Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

2020-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-231-1081/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
A15.-231-1081/2020
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00058-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Kristina Vorienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. R.
Nukentėjusysis
"Energijos skirstymo operatorius"
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-231-1081/2020Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00058-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 16.9.10.; 21.3.3.; 21.9.4; 21.9.10. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei D. Š.

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašusios institucijos atstovui N. J., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. R., jo gynėjui advokatui R. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, neteistas,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. B. 2020 m. gegužės 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-1216-2020 A. R. už tai, kad jis 2020 m. gegužės 4 d. 22.07 val. Vėlaičių k., Kretingos r. vairuodamas traktorių Valtra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Kesla 12MD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įmontuotas keltuvas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš miško nepakankamai nuleido keltuvą, kliudė elektros laidus, juos nutraukė ir pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai padarytos žalos dydis 889,62 Eur, t.y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Traktorius ir priekaba neapdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, traktoriaus priekabai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222, 226 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. R. padarė administracinius nusižengimus, dėl kurių jam surašytas protokolas, todėl prašė skirti jam nuobaudas.

Teismo posėdyje A. R. pripažino, kad vairavo traktorių su priekaba, kurie neapdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir priekabai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pat pripažino, kad išvažiuodamas iš miško su keltuvu galėjo kliudyti elektros tinklus ir juos nutraukti, tačiau nepripažino, kad pasišalino iš įvykio vietos. Paaiškino, kad tą dieną dirbo miške su traktoriumi, krovė į priekabą medieną ir vežė ją iš miško. Tame miško plote dirbo visą dieną, o darbą baigė apie 22 val. Mano, jog elektros tinklus galėjo nutraukti su keltuvu išvažiuodamas iš miško paskutinį kartą, tačiau jis nieko nejuto, nepastebėjo, kad būtų kibirkščiavusi elektra ar pan. Apie tai, kad yra nutraukti elektros laidai toje vietoje, kur jis dirbo, sužinojo tik kitą ar dar kitą dieną, kai jam paskambino iš policijos. Kadangi tame miško plote tą dieną dirbo tik jis, pripažįsta, kad elektros laidus jis ir galėjo nutraukti. Jeigu būtų pastebėjęs, kad nutraukė elektros laidus, iš įvykio vietos tikrai nebūtų pasišalinęs, o būtų pranešęs elektros tinklams. Paaiškino, kad toje vietoje, kurioje yra nufotografuotas nugriuvęs stulpas, nedirbo. Elektros tinklams padarytą žalą atlygino, dėl įvykio labai gailisi, tačiau nesutinka, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat paaiškino, kad traktoriaus ir priekabos dokumentus turi ir tvarko darbdavys, kuris jį patikino, kad dokumentai yra tvarkingi. Sutinka, kad kaip vairuotojas turėjo būti atsakingesnis ir įsitikinti ar jo vairuojamas traktorius su priekaba yra apdrausti, ar jiems atlikta techninė apžiūra, todėl savo kaltę dėl šių pažeidimų pripažįsta, dėl jų gailisi.

Teismo posėdyje A. R. gynėjas advokatas R. L. nurodė, jog A. R. pripažįsta, jog vairavo transporto priemones, kurios neapdraustos ir neatlikta techninė apžiūra, važiuodamas su traktoriumi nutraukė elektros tinklus, tačiau tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pasišalinimas iš įvykio vietos remiantis teismų praktika padaromas tik tyčia, o A. R. veiksmuose tyčios nebuvo, prašė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti. Jeigu teismas pripažintų A. R. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgti į tai, kad A. R. būtinas vairuotojo pažymėjimas, ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nukentėjusiojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas, kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Byloje surinkti įrodymai: AB „Energijos skirstymo operatorius“ informacinis raštas su įvykio vietos planu ir fotonuotraukomis (b. l. 5-10), įvykio registracijos policijos sistemoje kortelė (b. l. 11-12), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūno M. N. tarnybinis pranešimas ir atliktų darbų aktai patvirtina, kad 2020 m. gegužės 4 d. 22.07 val. AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo pranešimą apie nutrauktą elektros energijos tiekimą. Bendrovės darbuotojams nuvykus šalinti gedimo nustatyta, kad Vėlaičių k., apleistoje, nuolatos negyvenamoje sodyboje, nenustatyti asmenys pažeidė bendrovei nuosavybės teise priklausančią oro liniją, bendrovei padaryta 889,62 Eur žala. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktose fotonuotraukose matosi nuverstas elektros stulpas ir nutraukti elektros oro linijos tinklai. Pranešime policijai nurodyta, jog galimai miško technika atlikinėjo miško ištraukimo ar pjovimo darbus, nepastebėjo, kad miške yra elektros laidai, galimai užkabino su technika, nulaužė elektros stulpą ir nutraukė laidus. Įvykio vietoje miško technika nepastebėta. Tiriant įvykio aplinkybes nustatyta, kad minėtoje vietoje 2020 m. gegužės 4 d. dirbo K. P. gamybinė įmonė, iš miško buvo vežama mediena. Tą dieną su traktoriumi dirbo A. R.. Iš 2020 m. gegužės 20 d. duotų A. R. paaiškinimų matyti, jog A. R. patvirtino, jog tą dieną dirbo Kretingos r., Vėlaičių k. su traktoriumi ir priekaba, su joje sumontuotu keltuvu. Traukė nuvirtusius medžius iš miško, juos krovė į priekabą ir vežė prie keliuko. Dirbo maždaug iki 22 val. Buvo apytamsis metas, todėl paskutinį pakrovimą išvežant malkas, tikriausiai per mažai nuleido keltuvą ir jis galimai išvažiuojant užkliudė elektros laidus. Tuo metu, kai išvažinėjo iš miško, nejuto, kad ką nors būų užkliudęs. Kad laidai yra įrengti miško plote dieną buvo pastebėjęs, bet juos apvažiuodavo neužkliuvęs. Galimai tamsoje neapskaičiavo ir važiavo nepakankamai nuleidęs keltuvą, tačiau nieko nejuto, elektros išlydžio nematė. Apie nutrauktus laidus sužinojo tik paskambinus policijos pareigūnui.

Kelių eismo taisyklių 222 punkas numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, kvalifikuotinas kaip ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas nusižengimas.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė už ANK 426 straipsnio 1–2 dalyje numatytus nusižengimus – pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Nagrinėjamu atveju A. R. tiek apklausiamas netrukus po įvykio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog nejuto, kad su keltuvu užkliuvo elektros tinklus, tačiau pripažino, jog taip galėjo atsitikti tamsoje nenuleidus pakankamai ant priekabos primontuoto keltuvo. Be to, kad įvykio vietoje Kretingos r., Vėlaičių k., 2020 m. gegužės 4 d. apie 22 val. be A. R. niekas nedirbo, AB „Energijos skirstymo oepratorius“ pranešime policijai nurodytų prielaidų, jog elektros laidai galėjo būti nutraukti dirbant su miško technika ir paties A. R. paaiškinimų, kad tai jis galėjo nutraukti elektros laidus su keltuvu, jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent A. R. dirbdamas su miško technika nutraukė elektros laidus ir padarė 889,62 Eur žalą AB „Energijos skristymo operatorius“ byloje nėra. A. R., sužinojęs iš policijos apie nutrauktus elektros laidus, savo kaltę dėl to, kad galimai elgėsi nepakankamai atsargiai, nebuvo pakankamai atidus, galimai nepakankamai nuleido keltuvą ir nutraukė laidus pripažino iš karto ir padarytą žalą atlygino. Iš A. R. pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas traktorius su pakrauta mediena priekaba ir pakeltu keltuvu, matyti, kad pakrautos priekabos su keltuvu aukštis yra pakankamai didelis, ir atsižvelgiant į keltuvo aukštį, jo atstumą nuo traktoriaus kabinos, kurioje sėdėjo traktorių vairavęs A. R., kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar A. R., užkliuvęs su keltuvu elektros laidus, galėjo ir turėjo tai suprasti ir atitinkamai pasirinkti tolesnius savo veiksmus. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. suprato užkliuvęs elektros laidus ir suprato ar matė, kad juos nutraukė, bei suprasdamas tai, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. R. galėjo nutraukti elektros laidus, užkliuvęs juos su keltuvu, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas, t. y. net nesuvokęs, kad nutraukė elektros laidus ir taip padarė žalos, todėl jo veiksmuose nėra vieno iš ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymio – tyčios.

Nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl A. R. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas Nr. 69-ANR_P-1216-2020, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos išrašas, techninės apžiūros talono kopija, paties A. R. prisipažinimas patvirtina, jog A. R. vairavo traktorių su priekaba, neapdraustus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, priekabai neatlikta techninė apžiūra, todėl padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus ir už šiuos administracinius nusižengimus jam skirtinos nuobaudos.

A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl administracinių nusižengimų, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje yra ta, kad jis pripažįsta padaręs šiuos administracinius nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai), pažeidimų pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. R. kaltė dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant A. R. straipsnių sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38, 415, 426, 614, 635-637, 646, 675 straipsniais

nutaria:

A. R. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Pripažinti A. R. padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje ir paskirti:

pagal ANK 415 straipsnį 1 dalį – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;

pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. R. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 20115126532 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Vorienė