Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-27 · Administracinė byla Nr. eI3-987-426/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-05-27Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
eI3-987-426/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03182-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eL3-987-426/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03182-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 5.8; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. skunde nurodo, jog 2019 m. birželio 11d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriui (toliau – NŽT Pasvalio skyrius) pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, nurodė, jog dar 1991 m. rugsėjo 13 d. Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti buvusių savininkų – tėvo P. J. ir motinos F. J. (S. V. dukros) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto ir išlikusio nekilnojamo turto nuosavybės teises.

Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimais Nr.22-50376-8823 pareiškėjai, Nr.22-50377-8824 – V. J. ir Nr.22-50378-8825 Zinaidai E. B. bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Gailionių kaime nuosavybės teise valdytą 11,29 ha žemės.

Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimais Nr.22-52441-9032 pareiškėjai, Nr. 22-52442-9033 – V. J. ir Nr.22-52443-9034 Z. E. B. bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų kaime nuosavybės teise valdytos 25,36 ha žemės.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog atsiradus galimybei susipažinti su Lietuvos ypatingajame archyve saugoma jos šeimos tremties KGB bylos medžiaga, sužinojo, kad tėvų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės plotas buvo didesnis, negu 1991 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo sprendimais ir 1998 m. spalio 21 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusį ir išlikusį nacionalizuotą turtą. Šios aplinkybės, pasak pareiškėjos, sudarė pagrindą kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl informacijos apie S. V., jo dukros (pareiškėjos motinos) F. J. ir tėvo P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.

Lietuvos centrinis valstybės archyvo 2019 m. gegužės 28 d. pažyma Nr.R4-1416 patvirtina, kad S. V. Stipinų kaime turėjo 25,7156 ha žemės, kurią dar iki nacionalizacijos paveldėjo pareiškėjos motina, o iš tėvų Jurgaičių buvo nacionalizuota 38,84 ha žemės Stipinų kaime.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr.R4-1444 įrodo, kad P. J. 1932 m. liepos 6 d. pirkimo-pardavimo aktu Nr.72 iš J. Š. įsigijo nuosavybėn 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško Biržų apskrities Joniškėlio valsčiaus Gailionių kaime.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. R4-1445 patvirtina, kad P. J. Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiaus Linkaičių kaime (buv. Didžiojo Linkavičiaus (D. Linkaučių) dvare) nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 8,24 ha žemės.

Pareiškėja akcentuoja, kad remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateikta informacija, jos tėvai nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos Stipinų kaime valdė 38,84 ha žemės, Gailionių kaime tėvas valdė 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško, Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiaus Linkaičių kaime tėvas valdė 8,24 ha žemės. Pareiškėja Pasvalio skyriaus prašė pratęsti bei pilnai atkurti nuosavybės teises į tėvų Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų ir Gailionių kaimuose, bei Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiaus Linkaičių kaime iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamo turto nuosavybes teises.

Šalies argumentai

Papildomame 2019 m. birželio 28 d. prašyme Pasvalio skyriui pareiškėja nurodė, jog susipažinusi su tėvų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto nekilnojamo turto nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga (toliau – atkūrimo byla), saugoma NŽT Pasvalio skyriuje, sužinojo, kad 1991 m. rugsėjo 13 d. Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai pateikus prašymą sugrąžinti buvusių savininkų, jos tėvų, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto nekilnojamo turto nuosavybės teises (kuriame nurodyti trys pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą), Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimais jai, V. J. ir Z. E. B. bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Gailionių kaime nuosavybės teise valdytos 11,29 ha žemės, o 1998 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimais bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. (kurio žemę iki nacionalizacijos paveldėjo motina –F. J.) Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų kaime nuosavybės teise valdytos 25,36 ha žemės dalį.

Skunde nurodo, jog ginčo dėl P. J. nuosavybės teisių atkūrimo į Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Gailionių kaime nuosavybės teise valdytos 11,29 ha žemės nėra, todėl 2019 m. birželio 28 d. prašyme Pasvalio skyriui pareiškėja nurodė mananti, kad iki šiol dar nepilnai užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas į P. J. ir F. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų kaime valdytą žemę, nes NŽT Pasvalio skyriuje iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto nekilnojamo turto nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagoje yra Joniškėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko išduota pažyma Nr.437, kuria pareiškėjai patvirtinama, jog P. J. Biržų apskrities Joniškėlio valsčiaus Stipinų kaime iki nacionalizacijos turėjo iš viso 38,24 ha žemės. Pažymoje nurodyta, kad ji parengta pagal Lietuvos valstybinio archyvo pažymą ir giminystės tęstinumą įrodančius dokumentus. Tas pačias faktines aplinkybes, jog P. J. Stipinų kaime iki nacionalizacijos turėjo 38,24 ha žemės, patvirtina ir kitos dvi 1993 metų Joniškėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymos, kuriose nurodomas pareiškėjos tėvo Stipinų kaime iki nacionalizacijos turėtas 38 ha žemės plotas, pažymose išskirstytas ir pagal žemės rūšis.

Pareiškėja aiškina, kad faktines aplinkybes, jog Pasvalio rajono Stipinų kaime jos tėvai iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė daugiau nei 25,36 ha žemės, t. y. daugiau, nei buvo atkurta, patvirtina ne tik atkūrimo byloje esanti 1993 m. Joniškėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažyma Nr.437, bet ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 28 d. pažyma Nr.R4-1416, kurioje nurodoma, kad iš F. ir P. J. Stipinų kaime buvo nacionalizuota 38,84 ha žemės. Ši archyvo pažyma paremta 1940 metų lapkričio 1 d. nacionalizavimo komisijos nutarimu, patvirtinančiu, jog iš tėvo Stipinų kaime buvo nacionalizuota 38,24 ha žemės, bei Biržų apskrities Joniškėlio valsčiaus suvestinių žinių sąrašu, kuriame nurodyta, kad Stipinų kaimo Jurgaičių ūkis iki nacionalizavimo buvo 38,84 ha dydžio.

Šalies argumentai

Skunde akcentuoja, kad 2019 m. birželio 28 d. prašyme Pasvalio skyriui nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimais bendrai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų Pasvalio rajono Stipinų kaime nuosavybės teise valdytos 25,36 ha žemės dalį, todėl, remiantis atkūrimo byloje esančiomis 1993 m. Joniškėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymomis ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 28 d. išduota pažyma Nr.R4-1416 su priedais, iki šiol dar nepilnai atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvų iki nacionalizacijos Stipinų kaime nuosavybės teise valdyto bendro 38,24 ha ploto ūkio 12,88 (38,24-25,36=12,88) ha žemės dalį. Skyriaus prašė pratęsti bei pilnai atkurti iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybes teises.

Pareiškėja nurodo, jog NŽT Pasvalio skyrius 2019 m. birželio 17 d. sprendime Nr.24SD-1515-(14.24.104.) nurodė, kad pagal jos 1991 m. rugsėjo 13 d. Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai pateiktą prašymą yra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje valdytą buvusių savininkų F. ir P. J. žemę, todėl pasiūlė su 2019 m. gautais archyviniais dokumentais kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėja 2019 m. liepos 15 d. pateikė skundą NŽT. Prašė įpareigoti Pasvalio skyrių pratęsti ir pilnai atkurti nuosavybės teises į tėvų iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybės teises.

Skyrius 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr.24SD-1811-(14.24.104.) atsakė į jos 2019 m. birželio 28 d. prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“. Jame nurodė Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymos Nr.437 parengimo aplinkybes ir pagrindą, faktines aplinkybes apie Stipinų kaimo žemės savininkų ribų nustatymą ir konstatavo, kad Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymos negalioja.

Susipažinusi su Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 24 d. sprendimu, pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildė savo skundą atsakovei.

Pareiškėja akcentuoja, kad 2019 m. liepos 24 d. sprendime minima Pasvalio rajono (miesto) komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998 m. sausio 5 d. nagrinėdama dokumentus ir nuspręsdama dėl F. ir P. J. Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų kaime valdytos žemės nuosavybės teisių apimties, nepagrįstai nesivadovavo Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažyma Nr.437 ir joje patvirtintu juridinę reikšmę turinčiu faktu, jog Stipinų kaime P. J. iki nacionalizacijos turėjo 38,24 ha žemės.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog nepaisant, kad F. ir P. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikinta Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažyma Nr.437 ir paneigtas Lietuvos valstybinio archyvo duomenimis šioje pažymoje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Stipinų kaime P. J. valdė 38,24 ha žemės, tačiau Pasvalio skyriaus „klaidinga nuomone, (nurodyta Rašte) <...> Joniškėlio ART pirmininko P. Storastos parengtos pažymos neteko galios, nes buvo parengtos vadovaujantis po nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) turimais archyvo dokumentais.“

Pareiškėja akcentuoja, kad Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažyma Nr.437 parengta remiantis iš Lietuvos archyvo gautu Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. nutarimu dėl sąrašo patvirtinimo. Jame nurodyti ūkiai, iš kurių numatyta paimti (nacionalizuoti) žemes į valstybinį žemės fondą, kur eilės Nr. 88 nurodytas Stipinu kaime buvusio savininko P. J. valdytas (nacionalizuojamas) 38,24 ha žemės plotas. Todėl, pareiškėjos nuomone, remiantis Tvarkos 13 punktu, pastarasis laikytinas vėliausiu pareiškėjos tėvo nuosavybės teises Stipinų kaime patvirtinančiu dokumentu, nepriklausomai nuo to, kad sąrašas ir nutarimas surašyti tik 1940 m lapkričio 1 d., t. y. po 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo dekreto paskelbimo.

Pareiškėja laiko, kad Pasvalio skyriaus sprendimas yra nelogiškos, nes nacionalizavimo aktas ir negalėjo būti surašomas iki nacionalizacijos pradžios, nes nebuvo išleistas okupacinės Lietuvos valdžios žemės nacionalizavimo dekretas.

Pareiškėjos manymu, Pasvalio rajono (miesto) komisija nenustatė, kad turimų dokumentų nepakanka ir nesiūlė pretendentams kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Dėl šių priežasčių, atkuriant nuosavybės teises į žemę Stipinų kaime, Pasvalio skyrius privalėjo remtis Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažyma Nr.437 ir pilnai atkurti jos tėvo Stipinų kaime valdytos 38,24 ha žemės nuosavybės teises, tačiau iki šiol neatkurta nuosavybės teisė į 12,88 ha dalį.

Skyrius 2019 m. liepos 24 d. sprendime nurodė, kad Stipinų kaimo išskirstymo į vienkiemius nebuvo, todėl Pasvalio rajono (miesto) komisija, 1998 m. sausio 5 d. išnagrinėjusi dokumentus ir liudininkų parodymus, nutarė patvirtinti Stipinų kaimo žemės savininkų ribų nustatymo dokumentaciją ir išskirstymo planą ir atkuriant nuosavybės teisę į buvusių savininkų Stipinų kaime žemę, vadovautis šiuo išskirstymo planu.

Pareiškėjos nuomone, komisija nepagrįstai ignoruodama Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. pažymos Nr.437 duomenis, nedalyvaujant buvusiems savininkams, netiksliai nustatė F. ir P. J. nuosavybės teisių apimtį Stipinų kaime, todėl 1998 m. sausio 5 d. planą nepagrįstai nusprendė pripažinti teisingu ir galiojusiu iki nacionalizacijos.

Skunde atkreipia dėmesį, kad Pasvalio skyrius 2019 m. liepos 24 d. sprendime nenurodė teisės akto ar institucijos sprendimo, kurio nuostatomis rėmėsi spręsdamas, jog Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažymos neteko galios, todėl atkurdamas nuosavybės teises į tėvų valdytą žemę Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų kaime, nepagrįstai ignoravo Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 metų pažymą Nr.437 ir joje nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog atsakovės prašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. skundo papildymą prijungti prie 2019 m. liepos 15 d. skundo ir išnagrinėti kartu.

NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1SS-1533-(7.5.) nurodė, jog neturi juridinio pagrindo įpareigoti Pasvalio skyrių spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos tėvų iki nacionalizacijos valdytos 12,88 ha žemės, esančios Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Stipinų kaime.

Vertindama skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį, pareiškėja daro išvadą, jog atsakovė nusprendė neturinti juridinio pagrindo įpareigoti Pasvalio skyrių spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvų iki nacionalizacijos valdytos 12,88 ha žemės, esančios Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Stipinų kaime, nes nebuvo apskųstas Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 22-50376-8823 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. K.“ (toliau – Sprendimas Nr. 1), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Gailionių kaime valdytos žemės 3,76 ha dalį, gražinant natūra 11,29 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis ir nebuvo apskųstas 1998 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimas Nr. 22-52441-9032 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. K.“ (toliau – Sprendimas Nr. 2), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Stipinų kaime valdytos žemės 8,46 ha dalį, gražinant natūra 24,78 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis, kiekvienam pretendentui gražinant natūra po 8.26 ha žemės sklypo dalį ir išmokant kompensaciją pinigais už 0,2 ha žemės dalį.

Kadangi Sprendime Nr. l ir Sprendimo Nr. 2 4 punkte nenurodyta pareiškėjai tenkančios buvusio savininko P. J. ir S. V. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalies, kurios nuosavybės teisės jai bus atkurtos vėliau, todėl NŽT nusprendė, jog šiais Sprendimais pilnai atkurtos nuosavybės teisės į pastarųjų savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės, esančios Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Gailionių ir Stipinų kaimuose.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su atsakovės skundžiamo sprendimo motyvais ir argumentais. Mano, jog sprendimas priimtas formaliais pagrindais, pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3punkto nuostatas, neatskleidžiant ginčo esmės, nepagrįstai ignoruojant Pasvalio skyriaus padarytus teisės aktų taikymo pažeidimus, atkuriant P. J. ir F. J. nuosavybės teises Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Stipinų kaime.

Pareiškėja nurodo, jog skundžiamu sprendimu atsakovė visiškai neginčija jos 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodytų esminių faktinių aplinkybių. Pareiškėja mano, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo, jog Sprendimu Nr. 2 pilnai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. J. ir S. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės nuosavybės teises Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Stipinų kaime.

Nors atsakovė atsisakė nagrinėti Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 28 d. pažymą Nr. R4-1416 „Apie nuosavybę“, 2019 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. R4-1444 „Dėl nuosavybės“ ir 2019 m. gegužės 29 d. pažymą Nr. 1445 „Apie P. J. nekilnojamąjį turtą“, pareiškėja aiškina, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1416 yra tik papildomi duomenys, patvirtinantys atkūrimo byloje esančius duomenis ir ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, nurodytas Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 metų pažymoje Nr. 437, kurių teisėtumo ir pagrįstumo skundžiamu sprendimu NŽT neginčija. Dėl šių priežasčių pareiškėja daro išvadą, kad Pasvalio skyrius privalėjo vadovautis pastarąja pažyma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo prašo panaikinti: NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr.1SS-1533-(7,5,) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. J. ir P. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę“, NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr.24SD-1515-(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr.24SD-1811-(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“. Įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. birželio 28 d. pateiktus prašymus „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“;

Atsiliepimas

Atsakovės NŽT nuomone, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, jame nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų NŽT ir jos struktūrinio padalinio NŽT Pasvalio skyriaus raštų ir įpareigoti iš naujo nagrinėti prašymus.

Atsiliepime nurodo, jog nuosavybės teisės į visą buvusių savininkų F. J. ir P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės Pasvalio rajone į pareiškėjai ir kitiems pretendentams tenkančią dalį jau atkurtos 1998 m.

Į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Gailionių kaime nuosavybės teise valdytą 11,29 ha žemę nuosavybės teisės atkurtos Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50376-8823 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. K.“, atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 3,76 ha buvusio savininko turėtos žemės dalį.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50376-8824 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 3,77 ha buvusio savininko turėtos žemės dalį.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50376-8825 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Zinaidai E. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 3,76 ha buvusio savininko turėtos žemės dalį.

Grąžintas natūra 11,29 ha ploto žemės sklypas Pasvalio rajono sav. Gailionių kaime.

Į buvusio savininko S. V. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų kaime nuosavybės teise valdytą 25,36 ha žemę nuosavybės teisės atkurtos Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9032 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. K.“, atkurtos nuosavybės teisės į 8,46 žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginat pinigais – į 0,2 ha (vertė 289 Lt).

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9033 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ atkurto nuosavybės teisės į 8,45 ha žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginant pinigais už 0,19 ha (vertė 275 Lt).

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9034 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Zinaidai E. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į 8,45 žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginat pinigais už 0,19 ha (vertė 275 Lt).

Grąžintas natūra 24,78 ha ploto žemės sklypas Pasvalio rajono savivaldybės Stipinų kaime. Šis sklypas taškuose 5-5A turėjo bendrą ribą su 11,29 ha ploto žemės sklypu (kadastro Nr. 6745/0001:40), kuris buvo grąžintas natūra A. K., V. J. ir Z. E. B. Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimais. Kompensuota už 0,58 ha žemės. Iš viso nuosavybės teisės atkurtos į 25,36 ha žemės.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,5935 ha miško, pasak atsakovės, procedūros buvo vykdomos Šiaulių apskrities Pakruojo rajone. NŽT Pakruojo skyrius apie tai informavo pareiškėją 2019 m. liepos 4 d. raštu, kuriame nurodė, kad Pakruojo skyrius parengė Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. vasario 18 d. išvadą Nr. 65-4695 „Dėl išvados žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. J.“, tenkindamas V. J. prašymą, remdamasis nuosavybės teisių dovanojimo sutartimis bei archyviniu dokumentu, patvirtinančiu aplinkybę, kad iki nacionalizacijos buvęs žemės savininkas P. J. nuosavybės teise Pakruojo rajono savivaldybės Klovainių seniūnijos Gailionių kaime valdė 1,59 ha ploto miško žemės sklypą.

NŽT nuomone, šis ginčas kilo dėl pareiškėjos susiformuotos klaidingos nuomonės, kad galimai P. J. ir F. J. Pasvalio rajone nuosavybės teise iki 1940 metų valdė daugiau kaip 38,24 ha žemės. Atsakovė mano, jog tai galėjo nulemti aplinkybė, kad pareiškėja pagal Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. nutarimą, kuriame nurodyta, kad P. J. Stipinų kaime turėjo 38,24 bendrą žemės plotą, ir nutarta paimti į valstybinės žemės fondą 8,24 ha, vertina, kad šiame sąraše nurodytas plotas (38,24 ha) – vien tik Stipinų kaime turėta žemė, o Gailionių kaime turėtos 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško (kuris pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenka į Pakruojo savivaldybės teritoriją) neįėjo į šiame sąraše nurodyta bendrą žemės plotą (38,24 ha).

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymėta, kad F. ir P. J. ūkis sudarė 38,24 ha (11,2910 ha žemės Gailionių k. + 1,5935 ha miško (Pakruojo rajone) + 25,36 ha (Stipinų kaime).

Pasvalio notaro 1932 m. dėl nekilnojamojo turto aktų knygos išrašo 97 ir 98 psl. Nr. 72 yra nurodyta, kad P. J. iš J. Š. 1932 m. liepos 6 d. įsigijo 11,2910 ha, šis plotas turėjo bendrą ribą (dokumente nurodyta „sienose“) su Stipinų kaimo žeme Vološino ir Jurgaičio, Stačiūnų kaimo žeme Liepos ir Gailionių kaimo žemės sklypais (Nr. 76 ir Nr. 74) ir 1,5935 ha miško. Gailionių kaimo 11,2910 ha žemės sklypas, kaip nurodyta archyvo dokumente, ribojosi su Stipinų kaimu. NŽT nurodo, jog šie abu Pasvalio rajono kaimai buvo netoli Pakruojo rajono ribos. Kadangi 1940 metų liepos 22 d. vykdytos nacionalizacijos metu S. V. buvo miręs (pagal Joniškėlio parapijos 1937 m. ir 1938 m. laidotuvių metrikų išrašus S. V. mirė 1937-10-19, jo sutuoktinė M. V. mirė 1938-11-28) F. ir P. J. ūkis buvo vienas (Gailionių ir Stipinų kaimuose), šie kaimai ribojosi. Sąraše asmenų, kuriems nacionalizuota žemė (1940-11-01), teisingai nurodytas ūkio dydis – 38,24 ha. S. V. ir P. J. žemės sklypai ribojosi. Po S. V. mirties jo žemę valdė P. J. su savo sutuoktine F. J.. 1932 m. archyviniame dokumente yra įrašas, kad P. J. Linkavičių dvare Linkuvos valsčiuje turėjo 8,25 ha žemės.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, jog P. J. ir F. J. buvo įgiję: 11,2910 ha žemės pirkimo-pardavimo sutartimi iš J. Š., 1,5935 ha miško – pirkimo-pardavimo sutartimi iš J. Š., 25,36 ha paveldėjo po S. V. ir jo sutuoktinės M. V. mirties, nes šie asmenys galimai buvo įdukrinę Feliciją (buv. Blaveščiūnaitę) Valašinaitę-Jurgaitienę.

Pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais bendraturčiais (broliu ir seserimi), grąžinant natūra du žemės sklypus Pasvalio rajone toje pačioje vietoje, kur ir buvo buvusio savininko iki 1940 metų valdyta žemė (žemės sklypai). Atsakovės nuomone, pareiškėjai turi būti aiški ir suprantama tų sklypų buvimo vieta, ir jai žinoma, kad Gailionių kaimo sklypas ir Stipinų kaimo sklypas ribojosi. Ši aplinkybė nurodyta jai perduoto 24,78 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. 6745/0001:42) plane, parengtame 1998 m. spalio 9 d.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, jog pareiškėja 2019 m. birželio 11 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Pasvalio skyrių, remdamasi archyvo informacija, prašė pilnai atkurti nuosavybės teises į motinos F. J. ir tėvo P. J. nuosavybės teise valdytą žemę Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų ir Gailionių kaimuose bei Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiaus Linkaičių kaime.

Atsakovė akcentuoja, kad NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. birželio 17 d. raštas Nr. 24SD-1515-(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ yra atsakymas į minėtą pareiškėjos prašymą.

Pasak atsakovės, NŽT Pasvalio skyrius neturėjo pagrindo priimti naujų prašymų ir vertinti naujai iš archyvo gautų dokumentų ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kai ir pačiai pareiškėjai, ir NŽT yra žinoma, kad nuosavybės teisės į visą žemės plotą Pasvalio rajone Gailionių ir Stipinų kaimuose pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais (iki 2003-12-31) pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus jau yra atkurtos.

Atsakymas buvo parengtas įvertinus su pareiškėjos prašymu pateiktus Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentus ir patikrinus NŽT Pasvalio skyriuje saugomas archyvines nuosavybės teisių atkūrimo bylas, jose esančius sprendimus ir įsitikinus, kad nuosavybės teisių atkūrimas tikrai yra baigtas.

Atsakovė aiškina, kad skundžiamas NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 24 d. raštas Nr. 24SD-1811-(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ yra atsakymas į pareiškėjos 2019 m. birželio 28 d. prašymą.

NŽT Pasvalio skyrius atsakymą parengė dar kartą susipažinęs su nuosavybės teisių atkūrimo bylose saugomais dokumentais ir įvertinęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas į visą buvusių savininkų turėtą žemę pagal pareiškėjos 1991 m. rugsėjo 13 d. prašymą yra baigtas, nuosavybės teisės atkurtos tokiomis dalimis, kokiomis pretendentai buvo susitarę 1992 m. rugpjūčio 7 d. sudarytame susitarime. Buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkurtos pagal visus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nurodytus pažymose „Dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų“, sudarytose 1998 m balandžio 23 d. Nr. 963, Nr. 964, Nr. 965, 966, Nr. 967, Nr. 968. Buvo įvertintos ir Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos darbuotojo G. S. parengtos pažymos (Nr. 437 ir kitos) ir nustatyta, kad jos parengtos dėl viso P. J. ir F. J. 38,24 ha ploto ūkio, neatlikus išskirstymo pagal kaimus (nenustačius, kiek žemės buvo Gailionių, Stipinų kaime, kiek miško buvo Pakruojo rajone).

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad G. S. pažymos nebuvo panaikintos ir pagal jas NŽT Pasvalio skyrius nepagrįstai nevertino šiose pažymose nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto, kad P. J. Stipinų kaime nuosavybės teise valdė 38,24 ha žemės.

Atsiliepimas

Atsakovės nuomone, pareiškėjos teiginiai dėl pažymos reikšmingumo yra nepagrįsti. Atsiliepime pažymi, kad G. S. 1993 metais parengtos pažymos nėra dokumentas, įrodantis, kad buvęs savininkas P. J. nuosavybės teise valdė 38,24 ha žemės būtent Stipinų kaime.

Atsakovė nesutinka su skundo teiginiais, kad NŽT Pasvalio skyrius neteisingai vertino, jog pareiškėja praleido terminus, taip pat nesutinka, kad dar neatkurtos nuosavybės teisės į 12,88 ha Pasvalio rajono Stipinų kaime, nes pareiškėja jokių Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentų ar naujų įrodymų dėl didesnio kaip 38,24 ha ploto valdymo nepateikė.

Atsakovė tikisi, kad pareiškėja nesiekia suklaidinti teismo ir NŽT ir nesiekia, kad antrą kartą jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią žemę ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėti.

Dėl skundo teiginių, susijusių su NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 1SS-1533-(7.5.) atsakovė pažymi, kad nesutinka su jais. Mano, kad neteisingai vertina atsakovės atsakymą, kuriame tik dar kartą pareiškėjai paaiškinta, kad nuosavybės teisės į F. ir P. J. žemę Pasvalio rajone pilnai atkurtos, 1998 m. buvo priimti apskrities viršininko sprendimai ir pareiškėja nuo tų metų šių sprendimų neginčijo, dar kartą paaiškinta, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimti sprendimai ir pagal kokius dokumentus nustatyta, kiek žemės iki 1940 m. nacionalizacijos buvę savininkai turėjo.

Šalies argumentai

Atsakovė pažymi, kad pareiškėja su 2019 m. birželio 11 d. prašymu kreipėsi ne tik į NŽT Pasvalio skyrių, bet ir su tokio pat turinio prašymu ji kreipėsi ir į NŽT Pakruojo skyrių, kuris 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 29SD-1574-(14.29.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsakė pareiškėjai, jog ji 1991 m. rugsėjo 13 d. prašyme nebuvo nurodžiusi ir pateikusi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kad tėvas P. J. nuosavybės teise valdė žemės sklypą Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiaus Linkaičių kaime. Pareiškėjai raštu buvo pasiūlyta dėl tėvo Linkaičių kaime (buv. Didžio Linkavičiaus (D. Linkaučių) dvare) nuosavybės teisėmis valdyto 8,24 ha žemės sklypo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminus nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pakruojo skyrius paaiškino, kokia tvarka gali būti pateikiami nauji nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, taip pat paaiškino, kad Pasvalio notaro 1932 m. dėl nekilnojamojo turto aktų knygos 97 ir 98 puslapių, 1932 m. liepos 6 d. pirkimo-pardavimo akto Nr. 72 išrašo, kuriame nurodyta, kad P. J., prieš įsigydamas žemę iš J. Š., turėjo 8,24 ha žemės Linkavičių dvare (Pakruojo rajone) nepakanka patvirtinti, jog buvęs savininkas P. J. Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiuje, Linkaičių kaime nuosavybės teisėmis valdė 8,24 ha žemės sklypą. Pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, gavusi iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. pažymas Nr. R4-1416, Nr. R4-1444, Nr. R4-1445, turi teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl 8,24 ha žemės buv. didžiojo Linkavičiaus dvare, Pakruojo rajone.

Atsiliepime pažymėta, kad skundžiami NŽT ir jos struktūrinio padalinio Pasvalio skyriaus atsakymai jos teisių nepažeidė, nes pareiškėja nėra gavusi jokių naujų dokumentų, kurie patvirtintų skundo teiginius ir kad nebaigtas nuosavybės teisių atkūrimas Pasvalio rajone. Dėl galimybių pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus pasiūlyta kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas P. J. ir F. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Pasvalio rajone turėtą žemę yra baigtas, teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Šis ginčas kilo dėl neva pareiškėjai nepilnai atkurtų nuosavybės teisių į žemę.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 1991 m. rugsėjo 13 dieną Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo – P. J. ir motinos F. J. (S. V. dukros) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 38,24 ha žemės plotą Stipinų kaime, Pasvalio rajone. Prašyme pretendentais atkurti nuosavybės teises į P. J. nuosavybės teise valdytą žemę nurodė V. J. ir Z. B..

Panevėžio apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Pasvalio žemėtvarkos skyrius (toliau – žemėtvarkos skyrius), remdamasis Pasvalio notaro 1932 metams dėl nekilnojamo turto aktų knygos 97 ir 98 puslapių išrašu, išduotu Lietuvos Valstybinio archyvo (1996 m. kovo 25 d. pažyma Nr. T-296-J), 1998 m. balandžio 23 d. parengė pažymą Nr. 963 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – Pažyma Nr. 1). Pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad į buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Gailionių kaime 11,29 ha žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,76 ha žemės.

Žemėtvarkos skyrius, remdamasis Stipinų kaimo vienkiemiais išskirstymo plano eksplikacija, sudaryta pagal 1938 m. matininko K. K. planą, ekspertų komisijos išvada ir 1997 m. kovo 7 d. protokolu Nr. 1, 1998 m. balandžio 23 d. parengė pažymą Nr. 966 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – Pažyma Nr. 2). Pažymoje Nr. 2 nurodyta, kad į buvusios savininko S. V. nuosavybės teisėmis valdytą Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų kaime 25,36 ha žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 8,46 ha žemės.

Į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Gailionių kaime nuosavybės teise valdytą 11,29 ha žemę nuosavybės teisės atkurtos:

Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojas 1998 m. spalio 21 d., sprendimu Nr. 22-50376-8823 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. K.“ atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko turėtos žemės dalį 3.76 ha;

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50377-8824 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko turėtos žemės dalį 3,77 ha;

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50378-8825 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Zinaidai E. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko turėtos žemės dalį 3,76 ha. Grąžintas natūra 11,29 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 6745/0001:40, sklypo adresas: Pasvalio rajono sav. Gailionių k.).

Į buvusio savininko S. V. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrities Pasvalio rajono Stipinų kaime nuosavybės teise valdytą žemę 25,36 ha nuosavybės teisės atkurtos:

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9032 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. K.“ atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjai į 8,46 žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginat pinigais – 0,2 ha (vertė 289 Lt).

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52442-9033 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ atkurto nuosavybės teisės V. J. į 8,45 ha žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginant pinigais už 0,19 ha (vertė 275 Lt).

Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52443-9034 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Zinaidai E. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į 8,45 žemės, grąžinant natūra 8,26 ha, atlyginat pinigais už 0,19 ha (vertė 275 Lt).

Grąžintas natūra 24,78 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 6754/0001:42, Pasvalio raj. sav. Stipinų kaime. Sklypas taškuose 5-5A turėjo bendrą ribą su 11,29 ha ploto žemės sklypu (kadastro Nr. 6745/0001:40), kuris buvo grąžintas natūra A. K., V. J. ir Z. E. B. Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 21 d. sprendimais. Kompensuota už 0,58 ha žemės. Iš viso nuosavybės teisės atkurtos į 25,36 ha žemės.

Pakruojo skyrius parengė Šiaulių apskrities viršininko išvadą 2002 m. vasario 18 d. Nr. 65-4695 „Dėl išvados žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. J.“, tenkindamas V. J. prašymą, remdamasis nuosavybės teisių dovanojimo sutartimis bei archyviniu dokumentu, patvirtinančiu aplinkybę, kad iki nacionalizacijos buvęs žemės savininkas P. J. nuosavybės teise Pakruojo rajone, Klovainių seniūnijoje, Gailionių kaime valdė 1,59 ha ploto miško žemės sklypą. Pirkimo-pardavimo akto patvirtinimo byloje esanti 1932 m. liepos 6 d. surašyto pirkimo-pardavimo akto Nr. 72 išrašo kopija patvirtina, kad žemės savininkas P. J. nuosavybės teise Pakruojo rajone, Klovainių seniūnijoje, Gailionių kaime valdė 1,59 ha ha ploto miško žemės sklypą.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. gegužės 28 d. pažyma Nr.R4-1416 informavo pareiškėją, kad S. V. Stipinų kaime turėjo 25,7156 ha žemės.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr.R4-1444 informavo pareiškėją, kad P. J. 1932 m. liepos 6 d. pirkimo-pardavimo aktu Nr.72 iš J. Š. įsigijo nuosavybėn 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško Biržų apskrityje, Joniškėlio valčiuje, Gailionių kaime. 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr.R4-1445 patvirtino, kad P. J. Šiaulių apskrityje, Linkuvos valsčiuje, Linkaičių kaime (buv. Didžiojo Linkavičiaus (D.Linkaučių) dvare) nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 8,24 ha žemės.

Pareiškėja NŽT Pakruojo skyriui 2019 m. birželio 11 d. pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriame nurodė, kad remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvaro duomenimis, P. J. ir F. J. Pasvalio rajone nuosavybės teise iki 1940 metų valdė 38,84 ha žemės t. y. P. J. – 11,2910 ha žemės ir 1,5935 ha miško, o Šiaulių apskrityje, Linkuvos valsčiuje, Linkaičių kaime valdė 8,24 ha žemės. Pareiškėja, remdamasi šia informacija, prašė pilnai atkurti nuosavybės teises į motinos F. J. ir tėvo P. J. nuosavybės teise valdytą žemę Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajoe, Stipinų ir Gailionių kaimuose bei Šiaulių apskrityje, Linkuvos valsčiuje, Linkaičių kaime.

NŽT Pakruojo skyrius 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr.24SD-1515-(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ nurodė, kad nuosavybės teisės yra pilnai atkurtos į Pasvalio rajone turėtą žemę ir paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taip pat paaiškino, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pareiškėja NŽT Pakruojo skyriui 2019 m. birželio 28 d. pateikė prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, prašė atkurti (neatkurta dalis – 12,88 ha) nuosavybės teises į F. J. ir P. J. Panevėžio apskrities Pasvalio rajone, Stipinų kaime iki nacionalizacijos valdytą žemę.

NŽT Pakruojo skyrius 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 29SD-1574(14.29.104.) informavo, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byla į buvusio žemės savininko P. J. valdytą žemę Pakruojo rajone Skyriuje nebuvo suformuota, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo vykdomos dabartiniamiame NŽT Pasvalio skyriuje. Taip pat pažymėjo, kad 1932 m. liepos 6 d. pirkimo-pardavimo akto Nr. 72 išraše nurodyta, kad P. J. „turi nuosavą sklypą Linkavičių dvare <...>didumo aštuoni su ketvirtadaliu hektaro“., tačiau šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentų ar kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta, todėl vien išraše nurodyto fakto nepakanka.

Pareiškėja 2019 m. liepos 15 d. pateikė skundą Nr. 1SS-1533-(7.5.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus 2019 m. liepos 17 d. rašto Nr. 24SD-1515-(14.24.104.)“, prašydama įpareigoti Pasvalio skyrių pratęsti ir pilnai atkurti nuosavybės teises į F. J. ir P. J. Panevėžio apskrities Pasvalio rajone, Stipinų kaime (neatkurta 12,88 ha žemės) bei Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiuje, Linkaičių kaime (neatkurta 8,24 ha žemės) iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybes teises.

NŽT Pasvalio skyrius 2019 m. liepos 24 d. rašte Nr.24SD-1811-(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ nurodė, kad nuosavybės teisės Pasvalio rajone atkurtos pilnai pagal Panevėžio apskrities administracijos Pasvalio skyriaus 1998 m. balandžio 23 d. pažymas Nr. 963 ir Nr. 966. „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. Taip pat paaiškino, kad Joniškėlio agrarinės reformos tarnybos pirmininko P. Storastos pažyma Nr. 437 buvo parengta pagal Lietuvos valstybinio archyvo duomenis. Biržų apskrities Žemės ūkio komisijos 1940 m. lapkričio 1 d. Nutarime (sąrašuose) yra nurodyti ūkiai, iš kurių numatyta paimti žemes į valstybinį žemės fondą. Sąraše eilės Nr. 88 nurodytas dvaro ar ūkio pavadinimas (Stipinu km.), buvusio savininko J. P. bendras valdytas žemės plotas 38,24 ha. Kadangi Stipinų kaimo išskirstymo į vienkiemius nebuvo, Joniškėlio agrarinės reformos tarnyba, priimdama piliečių prašymus ir susitarimus dėl žemės pasidalinimo, vadovavosi šiuo turimu archyvo dokumentu. Pasvalio rajono (miesto) komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, 1998 m. sausio 5 d. išnagrinėjo papildomus iki 1940 metų archyvinius dokumentus, Stipinų kaimo mokesčiais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašą 1930 m. ir išlikusį 1938 metų Žemės Tvarkymo departamento matininko K. K. planą, kviestinių (tame tarpe ir pareiškėjos) parodymus ir nutarė patvirtinti Stipinų kaimo žemės savininkų ribų nustatymo dokumentaciją ir išskirstymo planą, parengtą VŽĮ Panevėžio skyriaus specialistų. Buvo nutarta, atkuriant nuosavybės teisę į buvusių savininkų Stipinų kaime žemę, vadovautis šiuo išskirstymo planu. Joniškėlio ART pirmininko P. Storastos parengtos pažymos neteko galios, nes parengtos vadovaujantis po nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) turimais archyvo dokumentais.

Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė patikslintą skundą atsakovei, prašė Įpareigoti NŽT Pasvalio skyrių pratęsti ir pilnai atkurti nuosavybės teises į F. J. ir P. J. Panevėžio apskrities Pasvalio rajone, Stipinų kaime (neatkurta 12,88 ha žemės) bei Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiuje, Linkaičių kaime (neatkurta 8,24 ha žemės) iki nacionalizacijos valdytos žemės nuosavybes teises.

Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1SS-1533-(7.5.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. J. ir P. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę“ nusprendė, kad yra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią buvusių savininkų P. J. ir S. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės, esančios Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Gailionių ir Stipinų kaimuose, dalį.

Pareiškėjos teigimu, P. J. ir F. J. Pasvalio rajone nuosavybės teise iki 1940 metų valdė daugiau kaip 38,24 ha žemės.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Teismui atnaujinus praleistą terminą, šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms institucijoms pateikiama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl termino atnaujinimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuosavybės teisės į nusavintą nekilojamąjį turtą atkuriamos asmeniui, pateikusiam prašymą atkurti nuosavybės teises bei teisės aktuose numatytus dokumentus, minėtų teisės aktų nustatytais terminais. Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėja nustatytu terminu – 1991 m. rugsėjo 13 d. – pateikė prašymą Pasvalio rajono Joniškėlio agrarinės reformos tarnybai atkurti P. J. ir F. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto turto nuosavybės teises, pateikė nuosavybę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjos skundo teismui reikalavimai susiję su Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 22-50376-8823, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Gailionių kaime valdytos žemės 3,76 ha dalį, gražinant natūra 11,29 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis ir Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 22-52441-9032, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. V. iki nacionalizacijos Panevėžio apskrityje, Pasvalio rajone, Stipinų kaime valdytos žemės 8,46 ha dalį, gražinant natūra 24,78 ha žemės sklypą bendroje nuosavybėje kartu su trečiaisiais asmenimis t. y. kiekvienam pretendentui gražinant natūra po 8,26 ha žemės sklypo dalį, ir išmokant kompensaciją pinigais už 0,2 ha pareiškėjai tenkančios žemės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, nuosavybės teisių atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato specialus įstatymas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (6 straipsnis). Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Šios Tvarkos 123 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio d. nutarimo Nr. 387 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. balandžio 11 d.) iš esmės pakartoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nustato, kad apskrities viršininko, savivaldybės vykdomosios institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos. Tvarkos 122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neišnagrinėtų prašymų ir skundų. Tokia Vyriausybės įgaliota institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog šie sprendimai pareiškėjai buvo neįteikti ar pavėluotai įteikti, todėl darytina išvada, kad pareiškėja su skundu dėl sprendimų panaikinimo į teismą kreipėsi praleidusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytą terminą ir nenurodė jokių svarbių priežasčių jį atnaujinti. Pareiškėjos argumentai, jog ji nepraleido apskundimo termino, laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VAĮ 3 straipsnį viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, įstatymo viršenybės, objektyvumo principais. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Remiantis LVAT praktika, VAĮ 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, ši teisės norma siejama ir su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus; viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pavyzdžiui, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundžiamus sprendimus, konstatuoja, kad sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nes juose, be kita ko, pateikti išsamūs argumentai į pareiškėjos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo; nurodyti ankstesni raštai, priimti atsakant į pareiškėjos prašymus (skundus); sprendimai priimti, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta jų apskundimo tvarka, juos priėmė kompetentingi subjektai. Vien faktas, kad priimti skundžiami sprendimai pareiškėjos atžvilgiu yra neigiami, nereiškia šių sprendimų neteisėtumo, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas skundžiamus sprendimus panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, kaip nepagrįstų netenkina pareiškėjos skundo reikalavimų dėl NŽT Pasvalio skyriaus 2019 m. birželio 17 d. sprendimo Nr.24SD-1515-(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“; NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr.lSS-1533-(7.5.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. J. ir P. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę“; NŽT Pasvalio skyriaus 2019 liepos 24 d. sprendimo Nr.24SD-l811 -(14.24.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ panaikinimo. Atmetus pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Sprendimo panaikinimo, negali būti tenkinami ir kiti išvestiniai skundo reikalavimai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas