Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2006-10-05 · Civilinė byla Nr. 2-528/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2006-10-05
Bylos Nr.
2-528/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
V. P., E. J.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-528/2006 Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 106.4; 116.4 (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2006 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Gintaro Pečiulio, Donato Šerno ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui juo ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims V. P. , E. J. dėl žalos, padarytos neteisėtais teismų veiksmais atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. S. pateikė teismui ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamam Teisingumo ministerijos, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad a) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas bei Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams; b) tretieji asmenys E. J. ir V. P. , piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą; c) Kauno miesto ir Kauno apygardos teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, tie pažeidimai nulėmė neteisėtus sprendimus ir jie yra aktualūs vienodam teisės taikymui ir aiškinimui; d) Kauno miesto ir Kauno apygardos teismai, pažeisdami materialines ir procesines teisės normas, atsisakydami vadovautis tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų normomis, priimdami neteisėtus sprendimus, neatlygintinai „nacionalizuodami“ teisėtai įsigytą, išpirktą žemės sklypą, padarė pareiškėjui 108 000 Lt materialinės ir 42 000 Lt moralinės žalos; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 150 000 Lt Lietuvos valstybės teismų sprendimais padarytos žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti nurodytą pareiškėjo ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gegužės 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutartį, panaikino nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamam Teisingumo ministerijos, dėl 150 000 Lt žalos, padarytos teismų sprendimais, atlyginimo ir perdavė šios ieškinio dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apygardos teismui nustačius, jog pareiškėjas nesuformulavo konkretaus ieškinio pagrindo, taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, o ne atsisakymas priimti ieškinį (CPK 138 str., 115 str.).

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumui pašalinti, nurodė, jog būtina patikslinti (nurodyti) ieškinio reikalavimo dėl žalos, padarytos neteisėtais teismų veiksmais, atlyginimo faktinį ir teisinį pagrindus (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo nustatytu terminu pateikė teismui ieškinio papildymą, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.02-01-7836 padalintas žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinės teisės, įstatymų normas, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus; 2) pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, neatlygintinai „nacionalizuodami“ pareiškėjo teisėtai įsigytą, išpirktą žemės sklypą, žinomai klaidingai paskirdami trečiuosius asmenis naudotis visu žemės sklypu, žinomai klaidingai atsisakę atsižvelgti į esmines civilinės bylos aplinkybes, atsisakę klausytis įstatymo leidėjo įsakmių paliepimų, atsisakę vadovautis Konstitucijos, tarptautinės teisės aktų normomis, padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovo teismų sprendimais padarytos turtinės žalos atlyginimui 108 000 Lt, neturtinės – 42 000 Lt (viso 150 000 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 22 d. nutartimi aukščiau nurodytą pareiškėjo ieškinį laikė nepaduotu ir, įsiteisėjus nutarčiai, nutarė jį grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, kad papildyto ieškinio pirmas reikalavimas nėra aiškus ir konkretus. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 27 d. įsiteisėjusiu spendimu civilinėje byloje Nr.2-3230/2004, Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr.02-01-7836 pripažino negaliojančiu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodytoje civilinėje byloje dalyvavo atsakovu, todėl nurodytoje byloje teismo priimtais procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės pareiškėjui turi prejudicinę galią, jų įrodinėti nebereikia (CPK 18 str., 182 str. 2 p.). Teismo nuomone, antras ieškinio papildymo reikalavimas iš esmės atitinka pradinio ieškinio ketvirtą reikalavimą, kurį atsisakė priimti Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2006 m. kovo 3 d. nutartimi. Teismas konstatavo, kad ieškinio papildyme pakartota dalis pradiniame ieškinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų, tačiau nenurodyti konkretūs teisėjų ir/ar teismų neteisėti veiksmai, kurie buvo padaryti nagrinėjant nurodytą civilinę bylą ir kurie sąlygojo ieškovo prašomos priteisti žalos atsiradimą, t.y. ieškovas nepatikslino (nenurodė) savo ieškinio faktinio bei teisinio pagrindų. Teismas pažymėjo, kad jis negali būti pareiškėjo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio pagrindo ir dalyko. Be to, pareiškėjas, nesugebėdamas pats ištaisyti teismo identifikuoto ieškinio trūkumo, turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar kitą asmenį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti pareiškėjo ieškinį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino teismo nurodyto ieškinio trūkumo. Konkretizuodamas faktinį ieškinio pagrindą, pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto ir Kauno apygardos teismai aukščiau minėtais sprendimais „nacionalizavo“ ieškovo išpirktą žemės sklypą, o nesant prie gyvenamojo namo žemės sklypo, proporcingai atimto žemės sklypo daliai, sumažėjo ir pareiškėjo turto (gyvenamojo namo) vertė (108 000 Lt turtinė žala). Teismai priėmę sprendimus „nacionalizuoti“ pareiškėjo išpirktą turtą, rėmėsi iki valstybės nepriklausomybės sudarytomis namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, neatsižvelgė, kad po nepriklausomybės atkūrimo kiekvienas asmuo, susitaręs su kaimynais, turėjo teisę išsipirkti prie nuosavo namo esančią žemės sklypo dalį, proporcingą valdomai pastato daliai. Be to, bylinėjimosi metu pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą, dėl ko iš atsakovo priteistinas 42 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas ieškinio priėmimo metu negali reikalauti įrodyti ieškinio pagrįstumą, o pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą turi būti aiškinama sistemiškai su teise kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos bei kitomis procesinėmis teisėmis ir principais (rungimosi, lygiateisiškumo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismui galint iš ieškinio turinio padaryti prielaidą, kad pareiškėjas yra materialinių teisinių santykių subjektas, jo ieškinys turi būti priimamas ir nagrinėjamas. Teigia, jog Kauno miesto ir apygardos teismai, pripažinę Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 02-01-7836 negaliojančiu, pažeidė civilinių bylų priskirtinumo taisykles, ir išnagrinėjo administracinių teismų kompetencijai priklausantį reikalavimą, todėl, dėl proceso ir kitų nurodytų pažeidimų negaliojant minėtų teismų sprendimams, apeliantas ir suformulavo ieškinio papildyme pirmąjį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas netinkamai pritaikė ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančias teisės normas, įskaitant teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų taisymą, nesilaikė teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė neteisėtą nutartį.

Asmenys, siekdami apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus, turi pareikšti bendrosios kompetencijos teisme ieškinį, atitinkantį bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir reikalavimus, nustatytus ieškiniui (CPK 135, 111, 113, 114 str.). Kiekviename ieškinyje, be kitų duomenų, turi būti nurodytos ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo materialųjį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 111 str. 2 d. 4 p.). Be faktinio ieškinio pagrindo išskiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, kurio asmuo, pareiškiantis ieškinį, neprivalo nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-101/2001). Tik tais atvejais, kai ieškinys neatitinka CPK 135 reikalavimų, įskaitant ir tai, jog jame nebūna nurodyto faktinio ieškinio pagrindo, ieškinio trūkumai šalinami CPK 115 straipsnio nustatyta tvarka, o jų nepašalinus, ieškinys grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, jis neturi reikalavimo teisės, tokiu atveju ieškinys yra atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-244/2003). Ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tad pareiškėjas laikytinas tik tikėtinu materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektu, t.y. daroma tik prielaida, kad šalys yra tikrai materialinio teisinio santykio subjektai, kad tikrai tarp jų kilęs ginčas dėl teisės ir jos turi tarpusavio teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-244/2003). Be to, teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo ieškinio pagrindo suformulavimo teismas gali tik tada, kada pagal pareikštą ieškinį yra neaiškus ieškinio pagrindas ar bylos nagrinėjimo ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog pareiškėjas, pateikdamas ieškinį, neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-244/2003).

Pagal bylos duomenis pareiškėjas, papildydamas ieškinio dėl žalos, padarytos teismų sprendimais, atlyginimo faktinį pagrindą, nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.02-01-7836 padalintas žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinės teisės, įstatymų normas, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, o teismai (Kauno miesto ir apygardos) neatlygintinai „nacionalizuodami“ pareiškėjo teisėtai įsigytą, išpirktą žemės sklypą, žinomai klaidingai paskirdami trečiuosius asmenis naudotis visu bendru žemės sklypu, procesiniais sprendimais padarė pareiškėjui žalos (b.l.1-4, 46-47). Taigi pareiškėjas prašo apginti jo teises CK 1.138 straipsnyje nurodytais civilinių teisių gynimo būdais.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo ieškinį (ieškinio reikalavimą) dėl žalos atlyginimo, analizavo tikrąją faktinę ir teisinę šalių padėtį, jų tarpusavio santykius, t.y. teismas pasisakė dėl materialinių teisinių santykių egzistavimo (ieškinio pagrįstumo), kas svarstytina tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Iš pareiškėjo ieškinio papildyme nurodytų faktinių ieškinio aplinkybių bei pateiktų prie ieškinio įrodymų galima daryti prielaidą, jog pareiškėjas ir nurodytas atsakovo atstovas yra tikėtinos žalos atlyginimo materialinio teisinio santykio šalys, o tai, ar pareiškėjo ieškinys pagrįstas, ar ne, apygardos teismas nuspręs tik priimdamas galutinį sprendimą byloje, iš esmės išnagrinėjęs ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria grąžintas pareiškėjo ieškinys dėl to, jog jis neįrodė turįs teisę į materialinį ieškinio patenkinimą, priimta pažeidžiant aukščiau nurodytas proceso normas, nesilaikant teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, negali būti laikoma teisėta.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ieškinio papildymo 1-2 prašymais iš esmės pakartojo pradinio ieškinio reikalavimus, dėl kurių šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gegužės 11 d. nutartyje jau yra pasisakęs ir nurodęs, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas instancine tvarka arba per proceso atnaujinimo procedūrą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apygardos teismo nutarties dais, kuria grąžintas pareiškėjui jo ieškinys dėl žalos atlyginimo, negali būti palikta galioti, todėl panaikintina, o pareiškėjo ieškinio reikalavimo dėl žalos, padarytos teismų veiksmais, atlyginimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 138 str., 115 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. S. ieškinio dalį dėl priteisimo iš Lietuvos Respublikos 150 000 Lt žalos atlyginimo, ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai:Gintaras Pečiulis Donatas Šernas Vincas Verseckas