Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, Rusijos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 9 d., 09.39 val., Kaune, Neries krantinėje, A. K. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 75 km/h (±3 km/h paklaida). Leistiną greitį viršijo 22 km/h. Vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 129 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltę dėl pažeidimų pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad vairuodamas automobilį, nepastebėjo greitį ribojančio ženklo. Jo vairavimo stažas 20 metų ir jis turi Rusijos federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. A. K. paaiškino, kad jis turi įmones Lietuvoje bei Rusijoje, todėl per metus puse laiko gyvena Lietuvoje, puse laiko išvyksta į Rusiją. Kaune turi butą, kuriame su sutuoktine iki jos mirties kartu gyveno. Lietuvoje gyvena jo duktė.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 4), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5-8), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 10), dokumentų kopijos (b. l. 11-14).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. 2015 m. balandžio 6 d. išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. A. K. paaiškino, kad jis turi įmones Lietuvoje bei Rusijoje, todėl per metus puse laiko gyvena Lietuvoje, puse laiko išvyksta į Rusiją. Kaune turi butą, kuriame su sutuoktine iki jos mirties kartu gyveno. Lietuvoje gyvena jo duktė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad A. K. atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, todėl jo įgytas Rusijoje vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos nėra savaime galiojantis, todėl konstatuojama, kad jis 2016 m. spalio 9d. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taip pat viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 75 km/h greičiu (±3 km/h paklaida), taip viršydama leistiną greitį 22 km/h. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 129 punktų reikalavimus.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. A. K. padaryta veika viršijant leistiną greitį atitinka ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Įvertinus ATPK 124 straipsnio 3 dalies ir ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijas, matyti, kad ANK 416 straipsnio 3 dalyje yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies normomis A. K. veika dėl greičio viršijimo neperkvalifikuotina ir skirtina ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 2) kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) <...>. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad <...> veikos perkvalifikuojamos <...> 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.“

A. K. transporto priemonę vairavo, neturėdamas teisės jos vairuoti, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, iki 2017 m. sausio 1 d. Jo padaryta veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas administracinis areštas. Po 2017 m. sausio 1d. įsigaliojusiame ANK atsakomybė už nurodytą veiką numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse šios nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą A. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį.

A. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo pripažino padaręs nusižengimą bei administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda administracinį nusižengimą padarė neblaivus asmuo (ATPK 36 str. 1 d. 8 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimo bei administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų), į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės bei daro išvadą, jog A. K. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytą nusižengimą bei administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje – baudos, nustatant jos dydį artimą sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu,

nutaria:

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje, skirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, skirti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062503913. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.