Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis Tomas Baranauskas 2011 m. sausio 23 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. sausio 23 d. 12.40 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 105 kilometre, vairavo automobilį „Audi 100 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,16 promilių girtumas). Šia savo veika A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras nesutinka su Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu, nes mano, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis taikomos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir netinkamai vadovavosi šiame straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas buvo padarytas. Be to, teismas, nustatęs, kad A. G. turi galiojančią nuobaudą už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, nepagrįstai nepripažino to administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro nuomone, Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio sankcijoje. Kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų išieškojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Administracine tvarka nubaustas asmuo, A. G. , atsiliepimo į Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. G. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), kuriame užfiksuota, kad A. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nubaustojo asmens paaiškinimai (2 b. l.), užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole, vairuotojo pažymėjimas (3 b. l.), alkotesterio parodymai – nustatytas 1,16 promilių girtumas (4 b. l.), policijos pareigūno pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.) ir tarnybinis pranešimas (6 b. l.) patvirtina, kad 2011 m. sausio 23 d. 12.40 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), A. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokia A. G. veika pagrįstai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta administracinė nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. G. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimu A. G. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas buvo paskirta maksimali sankcijoje nurodyta piniginė bauda – 1500 litų piniginė bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir administracinė nuobauda paskirta per švelni.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, šiuo atveju, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

A. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, ir sveikatai. Todėl vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, leidžiančia švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad A. G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Be to, A. G. jau yra baustas ir pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (11 b. l.) už tos pačios rūšies pažeidimą. Tai neigiamai apibūdina A. G. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda yra laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas pažymi, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad A. G. padarė tik antrą administracinį teisės pažeidimą per visą ilgą 21 metų vairuotojo stažą, darbdavio charakterizuojamas kaip geras savo srities specialistas, labai gerai atliekantis darbą, neturintis drausminių nuobaudų, taip pat nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda yra per švelni, ji neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas panaikintinas ir priimtinas naujas nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo.

Teismas daro išvadą, kad nėra kliūčių paskirti A. G. griežtesnę administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Teismas, įvertinęs A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tai, kad per visą ilgą vairavimo stažą A. G. yra baustas administracine tvarka tik vieną kartą, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, daro išvadą, kad nuobaudų tikslai gali būti pasiekti A. G. paskiriant minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir skiria A. G. 1000 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą patenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

A. G. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, paskirti 1000 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.