Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-580-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02413-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1, 55.1. (S)

2017 m. kovo 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Forest Investment“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl atrankos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) 2016 m. gegužės 10 d. priimtą galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Forest Investment“ biokuro katilinės Jočionių g. 13, Vilniuje, poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV); 2) įpareigoti AAA priimti naują sprendimą, nustatantį, kad UAB „Forest Investment“ biokuro katilinei Jočionių g. 13, Vilniuje, įrengti ir eksploatuoti PAV yra privalomas.

Paaiškino, kad AAA 2016 m. gegužės 10 d. priėmė galutinę PAV atrankos išvadą dėl UAB „Forest Investment“ biokuro katilinės Jočionių g. 13, Vilniuje. Buvo nuspręsta, kad UAB „Forest Investment“ planuojamai ūkinei veiklai – biokuro katilinei Jočionių g. 13, Vilniuje, – PAV nėra privalomos.

Pareiškėja nesutinka su tokia išvada, nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Forest Investment“ nepateikė AAA, o AAA, nepaisydama planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio (biokuro katilinė), masto (vandens šildymo katilų bendras šiluminis galingumas 39 MW, ekomaizerių bendra šiluminė galia 9,5 MW) ir vietos ypatumų (artimiausi gyvenamieji namai yra mažiau nei 1 km atstumu nuo planuojamos jėgainės), nepareikalavo, kad UAB „Forest Investment“ pateiktų informaciją apie visus oro taršos šaltinių teršalų išmetimus. Be to, UAB „Forest Investment“ pateikė neteisingus oro teršalų sklaidos skaičiavimus, o AAA be pagrindo juos priėmė kaip teisingus. Atkreipė dėmesį, kad AAA 2015 m. rugsėjo 2 d. patvirtino Vilniaus kogeneracinės jėgainės, kuri bus statoma tuo pačiu adresu, t. y. Jočionių g. 13, Vilniuje, PAV ataskaitą. Šiame sprendime nurodyta, kad anglies monoksido (CO) apskaičiuota didžiausia koncentracija, įvertinus foninę taršą, – 422 µg/m³. O skundžiamoje išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad įvertinus foną (veikiančių objektų ir planuojamų objektų, kuriems AAA yra išdavusi leidimą veiklai) CO bus išmetama 524 µg/m³. UAB „Forest Investment“ pateikiamoje informacijoje aiškiai nurodoma, kad CO koncentracija su fonu yra tik 296 µg/m³, o tai yra mažiau, nei esantis fonas vertinamojoje vietoje, t. y. 422 µg/m³. Atsiradus dar vienam taršos šaltiniui (UAB „Forest Investment“ biokuro katilinei) CO koncentracija turėtų didėti, o ne mažėti. Atitinkamai AAA skundžiamoje išvadoje be pagrindo padarė išvadą, kad CO koncentracija neviršija ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai, todėl atsižvelgus į šiuos neatitikimus galima daryti išvadą, kad UAB „Forest Investment“ informacijos ir (arba) įvertinimo apie visus oro taršos šaltinius nepateikė sąmoningai.

Teigia, kad UAB „Forest Investment“ taip pat pateikė akivaizdžiai neteisingus triukšmo sklaidos skaičiavimus, o AAA be pagrindo juos priėmė kaip teisingus. AAA patvirtintoje Vilniaus kogeneracinės jėgainės PAV ataskaitoje nurodyta, kad didžiausias prognozuojamas triukšmo lygis Titnago g. 32 – 68,3 dBA. O UAB „Forest Investment“ pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad triukšmo lygis nesieks 68,3 dBA ir svyruos nuo 62 iki 68 dBA. PAV atrankos procedūros metu toks prieštaravimas turėjo būti pašalintas. Esant tokiam neatitikimui, negalima konstatuoti, kad AAA išvada yra pagrįsta ir teisėta.

Pažymi, kad AAA sprendime, kuriuo patvirtinta Vilniaus kogeneracinės jėgainės PAV ataskaita, buvo nurodyta, kad: „Nustatyta, kad esamas triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje Titnago ir Dubliškių g. 1,3 – 2,3 dBA viršija ribines vertes dienos metu“. Nepaisydama to bei aplinkybės, kad į UAB „Forest Investment“ planuojamą statyti biokuro katilinę numatomas intensyvus sunkiojo autotransporto priemonių atvykimas bei išvykimas, AAA nusprendė, kad UAB „Forest Investment“ planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas. Tokia išvada nepagrįsta, nes esant duomenų apie faktiškai viršijamas ribinės vertes turėjo būti atliekamas PAV.

Atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje atrankos išvadoje nurodoma, kad kuras katilinėje bus saugomas atviroje 808 m² ploto aikštelėje. Tai reiškia, kad kuro perpylimo ir saugojimo metu į aplinką pateks didelis kiekis kietųjų dalelių, didės triukšmo lygis. Taip pat UAB „Forest Investment“ pateiktoje informacijoje neįvardyta, kaip bus vykdoma aplinkos monitoringas (oro, triukšmo, vandens ir pan.) bei jo rezultatų viešinimas – kaip ir kur suinteresuota visuomenė galės susipažinti su pateikiamais duomenimis.

Be to, UAB „Forest Investment“ pateikė informaciją apie gretimose teritorijose esančią ūkinę veiklą, tačiau jų ir planuojamos ūkinės veiklos sąveika nebuvo atskleista. To neįvertino ir AAA. Pareiškėjos nuomone, įvertinti šias aplinkybes svarbu sprendžiant klausimą dėl PAV atlikimo būtinumo. Ypač atsižvelgiant į faktą, kad vietovėje jau yra sutelkta taršių objektų eksploatuojama UAB „Technology projects“ biomase kūrenama jėgainė, UAB „VAATC“ priklausantys Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė, UAB „Toksika“ katilinė, deginanti medicinines atliekas, planuojama statyti UAB „Reenergy“ atliekų deginimo jėgainė bei planuojama statyti Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri degins atliekas ir biokurą.

Nurodo, kad UAB „Forest Investment“ planuojamai ūkinei veiklai (biokuro katilinei) privaloma atlikti PAV Lietuvos Respublikos planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė jį patenkinti.

Atsakovė AAA atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad atliekant atranką UAB „Forest Investment“ 2016 m. sausio 9 d. pateikė informaciją dėl planuojamos vykdyti ūkinės veiklos, 2016 m. vasario 9 d. pateiktą informaciją patikslino.

2016 m. kovo 1 d. buvo priimta PAV atrankos išvada dėl UAB „Forest Investment“ planuojamos vykdyti ūkinės veiklos, tačiau 2016 m. kovo 8 d. buvo gautas Vilniaus visuomenės sveikatos centro prašymas persvarstyti išvadą. Po persvarstymo 2016 m. gegužės 10 d. buvo priimta galutinė išvada. Suinteresuotos visuomenės pasiūlymų dėl atrankos išvados persvarstymo nebuvo gauta.

Nurodo, kad UAB „Forest Investment“ pateiktoje informacijoje atrankai nurodyta, kad CO koncentracija be fono yra 296 µg/m³, su fonu – 524 µg/m³. Pateiktas CO koncentracijos dydis su fonu neviršija ribinės vertės.

Atkreipia dėmesį, kad planuojamos ūkinės veiklos vykdytojos UAB „Forest Investment“ pasirenkama įvažiavimo vieta (pietvakarinė sklypo dalis) yra priešinga kryptimi nuo artimiausių gyvenamųjų namų (Titnago ir Dubliškių g.). Nenustatyti duomenys, leidžiantys abejoti informacijoje atrankai teikiamų duomenų dėl autotransportui pasirinktos alternatyvos teisingumu. Ekvivalentinio triukšmo lygio skirtumai egzistuoja dėl numatomo prioritetinio transporto priemonių judėjimo kelio bei dėl numatytų pastatyti sienelių su triukšmo izoliacija.

Pabrėžia, kad 2016 m. gegužės 10 d. išvadoje numatoma, kad planuojamoje ūkinėje veikloje bus naudojama kuro saugojimo stoginė, priblokuota prie katilinės pastato. Nuostata pagrįsta informacijos atrankai teikiamais duomenimis, kad stoginėje numatoma laikyti kasdienio naudojimo išsijotą ir susmulkintą kurą, kad numatomi uždaro tipo konvejeriai, naudojami kurui gabenti iš saugojimo vietos iki katilo, nurodomas didelis kuro drėgnumas krovimo bei transportavimo metu dėl kuro savybių (mediena) bei papildomai numatoma stebėti kuro kokybę (drėgnumą). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad galimai netinkamai vertinti informacijos atrankai duomenys ir kad kuro saugojimo apibrėžtis galėjo lemti reikalavimą dėl privalomo PAV.

Atkreipia dėmesį, kad UAB „Forest Investment“ dar nėra kreipusis į AAA dėl taršos leidimo išdavimo, o pareiga atlikti aplinkos monitoringą atsiranda tuomet, kai jau eksploatuojami ūkinės veiklos objektai, kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai.

Paaiškina, kad, vertinant foninio aplinkos užterštumo duomenis, naudojami modeliavimo būdu nustatyti vidutiniai metiniai aplinkos oro užterštumo duomenys – į pradinius duomenis, kurių pagrindu atliekamas modeliavimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio, įtraukiami veiklą vykdančių (taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus turinčių, jau eksploatuojamų) įmonių duomenys. Dėl šios priežasties į aplinkoje jau esantį foną esant įskaičiuotiems duomenims dėl gretimos termofikacinės elektrinės, kitų veikiančių gretimybėse esančių objektų šie duomenys neteikti PAV dokumentų rengėjui atskirai.

Atliekant PAV procedūras buvo atsižvelgta į esamą gamybos objektų sutelkimą, duomenis dėl galimai jau esamo leistino užteršimo lygio viršijimo teritorijoje bei vertintas planuojamos gamybos objektų sutelkimas.

Pažymi, kad planuojamų ūkinių veiklų duomenų vertinimas yra aktualus siekiant išvengti dirbtinio ūkinių veiklų skaidymo, kai tokiu būdu ūkinių veiklų vykdytojai nepagrįstai siekia išvengti privalomos PAV procedūros. Šiuo aspektu svarbu tai, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės atžvilgiu buvo vykdoma privaloma PAV procedūra, todėl nenustatyta, kad buvo nepagrįstai vengiama privalomos PAV procedūros dirbtinai skaidant ūkines veiklas. Net vertinant Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiklos sąsają su planuojama ūkine veikla (biokuro jėgainė), biokuro jėgainė galėtų būti vertinama kaip veiklos, kurios atžvilgiu atliktas privalomas PAV, išplėtimas, kurio atžvilgiu taikytinas PAV įstatymas ir vykdoma atrankos dėl PAV procedūra, kurios metu nagrinėtas išplėtimo galimas poveikis aplinkai. Vien veiklų sąsaja teritoriniu aspektu savaime nesukuria pagrindo atlikti privalomą PAV.

Be to, pareiškėjos nurodomos ūkinės veiklos yra atskirtos infrastruktūra, jas planuoja vykdyti skirtingi ūkinės veiklos vykdytojai. Ūkio subjektų komercinės veiklos laisvės principas lemia, kad atsakinga institucija negali techniniais veiksniais pagrįsti įpareigojimo šiems ūkinių veiklų vykdytojams organizuoti išmetamųjų dujų į aplinkos orą šalinimo per vieną kurą deginančio įrenginio kaminą.

Atsakovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Forest Investment“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2016 m. gegužės 10 d. AAA PAV atrankos išvada yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti, kadangi ji parengta laikantis teisės aktų reikalavimų ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su UAB „Forest Investment“ biokuro katilinės įrengimu. Atrankos procedūra dėl UAB „Forest Investement“ biokuro katilinės įrengimo buvo inicijuota, pradėta, vykdoma ir užbaigta remiantis teisės aktų nuostatomis. Be to, tiek jis, tiek atsakovė AAA tinkamai informavo visuomenę apie visas atrankos dėl UAB „Forest Investment“ biokuro katilinės PAV procedūras.

UAB „Forest Investment“ pateikė išsamią informaciją bei skaičiavimus apie planuojamos įrengti biokuro katilinės oro taršą, kuria AAA įvertino, todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad atrankos metu nebuvo pateikti ir įvertinti duomenys apie oro taršos šaltinių teršalų išmetimus.

Pažymėjo, kad atrankos proceso metu pateikti ir įvertinti oro teršalų sklaidos skaičiavimai yra pagrįsti ir teisingi. CO koncentracijos ribinė vertė yra lygi 10 000 µg/m³, o pareiškėja vertina 300–500 µg/m³ koncentraciją, kuri yra daugiau kaip 20 kartų mažesnė nei ribinė vertė. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kurie galėtų įrodyti, kad CO koncentracija viršija ribinę vertę. Be to, ji remiasi netinkamais duomenis, t. y. 2016 m. sausio 6 d. atrankai pateikta, o ne 2016 m. vasario 9 d. pateikta patikslinta informacija, kurios pagrindu buvo priimta 2016 m. gegužės 10 d. išvada.

Sklaidai skaičiuoti buvo naudotas AERMOD modelis, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rekomenduojamų modelių, skirtų vertinti poveikį aplinkai, sąrašą. AAA taip pat atliko ir kontrolinius skaičiavimus, kurie patvirtino PAV dokumentų rengėjo skaičiavimų teisingumą.

Nurodė, kad vertinant autotransporto sukeliamą triukšmą buvo nagrinėjamos dvi alternatyvos:

Pagrindinė – transportas į biokuro katilinę pateks per Paneriškių g. (buvusi Jočionių g.), už Gariūnų turgavietės pasukant į kairę, į Jočionių g., ir įvažiuojant į teritoriją, taip aplenkiant gyvenamųjų namų teritorijas.Laikina – transportas į biokuro katilinę pateks per Dubliškių g. (buvusią Titnago g.), Paneriškių g. (buvusią Jočionių g.) ir Jočionių g., neaplenkiant gyvenamųjų namų teritorijų.

Nagrinėjant 2 alternatyvą buvo vertinamos net 2 triukšmo sklaidos skaičiavimų versijos: be ir su numatomomis įrengti priemonėmis su triukšmo izoliacija. Tiek UAB „Forest Investment“ pateiktoje informacijoje, tiek 2016 m. gegužės 10 d. išvadoje buvo pažymėta, kad jei transportas, vykdamas į biokuro katilinę, neaplenks gyvenamųjų namų teritorijų, bus įrengtos sienelės su triukšmo izoliacija ir triukšmo sklaidos vertės tikrai nebus viršijamos. Pažymėjo, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės PAV ataskaitoje triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje Titnago ir Dubliškių g. buvo apskaičiuotas nagrinėjant situaciją, kai transporto priemonės į Jočionių g. 13, Vilniuje, esantį sklypą vyksta neaplenkdamos gyvenamųjų teritorijų ir nesant įrengtų priemonių su triukšmo izoliacija. Būtent tik pagal tokius skaičiavimus buvo nustatyta, kad didžiausias prognozuojamas triukšmo lygis Titnago g. 32 yra 68,3 dBA ir viršija ribines vertes.

Be to, UAB „Forest Investment“ pateiktoje informacijoje atrankai nurodyti skaičiavimai buvo atlikti remiantis aktualiais duomenimis, t. y. 2015 m. atnaujintais autotransporto srautų aplinkinėse gatvėse duomenimis, kuriuos pateikė SĮ „Vilniaus planas“.

Taigi, tiek pagal 1 alternatyvą, kai transportas aplenkia gyvenamųjų namų teritorijas, tiek pagal 2 alternatyvą, kai transportas neaplenkia gyvenamųjų namų teritorijų, bet yra įrengtos sienelės su triukšmo izoliacija, triukšmo sklaidos ribinės vertės nėra viršijamos.

Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių argumentų ar įrodymų, kad į aplinką pateks didelis kietųjų dalelių kiekis ar padidės triukšmo lygis, kuris galėtų tapti neleistinas ir (ar) lemti PAV privalomumą.

Pažymi, kad neegzistuoja nė viena teisės norma, kurioje būtų nustatyta pareiga atrankos dėl PAV metu pateikti bei vertinti informaciją apie aplinkos monitoringą. Vien todėl nebuvo jokio tikslo UAB „Forest Investment“ atrankai pateiktoje informacijoje ir 2016 m. gegužės 10 d. išvadoje pateikti bei vertinti perteklinę informaciją apie aplinkos monitoringą. Aplinkos monitoringo programa turės būti parengta tik tada, kai bus kreiptasi dėl taršos leidimo išdavimo.

Nurodė, kad PAV dokumentų rengėjas atliko ir atrankai pateiktoje informacijoje atskleidė poveikio aplinkos komponentams vertinimą kompleksiškai, atsižvelgdamas į oficialiai AAA pateiktą perspektyvinį (įskaitant numatomas teritorijoje ūkines veiklas) oro teršalų foną, triukšmo lygį pagal perspektyvinius autotransporto srautus aplinkinėse gatvėse, paviršinių bei gamybinių ir buitinių nuotekų tvarkymo bei kitų aplinkos komponentų galimos taršos atitiktį aktualių teisės aktų reikalavimams. Buvo vertinamos ne tik esamos ūkinės veiklos, bet ir visos iki 2 km atstumu planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurių teisės aktų nustatyta tvarka priimtas teigiamas sprendimas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus reikalavimus ir skundą prašė atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra suteikta teisė įpareigoti biokuro katilinės projekto vykdytojus atlikti PAV ar įpareigoti atsakovę AAA priimti atrankos išvadą, kuria planuojamos ūkinės veiklos PAV dėl biokuro katilinės įrengimo ir eksploatavimo būtų pripažintas būtinu.

Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 22 d. pritarė katilinės Jočionių g. 13, Vilniuje, statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Parengtų projektinių pasiūlymų aptarimas įvyko 2016 m. liepos 19 d., per kurį suinteresuoti asmenys galėjo susipažinti su projektiniais pasiūlymais, pareikšti nuomonę ar išsakyti pastabas. Į viešą svarstymą neatvyko nė vienas visuomenės atstovas.

UAB „Forest Investment“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra išdavusi specialiuosius architektūros reikalavimus katilinės Jočionių g. 13, Vilniuje, statybos projektui rengti. 2016 m. spalio 18 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotas UAB „Forest Investment“ prašymas išduoti statybos leidimą, tačiau jis dar nėra išduotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą taip pat prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Teigia, kad žemės sklypas Nr. 0101-0067-0021, kadastro Nr. 0101/0067:21, Jočionių g. 13, Vilniuje, nepatenka į kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijas ar jų apsaugos zonas. Skunde nenurodoma, kaip pareikšti prašymai susiję su kultūros paveldo apsaugos reikalavimais ar jų pažeidimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba taip pat pateikė teismui prašymą sprendimą priimti savo nuožiūra.

Nurodo, kad dėl 2016 m. gegužės 10 d. priimtos PAV atrankos išvados pastabų neturi. Pritaria, kad planuojamai ūkinei veiklai (biokuro katilinei) PAV nėra privalomas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl AAA 2016 m. gegužės 10 d. priimtos galutinės PAV atrankos išvados dėl UAB „Forest Investment“ biokuro katilinės Jočionių g. 13, Vilniuje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2016 m. kovo 1 d. AAA priėmė PAV atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-2002 dėl UAB „Forest Investment“ biokuro katilinės Jočionių g. 13, Vilniuje. Joje buvo nuspręsta, kad pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją UAB „Forest Investment“ planuojamai ūkinei veiklai – biokuro katilinei – PAV neprivalomas (t. I, b. l. 149–154).

2016 m. kovo 8 d. AAA gavo Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštą Nr. 12(12.37)-2-3117, kuriame buvo nurodytas motyvuotas prašymas persvarstyti AAA priimtą 2016 m. kovo 1 d. PAV atrankos išvadą (t. I, b. l. 175).

2016 m. balandžio 19 d. AAA Poveikio aplinkai vertinimo departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriuje įvyko posėdis dėl 2016 m. kovo 1 d. atrankos išvados persvarstymo dėl biokuro katilinės Jočionių g. 13, Vilniuje (t. I, b. l. 156–157). Posėdyje buvo nuspręsta, kad:

Atrankos išvados rengėjas pateiks atsakymus į pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento klausimus ir nusiųs elektroninę informacijos atrankai medžiagą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, įvertinęs papildomai gautą informaciją, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos raštu pateiks išvadą, ar privaloma atlikti PAV.

Gavęs papildomą informaciją, 2016 m. balandžio 29 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas raštu Nr. 2.10-1143(16.9.7.10.11) nutarė pritarti 2016 m. kovo 1 d. AAA PAV atrankos išvadai dėl Nr. (28.1)-A4-2002 dėl UAB „Forest Investment“ planuojamos biokuro katilinės Jočionių g. 13, Vilniuje (t. I, b. l. 171–172).

2016 m. gegužės 10 d. AAA priėmė galutinę PAV atrankos išvadą dėl UAB „Forest Investment“ biokuro katilinės Jočionių g. 13, Vilniuje, kurioje buvo nuspręsta, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas (t. I, b. l. 26–29).

Pareiškėja su 2016 m. gegužės 10 d. išvada nesutinka, teigia, kad AAA, priimdama skundžiamą PAV atrankos išvadą, nepareikalavo, kad UAB „Forest Investment“ pateiktų informaciją apie visus oro taršos šaltinių teršalų išmetimus, o ir pateikti oro teršalų sklaidos skaičiavimai, kuriuos AAA priėmė kaip teisingus, yra klaidingi, kadangi, palyginti su 2015 m. rugsėjo 2 d. AAA patvirtintos Vilniaus kogeneracinės jėgainės PAV ataskaitos skaičiavimais, oro teršalų koncentracija turėtų didėti, o ne mažėti, kaip nurodoma UAB „Forest Investment“ pateiktoje informacijoje.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Forest Investment“ informaciją PAV atrankai vykdyti teikė 2 kartus, t. y. 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. vasario 9 d.

Pareiškėja skunde remiasi pirmine 2016 m. sausio 6 d. pateikta informacija (t. I, b. l. 5–25), o ne patikslinta 2016 m. vasario 9 d. (t. II, b. l. 1–43), todėl daro klaidingas išvadas, kad AAA, priimdama PAV atrankos išvadą, nepareikalavo visų reikiamų duomenų apie visus oro taršos šaltinių teršalų išmetimus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 patvirtintos Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos (toliau – Normos), kurių 4 priede nustatyta, kad aplinkos oro užterštumo anglies monoksido maksimalaus paros 8 valandų vidurkio ribinė vertė yra 10 mg/m³ (10 000 µg/m³).

Iš byloje esančios UAB „Forest Investment“ atrankai pateiktos patikslintos informacijos matyti, kad buvo suskaičiuota maksimali anglies monoksido 8 valandų koncentracija. Koncentracija be fono – 296 µg/m³, o su fonu – 524 µg/m³ (t. II, b. l. 16).

AAA 2015 m. rugsėjo 2 d. ataskaitoje dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės PAV nurodyta, kad anglies monoksido 8 valandų koncentracija nevertinant foninio užterštumo – 22,06 µg/m³, o su foniniu užterštumu – 422,25µg/m³ (t. I, b. l. 33).

Pareiškėja, remdamasi nepatikslintais 2016 m. sausio 6 d. duomenimis, padarė klaidingą išvadą dėl oro teršalų koncentracijos mažėjimo, nes iš pateiktų bylai duomenų aiškiai matyti, kad pastačius biokuro katilinę anglies monoksido koncentracija tiek vertinant foninį užterštumą, tiek jo nevertinant didės. Tačiau anglies monoksido koncentracijos padidėjimas neviršija Normos 4 priede nustatyto ribinio dydžio, kuris yra 10 mg/m³ (10 000 µg/m³). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl ne visos informacijos, susijusios su oro taršos šaltinių teršalų išmetimais, nepateikimu bei oro teršalų sklaidos skaičiavimų klaidingumu.

Pareiškėja nurodo, kad UAB „Forest Investment“ pateikė akivaizdžiai neteisingus triukšmo sklaidos skaičiavimus, kadangi jie neatitinka AAA 2015 m. rugsėjo 2 d. patvirtintoje Vilniaus kogeneracinės jėgainės PAV ataskaitoje esančių skaičiavimų. Be to, AAA nepaisė fakto, kad ataskaitoje jau buvo nustatyta, kad triukšmo lygis dieną viršija ribines vertes.

Iš byloje esančios UAB „Forest Investment“ PAV atrankai pateiktos informacijos matyti, kad buvo planuojamos 2 sunkiojo autotransporto patekimo iš Gariūnų g. į planuojamus ir esamus objektus galimos alternatyvos (t. II, b. l. 21):

Pagrindinė – per Paneriškių g. (buvusią Titnago g.), už Gariūnų turgavietės pasukant į kairę, į Jočionių g., ir įvažiuojant į teritoriją, taip aplenkiant gyvenamųjų namų teritorijas. Laikina – per Dubliškių g. (buvusią Titnago g.), Paneriškių (buvusią Jočionių g.) ir Jočionių gatves, neaplenkiant gyvenamųjų teritorijų.

Taip pat buvo nurodyta, kad biokuro ir pelenų transportavimas numatomas pagal 1 alternatyvą, tačiau kol bus iš esmės pabaigtas Gariūnų ir Paneriškių (Jočionių) g. tvarkymas, įrengiant dviejų lygių transporto mazgą Gariūnų–Paneriškių (Jočionių) g. sankryžoje pagal Vilniaus miesto strateginį planą, galimas ir laikinas transporto važiavimo kelias pagal 2 alternatyvą (t. II, b. l. 21–22).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 33:2011). Joje nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomenės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo, nuo 6 iki 18 val. leidžiamas triukšmas yra 65–70 dBA, nuo 18 iki 22 val. – 60–65 dBA ir nuo 22 iki 6 val. – 55–60 dBA.

Iš UAB „Forest Investment“ pateiktos atrankai informacijos matyti, kad naudojant 1 alternatyvą Lietuvos higienos normos HN 33:2011 įtvirtinti triukšmo ribiniai dydžiai nebus viršyti (t. I, b. l. 22). Naudojant 2 alternatyvą Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatyti ribiniai dydžiai bus viršyti, tačiau prognozuojama, kad pritaikius priemones su triukšmo izoliacija nebus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai (t. II, b. l. 23).

Pareiškėja dėstydama skundo argumentus atsižvelgė tik į 2 alternatyvą, bet nekreipė dėmesio į tai, kad, priešingai, nei nurodyta Vilniaus kogeneracinės jėgainės PAV ataskaitoje, bus naudojamos sienelės su triukšmo izoliacija, todėl susidarė klaidingą nuomonę, jog bus viršyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai. Be to, byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 2.10-1143(16.9.7.10.11) buvo įvertinta informacija, susijusi su sienelių su triukšmo izoliacija įrengimu. Rašte buvo nuspręsta pritarti AAA PAV atrankos išvadai. Jokių abejonių dėl būsimo triukšmo neatitikties ribiniams dydžiams nebuvo išreikšta (t. I, b. l. 171–172).

Pareiškėja taip pat teigia, kad kuro perpylimo ir saugojimo metu į aplinką pateks didelis kiekis kietųjų dalelių, kadangi skundžiamoje atrankos išvadoje nurodoma, kad kuras katilinėje bus saugomas atviroje 808 m² ploto aikštelėje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Forest Investment“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad 2016 m. vasario 9 d. atrankai pateiktoje informacijoje buvo aiškiai atskleista, kad (t. II, b. l. 70–71):

Bus įrengta atvira kuro saugojimo aikštelė (apie 808 m²) ir kuro saugojimo stoginė, priblokuota prie katilinės pastato.Biomasės atsargos iki trijų dienų bus laikomos atviroje betonuotoje kuro saugojimo aikštelėje, kurios plotas apie 808 m². Tokioje aikštelėje krūvomis gali būti saugomos skiedros ir žievės. Jos realiai nesukelia ir negali sukelti absoliučiai jokio dulkėtumo – kietųjų dalelių kiekio ore padidėjimo.Biomasės atsargos iki trijų dienų bus laikomos biokuro stoginėje, priblokuotoje prie katilinės pastato. Joje galės būti saugomas kasdienio naudojimo išsijotas ir susmulkintas kuras.Normaliai kuras iš saugojimo vietos iki katilo gabenamas grandikliniais konvejeriais. Dulkės, susidariusios iškraunant ar apdorojant biomasę, sklinda lokaliai katilinės teritorijoje. Naudojant uždaro tipo konvejerius, dulkių įtaka sumažinama. Dėl didelio biokuro drėgnumo kuro dulkėjimas jį kraunant bei gabenant yra minimalus.Natūralus medienos drėgnumas yra didelis, tačiau pasirinktai deginimo technologijai ši kuro savybė nėra reikšminga, todėl biomasė bus paduodama į katilus be papildomo džiovinimo. Biomasės (medienos) drėgnumas 35–60 proc. Pagrindinė saugumo taisyklė – gabenamos į deginimo įrenginį smulkios biomasės drėgmė turi būti ne mažesnė nei 40 proc. Taip išvengiama dulkių susidarymo bei sumažinama galimybė išplisti ugniai savaiminio užsiliepsnojimo atveju.

Visi šie duomenys AAA buvo įvertinti kaip pakankami vertinant kietųjų dalelių kiekio patekimą į aplinką 2016 m. gegužės 10 d. PAV atrankos išvadoje.

Teismas šia informacija taip pat neturi pagrindo abejoti, kadangi pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų minėtą UAB „Forest Investment“ atrankai pateiktą informaciją, todėl pareiškėjos argumentai, kad į aplinką pateks didelis kietųjų dalelių kiekis, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėja nurodo, kad UAB „Forest Investment“ pateiktoje informacijoje neįvardyta, kaip bus vykdomas aplinkos monitoringas (oro, triukšmo, vandens ir pan.) bei jo rezultatų viešinimas – kaip ir kur suinteresuota visuomenė galės susipažinti su pateikiamais duomenimis.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija 2016 m. balandžio 1 d.– 2016 m. liepos 31 d.) 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtinti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai (redakcija 2014 m. lapkričio 1 d.– 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Nuostatai), kurių 15.1 punkte nustatyta, kad monitoringo programa rengiama ir derinama, kai ūkio subjektas privalo gauti TIPK leidimą ar taršos leidimą, monitoringo programa turi būti pateikiama TIPK leidimus ar taršos leidimus išduodančiai institucijai kaip sudedamoji paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti dalis, ar taršos leidimui gauti ar pakeisti dalis ir yra derinama kartu su šiomis paraiškomis TIPK taisyklių ar Taršos leidimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju tiek atsakovė AAA, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Forest Investment“ nurodo, kad UAB „Forest Investment“ dar nėra pateikusi paraiškos taršos leidimui gauti. Taigi kol nepateikta paraiška taršos leidimui gauti, tol UAB „Forest Investment“ neprivalo parengti aplinkos monitoringo programos, todėl pareiškėjos argumentas atmetamas.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad UAB „Forest Investment“ pateikė informaciją apie gretimose teritorijose esančią ūkinę veiklą, tačiau jų ir planuojamos ūkinės veiklos sąveika nebuvo atskleista. To neįvertino ir AAA.

AAA direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 patvirtintos Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijos (redakcija 2015 m. sausio 1 d.–2016 m. rugpjūčio 2 d.) (toliau – Rekomendacijos). Jų 3 punktas nustato, kad projektų rengėjai planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti foninio aplinkos užterštumo duomenis naudoja eiliškumo tvarka, o 3.3 papunktis įtvirtina, kad modeliavimo būdu nustatytus vidutinius metinius aplinkos oro užterštumo duomenis naudoja, jeigu nėra šių rekomendacijų 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytų duomenų.

Pagal Rekomendacijų 4 punktą projektų rengėjai į planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti skaičiavimus, be šių rekomendacijų 3 punkte nurodytų duomenų, privalo įtraukti apie ūkinės veiklos objektą, kurio poveikį aplinkos orui numatoma vertinti, visos iki 2 kilometrų atstumu planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios teisės aktų nustatyta tvarka priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose (ataskaitose ar atrankos dokumentuose) pateiktus į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų kiekio skaičiavimo duomenis ir kitus Aplinkos apsaugos agentūros turimus duomenis apie iki 2 kilometrų atstumu planuojamų ūkinės veiklos objektų numatomą išmesti teršalų kiekį.

Atsiliepimuose į skundą atsakovė AAA ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Forest Investment“ nurodo, kad planuojamos ūkinės veiklos (biokuro katilinės) ir gretimose teritorijose vykdomų ir planuojamų vykdyti ūkinių veiklų sąveika buvo vertinama remiantis nurodytų Rekomendacijų reikalavimais. Iš pateiktos atrankos ataskaitos matyti, kad buvo vertinama planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla gretimose teritorijose (t. II, b. l. 26–27).

Teismas nei ataskaitoje, nei procesiniuose dokumentuose pateiktais teiginiais ir informacija neturi pagrindo abejoti, kadangi pareiškėja nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (redakcija 2013 m. liepos 16 d.–2016 m. liepos 31 d.) (toliau – Įstatymas) 2 priedo 3.1 punktas nustato, kad šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių pramoninių įrenginių elektrai, garui gaminti arba vandeniui šildyti įrengimo veiklai (kai įrenginių galingumas – mažiau kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW) turi būti atliekama atranka dėl PAV. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad PAV atliekamas, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti PAV.

Nagrinėjamu atveju UAB „Forest Investment“ planuojama ūkinė veikla – biokuro katilinės įrengimas, kurioje bus įrengti du biomase kūrenti pritaikyti vandens šildymo katilai, kurių bendras šiluminis galingumas 39 MW, todėl jai privalėjo būti atlikta atranka dėl PAV. Todėl atlikus atranką buvo priimta pagrįsta AAA 2016 m. gegužės 10 d. išvada, kad PAV UAB „Forest Investment“ planuojamos ūkinės veiklos (biokuro katilinės) atžvilgiu neprivalomas.

Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punku ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.