Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (toliau – A. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 289 straipsnį – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti K. Ž. ir D. R., tačiau dėl jų apeliacinių skundų paduota nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., K. Ž. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, tikslu apgaule įgyti ir užvaldyti pinigus, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, gavo V. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o iš D. R. gavo K. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po to, (duomenys neskelbtini) paskambino R. A., dirbančiai M. K. individualios įmonės „S.B.“ administratore, į mobilaus ryšio abonentą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš mobilaus ryšio abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniuoju tyrėju I. B. ir pateikė išgalvotą informaciją apie neva sulaikytus asmenis ir bandymą atlikti neteisėtas finansines operacijas su banko sąskaitomis, po to, 10.45 val., pakartotinai paskambino R. A. iš kito mobilaus ryšio abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs banko saugos skyriaus darbuotoju, suklaidino R. A., kad tariamam nusikaltimui tirti jiems būtini jos valdomų sąskaitų prisijungimo kodai, dėl ko R. A. apgaulės įtakoje perdavė, o jis kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, neteisėtai įgijo R. A. vardu atidarytos AB „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. K. IĮ „S.B.“ vardu atidarytos AB „S.B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės naudotojų tapatybės duomenis (prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Iš karto po to A. R. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, iš mobilaus ryšio abonento, kurio Nr(duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimas – R. A. ir M. K. IĮ „S.B.“ - banko išduotas elektronines mokėjimo priemones, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai R. A. ir M. K. IĮ „S.B.“ vardu atliko finansines operacijas - mokėjimo nurodymus internetinėse AB “S.” ir AB „S.B.“ platformose, šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvesdamas duomenis iš R. A. ir M. K. IĮ „S.B.“ banko išduotų kintamų kodų generatoriaus, taip neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos - elektroninės bankininkystės sistemos, pažeidžiant informacinės apsaugos priemones, ir taip suklaidindamas banko informacinę sistemą dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į pervedamas lėšas ir dėl asmens, galinčio atlikti jų mokėjimo nurodymus, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) val., R. A. ir M. K. IĮ „S.B.“ sąskaitose elektroniniu būdu suformavo nurodymus pervesti R. A. 570 eurų ir M. K. IĮ „S.B.” 3690 eurų į trečiųjų asmenų sąskaitas: 11.11 val. iš R. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 570 eurų į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 13.07 val. iki 13.42 val., iš M. K. IĮ „S.B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1000, 900, 990 ir 800 eurų į K. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), viso 3690 eurų, ir banko operacinei sistemai dėl apgaulės pinigus pervedus, A. R. per D. R. ir davė nurodymus K. Ž. išgryninti visus pinigus, po ko K. Ž., vykdydamas A. R. nurodymus, bankomate (duomenys neskelbtini) mieste, P. L. g. (duomenys neskelbtini) val., išgrynino M. K. IĮ „S.B.“ priklausančius 2000 eurų, bankomate (duomenys neskelbtini) mieste, tą pačią dieną 14.01 val. ir 14.18 val., per du kartus išgrynino 1690 eurų, viso 3690 eurų, po ko, vykdydamas A. R. nurodymus, 960 eurų pasiliko sau, o likusius 2730 eurų savo namuose (duomenys neskelbtini), perdavė D. R., tuo metu asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nurodė V. S., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, iš sąskaitos išgryninti visus pinigus ir 470 eurų per „P.“ terminalą pervesti A. B., nežinančiai apie nusikalstamą veiką, po ko V. S. bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išgrynino 570 eurų, iš kurių 70 eurų pasiliko sau, ir tą pačią dieną nuo 14.38 iki 14.50 val., per „P.“ terminalą tuo pačiu adresu pervedė 470 eurų A. B., po ko A. B., nežinanti apie nusikalstamą veiką, vykdydama asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, nurodymus, iš „P.“ terminalo (duomenys neskelbtini) mieste tą pačią dieną išėmė 470 eurų, po to tą pačią dieną 21.03 val., bankomate (duomenys neskelbtini), įnešė 470 eurų į savo AB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, vykdydama asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, nurodymus, tą pačią dieną pervedė 90 eurų į V. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 380 eurų pervedė į A. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. R. savo ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta naudai apgaule įgijo svetimą turtą – R. A. priklausančius 570 eurų, bei savo, asmens kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, D. R. ir K. Ž. naudai įgijo M. K. IĮ „S.B.“ priklausančius 3690 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, atliko neteisėtas finansines operacijas su svetima mokėjimo priemone, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, pažeisdamas jos apsaugos priemones, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padarė neteisėtus veiksmus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje.

2. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, kadangi jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skundo autorius nurodo, kad jis buvo nuteistas pagal tuos BK straipsnius, kuriuose nurodytų nusikalstamų veikų neįvykdė. Teisiamojo posėdžio metu jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, kadangi jis buvo pašalintas iš posėdžių.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistasis A. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir A. R. išteisinti dėl BK 215 straipsnio 1 dalyje bei 289 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. R. apeliaciniu skundu neginčijama jo kaltė, bet skunde prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas ginčijo nuteistojo kaltę dėl BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimis, nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Nuteistasis A. R. ir jo gynėjas apeliacinio skundo nagrinėjimo metu iškėlė versiją, jog ne A. R. skambino nukentėjusiajai R. A. ir ne jis prisistatė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniuoju tyrėju I. B.. Aukštesnės instancijos teismas atmeta tokius A. R. ir jo gynėjo argumentus, kaip nepagrįstus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirti įrodymai pagrindžia, jog A. R. įvykdė nusikalstamas veikas numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje.

7. BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

8. Pagal BK 289 straipsnį atsako tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus. Svarbu tai, kad kaltininkas sudaro klaidingą nukentėjusiojo nuomonę esąs tarnautojas (pareigūnas) ir teisėtai galįs atlikti tam tikrus veiksmus. Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai kaltininkas, pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padaro neteisėtus veiksmus.

9. A. R. kaltė dėl BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, nustatyta iš mobilaus ryšio operatorių pateiktų išklotinių (2 t. 123-124, 135, 167-169, 188 b.l.) ir iš banko pateiktų sąskaitų išrašų (1 t. 96, 122, 151 b.l.), iš kurių nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu tuo pačiu telefonu A. R. intensyviai bendravo tiek su D. R., tiek su nukentėjusiąja R. A. (telefonu kalbantis asmuo prisistatė policijos pareigūnu) (2 t. 194-197 b.l.). Tuo pačiu metu, naudojant tą patį mobilųjį aparatą, buvo jungiamasi prie nukentėjusiosios R. A. banko sąskaitos ir atliekami neteisėti pinigų pervedimai (1 t. 107, 112-115, 196, 129-130 b.l.). Be to, pats A. R. prisipažino, jog dalyvavo šiame sukčiavime, kadangi pripažino, jog prašė D. R. banko sąskaitos, taip pat davė nurodymus K. Ž. dėl į sąskaitą gautų pinigų panaudojimo (2 t. 189-190 b.l.). Apie tai A. R. žinojo, kokios tikslios pinigų sumos yra pervedamos ir koks pervedimo laikas, akivaizdu, kad jis betarpiškai dalyvavo atliekant finansines operacijas (kartu su A. B.) arba pats atliko jas. A. R. ir A. B. vieningas sumanymas buvo pinigų užvaldymas apgaule atliekant neteisėtas finansines operacijas iš R. A. pagrobus jos internetinės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteistojo A. R. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal 215 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. nesutinka su paskirta galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. R. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

12. A. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir tris nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. R. praeityje teistas 20 kartų (trys nuosprendžiai neįsiteisėję), beveik visi teistumai susiję su sukčiavimu veikiant bendrininkų grupėje 3 t. 109-42 b.l.), eilę kartų baustas administracine tvarka (3 t. 173-176 b.l.). Be to, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai (3 t. 177 b.l.). Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad A. R. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti būdamas pakankamai jauno amžiaus (pirmą kartą nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. spalio 6 d. nuosprendžiu) ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo A. R. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį ir skyrė galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. R. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.