Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės (toliau tekste – nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 214 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (2011 m. balandžio 3 d., 15.35 val. veika) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (UAB „M. F.“ 750,00 Lt paskola) ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (2011 m. balandžio 3 d., 16.17 val. veika) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (UAB „M. F.“ 600,00 Lt paskola) ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (2011 m. balandžio 4 d., 14.55 val. veika) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (UAB „B. p.“ 250,00 Lt paskola) numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir jam paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš A. Ž. nukentėjusiojo A. J. naudai priteista 1978,43 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuoni litai keturiasdešimt trys centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. jis, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti banko sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai atlikti, jis apgaule 2011 m. balandžio 3 d. neteisėtai įgijo A. J. elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. A. J. vardu atidarytos elektronines banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, banke, prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės duomenis.

Taip pat jis neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. balandžio 3 d., 15.35 val., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – pasinaudodamas nukentėjusiojo A. J. internetines bankininkystės duomenimis, t. y. vartotojo prisijungimo vardu, vartotojo slaptažodžiu, vartotojo kortele su prisijungimo slaptažodžiais, užsiregistravo (duomenys neskelbtini).lt internetinėje svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt, ir iš nukentėjusiojo A. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB, banke, į UAB „M. F.“ sąskaitą, patvirtindamas registraciją, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, po to nukentėjusiojo A. J. vardu užpildė paraišką dėl 750,00 Lt paskolos gavimo ir iš UAB „M. F.“ gavo A. J. vardu 750,00 Lt paskolą, kurią pervedė iš A. J. sąskaitos į K. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to K. K. dalį pinigų išsigrynino ir perdavė A. Ž., kitą dalį pasisavintų pinigų A. Ž. pervedė kitiems asmenims, tokiu būdu A. Ž. savo ir kitų asmenų naudai įgijo UAB „M. F.“ priklausantį 750,00 Lt turtą.

Taip pat jis neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. balandžio 3 d., 16.17 val., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – pasinaudodamas nukentėjusiojo A. J. internetines bankininkystės duomenimis, t. y. vartotojo prisijungimo vardu, vartotojo slaptažodžiu, vartotojo kortele su prisijungimo slaptažodžiais, užsiregistravo UAB „M. F.“ internetinėje svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt ir iš nukentėjusiojo A. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB, banke, į UAB „M. F.“ sąskaitą, patvirtindamas registraciją, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, po to nukentėjusiojo A. J. vardu užpildė paraišką dėl 600,00 Lt paskolos gavimo ir iš UAB „M. F.“ gavo A. J. vardu 600,00 Lt paskolą, kurią pervedė iš A. J. sąskaitos į K. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to K. K. dalį pinigų išsigrynino ir perdavė A. Ž., kitą dalį pasisavintų pinigų A. Ž. pervedė kitiems asmenims, tokiu būdu A. Ž. savo ir kitų asmenų naudai įgijo UAB „M. F.“ priklausantį 600,00 Lt turtą.

Taip pat jis neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. balandžio 4 d., 14.55 val., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudodamas kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansine operaciją - pasinaudodamas nukentėjusiojo A. J. internetines bankininkystės duomenimis, t. y. vartotojo prisijungimo vardu, vartotojo slaptažodžiu, vartotojo kortele su prisijungimo slaptažodžiais, užsiregistravo UAB „B. p.“ internetinėje svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt ir iš nukentėjusiojo A. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB, banke, į UAB „B. p.“ sąskaitą, patvirtindamas registraciją, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, po to nuketėjusiojo A. J. vardu užpildė paraišką dėl 250,00 Lt paskolos gavimo ir iš UAB „B. p.“ gavo A. J. vardu 250,00 Lt paskolą, kurią pervedė iš A. J. sąskaitos į K. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to K. K. dalį pinigų išsigrynino ir perdavė A. Ž., kitą dalį pasisavintų pinigų A. Ž. pervedė kitiems asmenims, tokiu būdu A. Ž. savo ir kitų asmenų naudai įgijo UAB „B. p.“ priklausantį 250,00 Lt turtą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, jame neatskleista bylos esmė, nuosprendis yra nemotyvuotas, pažeisti bausmės skyrimo principai. Be to, A. Ž. nebuvo užtikrinta gynyba pirmosios instancijos teisme, nes jam paskirtas valstybinis advokatas S. N., kuris byloje dalyvavo su ja nesusipažinęs, visai neatliko savo funkcijų, iš esmės visą laiką formaliai pasėdėjo byloje. Prieš pirmą teismo posėdį A. Ž. paklausė, kodėl jį gina ne advokatas Mindaugas Paukštė, kuris jį aktyviai gynė ikiteisminiame tyrime. Visą gynybą bandė atlikti pats A. Ž. - pats uždavinėjo klausimus liudytojams ir nukentėjusiajam, pats bandė pateikti teismui prašymus, tačiau dėl proceso nežinojimo to net negalėjo padaryti, nes teismas nutarė, kad pasibaigė įrodymų tyrimas ir jokių jo prašymų nepriėmė. Visa tai apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti praklausydamas teisiamojo posėdžio garso įrašą. Ikiteisminiame tyrime buvo išsamiai išanalizuota situacija, pateikti prašymai dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, kurie iš esmės nebuvo tenkinti, todėl buvo ruošiamasi bylos nagrinėjimui teisme. Yra priimta, kad teisme skiriamas tas pats advokatas, kuris gynė įtariamąjį ikiteisminiame tyrime, nes jis yra gerai susipažinęs su bylos esme ir gali užtikrinti neformalią gynybą. Dėl kokių priežasčių nebuvo paskirtas advokatas Mindaugas Paukštė neaišku, tačiau tuo buvo pažeista A. Ž. teisė į gynybą, o tai yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad byloje yra daug neatsakytų klausimų, kurie nei ikiteisminiame tyrime nei teisme nebuvo nagrinėjami, todėl nebuvo nustatyta tiesa ir priimtas iš esmės neteisingas nuosprendis. Abejotina, ar visus šiuos klausimus įmanoma atsakyti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla turi būti grąžinama pirmosios instancijos teismui ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl bylos grąžinimo prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą. Gynėjo įsitikinimu, iš visos baudžiamosios bylos medžiagos ir nuosprendžio analizės akivaizdu, kad byloje turi būti atnaujintas įrodymų tyrimas ir atliekami šie veiksmai: 1) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreikalautos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajam, skambučių išklotines siekiant nustatyti su kuo buvo bendrauta šiuo telefono numeriu, kad būtų nustatyta skambinusiojo asmenybė; 2) 2013m. kovo 22 d. pranešime apie tyrimo eigą tyrėja A. J. nurodo, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajam, buvo naudojamas MRT aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo rastas Alytaus pataisos namuose. Taip pat šis aparatas buvo naudojamas kituose aparatuose, tačiau duomenų apie jų radimą nėra, todėl tikslinga išreikalauti iš Alytaus pataisos namų informaciją ar buvo rasti telefonai, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ši informacija leistų nustatyti skambinusiojo asmenybę; 3) tikslinga išreikalauti iš Alytaus pataisos namų informaciją ar M. S., I. S. ir I. G. pervedinėjo arba grynais pinigais įnešinėjo lėšas į asmenų kalinamų Alytaus pataisos namuose asmenines sąskaitas. Informacija reikalinga siekiant nustatyti asmenų, dalyvavusių nusikalstamoje veikoje iš Alytaus pataisos namų asmenybes; 4) tikslinga apklausti liudytojais R. P., A. B., M. G., M. U., kuriems buvo pervestos lėšos ir K. K. (B.) sąskaitos. Informacija reikalinga siekiant nustatyti asmenų dalyvavusių nusikalstamoje veikoje iš Alytaus pataisos namų asmenybes; 5) tikslinga apklausti liudytoja M. S., kuri nebuvo apklausta, kadangi gyvena Anglijoje, siekiant nustatyti galimai dalyvavusius asmenis, kadangi per jos sąskaitą nuolatos buvo pervedinėjami pinigai į įvairias įkalinimo įstaigas; 6) tikslinga apklausti liudytoju A. R., kuris, pasak liudytojos I. G., nurodė jai pervesti pinigus, gautus iš K. K. (B.), S. A.. Informacija reikalinga siekiant nustatyti asmenis dalyvavusius nusikalstamoje veikoje; 7) tikslinga apklausti liudytoja S. A., kuriai I. G., pervedė pinigus, gautus iš K. K. (B.). Informacija reikalinga siekiant nustatyti asmenis dalyvavusius nusikalstamoje veikoje; 8) tikslinga apklausti liudytoja I. G., kadangi į jos vardu registruotą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) ir dėl šios aplinkybės ji nebuvo paprašyta duoti paaiškinimų. Informacija reikalinga siekiant nustatyti asmenis dalyvavusius nusikalstamoje veikoje; 9) tikslinga apklausti liudytoja A. F., kadangi ji 2011 m. balandžio 4 d., 18.35 val., t. y. A. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, jungėsi prie UAB „B. p.“ sistemos. Informacija reikalinga siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes šioje byloje; 10) tikslinga pakartotinai apklausti liudytojus K. K. (B.), V. M., S. J., R. J. ir nukentėjusįjį A. J., kadangi pirmos instancijos teisme nebuvo užtikrinta reali A. Ž. gynyba ir siekiant išsiaiškinti jų parodymų prieštaravimus; 11) tikslinga apklausti teisme A. Ž. motiną ir seserį, kurios neva atsisakė pasirašyti dokumentus, tačiau bendraujant su jomis jos šios informacijos nepatvirtino; 12) reikalinga gauti į bylą pilną abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, kadangi byloje yra tik išrašas. Informacija reikalinga siekiant turėti pilną informaciją šiame ikiteisminiame tyrime ir užtikrinti įtariamojo gynybą; 13) tikslinga išreikalauti informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu atskirtas nuo šio ikiteisminio tyrimo, eigą ir rezultatus. Informacija reikalinga siekiant turėti pilną informaciją šioje byloje ir užtikrinti nuteistojo gynybą; 14) tikslinga išreikalauti informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), eigą ir rezultatus. Informacija reikalinga siekiant turėti pilną informaciją šioje byloje ir užtikrinti nuteistojo gynybą.

Gynėjo įsitikinimu, teismas ir ikiteisminis tyrimas nagrinėjo ir bandė atskleisti tik nusikalstamų veikų objektyviąją pusę, t. y. faktą ką padarė A. Ž.. Pastarasis to ir neneigia, tačiau nurodo, kad visa tai darė tik norėdamas padėti jam paskambinusiam asmeniui. Šios jo versijos niekas nepaneigė, nes iš esmės apsiribojo tik brolių J. apklausa, kurie natūraliai neigė savo kaltę. Tačiau yra daug kitų įrodymų, kurie įrodo, kad viskas vyko būtent taip, kaip nurodo A. Ž., ir paneigia jo subjektyviąją kaltę. Šioje byloje A. Ž. kaltės turinys net nebuvo nustatinėjamas. Gynėjo įsitikinimu, subjektyviųjų nusikalstamų veikų požymių nebuvimas yra pagrindas išteisinti A. Ž. dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daugelyje nutarčių yra pasisakęs, kad yra negalimas bylos atskyrimas, jei tuo švelninama įtariamojo padėtis. Šiuo atveju A. Ž. padėtis atskyrus bylą palengvėjo, nes jis neva veikė vienas. Tai yra savarankiškas pagrindas bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tokiu savo pareiškimu A. Ž. sunkina sau padėtį, bet šiuo atveju svarbiausia yra tiesos šioje byloje atskleidimas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniam skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės ginčijamas šiais aspektais: 1) buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą; 2) nuosprendis nepagrįstas, nes dėl neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo neatskleista bylos esmė ir objektyvi tiesa, dėl ko prašoma atlikti įrodymų tyrimą, 3) nuteistojo veikoje nėra subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės požymių.

Vertinant apeliacinį skundą pirmuoju aspektu pažymėtina, kad kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu nuteistąjį gynė advokatas Mindaugas Paukštė, o teisminio bylos nagrinėjimo metu – advokatas S. N.. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos BPK nenumato pareigos pirmosios instancijos teismui užtikrinti būtent ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį gynusio advokato dalyvavimo teisminio bylos nagrinėjimo metu. Juo labiau, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 3 d., pirmosios instancijos teismas turi tik pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Taigi, sprendimą skirti konkretų gynėją baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui priima būtent valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija, o ne baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas A. Ž. parinkti gynėją ir informuoti jį apie dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį gynė advokatas Mindaugas Paukštė (t. 3, b. l. 13). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad A. Ž. yra parinktas gynėjas advokatas S. N. (t. 3, b. l. 26), dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi jis ir buvo paskirtas nuteistojo gynėju (t. 3, b. l. 29). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų (t. 3, b. l. 31-35, 49-53), byla nebuvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, t. y. 2014 m. balandžio 10 d. vykusio posėdžio metu paskelbta pertrauka, o bylos nagrinėjimas tęstas 2014 m. balandžio 30 d. Nuteistajam buvo išaiškinta jo teisė pareikšti nušalinimus, tačiau nušalinimas jį gynusiam advokatui nepareikštas, jokių pageidavimų, kad būtų kviečiamas konkretus advokatas, nuteistasis neišsakė nė vieno iš vykusių posėdžių metu, nepasitenkinimo teiktų teisinių paslaugų kokybe nenurodė nei žodžiu, nei raštu, nei sakydamas paskutinį žodį. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistąjį gynęs advokatas buvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, be to, kaip matyti iš jo baigiamosios kalbos turinio, gynėjas atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį būtent į tas aplinkybes, kurios nurodytos apeliaciniame skunde, t. y. kad byla nebuvo iki galo ištirta, A. Ž. kaltė nėra pilnai įrodyta, nėra subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės, prašė ginamąjį išteisinti. Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad buvo pažeista A. Ž. teisė į gynybą, kaip nepagrįstus.

Esminis apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nenustatyti tikrieji kaltininkai, kurie neva įtraukė to nesuvokiantį A. Ž. į nusikalstamos veikos darymą. Apeliaciniame skunde prašoma atlikti įrodymų tyrimą bei išsiaiškinti papildomas aplinkybes, kurios padėtų demaskuoti minėtus asmenis arba prašoma bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. To paties straipsnio 5 p. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, gali tik tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu surašytas Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Šioje byloje kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų. To nuteistojo gynėjas neginčija ir savo apeliaciniame skunde. Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatytos aplinkybės taip pat nenustatytos, taigi, jokio pagrindo bylos perdavimui nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ar jos perdavimui prokurorui naujo kaltinamojo akto surašymui, nėra.

Lietuvos Respublikos BPK 324 str. 6 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Tačiau, tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 324 str. 6 d., privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Kolegijos vertinimu, atlikti įrodymų tyrimą bei nustatinėti gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes nėra jokios būtinybės, kadangi jos neturi jokios įtakos A. Ž. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, klausimo sprendimui. Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį A. Ž. priėmė remdamasis nukentėjusiojo A. J. parodymais, liudytojų K. K., V. M., S. J., R. J. parodymais, surinkta ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirta rašytine bylos medžiaga. Nuteistojo parodymai teismo įvertinti kritiškai, teismas šiuos parodymus vertino lygindamas su kitais byloje surinktais įrodymais ir kruopščiai motyvavo savo išvadas.

Akcentuotina, jog bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju, kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 3 d. numatytas nusikalstamas veikas pareikštas A. Ž., jis pagrįstas ikiteisminio tyrimo metu surinktais, būtent šio asmens kaltę galinčiais patvirtinti, įrodymais. Akcentuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkta pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau nėra reikalavimo surinkti visus įmanomus jo kaltės įrodymus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. sausio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatytas įtariamasis A. Ž.. Ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis nustatyta, kad A. Ž. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. padėjo padaryti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Kadangi tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu dėl A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų, surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jam pareikštą įtarimą bei byla parengta perduoti teismui, 2013 m. gruodžio 17 d. prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens atžvilgiu, tačiau išnaudojus visas galimybes, minėtas asmuo nenustatytas (t. 2, b. l. 186). Taigi, nagrinėjamu atveju, dėl kitų galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų ikiteisminis tyrimas yra išskirtas ir sustabdytas, o nei baudžiamojo proceso nei baudžiamasis įstatymas nenumato draudimo nagrinėti baudžiamąją bylą tik vieno iš bendrininkų atžvilgiu, kai kiti jo bendrininkai nėra nustatyti. Kartu tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl tokio asmens, neprivalo papildomai rinkti įrodymus, galimai pagrindžiančius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų kaltę, padedančius juos identifikuoti ir tuo pačiu spręsti jų kaltės klausimą. Akcentuotina, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo gynėjas kreipėsi į prokurorą, prašydamas atlikti iš esmės analogiškus jo apeliaciniame skunde nurodytiems procesinius veiksmus (t. 2, b. l. 181-182). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 7 d. nutarimu, gynėjo prašymas tenkintas iš dalies, ir didžioji dalis jo prašymo (1-9, 12 punktai), kuri reikšminga kitų nusikalstamą veiką padariusių asmenų nustatymui, prijungta prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, gynėjo prašymas dalyje dėl A. Ž. akistatų su K. K. ir V. M. atlikimo, atmestas. Nutarime taip pat nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2013 m. birželio 11 d. ir atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bei yra visiškai nesusijęs su ikiteisminiais tyrimais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo nei sujungtas, nei atskirtas nuo minėtų ikiteisminių tyrimų. Akcentuotina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 7 d. nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Taigi, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu gynėjo prašymas dėl jame nurodytų veiksmų atlikimo, buvo netenkintas tik iš dalies. Be to, apeliaciniame skunde prašoma atlikti iš esmės tapačius veiksmus, kurie jau buvo prašomi atlikti, prie šių veiksmų nurodant, kad atlikus juos, bus galima nustatyti kitus galimai nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusius asmenis, nenurodant, kokią įtaką nurodytų aplinkybių nustatymas turės sprendžiant A. Ž. kaltės klausimui. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nuteistojo teisė į gynybą pirmosios instancijos teisme buvo užtikrinta, nėra jokio pagrindo dar kartą apklausinėti pirmosios instancijos teisme jau apklaustą nukentėjusįjį bei liudytojus. Taip pat netikslinga apklausinėti nuteistojo motiną ir seserį, kadangi jokios nagrinėjamai bylai reikšmingos informacijos jos nenurodė, ikiteisminio tyrimo metu jų buvo teirautasi tik apie galimą A. Ž. buvimo vietą. Akcentuotina ir tai, kad A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. bei 182 str. 3 d. nuteistas dėl to, kad jas padarė veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, taigi nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad jo atžvilgiu atskyrus ikiteisminį tyrimą buvo palengvinta nuteistojo padėtis.

Vertinant apeliacinį skundą trečiuoju aspektu, kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui kritiškai vertinti nuteistojo gynybinę poziciją, neva jis nesuvokė, jog daro nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš jo parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis teigė, kad 2011 m. balandžio 2 d. pas jį į svečius iš Klaipėdos atvažiavo pažįstamas S. J., pabuvo vieną dieną ir 2011 m. balandžio 3 d. išvažiavo. Maždaug po valandos S. J. paskambino jam ir pasakė, kad jo brolis sėdi Alytuje ir paprašė pagalbos, nes jis pats yra kelyje ir padėti broliui negali. Jis paprašė padėti jo broliui ir pasakė, kad jo telefoną jau davė savo broliui. Po kurio laiko jam paskambino S. J. brolis, prisistatė Ramūnu. Paklausė ar jis gali padėti jam paimti paskolą kažkurioje internetinėje svetainėje. Ramūnas pasakė, kad minėtą paskolą reikia paimti ne jam, o kartu su juo atliekančiam bausmę A. J., bei perdavė ragelį tariamam A. J.. Telefono ragelį paėmęs asmuo prisistatė A. J. ir paaiškino, kad jis atlikinėja bausmę, savo vardu internetinėje svetainėje nori paimti paskolą, tačiau įkalinimo vietoje nėra interneto, todėl tai padaryti prašė jo. Jis sutiko, nes nemanė, kad daro nusikalstamą veiką. Asmuo, prisistatęs A. J., pats pasakė savo visus internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, t. y. slaptažodį, prisijungimo kodus, asmens kodą. K. K. priklausančiu kompiuteriu jis prisijungė prie A. J. banko sąskaitos ir internetinėje svetainėje paėmė paskolą. Kokia tai buvo suma, šiuo metu neprisimena. Tuos pinigus jis iš pradžių pervedė į K. sąskaitą. K. K. namie nebuvo, kai jis ėmė paskolą, tačiau jai paskambino, paaiškino situaciją ir ji padiktavo jam savo sąskaitos numerį. Antrą paskolą jis paėmė tame pačiame bute, naudodamasis tuo pačiu kompiuteriu, sumokėjo 1 cnt ir iš “B. p.” gautą 600,00 Lt sumą pervedė į K. sąskaitą, o iš K. sąskaitos pervedė į I. ar M. sąskaitą. Sau iš paskolos pinigų jis nieko nepasiliko. Trečią paskolą paėmė 2011 m. balandžio 4 d., tai galėjo būti apie 14.55 val., pervedė 1 cnt ir gavo 250,00 Lt iš „B. p.“, šią sumą pervedė į A. J. sąskaitą, paskui juos pervedė į K. sąskaitą, o iš K. sąskaitos neprisimena kam pervedė, sau nieko nepasiliko. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei liudytojų parodymus, kolegija konstatuoja, jog A. Ž. parodymai pagrįstai vertinti kaip prieštaringi. Visų pirma, nurodytus parodymus paneigia nuoseklūs Stasio ir R. J. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, nukentėjusiojo ir liudytojos K. K. parodymai. Nuteistojo parodymus, kad iš savo veikos jis neturėjo naudos ir visus A. J. vardu paimtų paskolų pinigus pervedė į A. J. vardu prisistačiusio asmens nurodytas sąskaitas, paneigė liudytoja K. K. (B.), kuri parodė, kad ji neturėjo pinigų ir galimai 2011 m balandžio 4 d. prašė A. Ž. prisidėti apmokant buto nuomą, kad A. Ž. jai atsakė, jog greitu laiku į jos sąskaitą bus pervesti pinigai, kuriais galės susimokėti už butą, kad kaltinamasis A. Ž. žinojo, kur laikomi jos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, kad šiais duomenimis jis pasinaudojo, kad ji matė, kaip A. Ž. apie pusvalandį šnekėjosi telefonu bei jungėsi prie elektroninės bankininkystės, kad po to A. Ž. pasakė jai nueiti ir nuo savo kortelės nusiimti pinigų, reikalingų sumokėti už jų nuomojamą butą, todėl ji 2011 m. balandžio 4 d. iš savo sąskaitos išgrynino apie 400,00 Lt. Minėtos liudytojos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina (t. 1, b. l. 55), kad iš minėtos sąskaitos 2011 m. balandžio 4 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo išgryninti 340,00 Lt. Akcentuotina ir tai, kad paskolos A. J. vardu imtos ne iš vienos greituosius kreditus teikiančios įmonės, kreditai imti tiek 2011 m. balandžio 3 d., 15:35:25 val. bei 16:42:30 val., tiek 2011 m. balandžio 4 d., 14:25:55 val. (t. 1, b. l. 131, 139, 153). Atkreiptinas dėmesys, kad nors kreditai paimti A. J. vardu, tačiau iš karto pervesti į K. K. (B.) sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant, neva jie „kompiuterio pirkimui“, „mokslam“, „skola“. Pavedimai kitiems asmenims daryti būtent iš K. K. (B.), o ne tiesiai iš A. J. sąskaitos. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Ž. suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgyti į A. J. sąskaitą iš greitųjų kreditų bendrovių pervestas sumas.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Ž. teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, gydymo įskaitose neįrašytas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, A. Ž. parinko tinkamas ir pakankamai švelnias bausmes, netgi mažesnes nei Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 bei 3 d. numatytų sankcijų vidurkiai. Nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės dydį, t. y. dvejus metus laisvės atėmimo, iš esmės nulėmė padarytų nusikalstamų veikų daugetas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. Ž. kaltės, ar konstatuoti, jog svarbios bylos aplinkybės, galinčios turėti įtakos jo kaltės klausimui išspręsti, liko neišaiškintos. Pagal bylos duomenis, nėra priežasties pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Teismas išsamiai ir nešališkai įvertino bylai reikšmingas tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, todėl yra leistini, jų patikimumas patikrintas teisiamojo posėdžio metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Nuteistajam paskirta bausmė teisinga ir proporcinga, jos dydis nustatytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.