Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. P. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-547-336/2017 pagal pareiškėjo D. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., V. S., notarei O. O. dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą, patikslintu pareiškimu prašydamas atnaujinti terminą palikimui po tėvo A. P., mirusio 2016 m. sausio 28 d., mirties priimti. Pareiškėjas nurodė, kad yra palikėjo A. P. ir suinteresuoto asmens (apeliantės) R. P. sūnus. Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. O. 2016 m. gegužės 4 d. nutarimu atsisakė priimti iš pareiškėjo pareiškimą palikimui priimti, kadangi buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Pareiškėjas nurodė dvi priežastis, dėl kurių jis praleido terminą paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo: 1) nežinojo apie įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą šiam veiksmui atlikti; 2) buvo suklaidintas savo motinos ir sesers, kadangi jos pareiškėjui patikino, kad sutvarkys ir jo turto dalies paveldėjimo dokumentus, tačiau to nepadarė.Suinteresuoti asmenys V. S. ir R. P. prašė pareiškėjo prašymą atmeti. Nurodė, kad pareiškėjas žinojo terminus, per kuriuos po palikėjo mirties reikia kreiptis į notarą, nes po sugyventinės V. K. mirties tvarkė paveldėjimo reikalus savo nepilnamečio sūnaus vardu. Teigė, kad jos neapgaudinėjo pareiškėjo ir neįkalbinėjo jo nesikreipti į notarą dėl turto paveldėjimo. Notarei buvo pranešta, kad teisę į palikimą turi trys asmenys. Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. O. prašė pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad mirus A. P. dėl palikimo priėmimo 2016 m. balandžio 12 d. kreipėsi pareiškėjo sesuo ir pareiškėjo motina. Pareiškėjas po tėvo mirties dažnai lankėsi pas notarę ir jam buvo išaiškinta teisė paduoti pareiškimą palikimui priimti, tačiau pareiškėjas atsisakydavo atlikti nurodytus veiksmus. Priėmus nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir paaiškinus apskundimo teismui galimybes, pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, todėl buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas jo motinai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškimą tenkino – atnaujino (pratęsė) pareiškėjui D. P. praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo A. P. mirties dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; pareiškėjo D. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino; priteisė iš pareiškėjo 13,70 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad palikėjas A. P. 2016 m. sausio 28 d. mirė. Pareiškėjas D. P. yra palikėjo ir suinteresuoto asmens R. P. sūnus. 2016 m. gegužės 4 d. nutarimu Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. O. atsisakė priimti iš pareiškėjo pareiškimą palikimui priimti, kadangi D. P. praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Po palikėjo A. P. mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į paveldimą turtą buvo išduoti jo sutuoktinei R. P., kuri nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą yra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre.Teismas laikė nepagrįtu pareiškėjo agumentą dėl jo nežinojimo apie trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pažymėjo, kad byloje suinteresuotu asmeniu dalyvaujanti A. P. paveldėjimo bylą vedusi notarė O. O. patvirtino, jog pareiškėjas po tėvo mirties nuolat lankydavosi jos biure ir ji buvo pareiškėjui išaiškinusi teisė priimti palikimą per tris mėnesius. Teismas sprendė, kad netikėti suinteresuoto asmens paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog terminą palikimui priimti praleido dėl nesąžiningų suinteresuotų asmenų – motinos R. P. ir sesers V. S. veiksmų, joms įtikinus pareiškėją, kad jis nesikreiptų į notarą ir pažadėjusios sutvarkyti pareiškėjo palikimo dalies dokumentus. Todėl teismas laikė neįrodytais pareiškėjo teiginius, kad suinteresuotų asmenų R. P. ir V. S. veiksmai sukliudė jam įstatymo nustatytu terminu paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nežiūrint aptartų aplinkybių, teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nebuvo pasitraukęs iš paveldėjimo teisinių santykių – siekė priimti tėvo palikimą (dažnai lankėsi notarės kontoroje), po tėvo mirties tęsė naudojimąsi tėvo turtu (gyveno tėvų sodyboje), terminą paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido labai nežymiai (vos kelias dienas). Be to, teismas pažymėjo, kad nepratęsus termino palikimui priimti pareiškėjui ir kartu gyvenančiam nepilnamečiam jo sūnui tai sukeltų itin didelius praradimus (galimą gyvenamojo būsto netekimą), bylos duomenimis nenustačius, kad termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų teisėtus suinteresuotų asmenų R. P. ir V. S. interesus. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas atnaujino (pratęsė) terminą palikimui priimti. Teismas netenkino pareikėjo prašymo dalies dėl bylinėjimosi (advokato) išlaidų priteisimo, kadangi pareiškėjo pateiktus byloje įrodymus teismas laikė nepakankamais tokiam prašymui tenkinti. Be to, teismas iš bylos medžiagos nenustatė, kad suinteresuotas asmuo R. P. būtų atlikusi kokius nors nesąžiningus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, sukliudžiusius jam įstatymo nustatytu terminu paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, ar būtų veikusi prieš greitą šios bylos nagrinėjimą, kas būtų lėmę papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Todėl, vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, valstybei iš pareiškėjo priteisė 13,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir pareiškėjo D. P. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti po tėvo A. P. mirties atnaujinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas nepagrįstai atnaujino terminą pareiškimui priimti, kadangi pareiškėjas buvo nesąžiningas. Pats teismas pareiškėjo nurodytas termino palikimui priimti praleidimo pirežastis nelaikė svarbiomis. Be to, pareiškėjas po tėvo mirties dažnai lankėsi pas notarę, tačiau savo teisės į palikimo priėmimą tinakmai neįgyvendino. Tokiu būdu teismas nepagrįstai tokį pareiškėjo elgesį laikė siekiu priimti palikimą. Apeliantės pažymi, kad notarei priėmus nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – priimti iš D. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas priimto nutarimo teismui neskundė. Dėl tokio pareiškėjo elgesio buvo užsitęsęs paveldėjimo liudijimo išdavimas, dėl ko buvo vėluojama perregistruoti ūkio savininką, pateikti reikalingus dokumentus institucijoms, mokėti atlyginimus darbuotojams, nes sąskaitos banke buvo mirusiojo vardu. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas savo teises įgyvendino itin nerūpestingai ir aplaidžiai. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas su nepilnamečiu vaiku gali netekti vienintelio gyvenamo būsto, kadangi mirus pareiškėjo žmonai, jis priėmė palikimą – dalį buto Tiskūnų kaime, Kėdainių r., kuriame niekas negyvena. Be to, apeliantė R. P. siūlė pareiškėjui piniginę kompensaciją, už kurią pareiškėjas galėjo įsigyti savo būstą, tačiau tokį variantą pareiškėjas atmetė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų A. P. turtą paveldėjusios R. P. ar suinteresuoto asmens V. S. interesus. Priešingai, visas pareiškėjo elgesys tvarkant paveldėjimo reikalaus po jo tėvo A. P. mirties įrodo, kad jis siekė trukdyti ūkio veiklai, ką darė ir iki savo tėvo mirties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktą, nuosavybės teisė be kitų pagrindų gali būti įgyjama paveldėjimu. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas D. P. yra palikėjo A. P. ir suinteresuoto asmens R. P. sūnus. 2016 m. gegužės 4 d. nutarimu Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. O. atsisakė priimti iš pareiškėjo pareiškimą palikimui priimti, kadangi buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Po palikėjo A. P. mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į paveldimą turtą buvo išduoti jo sutuoktinei R. P., kuri nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą yra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti iš esmės grindė dviem aplinkybėmis: 1) pareiškėjas nežinojo apie įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą šiam veiksmui atlikti; 2) pareiškėjas buvo suklaidintas savo motinos ir sesers, patikėjęs, kad jos sutvarkys ir jo turto dalies paveldėjimo dokumentus. Pirmosios instancijos teismas atnaujino (pratęsė) terminą palikimui priimti. Nors teismas pareiškėjo nurodytų termino palikimui priimti praleidimo aplinkybių nevertino kaip objektyviai sutrukdžiusių pareiškėjui priimti palikimą po tėvo mirties, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas siekė priimti tėvo palikimą (dažnai lankėsi notarės kontoroje), po tėvo mirties tęsė naudojimąsi tėvo turtu (gyveno tėvų sodyboje), terminą paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido labai nežymiai (vos kelias dienas), taip pat į tai, kad teisės paveldėti netekimas nepratęsus termino palikimui priimti pareiškėjui ir kartu gyvenančiam nepilnamečiam jo sūnui sukeltų itin didelius praradimus (galimas gyvenamojo būsto netekimas) ir nesant byloje duomenų, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų teisėtus suinteresuotų asmenų R. P. ir V. S. interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atnaujino (pratęsė) terminą palikimui priimti, taip suteikdamas pareiškėjui teisę paveldėti mirusio tėvo palikimo dalį.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą turi nustatyti aplinkybes, ar pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017).Šios nutarties 18 punkte aptartų aplinkybių kontekste aktualiais laikytini pareikšime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas iki tėvo mirties ir po jos naudojasi tėvo turtu (gyvena tėvų sodyboje, ja rūpinasi, prižiūri). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atnaujinimo palikimui priimti klausimą, detaliai šių argumentų CK 5.50 straipsnio 2 dalies ir 5.51 straipsnio 1 dalies prasme netyrė, todėl nepilnai išsiaiškino visas reikšmingas šiai bylai aplinkybes, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.