Kauno apylinkės teismo sprendimas

S. S. Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovui M. B., atsakovei S. P., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei S. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti ir paaiškino, kad jis su šuniu žaidė pievoje, priėjo atsakovė su savo šuniu, jo šuo pribėgo prie atsakovės šuns, jis leido pribėgti, nes atsakovės šuo nerodė agresijos ir nebuvo priežasties jo neprileisti. Pas atsakovę jis nepaklausė ar gali šunys susitikti, bet iš atsakovės veiksmų matė, kad tai galima daryti. Abu šunys buvo be antsnukių, atsakovės šuo įsikando jo šuniui, reikėjo rankomis atidaryti atsakovės šuns nasrus, kad paleistų jo šunį. Po šio įkandimo jo šunį reikėjo gydyti, šuns gydymas kainavo 558 Lt. Prašo priteisti 1500Lt, tačiau likusios sumos negali pagrįsti įrodymais byloje, šią sumą sudaro kuro išlaidos šuns vežiojimui pas veterinarijos gydytoją, važinėjimas į teismą, automobilio parkavimo išlaidos, negautas uždarbis nuosavame versle. Kai jo šuniui įkando atsakovės šuo, jo šuniui buvo 8-9 mėnesiai, dabar jo šuo bijo kitų šunų – loja, yra agresyvus kitų šunų atžvilgiu, tai sudaro nepatogumus. Jis taip pat yra susijaudinęs dėl įkandimo šuniui, yra nemalonūs teismo procesai, todėl prašo priteisti ir neturtinę žalą.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jos šuniukas tris kartus mažesnis už ieškovo šunį, kai ieškovo šuo jam įsikabimo į snukį, jis stovėjo pasistiebęs, beveik kabojo ore. Jos šuns nereikėjo vežti į Kliniką, jis buvo po operacijos ir numirė po kelių savaičių. Ji savo šunį vedėsi prie kojos, atsakovo šuo atbėgo prie jos šuns ant ilgo pavadžio, jai stabtelnant ir pasisveikinant su ieškovu. Kai ji pasisveikino su ieškovu, jis savo šunį paleido ant viso pavadžio ir jo šuniui pribėgus prie jos šuns jie susikibo. Ji prisimena, kad ieškovo šuns pavadėlis buvo laisvai nukritęs ant žemės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

UAB „Pas Pumą“ išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad gyvūno savininkas N. B., Rasytės g.10-12, Kaunas, gyvūno duomenys: šuo, Rotveileris, Bosas, juoda-ruda, 2013-04-25, I.D941000014776061. Nurodyti atlikti tyrimai, t. y. morfologinis kraujo tyrimas ir biocheminis kraujo tyrimas. Komentaruose nurodyta, kad 2013-04-03 apie 13 val. į kliniką atvyko dėl kastinės, plėštinės žaizdos dešinėje apatinės lūpos pusėje. Šeimininkai minėjo, kad 2014-04-03 apie 9 val. ryte vedžiojant šunį Rasytės g. jį užpuolė šuo panašus į staforšyro terjerą. Nurodyta atliktos procedūros: pirminis apsilankymas 1, apžiūra/konsultacija, kraujo tyrimai, žaizdos tualetas, dreno įdėjimas, injekcija. Paskirti septynių pavadinimų vaistai. Nurodyta, kad gydymas buvo tęsiamas iki 2014-04-17. Nurodyta, kad susiformavę randai, kurie trukdo normaliai maitintis, lakti vandenį. Šios gydymo įstaigos išduotuose apmokėjimo kvituose bendra suma sudaro 558 litų (b. l. 6, kvitų originalai b. l. 67, b. l. 7, 10). Ieškovas M. B. 2014-04-14 dėl minėto įvykio parašė pareiškimą policijai (b. l. 8) 2014-07-14 Kauno AVPK Santakos PK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovei S. P. dėl to, kad vedėsi šunį be antsnukio ir jos šuo įkando ieškovo šuniui, paskirta 500 litų bauda pagal ATPK 110 str.10d. (b. l. 9). Šį PK nutarimą ieškovas M. B. apskundė Kauno apylinkės teismui dėl griežtesnės nuobaudos S. P. paskyrimo. Kauno apylinkės teismas 2014-06-03 nutarimu M. B. skundą tenkino iš dalies ir Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK VPS Šilainių policijos nuovados vyresniojo tyrėjo R. J. 2014-04-16 nutarimą panaikino, bylos medžiagą grąžino Šilainių policijos nuovadai tirti iš naujo (b. l. 11-14). Kauno AVPK Santakos PK 2014-04-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ieškovui M. B. dėl to, kad 2014-04-03 apie 9 val. prie Rsytės g.10 namo, Kaune vedėsi rotveilerių veislės šunį be antsnukio, ir 2014-04-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskyrė įspėjimą pagal ATPK 110 str. 1 d. (b. l. 21). 2014-10-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi išnagrinėjus S. P. skundus dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VPS Šilainių PN viršininko 2014-04-15 ir 2014-07-14 nutarimų administracinių teisės pažeidimų byloje panaikinimo, S. P. skundų netenkino, šiuos nutarimus paliko nepakeistus. Šiame nutarime konstatuota, kad M. B. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 p. reikalavimą vežioti šunį su antsnukiu, tačiau byloje nėra duomenų, kad jo šuo kėlė grėsmę žmonėms ar kitiems gyvūnams, 2014-04-15 nutarime M. B. nuobauda paskirta tinkamai. Rotveilerio veislės šunys nėra įtraukti į agresyvių veislių šunų sąrašą, todėl nėra pagrindo M. B. inkriminuoti, kad jis pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 p. reikalavimą – sutrumpinti pavadėlį tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Taip pat konstatuota, kad S. P. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių II dalies 17 punkto, VIII dalies 57, 58 punktų reikalavimus, kadangi vedžiojo šunį be antsnukio, be to šuo nebuvo užregistruotas Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, už jo registravimą ir laikymą nebuvo mokama Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava, tuo padarytas pažeidimas numatytas ATPK 110 str. 10 d., nuobauda pritaikyta tinkama. Kauno apygardos teismas 2014-12-17 nutartimi išnagrinėjęs S. P. atstovo advokato D. Varno skundą dėl šios Kauno apylinkės teismo nutarties, skundo netenkino, Kauno apylinkės teismo 2014-10-17 nutartį pakeitė, iš nutarties šalinant aplinkybę, kad S. P. vedamas šuo buvo stafordšyro mišrios veislės šuo, priskiriamas agresyvių šunų veislei. Likusioje dalyje nutartį paliko nepakeistą (b. l. 35-37, 51-57).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.). Naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas) jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 str.). Byloje nėra ginčo, kad šuo, kuris įkando ieškovo šuniui, priklauso ieškovei. Dėl šio įkandimo ieškovas kreipėsi į veterinarijos kliniką, kurioje jo šuo buvo gydomas, ir dėl to turėjo išlaidas, t.y. patyrė turtinę žalą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė vedžiodami šunis, t.y. valdydami padidinto pavojaus šaltinius, turėjo suvokti, kad tokioje situacijoje jiems taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų, t.y. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių nuostatas, nes abu vedžiojo savo šunis be antsnukių, ir tai nustatyta jau ištirtose administracinių teisės pažeidimų byloje, kur šalims taikytos už šį pažeidimą administracinės nuobaudos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1500 Lt. turtinės žalos atlyginimui, tačiau šią sumą pagrindžia iš dalies pateiktais byloje veterinarijos klinikos UAB „Pas Pumą“ kvitais 558 Lt sumai, likusios prašomos priteisti sumos dalies nepagrindžia byloje jokiais įrodymais apie kuro, automobilio parkavimo išlaidas, negautas pajamas darbe. CPK 178 str. nustatyta, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsakovė sutinka atlyginti pusę šios sumos, nes tiek ji, tiek ieškovas vedžiodami šunis be antsnukių pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 p. reikalavimą vežioti šunį su antsnukiu. Ištirtame šioje byloje 2014-04-15 teismo nutarime nustatyta, kad M. B. nuobauda paskirta tinkamai. Rotveilerio veislės šunys nėra įtraukti į agresyvių veislių šunų sąrašą, todėl nėra pagrindo M. B. inkriminuoti, kad jis pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 p. reikalavimą – sutrumpinti pavadėlį tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Teismas sprendžia, kad iš atsakovės ieškovui yra pagrindas priteisti visą ieškovo patirtą ir įrodymais byloje pagrįstą turtinę žalą, nes atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovo šuo, būdamas be antsnukio padarė jai ar jos šuniui žalą, nereiškė dėl to jokių reikalavimų. Esant ištirtoms aplinkybėms iš atsakovės ieškovui priteistina 558 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovės 3500 litų, šį reikalavimą grindė paaiškinimais, kad patyrė išgyvenimus dėl įkandimo jo šuniui, nepatogumus dėl to, kad jo šuo po įkandimo tapo agresyvus kitų šunų atžvilgiu, loja ant jų ir tai sukelia nepatogumus, taip pat nurodė, kad nemalonus dalyvavimas teismo procese. Ieškovas byloje nepateikė byloje jokių įrodymų – medicininių išvadų ar kitų, kurių pagrindu būtų galimybė spręsti apie įkandimu atsakovės šuns jo šuniui jam sukeltus dvasinius išgyvenimus ir jų pasekmes, t. y. kreipimąsi pas gydytoją, vaistų vartojimą ar kitas; taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jo šuns lojimas ant kitų šunų ir dėl to sukeliami nepatogumai ieškovui, būtų susiję su atsakovės šuns įkandimu jo šuniui. Ieškovas nurodo, kad nemalonūs teismo procesai, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, ir net gi kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Konstatuota, kad net gi tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas) (LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-3-222/2005). Vadovaujantis CK 6.250 str. nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, ir nesant ieškovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos jam buvimo fakto, teismas sprendžia, kad ieškovui nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės, nes atsakovės šuns įkandimo ieškovo šuniui atvejis neatitinka aukščiau minėtų išimtinumo sąlygų, todėl šiuo atveju neturtinė žala neatlygintina (CK6.250 str.).

Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 558 Lt, kas sudaro 161,60 Eur, turtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje ieškinys atmestinas ieškovui neįrodžius aplinkybių kuriomis grindė savo reikalavimus.

Ieškinys tenkinamas iš dalies , t.y. 11,16 procento reikalavimų dalyje (pareikštas 5000 Lt sumai, patenkintas 558 Lt sumai), todėl iš atsakovės ieškovui bei valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai; iš ieškovo atsakovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti bei valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.; 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas ieškinį apmokėjęs 150 Lt žyminiu mokesčiu, kai turėjo būti apmokėta 112,5 Lt žyminiu mokesčiu (75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos), todėl ieškovui grąžintinas permokėta žyminio mokesčio dalis 112,50 Lt, kas sudaro 32,58 Eur (CPK 80 str. 7 d., 87 str. 1 d. 1 p.).

Iš ieškovo priteistina valstybei teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 3,18 Eur, iš atsakovės S. P. šios išlaidos nepriteistinos , nes jai tenkanti dalis yra 0,40 Eur, ir ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (88 str. 1 d.3p., 96 str.6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. P. a. k. (duomenys neskelbtini), 161,60 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) turtinei žalai atlyginti; 3,64 Eur (tris eurus 64ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. P. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. B. a. k. (duomenys neskelbtini), 591,67 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti.

Ieškovui M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 10,84 Eur (dešimt eurų 84 ct permokėto žyminio mokesčio dalį). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Iš ieškovo M. B. valstybei priteistina 3,18 Eur ( trys eurai 11 centų) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.