Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-647-1033/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
1-647-1033/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43029-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-647-1033/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43029-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Sergej Pelš,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 7 mėnesiams, skiriant įpareigojimus bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 2 metus vairuoti transporto priemones ir konfiskuotas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2022 m. lapkričio 11 d. apie 19.05 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 207, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. J. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad žmona buvo darbe, o jis paėmė žmonos automobilį, nes norėjo jį nudažyti, žinojo kur žmona laiko raktus. Dažant automobilį išgėrė ir taip gavosi. Degtinę gėrė darbe, išgėrė butelį, tiksliai nežino. Norėjo su automobiliu grįžti namo, kad žmona nepamatytų. Važiavo girtas ir padarė avariją, atvažiavo policija ir išvežė į areštinę. Anksčiau turėjo vairuotojo pažymėjimą, bet jam buvo atimtos teisės už vairavimą išgėrus, paskirtas areštas buvo atidėtas. Galvoja, kad jau pasimokė. Sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir su arešto bausme, nes tyrėja pasakė, kad galės dirbti ir areštą atlikinėti išeiginėmis, o dabar sužinojo, kad taip arešto atlikti negalės ir jeigu bus areštinėje, tai nebus pajamų ir nukentės šeima, todėl prašė bylą nagrinėti teisme. Automobilį atsiėmė žmona, jis stovi sudaužytas. Labai gailisi dėl savo veiksmų, sutinka su advokato siūlymu skirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą, taikant tokios bausmės vykdymo atidėjimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, automobilis „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo sutuoktinei T. J., kuri vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau nusipirko automobilį, kad mokytis vairuoti, galbūt ateityje palikti automobilį sūnui mokytis vairuoti. Kadangi žinojo, kur yra minėto automobilio raktai, jis 2022 m. lapkričio 11 d., dienos metu pasiėmė raktus nuo sekcijos ir išvažiavo, tuo metu buvo blaivus. Sutuoktinė buvo darbe, o jis namuose buvo vienas. Nuvažiavo iki draugo Vilniaus rajone, kad nudažytų žmonos automobilį. Dažant automobilį pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę, jis vienas išgėrė apie pusę litro degtinės. Kadangi buvo vakaras ir jam reikėjo grįžti namo, apie 20.00 val. išvažiavo iš draugo. Draugas buvo girtas ir užmigęs, todėl nematė, nei kada, nei kaip jis išvažiavo. Važiuojant Žaliųjų Ežerų gatve nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į automobilį „Chrysler“, kurio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Jis pareigūnams iš karto pasakė, kad yra neblaivus, tai matė ir automobilio „Chrysler“ vairuotojas. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu. Į alkotesterį pūtė du kartus, tik neatsimena, kiek parodė alkoholio matuoklis, tačiau su tais parodymas sutiko. Išvažiuodamas iš draugo jautėsi kažkiek apsvaigęs, bet galvojo, kad prie tokios būsenos gal prisidėjo ir nuovargis. Skubėjo grįžti namo ir pastatyti automobilį iki žmonai grįžtant iš darbo (ji dirba iki 19.00 val.), todėl priėmė sprendimą vairuoti neblaivus. Dėl to labai gailisi, supranta, kad vairuoti apsvaigusiam negalima, taip pat supranta, kad negalima vairuoti neturint tam teisių, turi tik negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Po eismo įvykio alkoholinių gėrimų nevartojo, kurį laiką sėdėjo automobilyje, ten gėrė mineralinį vandenį. Po šio įvykio jo emocinė būklė labai suprastėjo, jaučia gėdą prieš savo šeimą, kad taip padarė ir supranta, jog paskirtos baudos atims iš šeimos ir taip labai reikalingus pinigus. Su sutuoktine augina tris vaikus. Viena dukra lanko keramikos būrelį, jiems tai kainuoja 25 eurus kas mėnesį. Sūnus neseniai buvo išvykęs į užsienį, į kelionę, o tai jiems irgi kainavo nemažai pinigų. Sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį. Jo atlyginimas priklauso nuo apyvartos, kartais būna minimalus, kartais šiek tiek daugiau. Šiuo metu skolų neturi, paskutinę skolą (500 eurų) sumokėjo pavasarį už paskirtą administracinį nusižengimą, mokant dalimis po 50 eurų, prideda įmokos kvitus. Prieš pusę metų gavo socialinį būstą, kas mėnesį būsto išlaikymas kainuoja apie 300 eurų. Taip pat prideda darbdavio rekomendaciją. Jis sutiks su bet kokia paskirta bausme, yra pasiruošęs atsakyti už padarytą nusikaltimą, tačiau skiriant bausmę prašo atsižvelgti į jo šeimos turtinę padėtį ir skirti kaip įmanoma švelnesnę bausmę (1 t., b. l. 78-80).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. dirbo kartu su specialistu N. B., kai apie 19.15 val. gavo pranešimą, jog Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 207, susidūrė automobiliai „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į eismo įvykio vietą, į jį (liudytoją) kreipėsi automobilio „Chrysler“ vairuotojas P. T., kuris paaiškino, kad važiuojant pagrindiniu keliu į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Škoda“, kurio vairuotojas išvažiavo iš šalutinio kelio. Automobilio „Škoda“ vairuotojas R. J., paaiškino, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Chrysler“ ir su juo susidūrė. Bendraujant su R. J., jis atrodė akivaizdžiai neblaivus – iš burnos sklido specifinis alkoholio kvapas, jo koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli. Todėl su kolega nusprendė patikrinti R. J. blaivumą alkotesteriu, kurio patruliavimo metu tarnybiniame automobilyje neturėjo, todėl budėtojui pranešė, kad į įvykio vietą reikalingas ekipažas su alkoholio kiekio matuokliu. Atvykęs ekipažas V1766 alkoholio kiekio matuokliu R. J. apie 20.08 val. nustatė 1,98 promilių girtumą, o apie 20.30 val. – 1,91 promilių girtumą. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, Minsko pl. 21. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio metu buvo filmuojama su tarnybine kūno kamera „1807“ (1 t., b. l. 32-34).

Liudytoja T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, nusipirko prieš tris metus su tikslu mokytis vairuoti, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Galvojo, kad ateityje šiuo automobiliu galės mokytis vairuoti ir jos sūnus, kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo automobiliu savarankiškai mokėsi vairuoti, daugiau jo niekas nevairuodavo, retais atvejais kokie nors pažįstami šeimos poreikiams, kai reikėdavo kur nors toliau nuvažiuoti. Sutuoktinis R. J. apie 3 metus vairuotojo pažymėjimo neturi, jos automobilio niekada nevairuodavo. 2022 m. lapkričio 11 d. ji dirbo ir blaivų sutuoktinį matė tik anksti ryte. Vėliau, po eismo įvykio, jis pats jai paskambino ir pasakė, kad paėmė automobilio raktelius ir girtas padarė eismo įvykį. Nuo vyro automobilio raktelių niekada neslėpė, jie gulėjo kambaryje ant sekcijos, bet jis niekada jų neimdavo. Nežino, kodėl jis 2022 m. lapkričio 11 d. paėmė raktelius, jai nieko nepaaiškino, tik jos atsiprašinėjo. Automobilį iš saugojimo aikštelės atsiims ji pati, automobilis liks stovėti namų kieme, raktus nuo automobilio padės kitoje, sutuoktiniui nežinomoje vietoje. Mano, kad jis daugiau nevažinės su šiuo automobiliu, nes po šio įvykio labai gailėjosi, pergyveno, sakė, kad taip daugiau niekada nedarys. Nežino, kaip ir kokiomis aplinkybėmis vyras 2022 m. lapkričio 11 d. vartojo alkoholį, o vėliau vairavo jai priklausantį automobilį (1 t., b. l. 36-38).

Liudytojas P. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 19.00 val. važiavo savo automobiliu „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Žaliųjų Ežerų gatvėje, kai priešais jo vairuojamą automobilį išvažiavo iš priešpriešinės eismo juostos automobilis „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliai susidūrė, nors dar bandė išvengti susidūrimo manevruojant. Iš automobilio „Škoda“ išlipo stambaus kūno sudėjimo nepažįstamas vyras, kuris svirduliavo. Iš pradžių pagalvojo, kad sutriko vyro koordinacija dėl iššovusių oro pagalvių, bet vyrui priėjus arčiau jo (liudytojo), iš karto pajuto nuo vyro sklindantį alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, vyras sakė: „pildom eismo deklaraciją“. Jis (liudytojas) aišku atsisakė, kadangi vyras akivaizdžiai buvo neblaivus ir iškvietė policijos pareigūnus. Vyras automobilyje važiavo vienas. Kol laukė policijos pareigūnų, vyras alkoholinių gėrimų jo akivaizdoje nevartojo, tačiau vėliau, kai jau vyras buvo patikrintas alkotesteriu, matė, kaip vyras grįžo sėdėti į savo automobilį ir laukė, kol policija supildys dokumentus, tada kažką gėrė, nežino ar tai buvo alkoholis. Įvykio vietoje buvo visą laiką apie 3 val., kol jam leido išvažiuoti policijos pareigūnai. Automobilio „Škoda“ vairuotoją stebėjo nuolat, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, bet elgėsi ramiai, nebuvo agresyvus, iš įvykio vietos pasišalinti nebandė. Pabrėžia, kad įvykio metu važiavo automobilyje su dviem mažamečiais vaikais, kurie labai išsigando (1 t., b. l. 40-42).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 11 d. 19.02 val. pranešėjas P. T. pranešė, jog žiede Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 207, susidūrė automobiliai „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltininkas neblaivus, palikęs automobilį bando šalintis (1 t., b. l. 4-8).

Vyriausiosios patrulės E. M. tarnybiniame pranešime nurodytos 2022 m. lapkričio 11 d. įvykio Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 207, dėl neblaivaus vairuotojo R. J. faktinės aplinkybės, kurios iš esmės atitinka liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 13).

Šalies argumentai

P. T. paaiškinime nurodytos 2022 m. lapkričio 11 d. eismo įvykio Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 207, aplinkybės iš esmės analogiškos jo, apklausto liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (1 t., b. l. 16).

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys patvirtina, kad R. J. 2022 m. lapkričio 11 d. 20.10 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o 20.30 val. – 1,91 promilių neblaivumas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (1 t., b. l. 17-20).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. lapkričio 11 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti sugadinimo požymiai – dešinės pusės ratas, sparnas, bamperis, priekinis stiklas. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 21-24).

Iš automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo duomenų matyti, kad automobilis 2022 m. lapkričio 11 d. buvo nuvežtas į saugomą aikštelę, o 2022 m. lapkričio 22 d. leista automobilį grąžinti T. J. (1 t., b. l. 26, 29).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2001-01-05, nuo 2021-01-22 savininkas-valdytojas yra T. J. (1 t., b. l. 27).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. lapkričio mėnesį automobilio „Škoda Fabia“ 2001 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1 230 Eur su PVM (1 t., b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. lapkričio 11 d. apie 19.05 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 207, vairavo automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai jo iškvėptame ore nustatė 1,91 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai: liudytojų P. T., A. K. ir T. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos duomenys, tarnybinis pranešimas, vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatai, transporto priemonės apžiūros protokolas, „VĮ „Regitra“ duomenys apie vairuotą automobilį. Visi šie duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymas

Skiriant bausmę R. J. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, vairavo pavojingai ir sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį, buvo išsigandę kito automobilio keleiviai vaikai), į kaltinamojo asmenybę (vedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip patikimas žmogus ir be žalingų įpročių, anksčiau teistas 5 kartus, iš jų vieną kartą už automobilio vairavimą esant neblaiviam, iš buvusio teistumo nepasimokė, nesusigrąžinęs teisės vairuoti, padarė naują analogišką nusikaltimą, vairuodamas neblaivus kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant artimą tokios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skirti R. J. švelnesnę ar griežtesnę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą ir jos vykdymą atidėti, nėra pagrindo, nes jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo suteikto pasitikėjimo jis nepateisino ir tai įtakos R. J. elgesiui nepadarė. Kaltinamasis pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors žinojo, kad vairuoti transporto priemonių negali netgi būdamas blaivus, kadangi teisės vairuoti transporto priemones nėra susigrąžinęs. Dėl to skirti švelnesnes bausmes ar pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netikslinga, nes tai nebus veiksminga ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. J. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam R. J. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams (BK 68 straipsnis) ir konfiskuoti automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 230 Eur su PVM (BK 72 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

Kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes pasibaigus 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui, teisės vairuoti transporto priemones nustatyta tvarka nesusigrąžino, jis pakartotinai šiurkščiai pažeidė KET, vairavo automobilį mieste, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairuodamas pavojingai manevravo ir sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį, buvo kilęs pavojus ir išsigando kito automobilio keleiviai mažamečiai vaikai, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 12 d. (b. l. 68-70).

BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įgytas santuokoje ir registruotas R. J. sutuoktinės T. J. vardu. T. J. paaiškino, kad automobilį įsigijo su tikslu mokytis vairuoti ir išsilaikyti teises. Savarankiškai juo mokėsi vairuoti, niekas daugiau automobiliu nesinaudojo, retais atvejais pažįstami šeimos poreikiams, kai reikėdavo toliau pavažiuoti. Automobilio raktai gulėjo sutuoktiniui žinomoje vietoje, tačiau po šio įvykio raktus padės taip, kad sutuoktinis nežinotų. Šios aplinkybės rodo, kad ji nebuvo rūpestinga ir atsakinga automobilio saugotoja ir valdytoja, tuo labiau, kad žinojo, jog jos sutuoktinis gali pasinaudoti jos automobiliu, kai jos nebūna namuose, nors ir neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju, sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-258/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.).

Pagal bylos aplinkybes R. J. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nei viena iš BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis bendrosios nuosavybės teise priklauso kaltinamajam ir jo sutuoktinei, kaltinamasis žinojo, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones tiek esant blaiviam, tiek neblaiviam, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktinė kada nors išsilaikys teises (nuo automobilio įsigijimo praėjo apie 2 metai), o raktus padės sutuoktiniui nežinomoje vietoje, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju turėtų būti išieškoma konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant užtikrinti (sulaikyti), kad R. J. negalėtų su šiuo automobiliu daryti naujų nusikalstamų veikų, nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jo sutuoktinės T. J. vardu registruota transporto priemonė „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė turi būti konfiskuota.

Siekiant užtikrinti teismo nuosprendžio įvykdymą dėl turto konfiskavimo, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. J. į jo sutuoktinės T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 230 Eur, uždraudžiant šiuo automobiliu disponuoti, paliekant teisę jį valdyti ir naudotis. Turto saugotoju skirtina T. J.. Laikino nuosavybės termino apribojimo terminas nustatytinas nuo 2023 m. vasario 9 d. iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 11 d. 20.09 val. iki 2022 m. lapkričio 12 d. 12.36 val. (1 t., b. l. 31-33, 65-66), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 68-72) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas (prisegtas prie 1-ojo tomo galinio viršelio) perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305 ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 51 parą arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 11 d. 20.09 val. iki 2022 m. lapkričio 12 d. 12.36 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 33 (trisdešimt trys) paros arešto.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo nuosprendį R. J. pradės atlikti arešto bausmę (bus sulaikytas).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant valstybės nuosavybėn jo sutuoktinės T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti R. J. laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2023 m. vasario 9 d. iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos į jo sutuoktinės T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu registruotą automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, paliekant teisę valdyti ir naudotis.

Išaiškinti R. J. ir T. J., kad pagal BK 246 straipsnį numatyta atsakomybė už aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. J., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paskirtą arešto bausmės atlikimo vietą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas) privalo atvykti pats. Nuteistasis areštu turi atvykti darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimo laiką iš anksto suderinęs telefonu (kontaktiniai telefonai nurodomi Lietuvos kalėjimų tarnybos internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini)). Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė įkalinimo įstaigai apie neatvykimo priežastis, paiešką vykdo policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas