Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo D. A. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria tenkintas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namų) administracijos teikimas dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. A. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. P., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 1998 m. balandžio 23 d., turėdami tikslą nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtą saugojimui turtą, apie 17.30 val. apgaule išviliojo ją su mažamečiais vaikais – M. L. ir S. L. iš namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, nuvedė ją į šį garažą, kur jau laukė R. P., ir ten D. A. pirmas sudavė alkūne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkštuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse. R. P. ir D. A. reikalavo iš L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu būdu gavo iš jos 2 000 JAV dolerių. Gavus šiuos pinigus, tą pačią dieną, apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningą tikslą ir tyčią, R. P. paduodamas D. A. nešaunamąjį ginklą – kardą, liepė šiam išvežti mažamečius M. L., gimusį 1994 m. birželio 29 d., ir S. L., gimusią 1991 m. kovo 3 d., kuo toliau į mišką ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje. Vykdant šį paliepimą, D. A. savo automobiliu išvežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į mišką, esantį už (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., už aštuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu būdu sudarant pavojingą vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sąlygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L. L. atžvilgiu, turėdami vieningą tyčią ir tikslą, surišo ir laikė L. L. surištą tame pačiame garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmą. To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iš anksto įsigytu ir paruoštu 16 000 voltų galingumo elektrošoku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, tuo padarydami stranguliacinę vagą kakle, kraujosruvas kaklo ir liežuvio raumenyse, pažandžio liaukoje, kaklo limfmazgiuose ir dešinės jungo venos aplinkiniuose audiniuose, poliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžimus, dėl ko L. L. suspaudus kaklą, nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimą, automobiliu „Ford Scorpio“ L. L. lavoną nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, kur nuėmė nuo jos auksinius papuošalus: keturis žiedus, kurių vertė 980 litų, auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių vertė 500 litų, laikrodį, kurio vertė 60 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 200 litų, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavoną į iškastą duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą, kitas kūno vietas, tuo padarydami trylika muštinių žaizdų veide bei dešiniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų išnirimu, ir lavoną užkasė. Šiais paminėtais bendrais veiksmais, D. A. kartu su R. P. itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingą gyvybei padėtį mažamečiams Mantui ir S. L., po ko juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.

2. Be to, D. A. nuteistas už tai, kad 1998 m. balandžio 23 d. apie 20 val., vežamas vaikus į mišką, paėmė R. P. priklausantį nešaunamąjį ginklą – kardą ir jį vežiojosi savo automobilyje iki 1998 m. balandžio 24 d., t.y. neturėdamas tam specialaus leidimo, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą.

4. Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 7 d. buvo gautas Pataisos namų teikimas dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino Pataisos namų teikimą ir D. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė į aštuonerių metų laisvės atėmimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį, kuria nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į aštuonerių metų laisvės atėmimą ir Pataisos namų teikimo netenkinti.

5.1. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai taikė BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta šio BK straipsnio taikymui būtinų sąlygų visuma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam D. A. švelninti paskirtos bausmės. Prokurorės nuomone, teismas nepakankamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudarančius veiksnius, nevisiškai ir nepakankamai atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad D. A. pakeitus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.

5.2. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam D. A. nustatyta vidutinė – 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad atmetus 5 statinius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, kurių nuteistasis sumažinti negalėtų, lieka 38 dinaminiai balai. Visgi, teismas neatsižvelgė į tai, kad vien pagal dinaminių balų skaičių, t. y. 38 balus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima viutinei.

5.3. Kita svarbi aplinkybė, į kurią turi atsižvelgti teismas – nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Teismas nuteistojo D. A. elgesį viso bausmės atikimo metu vertino kaip rodantį akivaizdžius teigiamus pokyčius. Prokurorė sutinka, kad nuteistasis eilę kartų buvo skatintas, tačiau nuteistasis ne visą laiką elgėsi tinkamai – jis 7 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Ne mažiau svarbu, kad 2016 m. sausio 5 d. D. A. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame, be kitų priemonių, buvo numatyta ir pareiga laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų. Per šio plano vykdymo laikotarpį nuteistasis vėl padarė nustatytos tvarkos ir režimo pažeidimą.

5.4. Prokurorės manymu, atsižvelgiant į atliktos bausmės dalį, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nuteistajam D. A. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Todėl, nesant BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, nebuvo pagrindo tenkinti Pataisos namų teikimo dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą.

6. Nuteistasis D. A. skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir jam nustatytą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki penkerių metų. Nuteistasis nurodo, kad jam nustatytas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas yra per griežtas. Teisme nagrinėjant Pataisos namų teikimą, jis buvo atlikęs 21 metus 7 mėnesius ir 8 dienas jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta 43 balais ir yra artima žemai, be to, po ankstesnio jo vertinimo ji buvo dar labiau sumažinta, nes tokia rizika siekė 54 balus. Iš jo asmens bylos medžiagoje pateiktų ir apygardos teismo pagrįstai teigiamai įvertintų jį charakterizuojančių duomenų, matyti, kad jo elgesys iš esmės sistemingai keitėsi, iš patenkinamo į gerą. Jis visą laiką stengėsi laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, su administracija buvo mandagus ir taktiškas, su kitais nuteistasiais bendravo pagarbiai, vengė konfliktinių situacijų. Nuteistasis teigia, jog labai gailisi dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdė, suprato savo kaltę. Laisvės atėmimo vietoje jis dirba, dalyvauja įvairiose programose, įgijo specialybę. Jis yra daug kartų skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Nuolat bendrauja su artimaisiais, bausmės atlikimo metu vedė antrą kartą. Neturi vykdomųjų raštų, žalą atlygino. Nuteistojo manymu, visos šios ir apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės yra labai svarbios ir leidžia daryti išvadą, kad jam turėtų būti skirta minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

7. Atsiliepimu į prokurorės skundą nuteistasis D. A. prašo netenkinti prokurorės skundo. Nurodo, kad prokurorė pernelyg sureikšmino pagal OASys metodiką nustatytus pakartotinio jo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus. Ši metodika taikoma ne nuo bausmės pradžios, o tik nuo 2017 m. Per dvejus metus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 11 balų. Nuteistojo teigimu, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų vertinama nuo bausmės atlikimo pradžios, šie balai būtų lygūs nuliui, išskyrus statinius 5 balus. Prokurorė skunde nepagrįstai nurodo, kad per 2016 m. sausio 5 d. jam sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį jis vėl padarė nustatytos tvarkos ir režimo pažeidimą. Nuteistasis, remdamasis pridedama Pataisos namų 2019 m. gruodžio 23 d. pažyma apie jo pažeidimus ir paskatinimus teigia, kad nuo 2008 metų nebuvo baustas ir po to laiko visuomet buvo tik skatinamas.

8. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, o nuteistojo D. A. skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti, o nuteistojo skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas tenkinamas, o nuteistojo skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, prokurorės ir nuteistojo skundų bei nuteistojo atsiliepimo į prokurorės skundą argumentus, proceso dalyvių paaiškinimus ir pozicijas teismo posėdyje, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta neišsamiai išanalizavus ir netinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę ir bausmės vykdymo metu padarytus pažeidimus, taip pat paties nuteistojo D. A. teismo posėdyje duoti paaiškinimai apie nagrinėjamam klausimui svarbius ir BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus aspektus, bent jau šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

10. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

12. Pagal EŽTT jurisprudenciją, įkalinimo, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos, vienu iš tikslų yra nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Konvencijos 3 straipsniu suderinimas tik tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jis turi būti paleistas į laisvę. Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti. Tai reiškia, kad prioritetas teikiamas visuomenės saugumo užtikrinimui. EŽTT, remdamasis ankstesne praktika kitose bylose, byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, pažymėjo, „jog vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę, ir joks su 3 straipsniu susijęs klausimas negali kilti, jei nuteistasis iki gyvos galvos vis dar kelia pavojų visuomenei. Tai visų pirma pasakytina apie nuteistuosius už nužudymą ar kitus sunkius nusikaltimus asmeniui. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui“ (Žr. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo 180 pastraipą).

13. Po tokios EŽTT jurisprudencijos, Lietuvoje priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos (tam tikra prasme kaip EŽTT minėtos nuteistųjų iki gyvos galvos vilties išpirkti savo kaltes realizavimo aktas) suformuluotos taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali (nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas) pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Tai įstatymo įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

14. Nuteistasis D. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, t. y. jau nuo 1998 m. gegužės 2 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, t. y. ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

15. Iš teikimo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis iki įkalinimo buvo įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą ir vairuotojo specialybę. Bausmės atlikimo metu D. A. pakartojo bendro lavinimo mokyklos 9 klasės lietuvių, vokiečių kalbų bei informatikos kursus. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis noro dirbti nepareiškė. 2004 m. vasario 12 d. jis išreiškė norą dirbti tuometinio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gamybos bare, tačiau po savaitės šio pareiškimo atsisakė (asmens bylos t. 2, b. l. 15–16); 2006 m. kovo 10 d. vėl išreiškė norą dirbti (asmens bylos t. 2, b. l. 74) ir, kai 2008 m. liepos mėn. jam buvo suteiktas darbas, nuo šio pasiūlymo atsisakė (asmens bylos t. 2, b. l. 152). Tik nuo 2014 m. gruodžio 18 d. (VĮ „Mūsų amatai“ charakteristikoje nurodyta kita data – 2014 m. gruodžio 31 d.) D. A. pradėjo dirbti VĮ „Mūsų amatai“ staklininku. VĮ „Mūsų amatai“ charakteristikoje nurodoma, jog nuteistasis užsirekomendavo kaip kultūringas, stropus, pareigingas, savarankiškas, gerai užduotis atliekantis darbuotojas (asmens bylos t. 3, b. l. 130). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius, būdamas pataisos namuose vedė, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo devyniolika kartų skatintas (teikime nurodoma, kad buvo skatintas dvidešimt penkis kartus) už pavyzdingą elgesį, gerą darbą ir/ar dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamojoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą.

16. Aukštesnysis teismas sutinka su prokurorės pozicija, jog nuteistojo elgesys kalinimo įstaigoje nebuvo vien tik pozityvus. Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad didelę reikšmę nuteistojojo elgesio pokyčių vertinimui turi – jo elgesys bausmės atlikimo vietoje bei padaryti rėžimo pažeidimai. Teismas nurodė, kad „nors bausmės atlikimo laikotarpiu D. A. 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, tačiau jis tik du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir šiuo metu jos nebegalioja. Paskutinis jo drausmės pažeidimas, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda, fiksuotas 2002 m. gegužės 20 d., o įvertinus faktą, kad už jo padarymą asmeniui buvo skirta viena švelnesnių drausminių nuobaudų – papeikimas, akivaizdu, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus.“

17. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu bausmės atlikimo metu padarytų pažeidimų vertinimu, plačiau neanalizuojant jų pobūdžio ir turinio. Iš nuteistojo D. A. asmens bylos matyti, kad:

17.1. 2001 m. balandžio 2 d. – patalpoje, kurioje bausmę atliko D. A., be kita ko buvo rasti draudžiami laikyti ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galintys sukelti daiktai – užgaląstos vinys ir peilis, dėl ko nuteistajam pravestas auklėjamasis pokalbis (asmens bylos t. 1, b. l. 143–145);

17.2. 2001 m. lapkričio 28 d. – nuteistasis D. A., išjungus kabelinę televiziją, triukšmavo kameroje, grasino pareigūnams fiziniu susidorojimu (buvo apsiribota auklėjamuoju pokalbiu (asmens bylos t. 1, b. l. 165–168));

17.3. 2002 m. sausio 21 d. – kalėjimo direktoriaus nutarimu D. A. paskirtas papeikimas už garsų muzikos klausimąsi ir nereagavimą į prižiūrėtojo nurodymus, pastabas (asmens bylos t. 1, b. l. 173–178);

17.4. 2002 m. gegužės 16 d. – patalpoje, kurioje bausmę atliko D. A., be kita ko vėl buvo rasti draudžiami laikyti ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galintys sukelti daiktai: mažas peiliukas, taip pat savadarbis peilis apie 15 cm ilgio (už tai taip pat pareikštas papeikimas (asmens bylos t. 1, b. l. 187–192));

17.5. 2004 m. lapkričio 2 d. – patalpoje, kurioje bausmę atliko D. A., be kita ko vėl buvo rasti draudžiami laikyti ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galintys sukelti daiktai: vėl rastas savadarbis peilis apie 15 cm ilgio ir savadarbis atsuktuvas (šiuo atveju buvo apsiribota auklėjamuoju pokalbiu (asmens bylos t. 2, b. l. 26–32));

17.6. 2005 m. vasario 24 d. – netenkinus nuteistojo D. A. prašymo perkelti jį į kitą kamerą, pokalbio su pareigūnu metu, nuteistasis pastarajam nurodė, kad žino būdą kaip pasiekti savo tikslą – vienas iš būdų „duoti prižiūrėtojui į galvą“ (dėl to nuteistajam pravestas auklėjamasis pokalbis (asmens bylos t. 2, b. l. 38–40);

17.7. 2013 m. balandžio 29 d. – D. A., eidamas iš ilgalaikio pasimatymo, turėjo su savimi į ilgalaikio pasimatymo metu galimų turėti daiktų sąrašą neįtrauktus daiktus (kempinę, šluostę ir tualetinį popierių), (nuobauda neskirta, asmens bylos t. 2, b. l. 191–193).

18. Teisėjų kolegija, įvertindama teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pastebi, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Visgi nagrinėjamu atveju tokios išvados aukštesnysis teismas daryti negali. Iš padarytų pažeidimų matyti, kad nuteistasis ne vieną kartą įspėtas turėjo su savimi įkalinimo įstaigoje laikyti draudžiamus ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek kalinimo įstaigos darbuotojams galinčius sukelti daiktus. Tokių daiktų turėjimas, turint omenyje padaryto itin pavojingo smurtinio nusikaltimo pobūdį atimamt žmogaus gyvybę, taip pat kalinimo įstaigoje išreikštus garsinimus pareigūnams, rodo, kad nuteistojo pavojingumas pakankamai ilgą laiko tarpą iš esmės nekito.

19. Pažymėtina, kad ir šiuo metu, nuteistojo požiūris į kalinimo įstaigoje padarytus pažeidimus nėra nuoširdus ir yra aiškiai gynybiškas bei tuo pačiu įžvelgiamas asmens siekis sumenkinti jų reikšmę. Nuteistasis, atsakydamas į jo ir prokurorės skundus nagrinėjančios teisėjų kolegijos klausimus apie įstaigoje padarytyus pažeidimus, prisiminė tik kelis mažiausiai pavojingus pažeidimus (aptartus 17.3 ir 17.7 pastraipose), o apklausiamas apie draudžiamų daiktų turėjimą prisiminė tik vieną peilį, kurį, pasak nuteistojo, turėjo buities reikmėms (atsipjauti duonai ir pan.). Kitų bausmės atlikimo metu padarytų pažeidimų nuteistasis neprisiminė arba jų padarymą neigė, nors iš asmens bylos matyti, kad anksčiau juos pripažino, neginčijo ir davė paaiškinimus (asmens bylos t. 2, b. l. 31–32, 40).

20. Nuteistasis skunde teigė, kad visose bylą nagrinėjusių teismų instancijose pripažino savo kaltę ir nurodė visas bylos aplinkybes, visgi iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos ir teismų sprendimų bei jo paaiškinimų teisėjų kolegijai akivaizdu, kad nuteistasis iki šiol neigia esmines teismo nuosprendžiu nustatytas įvykdyto itin žiauraus nužudymo aplinkybes, jas linkęs aiškinti menkindamas savo vaidmenį padarant nusikaltimą.

21. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo teiginius apie tik pozityvias jo elgesio permainas, pagal asmens bylos duomenis negali daryti išvados, jog D. A. elgesys yra stabilus ir kinta išimtinai tik pozityvia linkme. Nuteistojo asmens byloje esančiose charakteristikose jo elgesys vertinamas skirtingai. Antai 2001, 2009-2011 ir 2018 m. metinėse nuteistojo charakteristikose nurodoma, jog pataisos namų administracija nuteistąjį charakterizuoja teigiamai (asmens bylos t. 1, b. l. 156; t. 2, b. l. 162, 169, 173; t. 3, b. l. 91–92). 2002 m. metinėje D. A. charakteristikoje, nurodoma, jog nuteistojo resocializacijos dinamika neigiama (asmens bylos t. 1, b. l. 198), o 2003 – 2008, 2012 – 2017 ir 2019 m. charakteristikose nurodoma, jog pataisos namų administracija nuteistąjį charakterizuoja patenkinamai (asmens bylos t. 2, b. l. 14, 35, 78, 106, 140, 179, 200; t. 3, b. l. 18, 28, 44–45, 69–70, 124).

22. Nagrinėjamų skundų argumentų kontekste pabrėžtina, kad nuteistojo D. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir vertinama 43 balais. Itin svarbu pastebėti, kad šiuo atveju, nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tik 5 balai, o kitą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 38 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, būdamas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti. Nuteistasis akcentuoja, kad per dvejus metus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 11 balų ir teigia, jog, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų vertinama nuo bausmės atlikimo pradžios, šie balai būtų lygūs nuliui, o visa jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tesiektų 5 balus ir būtų žema. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog nuteistojo D. A. nusikalstamo elgesio sumažėjo nuo 54 iki 43, tačiau niekaip nesutinka su nuteistojo pozicija, jog ji būtų žema, jei būtų vertinama nuo pat bausmės atlikimo pradžios. Asmens nusikalstamo elgesio rizika vertinama konkrečiu laiku, o per daugiau nei dvidešimt bausmės atlikimo metų ji yra išlikusi vidutinė. Kita vertus, iš asmenį charakterizuojančių duomenų akivaizdu, kad būtent laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžioje D. A. padarė daugiausia rėžimo pažeidimų – taigi ir tuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis buvo žymus. Visa tai reiškia, kad toks ilgas bausmės atlikimo laikas D. A. nebuvo pakankamas šią riziką sumažinti, nors tą padaryti jis galėjo. Kaip jau minėta, net 38 dinaminio pobūdžio rizikos balai priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Taigi priešingai nei teigia nuteistasis ir konstatavo apygardos teismas, šiuo metu negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

23. Teisėjų kolegija pastebi, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurie, be kita ko, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

24. Įvertinęs visų išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme šioje bausmės vykdymo stadijoje tenkino nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. A. skundą atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą tenkinti:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atmesti.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.