Nuteistasis K. B. atsikirtime į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pripažinti jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje bei paskirti 10 MGL dydžio baudą.Nuteistasis K. B. atsikirtime nurodo, kad nepagrįstai jam prašoma skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nepagrįstai nenustatė, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi jis prisipažino kaltu dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir padėjo jas išaiškinti bei dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis pažymi, kad teismų praktikoje net ir už didesnius kanapių kiekius ir jų paradavimą tretiesiems asmenims yra skiriamos ženkliai mažesnės už vidurkį laisvės atėmimo bausmės. Atsikirtime nurodoma ir tai, kad nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo. Anot nuteistojo, šis įvykis yra atsitiktinis, nėra niekam platinęs narkotinių medžiagų už atlygį. Šiuo atveju įvykis susijęs su vienos kanapių ir tabako mišinio suktinės rūkymu bendrai trise. Nuteistojo teigimu jis dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė tyrimų duomenis, kad jo organizme narkotinių medžiagų buvimo nenustatyta, be to, 2016-06-14 sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad yra atestuotas pagal mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Nuteistasis atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, tai, kad nors jis nuosprendžio neskundė, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurios skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nuteistojo K. B. įsitikinimu jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau pastarojo nusikaltimo sudėties nėra, nes ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas pats nusikaltimo dalykas – kitaip išplatintos narkotinės medžiagos kiekis, bei vienos veikos preziumavimas kitos veikos faktu, t. y. šiuo atveju narkotinės medžiagos platinimo fakto preziumavimas disponavimo ir vartojimo faktais yra nepriimtinas teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nuteistasis K. B. ir jo gynėjas advokatas A. Alimas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis K. B. nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tačiau atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą be prašymo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, išreiškė prašymą jo veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti 10 MGL dydžio baudą. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų vertindamas įrodymus ir skirdamas K. B. bausmę nepadarė. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras nurodo, kad K. B. yra paskirta aiškiai per švelni bausmė, prašo ją pakeisti bei nesutinka su teismo išvadomis dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja būtent tokiose ribose.Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo K. B. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę – bausmę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio, tačiau ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, kad skiriant bausmę yra įvertinama tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau vertintina tai, kad K. B. yra neteistas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, o Šiaulių universiteto informatikos, matematikos ir e. studijų instituto direktoriaus charakteristikoje charakterizuojamas kaip ramaus būdo, nekonfliktiškas. Nors atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, priešingai nei nurodo prokuroras, K. B. dalį esminių aplinkybių pripažino ir dėl jų gailisi. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pateikė tyrimų rezultatus, kad narkotinių medžiagų jo organizme nerasta. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2016-06-14 sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad K. B. yra atestuotas pagal mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Visos šios aplinkybės K. B. iš esmės charakterizuoja teigiamai, kas sudaro pagrindą manyti, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta paskyrus sankcijose numatytą bausmę, tačiau švelnesnę nei jos vidurkis.Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Kaip jau buvo minėta, nuteistasis K. B. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebausta, kurį laiką dirbo, yra antro kurso studentas, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gan ilgas laiko tarpas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis padarė naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą. Taip pat atsižvelgiama ir į nusikaltimo dalyką, t. y. rastos narkotinės medžiagos kiekį bei į tai, kad narkotinė medžiaga nebuvo platinama už atlygį. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog K. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam K. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad K. B. paskirtas gynėjas V. Karpovas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 40,53 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistąjį gynė advokatas A. Alimas, su kuriuo nuteistasis sudaręs susitarimą. Esant tokioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidoms ir iš nuteistojo K. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.