Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S., gim. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje jai surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. būdama UAB „T.“ direktore per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarkytojui Bendrovės 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (LR Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur nustatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (ar) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau, kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o Bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau, kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Šiais savo veiksmais (neveikimu) D. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

D. S. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo informuota tinkamai administracinio nusižengimo protokolu, kuriame jam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, tai pat elektroniniu laišku, kurio atsakyme ji nurodė, kad kaltę pripažįsta, neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Už šį nusižengimą sankcijoje numatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 punktu ir 41 punktu, už dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

D. S. administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tai administracinio nusižengimo protokolas, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad Bendrovės vadovas yra D. S., kiti byloje pateikti duomenys.

Vertinant D. S. veiksmus dėl padaryto nusižengimo, svarbu atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus.

D. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes ji, būdama Bendrovės vadove, laiku nepateikė Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Registro tvarkytojui, kaip numato įstatymai.

D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas D. S. nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad šiuo metu jau pateikti 2018 ir 2019 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina ir į pažeidėjos D. S. asmenybę, kad ji dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje ji nebausta administracine tvarka, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, į tai, kad 2018 metų finansiniai ataskaitų rinkiniai nepateikti dėl buhalterės ilgalaikio teisėto nebuvimo darbe (nedarbingumo).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje (nuo 2020-01-01 akto redakcijoje ANK 34 straipsnio 6 punktas) įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N5-542/2007, N3-331/2007, N3-1900/2006).

Šiuo atveju, teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad asmuo nevengė pateikti ataskaitų, o sirgo buhalterė, be to vėliau buvo įvestas karantinas, todėl pavėlavo pateikti ataskaitas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus D. S. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

D. S., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.