Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-13 · Civilinė byla Nr. e2-14685-466/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-13
Bylos Nr.
e2-14685-466/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08269-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14685-466/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08269-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.5.2.; 3.1.7.7.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2016 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjęs ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei D. K. – A. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasa ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. K. – A. 357,98 eurų žalos PSDF biudžetui atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas.

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką bei terminus, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, atsakovei nepateikus atsiliepimo, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Valstybinė ligonių kasa iš Šveicarijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Šveicarijoje atsakovei D. K. – A. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2015-07-29) atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Šveicarijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovė taip pat neinformavo Europos sveikatos draudimo kortelę išdavusios teritorinės ligonių kasos apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Dėl neteisėto Europos sveikatos draudimo kortelės panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 357,98 eurų žala. Atsakovei 2016-01-18 ir 2016-02-17 buvo siųsti raginimai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovė nereagavo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 357,98 eurų žalos atlyginimą.

Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Kadangi atsakovei iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos jai neturint apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, ji privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnį nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistinas 357,98 eurų žalos atlyginimas ieškovo naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d.). Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (357,98 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 82, 92 straipsniais, iš atsakovės priteistinas 15,00 eurų žyminis mokestis valstybės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str., 285 – 288 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. K. – A., a. k. (duomenys neskelbtini), 357,98 eurų žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (357,98 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai.

Priteisti iš atsakovės D. K. – A., a. k. (duomenys neskelbtini), 15,00 eurų žyminį mokestį valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas