- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- I-4256-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03217-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- P. V.
- Advokatai
- Romualdas Drakšas
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Romualdui Drakšui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Renatai Skyrelienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Kiūdytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Žemės ūkio ministerija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2014-06-06 sprendimą Nr. BR6-(11.2.6)-7273 ir įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2013-06-13 pateiktos paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti (paraiškos registracijos Nr. 13-1011691582-A1-1) (toliau – ir Paraiška).
Paaiškino, kad Paraiškoje nurodė duomenis apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, už kuriuos prašo paramos, o taip pat pažymėjo, kad pageidauja gauti tiesioginę išmoką už visus valdoje laikomus valdos valdytojo ir (ar) partnerio mėsinius galvijus ir (arba) mėsines avis bei kad paraiška teikiama papildomai nacionalinei tiesioginei išmokai už ėriavedes gauti. NMA ginčijamu sprendimu nepagrįstai nusprendė dėl pakartotinio tyčinio pažeidimo atsisakyti skirti paramą.
Pareiškėjas paaiškino, kad remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011-01-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-134/2011, kurioje išaiškinta, kad NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktas), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes, priešingu atveju, tie pažeidimai laikytini menamais. Pareiškėjo padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka NMA, o neginčijamais įrodymais nepagrįstas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Paraiška buvo teikiama pagal kelias programas ir NMA, vertindama paraiškas, privalėjo į tai atsižvelgti. Pateikė Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą, kuris įrodo, kad pareiškėjas 2013 metais laikė 20 avių, 1 ožką, 1 karvę ir 1 buliuką. Pagal gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius (toliau – ir SG) lentelę, karvės, buliai sudaro 1 SG, avys, ožkos – 0,07 SG. Taigi. pareiškėjas turėjo 3,47 SG (20 avių x 0,07 SG + 1 ožka x 0,07 SG + 1 karvė x 1 SG + 1 buliukas x l SG = 3,47 SG). Tačiau NMA ginčijamame sprendime nurodo tik 2,4 SG. Pareiškėjas pateikė skaičiavimus, kad jeigu 2013 metais 0,2 SG dengia 1 ha, tuomet 3,47 SG dengia 17,35 ha. Pareiškėjas nesuprato, kuo remiantis pritaikyta NMA formulė skaičiuoti deklaruotų pievų ir ganyklų plotų dalį, kuri sudaro visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų.
Pareiškėjas pabrėžė, kad skiriant sankciją nebuvo įvertintos visos aplinkybės, įrodymai pateikti painiai, nesuprantamai ir be nuorodų į tai reglamentuojančius teisės aktus. Sankcija paskirta nepagrįstai ir pareiškėjui dėl to gali kilti neigiamų padarinių.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė NMA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad pareiškėjo pateikta Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2013 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir 2013 m. TI Taisyklės); Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB aprašas); Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika).
GAAB aprašo 10 punkte numatyta, kad SG skaičiavimą atlieka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras). Sutartinių gyvulių skaičiavimų duomenys turi būti perduoti NMA ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. Centras 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 1S-6980 „Dėl sutartinių gyvulių skaičiaus duomenų teikimo“ pateikė NMA duomenis apie SG skaičiavimo duomenis. Pagal šiuos duomenis pareiškėjo valdoje nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo 2,4 SG. Pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2013 metais sudaro daugiau kaip 20 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Taikoma formulė yra: (27,85 ha (pievų ir ganyklų plotai 2013 m. Paraiškoje) / 34,83 ha (visas tinkamas 2013 m. Paraiškos plotas) * 100 proc. = 79,96 proc), o pagal Centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.) turėjo 2,4 SG, o tai atitinka 12 ha ganyklų-pievų ploto. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatytas minėto reikalavimo pažeidimas, kuris sudaro 56,91 procentų viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (27,85 ha - (2,4 SG x 5 ha/SG)) / 27,85 ha x 100 proc. = 56,91 proc). Bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršijo 10 ha. Įvertinus aukščiau pateiktas aplinkybes, padarytas pažeidimas buvo priskirtas prie tyčinių reikalavimų pažeidimų (pažeidimas visada laikomas mažo masto, sunkiu bei jo poveikio trukmė – visada nepastovi).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad Metodikos 17.4 papunktyje numatyta, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas GAAB aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto ir bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha, bei 18¹.1 papunktyje nustatyta, kad, jeigu nustačius GAAB aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą: plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal šios Metodikos 19 punktą. Metodikos 19 punkte nustatyta, kad, „nustačius tyčinį reikalavimo pažeidimą, išmoka sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais: 19.2. jeigu reikalavimų pažeidimo sunkumas įvertinamas kaip sunkus – sankcijos dydis didinamas 1 procentu; 19.4. jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip mažas – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu; 19.6. jeigu reikalavimų pažeidimo pastovumas įvertinamas kaip nepastovus – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu. Pagal Metodikos 22 punktą, kuriame nurodyta, kad, „nustačius pakartotinį tyčinio reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus“. 2012 m. pareiškėjui buvo nustatyta tyčinė 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija už minėto GAAB reikalavimo pažeidimą. Apie šią sankciją Pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. vasario 15 d. Agentūros pranešimu Nr. 2011110. Todėl nustačius pakartotinį reikalavimo pažeidimą, pareiškėjui parama negali būti skiriama tiek už 2013 metus, tiek ir už 2014 metus.
Teismo posėdyje atsakovės NMA atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti ir sutiko su atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013-06-13 pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2013 metais (reg. Nr. 13-1011691582-A1-1; valdos Nr. 1011691582). Pareiškėjas deklaravo 34,83 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos (b. l. 35-39).
2014-04-30 pareiškėjas, informuotas sms žinute apie Paraiškos išnagrinėjimą, pateikė prašymą NMA paaiškinti, kodėl nebuvo išmokėta parama (b. l. 22).
2014-06-03 sprendimu Nr. BR6-(11.2.6)-7273 NMA nurodė, kad parama negali būti skiriama dėl padaryto pakartotinio tyčinio pažeidimo (b. l. 33-34).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl NMA Sprendimo Nr. BR6-(11.2.6)-7273, kuriuo NMA nusprendė pareiškėjui neskirti paramos pagal jo 2013 metų paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 13-1011691582-A1-1, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, parama pareiškėjui iš esmės neskirta dėl to, kad jis laikė mažiau ūkinių gyvūnų, nei buvo reikalaujama ir padarė pakartotinį tyčinį pažeidimą. Pirmiausia pažymėtina, kad 2012 m. pareiškėjui buvo nustatyta tyčinė 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija už to paties kaip ir nagrinėjamoje byloje GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimą. Pareiškėjas šio pažeidimo neginčija. Todėl nagrinėjamoje byloje nagrinėtini tik 2013 metų paraiškoje nustatyti pažeidimai.
Pagal 2013 metų paraiškos pateikimo metu galiojusio GAAB aprašo 7 punktą, pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., registruotų bičių šeimų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.). Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad, kad 2013 metais laikė 20 avių, 1 ožką, 1 karvę ir 1 buliuką. Pagal pareiškėjo pateiktą 2013 m. birželio 1 d. gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą (b. l. 23) pareiškėjas laikė 20 avių, 1 ožką, ir 1 karvę. Įvertinus dokumento formą, manytina, kad trūksta vieno lapo, kuriame tikėtina ir turėtų būti nurodytas trūkstamas 1 buliukas. Tačiau atsakovės pateikiami duomenys iš esmės paneigia aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo visus minimus gyvulius nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 rugpjūčio 1 d. Iš atsakovės pateikto Ūkinių gyvūnų registro išrašo matyti, kad Pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 20 avių, ir vieną karvę. Pareiškėjo nurodomos 1 ožkos, kurios Nr. LT065755, laikymo pabaiga yra 2013 m. birželio 3 d., taip pat 1 buliuko laikymo pabaiga yra 2013 m. birželio 5 d. Pareiškėjas šias aplinkybes nuneigiančių įrodymų nepateikė (pareiškėjo pateiktas sąrašas yra 2013 m. birželio 1 d.), vadinasi, paraiškos pateikimo metu – 2013 m. birželio 13 d. pareiškėjo ūkyje šių gyvulių nebuvo.
Nagrinėjamu atveju NMA nustatė, kad deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudaro 27,85 ha iš pareiškėjo deklaruotų 34,83 ha, taigi, ganyklų plotas sudaro 79,96 proc. viso paraiškoje deklaruoto tinkamo paramai ploto. Taikoma formulė yra matematinė: 27,85 ha (pievų ir ganyklų plotai 2013 m. Paraiškoje) dalinami iš 34,83 ha (visas tinkamas 2013 m. Paraiškos plotas) ir dauginama iš 100 procentų, todėl deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudaro 79,96 procentus visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų.
Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis pareiškėjas per nurodytą ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.) turėjo 2,4 SG, todėl minėto GAAB reikalavimo pažeidimas sudaro (27,85 ha (pievų ir ganyklų plotai Paraiškoje) – 12 ha (plotas, skaičiuojant sankciją, atmetamas, kadangi pareiškėjas turi 2,4 SG (2,4 SG / 0,2 SG/ha = 12 ha)) / 27,85 ha (visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas) * 100 proc. = 56,91 proc.) daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Valdoje sąlyginis gyvulių (sutartinis gyvūnų) skaičius vienam hektarui sudaro 0,043 SG (2,4 SG / 27,85 ha = 0,086 SG), nors 2013 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,2 SG vienam hektarui. Šis skaičiavimas yra matematinis, teismui abejonių dėl jo nekyla. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis nesuprato kaip buvo apskaičiuotas pažeidimo dydis, vertintina kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad konkretūs matematiniai veiksmai nagrinėjamu atveju neprivalo būti nustatyti konkrečiame teisės akte.
Teismas daro išvadą, kad sankcijų dėl valdymo reikalavimų, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, taikymo tvarką nustato Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306.
Šiuo atveju sankcija pareiškėjui skirta vadovaujantis Metodikos 22 punktu, pagal kurį išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus, kai nustatomas pakartotinis tyčinis reikalavimo pažeidimas, todėl, šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar pareiškėjo padarytas Aprašo 7 punkto pažeidimas gali būti priskirtas pakartotiniam tyčiniam pažeidimui.
Pagal Metodiką, pakartotinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas Metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu (Metodikos 2.10 punktas). Tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, nurodyti Metodikos 17 punkte. Pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Metodikos redakcijos 17.4 punkte prie tyčinių pažeidimų priskiriamas GAAB aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto.
Pagal Metodiką, pakartotinis reikalavimo pažeidimas – to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti (Metodikos 2.5 punktas).
Aukščiau konstatuota, kad Paraiškoje pareiškėjo deklaruotas ganyklos (pievos) plotas, kuriame nustatytas pažeidimas yra didesnis nei 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (56,91 proc.). Todėl plotas laikytinas kaip neatitinkantis GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo, taigi, vadovaujantis Metodikos 17.4 punktu, toks pažeidimas laikytinas tyčiniu.
Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, 2013 metų paraiškoje nustatytas pažeidimas laikytinas pakartotiniu bei tyčiniu, todėl darytina išvada, kad NMA pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė Metodikos 22 punktą ir nusprendė neskirti pareiškėjui paramos pagal 2013 metų paraišką bei už kitus kalendorinius metus. Pažymėtina, kad būtent toks sankcijos dydis nustatytas Metodikos 22 punkte, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta sankcija laikytina adekvačia padarytam pažeidimui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dėl šio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovei priimti naują sprendimą yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 str. 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.