- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-3167-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02552-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-513-804/2015 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl kainos už parduotus žemės sklypus ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. dokumentinio proceso tvarka pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo J. K. 66.000 Lt už parduotus žemės sklypus, 3.926,85 Lt palūkanų už pradelsimą įvykdyti prievolę, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012-05-02 įgaliojo atsakovą valdyti, tvarkyti ir disponuoti su teise parduoti už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po įgaliojimo išdavimo atsakovas neinformavo ieškovės, kad būtų įvykdęs pavedimą pagal įgaliojimą ir pardavęs žemės sklypus. 2014-06-17, kai pati ieškovė pradėjo rūpintis žemės sklypų pardavimu, iš registro išrašų ji sužinojo, kad 2012-05-09 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už bendrą 22.000 Lt kainą pirkėjui UAB „Laberta“, o 2014-02-27 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 44.000 Lt pirkėjai B. R.. Sudarant šias sutartis ieškovę, kaip pardavėją, atstovavo ir sutartis pasirašė atsakovas, tačiau jis ieškovės neinformavo apie šių sandorių sudarymą ir kainos gavimą. Ieškovė pareikalavo atsakovo grąžinti jai už žemės sklypų pardavimą gautą kainą, tačiau atsakovas to nepadarė (t. I, b.l. 1-5).
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2014-10-08 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei A. K. iš atsakovo J. K. 66.000 Lt skolą, 3.926,85 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 69.926,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-10-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 805 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. I, b.l. 51-52).
Atsakovas J. K. pateikė prieštaravimus, kuriais teismo prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-08 preliminarų sprendimą ir ieškovės A. K. ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad byloje esantys duomenys paneigia ieškovės argumentus, jog atsakovas jos neinformavo apie įvykdytą žemės sklypų pardavimą ir su ja neatsiskaitė. Įgaliojimas buvo sudarytas 2012-05-02, o dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2012-05-09. Ieškovei buvo žinoma pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data, nes iki sutarties pasirašymo ir įgaliojimo sudarymo UAB „Laberta“ jau buvo sumokėjusi 4.000 Lt avansą už ketinamus įsigyti žemės sklypus ir žemės sklypų kaina buvo derinama kartu su ieškove. Pagal 2012-05-09 pirkimo-pardavimo sutartį gauti pinigai buvo perduoti ieškovei, kuriuos ji leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, ieškovė negalėjo būti abejinga prašomų parduoti jos žemės sklypų teisiniam likimui ir nesidomėti, ar bent vienas iš sklypų yra parduotas, nes ji niekur nedirbo ir pajamų neturėjo, todėl tai buvo vienas iš aktualiausių klausimų. Tai, kad ieškovė yra nesąžininga, teigdama, jog nebuvo informuota apie žemės sklypų pardavimą ir negavo pinigų, paneigia ir ta aplinkybė, kad po 2012-05-02 įgaliojimo surašymo, ieškovė 2013-07-02 sudarė dar vieną įgaliojimą, kuriuo taip pat suteikė teisę atsakovui parduoti nekilnojamąjį turtą. Be to, ginčo šalys buvo sutuoktiniai ir pasitikėjo vienas kitu, todėl atsakovas, perduodamas ieškovei pinigus, kuriuos gavo pagal įgaliojimą pardavęs jai priklausančius žemės sklypus, jokių pakvitavimų nepaėmė. Nuo 2014 m. gegužės mėn. šeimoje prasidėjo nesutarimai ir ginčo šalys pradėjo gyventi atskirai, todėl ieškovė nutarė tokiu būdu atkeršyti atsakovui ir jo sąskaita neteisėtai pasipelnyti (t. I, b.l. 64-67).
Atsiliepimas
Ieškovė A. K. atsiliepimu su atsakovo J. K. pateiktais prieštaravimais nesutiko. Nurodė, kad 2012-05-02 įgaliojime atsakovui buvo numatyta pareiga perduoti ieškovei visą, ką atsakovas gavo vykdydamas pavedimą, todėl atsakovas privalėjo perduoti ieškovei gautus pinigus už žemės sklypų pardavimą, tačiau to nepadarė ir tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas gautus pinigus pasisavino ir leido savo asmeniniams poreikiams. Pati ieškovė turėjo pakankamai pajamų savo poreikiams tenkinti ir save išlaikyti, todėl jai nereikėjo naudoti pinigų, kuriuos neva iš atsakovo gavo už žemės sklypų pardavimą (t. I, b.l. 78-82).
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-06-29 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-08 priimtą preliminarų sprendimą. Priteisė iš atsakovo J. K. ieškovei A. K. 613,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatė, kad tiek teismui priimant preliminarų sprendimą, tiek ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, jog jis yra atsiskaitęs su ieškove po ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo. Atsakovas teigė, kad visais kartais, kai būdavo parduoti žemės sklypai, apie įvykdytus sandorius žinojo ieškovė, juolab, kad žemės sklypų pardavimo kainos buvo derinamos su ja, tačiau atsakovas šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalavo rašytinės sandorio formos, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė nei 5.000 Lt. Tokiu būdu atsakovas, vykdydamas įgaliojimo sąlygas, ir kaip jis teigia, atsiskaitydamas su ieškove ir mokėdamas jai gana dideles pinigų sumas, turėjo surašyti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, jog ieškovė iš jo pinigus gavo ir jam pretenzijų neturi. Atsakovas aiškino tik aplinkybes dėl atsiskaitymo už 2012-05-09 parduotus žemės sklypus ir atsakovei atiduotus 22.000 Lt, bet savo atsikirtimų jokiais įrodymais nepagrindžiant, o apie aplinkybes, kaip jis atsiskaitė su ieškove, 2014-02-27 pardavęs žemės sklypą už 44.000 Lt, paaiškinimų neteikė. Atsakovas tik bendrai nurodė, kad tarp ginčo šalių buvo fiduciariniai santykiai, nes jie gyveno santuokoje, todėl atsakovas pakvitavimų iš ieškovės dėl atsiskaitymo neėmė. Teismas šiuos atsakovo atsikirtimus vertino kritiškai, kadangi iš atsakovo sąskaitos nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014-02-26, kuomet jam ūkininkė B. R. pervedė 44.000 Lt, iki 2014-03-26 buvo periodiškai nuimamos ar pervedamos pinigų sumos, tarp jų antstolei B. Č., vykdančiai išieškojimą iš atsakovo, buvo dengiamas kreditas ir t.t., iki kol 2014-03-26 sąskaitoje liko 1.729,70 Lt. Ieškovė gautas lėšas už parduotus žemės sklypus galėjo įsigyti asmeninėn nuosavybėn, o tokia jos valia buvo išreikšta 2012-05-02 pasirašant įgaliojimą. Atsakovui neįrodžius, jog jis su ieškove už parduotus žemės sklypus atsiskaitė ir pinigų perdavimo fakto neįforminus rašytine forma, rizikuojant bei suvokiant to pasekmes, teismas darė išvadą, jog 2014-10-08 priimto preliminaraus sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl jį paliko nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas) (t. I, b.l. 163-167).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. teismo prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. K. ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tik rašytiniais įrodymais turi būti įrodinėjamas atstovo ataskaitos pateikimas atstovaujamajam apie savo veiklą ir atsiskaitymas už viską, ką jis gavo vykdydamas pavedimą pagal įgaliojimą. Nei CK 2.150 straipsnyje, nei teismų praktikoje nenustatyta, kad ataskaita turi būti rašytinės formos. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas privalėjo atsiskaitymą įforminti rašytine forma, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009 suformuotos teismų praktikos ir pritaikė ne atstovo atsiskaitymo formai keliamus reikalavimus, o reikalavimus, keliamus pakvitavimui, kuris turi būti rašytinis. Šioje nutartyje teismas pabrėžė, kad: „<..> ataskaitai pateikti CK tokio reikalavimo nenustatyta. Tai taikoma tiek visai atstovo pareigai atsiskaityti, tiek ir konkrečiam pareigos atsiskaityti elementui – pareigai perduoti atstovaujamajam, įskaitant pinigus. Nei prievolių teisės bendrosiose nuostatose, nei CK 6.929 straipsnyje, specialiai reglamentuojančiame atsiskaitymų teisinius santykius, nenustatyta, kad piniginis atsiskaitymas turi būti įforminamas ar patvirtinamas raštu“. Iš to seka, kad teismas neteisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias pinigų perdavimo ieškovei faktą, nurodydamas, jog pinigų perdavimo ieškovei faktas turi būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais. Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktą reikalavimo įrodinėti aplinkybes rašytiniais įrodymais teismas gali netaikyti atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į ginčo šalių tarpusavio santykius, nevertino ieškovės ir atsakovo kaip sutuoktinių ir artimų šeimos narių, kurių tarpusavio santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimu, nors šalys šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje. Atsakovo veiksmai nereikalaujant pakvitavimo apie gautus pinigus iš ieškovės yra paaiškinami ir pateisinami giminyste bei tarpusavio pasitikėjimu. Teismas nevertino 2012-05-02 įgaliojimo surašymo datos ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo datos 2012-05-09, iš kurių matyti, kad nekilnojamas turtas buvo parduotas po 7 dienų po įgaliojimo surašymo. Ši aplinkybė paneigia ieškovės argumentus, kad ji nežinojo apie žemės sklypų pardavimą, nes įgaliojimą atsakovui parduoti žemės sklypus davė tik tuomet, kai pirkėjas jau buvo žinomas, ir ši aplinkybė buvo patvirtinta teismo posėdžio metu. Teismas nesiaiškino, kodėl ir dėl kokių priežasčių ieškovė susidomėjimo žemės sklypų pardavimu tik 2014-06-17, o nesidomėjo anksčiau. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė, 2012-05-02 surašiusį vieną įgaliojimą dėl trijų žemės sklypų pardavimo, 2013-07-02 atsakovui išdavė ir antrą įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę parduoti kitą nekilnojamąjį turtą. Ši aplinkybė taip pat turėjo esminės reikšmės tarp šalių susiklosčiusiose atstovavimo santykiuose ir patvirtino abipusį pasitikėjimą. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų, iš kurių matyti, kad 2014-02-27 pardavus žemės sklypą už 44.000 Lt kainą, atsakovas sistemingai, neviršinant banko nustatytos limito sumos (3.000 Lt), grynino gautas lėšas ir atsiskaitydavo su ieškove grynais pinigais. To norėjo pati ieškovė, nes jos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 211 straipsnį, dėl kurio ieškovei grėsė banko sąskaitos areštas. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos teismo posėdžio metu, kurių ieškovė nepaneigė. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-02-27 iki 2014-03-31 atsakovas sistemingai išgrynino pinigus, kurių bendra suma sudaro 30.050,00 Lt, o nuo 2014-02-27 iki 2014-02-28 atliktų banko pavedimų suma yra 10.672,27 Lt (pavedimai pagal vykdomuosius dokumentus, kredito dengimas, komunalinis mokestis už sutuoktinės komunalines paslaugas). Atsakovas teismo posėdžio paaiškino, kad sutuoktiniai buvo sutarę, jog sumą, kuria padengti kreditai, atsakovas atiduos ieškovei grynais pinigais. Pasitikėdamas sutuoktine ir neįtardamas, kad ji gali būti nesąžininga, atsakovas sumą, kuriai buvo padaryti pavedimai, praėjus dienai po sandorio, t. y. 2014-02-28, atidavė sutuoktinei. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad bendra suma sudaro 40.722,27 Lt ir yra labai artima vieno žemės sklypo pardavimo kainai. Visos šios aplinkybės buvo aptartos teismo posėdžio metu, tačiau sprendime teismas tik formaliai konstatavo, kad atsakovas neįrodė atsiskaitymo su ieškove. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Iš pateiktų atsakovo banko sąskaitų išrašų ir jo paaiškinimų matyti, kad kaina už parduotus žemės sklypus buvo grąžinama per mėnesį sistemingai nuimant pinigus iš atsakovo sąskaitos, dėl to grąžinamų pinigų vienkartinė suma neviršijo 5.000 Lt. Kaina už 2014-02-27 parduotą žemės sklypą (44.000 Lt) buvo sugrąžinta per mėnesį laiko, o kaina už 2012-05-09 parduotus žemės sklypus (22.000 Lt) buvo sugrąžinta 4.000 Lt avansu iki sandorio sudarymo, o likusi suma 18.000 Lt – sandorio sudarymo dieną (t. I, b.l. 170-172).
Ieškovė A. K. teismo prašė atsakovo J. K. apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat nenurodė jokių esminių pažeidimų, kurie būtų nulėmę neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Atsakovo argumentai, kad teismas išsamiai nepasisakė dėl vieno ar kito atsakovo jokiais įrodymais nepagrįsto teiginio, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas neperdavė ieškovei iš žemės sklypų pardavimo gautų lėšų, todėl jos buvo priteistos iš atsakovo. Atsakovas labai paprastai galėjo įrodyti atsiskaitymą su ieškove, jei jį būtų padaręs, ir pateiktų įrodymus, kad pinigus jis ieškovei perdavė ar pervedė į banko sąskaitą. To jis nepadarė ir įrodymų neturi. Atsakovas byloje nepagrįstai painioja „ataskaitos pateikimo raštu“ ir „rašytinių įrodymų apie atsiskaitymą“ pateikimą. Skundžiamas sprendimas priteisti iš atsakovo skolą priimtas ne dėl ataskaitos ieškovei nepateikimo raštu ir dėl to neįvykdytos informavimo pareigos, o dėl to, kad atsakovas neperdavė ieškovei už žemės sklypus gautos kainos ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis pinigines lėšas ieškovei būtų perdavęs. Ieškovė tas sumas prašė priteisti, nes nebuvo jų gavusi. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad nėra rašytinių įrodymų, kurie būtų patvirtinę, kad jis perdavė ieškovei už žemės sklypus gautą kainą. Net pats atsakovas tą supranta ir skunde nurodo, kad teismas sprendė, jog „šioje byloje, tiek ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsakovas neįrodė, jog jis su ieškove už parduotus žemė sklypus atsiskaitė ir pinigų perdavimo fakto neįformino rašytine forma“. Taigi atsakovas klaidina teismą, painiodamas kainos sumokėjimą ir ataskaitos teikimą. Ne rašytinės ataskaitos nepateikimas nulėmė skundžiamo sprendimo priėmimą, o tai, kad nebuvo perduoti pinigai už žemės sklypus ir nebuvo rašytinių ar jokių kitų patikimų ir pagrįstų įrodymų apie atsiskaitymą su ieškove. Atsakovas taip pat nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nurodė, kad „byloje esant pakankamai įrodymų apie tinkamą atsakovo, kaip atstovo, pavedimo vykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį“. Tokiu atveju vien trūkstant pakvitavimo apie atsiskaitymą, vis tiek yra pakankamai įrodymų, kad atsiskaitymas įvyko. Tuo tarpu šioje byloje faktinė situacija yra iš esmės kitokia, nes nebuvo jokių įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove. Atsakovo istorija, kad jis turėjo būtinai išgryninti pinigus ir perduoti juos ieškovei grynaisiais, visiškai niekuo nepagrįsta. Išgrynintų lėšų atsakovas ieškovei neperdavė. Išsigryninęs lėšas, atsakovas jas pasiliko sau. Lėšų, kurias iš sąskaitos nurašė antstolis atsakovo skoloms padengti, ir kuriomis padengti atsakovo kreditai, sumos atsakovas irgi ieškovei neperdavė. Joks piniginių lėšų ieškovės sąskaitoje areštas negrėsė. Niekada joks apribojimas disponuoti lėšomis dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ieškovės sąskaitai nebuvo nustatytas. Visos ieškovės lėšos buvo jos banko sąskaitoje, į banko sąskaitą ieškovė gavo iš artimųjų giminaičių ir greitųjų kreditų paskolas, kai nebeturėjo iš ko padengti įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Atsakovas be apribojimų pavedimo įvykdymo rezultatą pavedimais galėjo pervesti ieškovei. Ieškovė niekada nereiškė pageidavimo gauti 66.000 Lt sumą grynais. Be to, ieškovės banko sąskaitos išrašai rodo, kad visus mokėjimus ieškovė daro iš banko sąskaitoje esančių lėšų. Tai, kad atsakovas ir ieškovė yra sudarę santuoką, nepreziumuoja, kad atsakovas įvykdė pavedimu jam numatytas prievoles. Šalys kartu negyvena, tik dar santuokos nėra nutraukusios. Įgaliojimo išdavimo metu ieškovė pasitikėjo sutuoktiniu, ir jam išdavė įgaliojimą. Ji išdavė įgaliojimą nežinodama, kad yra turto pirkėjas, kadangi būtų nedelsdama pareikalavusi pardavimo kainos. Tačiau atsakovas pavedimu jam suteikto pasitikėjimo nepateisino, jį iš esmės pažeidė ir lėšas pasisavino. Nei santuokos sudarymas, nei įgaliojimo išdavimas nepatvirtina, kad atsakovas įvykdė prievolę perduoti kainą už žemės sklypus po sklypų pardavimo (t. II, b.l. 1-3).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-05-02 įgaliojimu ieškovė A. K. įgaliojo savo sutuoktinį, atsakovą J. K., valdyti, tvarkyti ir disponuoti su teise parduoti už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 2.5600 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4.0500 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1.1200 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (t. I, b.l. 6-7).
2012-05-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GP-2955 pagrindu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 22.000 Lt kainą buvo parduoti UAB „Laberta“ (t. I, b.l. 8-11, 16-20, 36-45).
2014-02-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DM-763 pagrindu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 44.000 Lt kainą buvo parduotas B. R. ir V. R. (t. I, b.l. 14, 23-35).
Sudarant abi nurodytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ieškovę atstovavo atsakovas 2012-05-02 įgaliojimo pagrindu.
Ieškovė 2014-10-02 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui dėl 66.000 Lt kainos už parduotus jai priklausiusius žemės sklypus ir 3.926,85 Lt palūkanų priteisimo. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad atsakovas neperdavė jai gautos kainos už parduotus žemės sklypus (t. I, b.l. 1-5). Pirmosios instancijos teismas 2014-10-08 preliminariu sprendimu, kuris 2015-06-29 galutiniu sprendimu paliktas galioti, ieškovės ieškinį tenkino, motyvuojant tuo, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, jog jis yra atsiskaitęs su ieškove po jai priklausančių žemės sklypų pardavimo (t. I, b.l. 163-167). Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu, netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu ir nukrypimu nuo suformuotos teismų praktikos (t. I, b.l. 170-172).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas keistinas. Tai patvirtina toliau nurodomi argumentai.
CK 2.150 straipsnyje nustatyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Analogiška nuostata yra numatyta ir 2012-05-02 įgaliojime. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Aptartos įstatymo ir 2012-05-02 įgaliojimo nuostatos įtvirtina tapačią pareigą atstovui (įgaliotiniui) atsiskaityti su atstovaujamuoju (įgaliotoju) įvykdžius pavedimą, be kita ko, perduoti atstovaujamajam gautus pinigus jo naudai vykdant pavedimą. Šiuo atveju pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178, 185 straipsnius) būtent atstovui (atsakovui šioje byloje) tenka pareiga įrodyti, kad jis įvykdė pareigą atstovaujamajam (ieškovei šioje byloje) pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir perdavė visą, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos šioje byloje turi būti taikomos atsižvelgiant į ginčo šalis siejusius artimus, pasitikėjimu grįstus santuokinius santykius, dėl ko visas reikšmingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų šalys dėl pateisinamų priežasčių gali neturėti.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog atsakovas perdavė ieškovei 44.000 Lt, kuriuos jis gavo 2014-02-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už parduotą ieškovei priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esantis atsakovo AB „Swedbank“ turimos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2014-02-26 B. R. už ieškovei priklausiusį nurodytą žemės sklypą pervedė atsakovui 44.000 Lt kainą (t. I, b.l. 71-72). Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog laikotarpiu nuo 2014-02-27 iki 2014-03-31 jis sistemingai išgrynindavo pinigus iš savo banko sąskaitos, kurių bendra suma sudarė 30.050 Lt, ir juos perduodavo ieškovei. Iš tiesų, teisėjų kolegija iš byloje esančio atsakovo AB „Swedbank“ turimos banko sąskaitos išrašo nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2014-03-26 išsigrynino 31.550 Lt sumą iš savo banko sąskaitos (t. I, b.l. 71-72), tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog šios sumos iš atsakovo negavo. Iš byloje esančio atsakovo AB „Swedbank“ turimos banko sąskaitos išrašo teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2014-03-26 atliko bankinių pavedimų už 10.513,07 Lt sumą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, panaudodamas gautas pinigines lėšas už nurodyto ieškovei priklausiusio žemės sklypo pardavimą. Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad su ieškove už šiuos pavedimus atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu tai vėlgi neigė. Šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į ginčo šalių paaiškinimus, kad netrukus po nurodytų bankinių operacijų ginčo šalių, kaip sutuoktinių, santykiai labai pablogėjo ir jos faktiškai išsiskyrė, todėl nesant kitų įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas 44.000 Lt, gautų už ieškovei priklausiusio žemės sklypo pardavimą, jai grynaisiais pinigais neperdavė, o jeigu ir būtų tai padaręs, turėtų tai patvirtinančius įrodymus. Atitinkamai vertintini kritiškai atsakovo teiginiai apie neva tuo metu buvusi pasitikėjimą tarp ginčo šalių, kaip sutuoktinių, dėl ko atsakovas nereikalavo iš ieškovės patvirtinimo apie grynaisiais pinigais perduotas pinigines lėšas, nes, kaip minėta, ginčo šalių, kaip sutuoktinių, santykiai tuo metu nebuvo geri. Be to, kaip matyti iš ieškovės AB „Swedbank“ turimos banko sąskaitos išrašo, laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2014-08-05 ieškovė skolinosi iš E. P. 8.000 Lt, iš UAB „4FINANCE“ – 1.000 Lt (t. I, b.l. 145-149). Tai patvirtina, jog ieškovei tuo metu trūko piniginių lėšų ir atitinkamai paneigia atsakovo teiginius, jog jis ieškovei perdavė 44.000 Lt, gautus už jai priklausiusio žemės sklypo pardavimą. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai apie buvusį susitarimą tarp ginčo šalių, pagal kurį atsakovas su ieškove turėjo atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, nes ieškovės banko sąskaitoms grėsė areštas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, vėlgi, jokiais įrodymais nepagrįsti, o ieškovė šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu neigė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 44.000 Lt ir 1.295,89 Lt palūkanų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kita vertus, nors byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas perdavė ieškovei 22.000 Lt, kuriuos jis gavo pagal 2012-05-09 pirkimo-pardavimo sutartį už parduotus ieškovei priklausiusius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog tokio fakto negalėjo būti. Byloje nėra duomenų, kad 2012-05-09 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu ginčo šalių, kaip sutuoktinių, santykiai buvo blogi ir jie vienas kitu nepasitikėjo, priešingai nei sudarant 2014-02-27 pirkimo-pardavimo sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo apeliacinio skundo paaiškinimais, kad jis gautus 22.000 Lt už ieškovei priklausiusių žemės sklypų pardavimą perdavė jai grynaisiais pinigais, neprašydamas jokio rašytinio patvirtinimo. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į 2012-05-02 įgaliojimo surašymo ir nurodytų žemės sklypų 2012-05-09 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datas, iš kurių matyti, kad žemės sklypai buvo parduoti per 7 dienas po įgaliojimo surašymo, kas paneigia ieškovės teiginius, kad ji nežinojo apie žemės sklypų pardavimą, nes įgaliojimą atsakovui ieškovė davė tik tuomet, kai pirkėjas jau buvo žinomas ir buvo sumokėjęs avansą atsakovui. Sutiktina su atsakovu, kad teisiškai reikšminga ir kita aplinkybė, jog ieškovė, 2012-05-02 surašiusį vieną įgaliojimą dėl trijų žemės sklypų pardavimo, 2013-07-02 atsakovui išdavė antrą įgaliojimą, kuriuo suteikė jam teisę parduoti kitą nekilnojamąjį turtą (t. I, b.l. 68). Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad savo įsipareigojimus pagal 2012-05-02 įgaliojimą atsakovas ieškovei tuo metu vykdė tinkamai. Be to, ieškovė į teismą dėl nurodytų žemės sklypų kainos priteisimo kreipėsi tik tuomet, kai ginčo šalių, kaip sutuoktinių, santykiai tapo blogi ir jos faktiškai išsiskyrė, kas neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio standartų bei verčia abejoti ieškovės sąžiningumu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 22.000 Lt ir 2.630,96 Lt palūkanų, keistina, šioje dalyje ieškovės ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnis 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, priteistinas 148 eurų žyminis mokestis. Atsakovui, nusiginčijus reikalavimą 7.133,61 euro dalyje, priteistina 80 eurų žyminio mokesčio. Šias sumas įskaičius, ieškovei priteistina 68 eurai žyminio mokesčio ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bei tai, jog ieškinys buvo patenkintas iš dalies, dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti - 300 eurų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimą pakeisti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-08 preliminaraus sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo J. K. 12.743,28 Eur (44.000 Lt) už parduotą žemės sklypą, 375,32 Eur (1.295,89 Lt) palūkanų, viso 13.118,60 Eur, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti A. K. iš atsakovo J. K. 368 eurus bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.