- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- A15.-1024-1065/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00105-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. N.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1024-1065/2021 Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00105-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.9.9; 21.9.11.
2021 m. rugsėjo 20 d.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. N. ir jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 3 dalį traukiamas R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 24 d., 19 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, automobiliu kliudė kieme buvusį vaiką M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį sužalojo. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo vartojo alkoholį, jam nustatytas 0,77 promilių girtumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G583/2021(04) nurodyta, kad M. Š. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodoma, kad R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 punktų reikalavimus.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų nepateikė, šaukimai įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. N. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nurodė, kad pamatęs sėdinčius du kaimynus, jis sustojo, paliko mašiną ant kelio ir nuėjo. Pabendravus su jais, šie paprašė parvežti alaus. Nuvažiavo į parduotuvę, parvažiavęs įvažiavo į kiemą, ten pabendravo 15–20 minučių. Ten buvo berniukas, senelis ir močiutė, jis sėdo į savo mašiną važiuoti. Sėdus į mašiną, užkūrus ir įjungus atbulinę svirtį, senelis sušuko „stok“. Sustojo, išlipo, prie dešinio mašinos sparno pamatė sėdintį berniuką. Močiutė nusinešė berniuką į kambarį. Močiutė berniuką pastatė ant lovytės, išrengė nuogai, jokių nubrozdinimų nei nieko nesimatė, vėl aprengė berniuką. Jis pabuvo kokį 10 minučių, tas berniukas vaikščiojo po kambarį, žaidė ir jis išvažiavo į savo kiemą. Parvažiavus sutiko kitą kaimyną, bediskutuojant, kad negalima važiuoti kur nepilnamečiai vaikai, nes situacija neprognozuojama, jam pasiūlė išgerti alaus, turėjo du bambalius. Pabendravo kokią valandą, išgėrė alų, jis išgėrė kokias dvi stiklines. Ruošiantis eiti miegoti, įvažiavo policijos ekipažas į kiemą, pasakė, kad į Šiaulius yra atvežtas berniukas. Policijos pareigūnas paskambino į Šiaulius, pasakė, kad yra fiksuotas nubrozdinimas ir berniukas bus paleistas į namus. Nuėjus pas kaimynus sužinojo, kad tas berniukas atsirado, kai jis ruošėsi važiuoti. Išbėgo katinas ar kas ir tas berniukas puolė gaudyti. Jis jo nepastebėjo. Vėliau paaiškėjo, kad močiutė nusisamdė kitą kaimyną ir vežė pas mamą. Kaip jis suprato, trauminių požymių berniukui nebuvo. Už trijų valandų policijai buvo duotas pranešimas, kad sužalotas berniukas. Mašiną jis tik truktelėjo kokį 20 cm, vaiką pamatė prie priekinio dešinio sparno. Jis važiavo tiesiai. Jis nematė, nežino, kaip vaikas ten atsirado, sužinojo tik ant ryto. Prieš įvykį alkoholio nevartojo. Jis buvo kartu ir sužalojimų nematė, tas berniukas namuose prabuvo kokias tris valandas. Jis jei būtų jautęs, kas čia gali įvykti, negi būtų gėręs, jis būtų policiją iškvietęs, jei ten kokia trauma būtų buvus. Visi žmonės buvo ir močiutė buvo. Už trijų valandų buvo pranešta. Neblaivumas jam buvo nustatytas policijos mašinoje tą pačią dieną.
Nukentėjusiojo atstovė K. V. parodė, kad apie aštuntą valandą, kalbant su mama, ką vaikas veikė, jai mama pasakė, kad ji negalės vaiko vesti į darželį, nes buvo įvykis, buvo atvažiavęs R. N. ir užgavo vaiką. Ji paprašė duoti pakalbėti su vaiku, vaikas jai pasakė, kad jį pervažiavo ratas. Tuomet ji mamos paklausė, kaip viskas buvo, jai pasakė, kad vežė malkas, atėjo kaimynas R., padėjo susitvarkyti su malkomis. Ji nupirko butelį alaus ir jie gėrė. Ji toliau vežė malkas, o vaikas žaidė. Po kažkiek laiko atvažiavo R. N., sakė, kad buvo nuvažiavęs į parduotuvę ir su jos tėčiu ir kaimynu R. gurkšnojo alų ir kalbėjosi. Po kokios valandos jis išvažinėjo iš kiemo. Vaikai prieš tai žaidė kambaryje. Mama išgirdo, kaip jos tėtis surėkė, išėjusi į kiemą pamatė sėdintį vaiką, vaikas jos prašė pakelti, buvo išsigandęs, mama nunešė į kambarį. Apžiūrėjo vaiką, buvo nubrozdinta kojytė, rankytė, vaikas buvo labai išsigandęs. Ji mamos paprašė vaiką atvežti. Kai atvežė vaiką, pamatė nubrozdintą kojytę ir rankytę, vaikas sakė, kad jam labai skauda. Pasiskambino į greitąją, nes norėjo įsitikinti, kad nėra didesnių sužalojimų. Atvažiavusi greitoji išvežė vaiką į Šiaulius. Apie šį įvykį ji žino iš mamos, tėčio ir vaiko. Dėl įvykio jai buvo padaryta žala, nes reikėjo atsiprašyti iš darbo, vežti į Šiaulius. Jos darbo para kainuoja 50 Eur, dar kuro išlaidos 14 Eur. Norėtų, kad atsiprašytų jos vaiko, tik tiek.
Liudytojas R. M. parodė, kad tą dieną kaimynė R. V. paprašė padėti suskaldyti ir sukrauti malkas. Pas kaimynę krovė malkas, paskui atsisėdę ant kelmiuko išgėrė alaus. Atvažiavo R. N., jo paprašė atvežti alaus, jis nuvažiavo į parduotuvę ir atvežė jiems vieną bambalį ir sau atsivežė. Nežino, kokį alų gėrė R. N., jis atskirai sau pirkosi ir atskirai gėrė. Lakstė vaikiukas, Rasos anūkas ir lakstė kačiukai. Išlėkė kačiukas, o R. N. važiuodamas kliudė vaiką, R. vyras suriko. R. N. pavažiavo kokį 10 cm, o gal ir nepavažiavo. R. įsinešė tą vaiką, jokių nubrozdinimų nesimatė, jis pats buvo toje patalpoje, vaiką paguldė ant sofos, vaikas nei verkė, nei nieko ir viskas. Po to jis išėjo namo. Ant ryto pas jį atvažiavo apklausti policija. Vaiką patalpoje apžiūrėjo močiutė, atrodo, kad buvo ir R. N., jokių nubrozdinimų nebuvo, jis neverkė, jis jokių sužalojimų ar nubrozdinimų nematė nei ant rankytės, nei ant kojytės.
Liudytoja R. V. parodė, kad tai įvyko jos namų kieme, jie dirbo, tvarkė malkas. Atvažiavo R. N., pamatęs R. M., pasišnekėti. Vaiką buvo palikusi kambaryje valgyti ledą, sakė bus kambaryje, televizorių žiūrės. Ji ramiai sau kieme dirbo. Tik išgirdo „stok“ ir prilėkė prie mašinos. Vaiką apžiūrėjo, kad kraujo nėra, atvira nėra, ant rankų parsinešė į kambarį. Įsinešusi vaiką apžiūrėjo, numovė kelnytes, sakė skauda rankytę, apspaudinėjo, pati buvo šoko būsenoj, tuoj šalto atnešė, uždėjo. Ranka buvo nubrozdinta – delno išorinė pusė. Numovė kelnytes ir apžiūrėjo kojytes, apspaudinėjo, ant blauzdos irgi buvo nubrozdinta. Viduj buvo suėję visi, ji vaikui liepė atsargiai atsistoti. Lyg ir nieko. Susisiekė su mama, sako reik vežt peršviest. Kvietė greitąją. Viduje visi buvę galėjo matyti nubrozdinimus, jie kalbėjo, viską matė, sakė nieko nėra. Ji vaiko klausė kas atsitiko, sakė, kad pravažiavo pro kojytę, pro rankytę. Ji pati įvykio nematė, nes krovė malkas. Ji vaiką paėmė ant rankų nuo mašinos, labiau prie priekinių ratų iš šono. Vaikas buvo ties viduriu mašinos iš dešinės pusės tarp priekinių ir galinių durelių, labiau prie priekinio rato. R. N. klausė berniuko, ar skauda.
Liudytojas J. V. parodė, kad kaimynas R. padėjo malkas tvarkyti ir atvažiavo N. su mašina. Katinas palindo po mašina, davė tai katei ėst, o kai važiavo atbuline pavara, tai ir prispaudė. Vaikas pasilenkęs buvo, matė kad atsitūpęs buvo, bet nemanė, kad važiuos, o kai pajudėjo ir prispaudė. N. atėjo pas kaimyną, norėjo pasikalbėti, atrodo, kad jis alaus negėrė. Suriko, sustojo, įnešė vaiką į kambarį. Anūkas buvo prie mašinos atsirėmęs, o kai pradėjo manevruoti, atbulas važiuoti, parkrito. Kai įnešė į kambarį, žmona apžiūrėjo, M. ir N. buvo įėję. Jis tuoj po įvykio sužalojimų neįžiūrėjo, nebuvo priėjęs, vėliau anūkas pradėjo dejuoti, kad skauda blauzdą, kvietė greitąją. Mašinos vairas buvo susuktas į kairę pusę. Atrodo, kad tuo metu kai N. sėdo į mašiną, vaikas ir išbėgo.
Liudytojas R. J. parodė, kad R. N. grįžo su mašina ir užėjo, buvo vakaras, gal 8 valanda. Pradėjo kalbėti, kad vos vaiko nepervažiavo. Paklausė, ar nieko nebuvo, atsakė, kad nieko, įsivedė į kambarį apžiūrėjo močiutė, kad nieko nėra. Jis namuose turėjo alaus, pasiūlė išgerti. Pusantros, ar dvi valandas sėdėjo, išgėrinėjo, po to išėjo namo. Vėliau sužinojo, kad naktį išvežė jo mašiną. R. pas jį atėjo blaivus, neatrodė, kad išgėręs.
Liudytoja T. J. parodė, kad vakare, buvo po aštuonių, ji nuėjo pasiimti dukros pas K. mamą R. V. Jos dukra ir K. vaikai eina į tą pačią grupę. K. mama paprašė pavežti iki L. Ji parėjo, pasiėmė mašiną, atvažiavo prie jų kiemo, R. atsinešė vaiką ant rankų, pasodino į galą. Prašė nuvežti iki K. darbo. Ji su dukra nuėjo į aikštelę. Po kokių 20 min. grįžo atgal, nei vieno iš jų ten nepaliko, prašė tik pavežti, nesakė, dėl ko. Berniuką į mašiną atsinešė ant rankų, o kaip išlipo, neprisimena. Kaip iš mašinos išlipo, ji nekreipė dėmesio, nes su dukra nuėjo į aikštutę.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas nurodė, kad aptariamo įvykio negalima laikyti eismo įvykiu. R. N. apėjo mašiną, atsisėdo ir pradėjo stumtis atgal ir išgirdo balsą, sustojo, išėjo ir pamatė, kaip liudytojas J. V. paima vaiką ir kartu su juo nueina. Mašina ne žaislinė, ji sveria 1,5–2 tonas, jei ant jo užvažiuotų, tai vaikas atsidurtų ne šalia mašinos, o už jos. Antras dalykas – vaikas buvo pritūpęs, atsižvelgti reikia ir į mašinos greitį, mašina pajudėjo, vaikas pasilenkęs gaudė kačiuką, greičio jokio nebuvo. Reiškia mašina negalėjo pertrenkti vaiko, ratu pervažiuoti negalėjo, nes pasekmės būtų visai kitos. Atsižvelgiant į T. J. pakeistus parodymus, galima manyti, kad vaikas galėjo susižaloti žaidimų aikštelėje arba buvo kitos susižalojimo aplinkybės. Mano, kad pačio eismo įvykio nebuvo, jo ginamasis alkoholį vartojo tik tada, kai jau buvo atvykęs pas R. J., nenustatyta, kad jis vartojo alkoholį iki eismo įvykio, jei tai būtų galima pavadinti eismo įvykiu. Prašo administracinę bylą nutraukti R. N. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Veika, kuria kaltinamas R. N., gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, tai yra alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra draudžiamas tik tuomet, kai asmuo alkoholį vartoja suprasdamas, kad dalyvavo eismo įvykyje, kurio aplinkybės dar nėra nustatytos.
Šioje byloje R. N. inkriminuota ANK 423 straipsnio 3 dalis be kita ko numato administracinę atsakomybę už alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužeistas žmogus, bet ir tai, kad vartodamas alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo elgiasi neteisėtai. Todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir ją ignoruodamas vartojo, tokio elgesio tikslai ir motyvai nėra būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos nevartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (įvykio aplinkybes, kaltininko elgesį po įvykio, jų pobūdį ir pan.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. N. neneigia aplinkybės, jog aptariamą vakarą po to, kai išvyko iš R. ir J. V. kiemo, vartojo alkoholį – alų. Tačiau savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažįsta teigdamas, kad įvykio vietoje buvusi vaiko močiutė R. V. anūką apžiūrėjo, sužalojimų jam nebuvo matyti, eismo įvykio vietoje taip pat buvo ir mažamečio nukentėjusiojo senelis J. V., kurie abu nereiškė jam jokių pretenzijų dėl anūko sužalojimo.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog R. N. negalėjo suvokti jam kilusios pareigos nevartoti alkoholio neišsiaiškinus įvykio aplinkybių. Būtent seneliai R. ir J. V. tą dieną prižiūrėjo savo mažametį anūką M. Š., jie tuo metu buvo atsakingi už anūką ir buvo mažamečio anūko atstovai. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš karto po įvykio, ar kiek vėliau, apžiūrėję anūką, jie būtų priėmę sprendimą kreiptis į greitąją pagalbą, kviesti policijos pareigūnus įvykio aplinkybėms užfiksuoti. Nenustatyta, jog po to, kai apžiūrėjus vaiką R. N. nusprendė išvykti, būtų bandyta jam sutrukdyti tai padaryti. Vaiko motiną, močiutė R. V. apie eismo įvykio metu galimai nukentėjusį M. Š., informavo tik praėjus kelioms valandoms ir tik po to vaiko motina nusprendė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojai J. V., tiek R. M., buvę kambaryje apžiūrint berniuką, nurodė, kad sužalojimų ant vaiko kūno neįžiūrėjo. Kaip patvirtino liudytojas, R. J., analogiškai, t. y. tai, kad vaikui „nieko nebuvo“, jam R. N. nurodė ir po įvykio atvykęs pas jį. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, R. N. negalėjo numanyti, kad eismo įvykio faktinių aplinkybių nustatymas bus atliekamas policijos pareigūnų, juolab, jis nesitikėjo būti tikrinamas alkotesteriu, nes pagrįstai manė, kad įvykio metu vaikas nebuvo sužalotas. Duomenų, rodančių tokios R. N. nuomonės nepagrįstumą, byloje nėra. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma neleidžia tvirtinti, kad R. N. esamoje situacijoje turėjo pareigą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kas pagal byloje nustatytas aplinkybes reikštų – iki niekuo neapibrėžto laiko, susilaikyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų, tai yra, kad jis suvokė, jog toks jo poelgis prieštarauja KET reikalavimams. Išnagrinėjęs minėtus R. N. teiginius byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas neturi pagrindo su jais nesutikti, tokie jo parodymai atitinka ir kitus bylos duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, spręstina, kad R. N. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti ANK 423 straipsnio 3 dalį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pastebėtina, kad R. N. nebuvo kaltinamas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, taip pat administracinis kaltinimas jam nebuvo reiškiamas dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nežymų asmens sveikatos sutrikdymą. Teismas nėra įgaliotas plėsti ar siaurinti administracinio kaltinimo ribas. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas ir nusižengimo esmės formulavimas yra administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, pareiga. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokolas R. N. surašytas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, pagal kurį administracinio nusižengimo teisena R. N. atžvilgiu nutraukta.
Kompaktinis diskas paliktinas saugoti prie administracinio nusižengimo bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636–637 straipsniais, teismas
nutaria:
nutraukti administracinio nusižengimo pažeidimo bylą R. N. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties.
Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti prie administracinio nusižengimo bylos.
Nutarimo nuorašus išsiųsti R. N., jo atstovui advokatui, mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.