Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Z. M., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, atstovei E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės ligonių kasos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 681,83 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo ar kitos teismo nustatytos datos iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Pareiškėja skunde (b. l. 52-54) ir jos atstovė advokatė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjos V. L. brolis S. L. 1996-06-10 Alytaus rajono apylinkės teismo yra pripažintas neįgaliu ir pareiškėja yra paskirta jo globėja. Iki 2017 m. rugsėjo mėnesio S. L. gyveno Lietuvoje ir gaudavo šalpos neįgalumo pensiją iš socialinio paramos skyriaus, o jam išvykus nuolat gyventi į Airiją buvo nutraukta šalpos neįgalumo pensijos mokėjimas. Airijoje jam nuo 2017-10-04 yra mokama šalpos neįgalumo pensija ir iš Lietuvos VSDFV užsienio išmokų tarnybos yra skaičiuojama našlaičių pensija. Pagal Airijos įstatymus neįgaliam asmeniui priklauso nemokamas sveikatos draudimas, todėl pareiškėja kreipėsi į Kauno teritorinę ligonių kasą, prašydama jai išduoti S1 formą. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškėjai neišdavė prašomos formos, o išdavė formą E104. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Solvit dėl konsultacijos, kur pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa nepagrįstai neišdavė prašomos SI formos, kuri patvirtintų jos globojamo brolio S. L. teisę kitoje Europos Sąjungos šalyje narėje gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėja kreipėsi 2018-10-15 į Kauno teritorinę ligonių kasą, prašydama paaiškinti dėl kokios priežasties jai nebuvo išduota prašoma ir teisėtai priklausanti S1 forma. Kauno teritorinė ligonių kasa 2018-10-25 raštu Nr. 10-456 dėl S1 dokumento išdavimo, atsiprašė už suteiktą neteisingą informaciją ir patirtus nepatogumus. Pareiškėjos broliui S. L. Medical Card Airijoje buvo išduota tik 2018-11-02, kuri suteikė teisę medicinines paslaugas gauti nemokamai. Pažymėjo, kad pareiškėjos neįgalus brolis S. L. nepagrįstai daugiau kaip metus buvo be sveikatos draudimo dėl Kauno teritorinės kasos darbuotojų nepakankamos kompetencijos ir už suteiktas medicinines paslaugas turėjo mokėti iš savo lėšų. Pareiškėjos išleista medicinos paslaugoms ir vaistams neįgalaus brolio S. L. gydymui suma sudaro 551,83 Eur. Turtinė pareiškėjos patirta žala sudaro 681,83 Eur, nes papildomai pareiškėja išleido 130 Eur teisinėms konsultacijoms dėl susidariusios situacijos. Pareiškėja patyrė ne tik turtinę bet ir neturtinę žalą, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, prarado daug laiko aiškindamasi susidariusią nemalonią ir neteisėtą situaciją, kuri įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl Kauno teritorinės ligonių kasų darbuotojų nekompetencijos, kurią ji vertina 1500 Eur. Be to S. L. buvo nustatytas 2 tipo diabetas, o dėl S1 formos neišdavimo, minėta liga jam buvo pradėta gydyti tik po metų. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovės atstovė Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – ir Kauno TLK) atsiliepime į skundą (b. l. 90-94) bei atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad 2017-09-07 buvo deklaruotas S. L. išvykimas iš Lietuvos į Airiją. 2017-10-31 V. L.. S. L. globėja, užpildė ir Kauno teritorinei ligonių kasai pateikė prašymą išduoti S. L. E104 formos pažymą. E104 formos pažyma buvo išduota. 2018-09-27 V. L. užpildė ir Vilniaus TLK pateikė prašymą išduoti dokumentą SI, 2018-10-08 Vilniaus TLK išdavė SI formą (draudimo galiojimo pradžia 2017-09-07). 2018-10-15 V. L. kreipėsi į Kauno TLK su prašymu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Kauno TLK nebuvo išduota SI forma. 2018-10-25 Kauno TLK pateikė atsakymą Nr. 10-456 „Dėl SI dokumento išdavimo“. 2018-11-02 HEALTH SERVICE EXECUTIVE PCRS išdavė formą E 121, t. y. gyvenamosios vietos įstaigos pranešimas apie dokumento dėl asmens teisės gauti išmokas natūra gyvenamojoje ES šalyje registracija (registracijos laikotarpis 2017-09-07). Pažymėjo, kad Privalomojo sveikatos draudimo valdymas tiek pagal Sveikatos draudimo įstatymą, tiek ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentų Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 nuostatas yra viešosios teisės sritis, paremta imperatyviu reguliavimo metodu. Lietuvos Respublikos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu kitoje EEE valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimas vykdomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 883/2004 ir Reglamento Nr. 987/2009 nustatyta standartizuota išlaidų kompensavimo tvarka ir kitokio kompensavimo būdo ar varianto pasirinkti nei Kauno TLK, nei pacientas neturi teisės. Taigi, Kauno TLK negali viršyti suteiktų įgaliojimų bei veikti viršydama savo įgalinamus, kurie numatyti būtent valstybinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimui tarp ES valstybių narių, taip pat EEE valstybių bei Šveicarijos Konfederacijos. Dokumento SI išdavimas yra galimas, tvirtinant draudimo pradžią atgalinėmis datomis, nes galimi atvejai, kad SI formos išdavimui reikalinga informacija disponuoja ne kompetentinga įstaiga, o gyvenimo vietos įstaiga. SI forma asmeniui vėliau buvo išduota bei gyvenimo vietos (Airijos) įstaigos draudimo periodo pradžia registruota nuo 2017-09-07. Minėtas faktas pažymi, jog gyvenamosios vietos (Airijos) įstaiga pripažino ir registravo teisę asmeniui gauti išmokas natūra gyvenamoje ES šalyje (Airijoje) nuo nurodytos datos, tokiu veiksmu patvirtindama gyvenamosios vietos įstaigos (Airijos) įsipareigojimą apmokėti asmens išlaidas natūra, patirtas nuo 2017-09-07, pagal Airijos teisės aktus bei pripažindama tolimesnę standartizuotą kompensavimo eigą, t. y. paraiškų pateikimą Lietuvos susižinojimo tarnybai - VLK - dėl Airijos susižinojimo tarnybos patirtų išlaidų kompensavimo. Pareiškėjos turėtos 16,05 Eur išlaidos pagal 2017- 09-29 receptą bei 115,00 Eur išlaidos pagal 2017-10-02 sąskaitą iš viso buvo patirtos dar iki asmens kreipimosi 2017-10-31 į Kauno TLK, todėl negali būti ir nėra sąlygotos Kauno TLK veikos. Kartu į bylą nėra pateikta įrodymų, kad 2019-06-03 130,00 Eur mokėjo nurodymas už teisines paslaugas yra susijęs su šiuo ginčo dalyku. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Taip pat Kauno TLK nuomone, šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo deklaratyvių teiginių nepakanka. Byloje nepateikta įrodymų, kad Kauno TLK būtų sąmoningai siekusi tyčia neišduoti reikiamos formos. Konsultacijos telefonu turinys priklauso ir nuo skambinančiojo pateikiamos informacijos apimties. Kauno TLK pažymi, kad pati pareiškėja 2018-12-26 rašte dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nurodo, kad buvo susisiekusi tiek su Kauno TLK, tiek su Vilniaus TLK bei abi įstaigos informavo, kad prašomos SI formos negali išduoti, nes minimas neįgalus asmuo nėra Lietuvos gyventojas. V. L. savo 2018-10-15 prašyme, kreipiantis į Kauno TLK dėl paaiškinimo, akcentavo tik SI formos neišdavimą kaip neįgaliam asmeniui. Tik 2018-09-27 prašyme Vilniaus TLK išduoti dokumentą SI buvo nurodyta, kad V. L. gauna našlaičių pensiją. Todėl Vilniaus TLK, kaip pensininkui, 2018-10-08 išdavė SI formą (draudimo pradžia 2017-09-07). Įvertinus informaciją dėl Vilniaus TLK SI dokumento išdavimo, t. y. paaiškėjusią aplinkybę, kad neįgalus asmuo S. L., gim. 1975-01-25, yra ir pensininkas, Kauno TLK 2018-10-25 informavo V. L., kad situacija aptarta su darbuotojais. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui, nes pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės atsakomybei kilti.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovės 681,83 Eur turtinę žalą, kurią pareiškėja patyrė dėl neteisėtų Kauno teritorinės ligoninių kasos darbuotojų veiksmų, t. y. dėl to, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškėjai neišdavė S1 formos pažymos, taip pat 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja viešoji teisė, šalis – valstybė ar savivaldybė, jų institucijos, pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatūs asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimi, turi būti atlyginta žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sieja su aukščiau įvardintų viešojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t. y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Kauno TLK galimai neteisėtų veiksmų ir neveikimo, o būtent iš to, kad Kauno TLK nepagrįstai neišdavė prašomos S1 formos, kuri patvirtintų pareiškėjos globojamo brolio S. L. teisę kitoje Europos Sąjungos šalyje narėje gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Kauno TLK pareiškėjai neišdavė prašomos S1 formos pažymos, o išdavė formą E104, t. y. Kauno TLK darbuotojo suteikta informacija telefonu, kad S. L. negali būti išduotas SI dokumentas suklaidino pareiškėją. Pareiškėjos teigimu, to pasėkoje ji patyrė turtinę žalą – neįgalus asmuo S. L. turėjo mokėti iš savo lėšų už suteiktas medicinines paslaugas ir vaistus. Taip pat pareiškėja patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, prarado daug laiko aiškindamasis susidariusią nemalonią ir neteisėtą situaciją, kuri įvyko ne dėl jos kaltės, S. L. buvo nustatytas 2 tipo diabetas, o dėl S1 formos neišdavimo, minėta liga buvo pradėta gydyti tik po metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-06-10 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu S. L. pripažintas neveiksniu ir paskirta jam globa (b. l. 66). Alytaus miesto valdybos 1996-07-31 sprendimu Nr. 274 V. L. paskirta S. L. globėja (b. l. 67). 2017-09-07 buvo deklaruotas S. L. išvykimas iš Lietuvos į Airiją (b. l. 69).

Teismas pažymi, kad iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad analizuojant ir vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ji teigia, kad Kauno TLK neteisėtais veiksmais (neišdavus S1 formos pažymos) jai padarė jos nurodomą turtinę ir neturtinę žalą, turi būti nustatomos CK 6.246, 6.247, 6.249 ir 6.250 straipsniuose nurodytos sąlygos.

Pareiškėja nurodė, kad Kauno teritorinė ligonių kasa jai neišdavė prašomos S1 formos pažymos, o išdavė formą E104, t. y. Kauno TLK darbuotojo suteikta informacija telefonu, kad S. L. negali būti išduotas SI dokumentas suklaidino pareiškėją.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017-10-31 V. L. globėjo S. L. vardu Kauno TLK pateikė prašymą išduoti S. L. E 104 formos pažymą. Prašyme nurodė, kad E104 Lt formos pažyma reikalinga sveikatos priežiūros paslaugoms dėl ligos išmokai gauti (b. l. 64-65). Kauno TLK 2017-11-14 raštu Nr. E22-2017-252 informavo asmenį apie E104 formos pažymos dėl draudimo, darbo ar apsigyvenimo laikotarpių sumavimo išdavimą ir išsiuntė S. L. E 104 formos pažymą (b. l. 70-73). 2018-09-27 V. L. pateikė Vilniaus TLK prašymą išduoti dokumentą S1 (b. l. 74-75). 2018-10-08 Vilniaus TLK išdavė S1 formą. Draudimo galiojimo pradžią nurodė nuo 2017-09-07 (b. l. 76). 2018-10-15 pareiškėja kreipėsi į Kauno TLK su prašymu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Kauno TLK nebuvo išduota S1 forma pažyma (b. l. 79). Kauno TLK pateikė atsakymą Nr. 10-456 „Dėl SI dokumento išdavimo“ (b. l. 8).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1K-291 patvirtintas Dokumentų, patvirtinančių asmens teisę gauti išmokas natūra gyvenamojoje Europos Sąjungos šalyje, tvarkymo aprašas (toliau – Aprašas).

Dokumentas S1 – asmeniui išduodamas dokumentas, patvirtinantis jo teisę gyvenamojoje ES šalyje gauti valstybinio sveikatos draudimo lėšomis mokamas išmokas natūra. Šio dokumento forma patvirtinta Europos Bendrijų Komisijos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos. Dokumentas S1 patvirtina asmens teisę gauti valstybinio sveikatos draudimo lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – ES šalys).

Teisę gauti dokumentą S1 turi kitoje ES šalyje gyvenantys Lietuvos Respublikos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – LR apdraustieji), Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę išvykimą iš Lietuvos Respublikos, taip pat kitoje ES šalyje gyvenantys LR apdraustieji, kurie, vadovaujantis minėtu įstatymu, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą: asmenys, dirbantys Lietuvos Respublikoje, už kuriuos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba kurie patys jas moka Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka; asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą valstybinio socialinio draudimo pensiją arba kelių ES šalių įstatymų nustatytas pensijas, jei Lietuvoje jų įgytas darbo stažas yra didžiausias ir jei jie neturi teisės gauti pensijos pagal tos ES šalies, į kurią persikelia (persikėlė) gyventi, įstatymus; LR apdraustųjų, nurodytų 1 ir 2 punktuose, šeimos nariai, jei jiems taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas ir jie neturi teisės būti apdraustaisiais valstybiniu sveikatos draudimu pagal gyvenamosios ES šalies teisės aktus.

LR apdraustasis pateikia teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) gyventojų aptarnavimo skyriui užpildytą prašymą išduoti dokumentą S1 kartu su reikalingais dokumentais vienu iš šių būdų: asmeniškai; per įgaliotąjį asmenį; paštu; elektroniniais ryšiais. Gavęs dokumentus TLK darbuotojas vertina, ar pakanka duomenų sprendimui dėl dokumento S1 išdavimo priimti: a) jei duomenų priimti sprendimui dėl dokumento S1 išdavimo nepakanka, TLK darbuotojas prireikus kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybą, LR apdraustojo gyvenamosios ES šalies įstaigą ar patį dokumento S1 prašantį asmenį dėl papildomos informacijos suteikimo; b) jei pakanka duomenų sprendimui dėl dokumento S1 išdavimo priimti, TLK išduoda dokumentą S1. Dokumentas S1 gali būti įteiktas asmeniškai arba išsiunčiamas registruotu laišku prašyme nurodytu adresu; c) jei pagal pateiktus duomenis dokumento S1 prašantis asmuo nėra LR apdraustasis arba neturi teisės gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis mokamų išmokų natūra gyvenamojoje ES šalyje, TLK neišduoda dokumento S1 ir apie tai per 20 darbo dienų registruotu paštu informuoja prašymą pateikusį asmenį, nurodant atsisakymo priežastis.

Dokumento S1 įsigaliojimo data laikoma gyvenamosios vietos deklaravimo data arba pageidaujama dokumento S1 įsigaliojimo data, nurodyta prašymo išduoti dokumentą S1 1 punkte (jei ši data yra vėlesnė nei gyvenamosios vietos deklaravimo data). Dokumentas S1 atgaline data išduodamas tik tam laikotarpiui, kuriuo asmuo buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Teismas pažymi, kad Dokumentų, patvirtinančių asmens teisę gauti išmokas natūra gyvenamojoje Europos Sąjungos šalyje, tvarkymo apraše numatyta, kad S1 formos pažyma išduodama tik gavus LR apdraustojo prašymą išduoti dokumentą S1 kartu su reikalingais dokumentais.

Kaip anksčiau byloje nustatyta, prašymą išduoti dokumentą S1 V. L. Vilniaus TLK pateikė tik 2018-09-27, prašyme buvo nurodyta, kad V. L. gauna našlaičių pensiją (b. l. 74-75). 2018-10-08 Vilniaus TLK išdavė S1 formą. Draudimo galiojimo pradžią nurodė 2017-09-07 (b. l. 76). Kauno TLK buvo gavusi tik 2017-10-31 pareiškėjos prašymą išduoti E104 LT formos pažymą, prašyme nebuvo nurodyta, kad S. L. kaip neįgalus asmuo gauna ir našlaičių pensiją. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad Kauno TLK išduoti S1 formos pažymos negalėjo, nes S1 formos pažyma išduodama tik gavus LR apdraustojo prašymą išduoti dokumentą S1 kartu su reikalingais dokumentais, o pareiškėja tokio prašymo nebuvo pateikusi. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Kauno TLK ar jos tarnautojai nevykdė arba netinkamai vykdė kokias nors įstatymų jiems priskirtas funkcijas.

Pareiškėja žalą kildina iš Kauno TLK darbuotojų veiksmų, nes jai telefonu buvo suteikta neteisinga informacija, jog ji negali gauti S1 formos, o privalo užpildyti prašymą dėl E 104 formos išdavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi 2018-10-15 į Kauno teritorinę ligonių kasą, prašydama paaiškinti dėl kokios priežasties neįgaliam asmeniui nebuvo išduota S1 forma (b. l. 79). Kauno TLK pareiškėjai 2018-10-25 pateikė atsakymą (b. l. 8).

Teismas pažymi, kad iš 2018-10-15 pareiškėjos prašymo pateikto Kauno TLK nustatyta, kad pokalbio metu Kauno TLK darbuotojui pareiškėja nurodė, kad neįgalus asmuo deklaravo išvykimą į Airiją, todėl reikia sutvarkyti sveikatos draudimą ir reikia E121 arba S1 formos pažymos. Kauno TLK darbuotojas jai paaiškino, kad neįgaliam asmeniui negali išduoti prašomų pažymų, nes deklaruotas išvykimas iš Lietuvos (b. l. 79). Šalpos pensijų įstatymo 1 str. 3 d. numatyta, kad šalpos pensija neįgaliam asmeniui mokama asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, t. y. Lietuvos Respublikos gyventojams. Kadangi S. L. išvykimas iš Lietuvos deklaruotas 2017-09-07, todėl šiuo pagrindu (kaip neįgaliam asmeniui), kuris minimas V. L. 2018-10-16 gautame prašyme dėl konsultacijų telefonu, dokumento S1 S. L. išduoti Kauno TLK negalėjo, tai paaiškino ir Kauno TLK darbuotoja konsultacijos telefonu metu.

Teismas daro išvadą, kad konsultacijos telefonu metu dėl asmens duomenų apsaugos negali būti išsamiai aptariami visi asmens duomenys, todėl Kauno TLK darbuotojo suteikta informacija telefonu, kad S. L. negali būti išduotas SI dokumentas kaip neįgaliam asmeniui, nėra aplinkybė, kuri automatiškai darytų veiką neteisėtą bei žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atsiradimą akivaizdų. Konsultacijos telefonu negalima pripažinti kaip atsisakymo išduoti dokumentą, dėl kurio teikiama konsultacija.

Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, kad Kauno TLK būtų sąmoningai siekusi tyčia neišduoti reikiamos formos.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Kauno TLK pažeidė teisės aktų reikalavimus, veikė nepagrįstai ir neteisėtai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą.

Kaip minėta, pareiškėja skunde teigia, jog dėl neteisėtų Kauno TLK veiksmų (neveikimo) patyrė ir turtinę žalą. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad dėl Kauno TLK neveikimo neįgalus asmuo S. L. turėjo mokėti iš savo lėšų už suteiktas medicinines paslaugas ir vaistus. Turtinė patirta žala yra 681,83 Eur.

Įstatymų leidėjas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Taigi turtinės žalos atlyginimo institutas turėtų būti suprastinas, kaip siejantis žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y., kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Pagal teismų praktiką, pareiškėja, kuri reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“).

Reglamentas Nr. 883/2004 numato, kad: apdraustasis, gyvenantis valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, toje valstybėje narėje, kurioje gyvena, gauna išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos vardu moka gyvenamosios vietos įstaiga pagal tos įstaigos taikomų teisės aktų nuostatas, tartum jie būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus (17 p.): gyvenimo vietos įstaigos išlaidos už išmokas natūra kompensuojamos sumos apskaičiuojamos ir sumokamos remiantis įgyvendinimo reglamentu nustatyta tvarka pagal patvirtintas faktines išlaidas arba fiksuoto dydžio mokėjimus (35 str. 2 d.).

Reglamentas Nr. 987/2009 numato, kad: kompetentinga įstaiga kompensuoja faktines išmokų natūra išlaidas jas suteikusiai įstaigai pagal tos įstaigos sąskaitas, išskyrus atvejus kai taikomas įgyvendinimo reglamento 63 straipsnis (62 str. 1 d.); atsiskaitymai tarp valstybių narių įstaigų atliekami tarpininkaujant susižinojimo tarnybai (66 str. 2 d.), t. y. gyvenamosios vietos įstaigos išlaidas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad S1 forma asmeniui buvo išduota bei gyvenimo vietos (Airijos) įstaigos draudimo periodo pradžia registruota nuo 2017-09-07. Minėtas faktas pažymi, jog gyvenamosios vietos (Airijos) įstaiga pripažino ir registravo teisę asmeniui gauti išmokas natūra gyvenamoje ES šalyje (Airijoje) nuo nurodytos datos, tokiu veiksmu patvirtindama gyvenamosios vietos įstaigos (Airijos) įsipareigojimą apmokėti asmens išlaidas natūra, patirtas nuo 2017-09-07, pagal Airijos teisės aktus bei pripažindama tolimesnę standartizuotą kompensavimo eigą, t. y. paraiškų pateikimą Lietuvos susižinojimo tarnybai - VLK - dėl Airijos susižinojimo tarnybos patirtų išlaidų kompensavimo.

Iš į bylą pateikto Kauno TLK 2020-03-04 rašto Nr. 13-564 (b. l. 143) nustatyta, kad 2020-02-26 raštu Nr. 4K-1523 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, t. y. Lietuvos susižinojimo tarnyba, informavo Kauno TLK, kad už Lietuvos Respublikos pensininkams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Airijoje ir užsiregistravusiems gyvenamosios vietos įstaigoje su Dokumentu SI, Airijoje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atsiskaitoma fiksuotais dydžiais su Airijos susižinojimo tarnyba pagal minėtos įstaigos pateiktus reikalavimo raštus dėl išlaidų kompensavimo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nustatyta tvarka. 2019 m. atsiskaitymas vyko už 2016 m. Airijoje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Už Lietuvos Respublikos pensininkams ir jų šeimos nariams 2017 ir 2018 metais Airijoje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VLK apmokės šias išlaidas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis fiksuotais dydžiais Airijos susižinojimo tarnybai po to, kai atitinkamų kalendorinių metų vidutinės išlaidos bus paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Airijos susižinojimo tarnyba pateiks reikalavimų raštą dėl šių išlaidų kompensavimo fiksuotais dydžiais (b. l. 144).

Teismas pažymi, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad po SI dokumento registravimo Airijoje (2018-11-02), pareiškėja būtų kreipusi į gyvenamosios vietos (Airijos) kompetentingą įstaigą ir gavusi atsisakymą apmokėti jos patirtas išlaidas natūra nuo 2017-09-07, todėl šiame etape nėra aiškus turtinės žalos, jei tokia iš viso buvo, mastas. Be to, tik gyvenamosios vietos (Airijos) įstaiga galėtų atsakyti, ar pateiktos apmokėti paslaugos yra kompensuojamos pagal minėtos valstybės teisės aktus ir kokia apimtimi.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Kauno TLK ar jos darbuotojai nevykdė arba netinkamai vykdė kokias nors įstatymų jiems priskirtas funkcijas, be to, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyti Kauno TLK neteisėti veiksmai nėra įrodyti, todėl darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimai priteisti neturtinę, turtinę žalą ir palūkanas, atmestini kaip nepagrįsti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas yra atmestas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.