Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja AB „Senoji Baltija“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t. b. l. 9–11) prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio nutarimą byloje Nr. (13.10)-AD5-02 skirti pareiškėjai 8000 Eur ekonominę sankciją ir pritaikyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį ir skirti ženkliai mažesnę ekonominę baudą.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad minėtame nutarime konstatuota, kad pareiškėjos valdomas žvejybinis laivas 2018-11-07 apie 20.00 val. buvo ruošiamas išplaukimui į jūrą. Užvedus laivo variklį, laivo įgula pastebėjo, kad į Klaipėdos uosto akvatoriją išsiliejo apie 0,132-2,7 kg alyvos, t. y. naftos teršalų. Teršalai nepasklido uosto akvatorijoje dėl stiprios vandens paviršiaus eutrofikacijos (žydėjimo) ir didesnio alyvos klampumo. Už tai pareiškėjai skirta 8000 Eur dydžio ekonominė sankcija.

Pareiškėjos teigimu, skiriant šią ekonominę sankciją nepakankamai buvo atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, neatitinka proporcingumo kriterijams ir dėl to yra aiškiai neteisinga. Pažymi, kad pažeidimas padarytas nesant pareiškėjos darbuotojų kaltės, o dėl laivo pagrindinio variklio aušinimo sistemoje įtrūkusio tepalo vamzdelio. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėja iš karto prisipažino padariusi pažeidimą, pažeidimo fakto neginčijo, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ėmėsi visų būtinų veiksmų, padėjo tyrimo metu, pranešė uosto dispečeriui, kreipėsi pagalbos į Klaipėdos valstybinio uosto direkciją dėl naftos teršalų surinkimo ir surinko tepalus. Visi teršalai buvo surinkti, žala gamtai padaryta nebuvo. Pareiškėja taip pat prašo teismo atsižvelgti į sunkią finansinę padėtį. Pažymi, kad įmonės veikla priklauso išimtinai nuo oro sąlygų ir su šiomis sąlygomis susijusių veiksnių. Skundo padavimo metu (2019 m. sausis) pareiškėja neturėjo galimybių pelningai vykdyti savo veiklos ir gauti pajamų. Dėl to susidarė įsiskolinimai „Sodrai“ ir kitiems kreditoriams. Nurodė, kad įmonėje dirba 31 darbuotojas, kuriems nuolat reikia mokėti atlyginimą ir įmokas valstybei, todėl 8000 Eur ekonominė sankcija taptų didele finansine našta, kas ženkliai apsunkintų ir taip sunkią pareiškėjos finansinę padėtį.

Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą (1 t. b. l. 25–27). Nurodė, kad pareiškėja padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje. Pažymėjo, kad baudų dydžiai minėtame įstatyme nustatyti diferencijuojant pagal veikos pavojingumą. Baudų dydžiai už teršalų išmetimą į aplinką diferencijuojami pagal teršalų pavojingumo klases ir išmestų teršalų kiekius. Minėti kriterijai apsprendžia konkretaus teršalų išmetimo kenksmingumo poveikio aplinkai mastą o tuo pačiu ir veikos pavojingumą. Departamento teigimu, pareiškėjos kaltė įrodyta 2018-11-16 Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu, 2018-11-08 laivo patikrinimo aktu Nr. (8)-LJ1-147, foto medžiaga, surinkta įvykio vietoje, laivo kapitono S. Ž. bei vyr. mechaniko G. B. paaiškinimais bei kita byloje surinkta rašytine medžiaga. Kadangi pareiškėja prisipažino, neginčijo padaryto pažeidimo, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo tyrimo metu, taip pat tuoj po įvykio pranešė uosto dispečeriui, kreipėsi pagalbos į Klaipėdos valstybinio uosto direkciją dėl naftos teršalų surinkimo ir surinko teršalus, tai buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai skirta minimali Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatyta ekonominė sankcija, kuri Departamento nuomone, yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas A. M. ir jo atstovas advokatas Marius Venckus palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti.

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Departamentas informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018-12-14 nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.10)-AD5-02 (toliau – Nutarimas) pareiškėjai AB „Senoji Baltija“ paskirtos 8000 Eur baudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos 2018-11-16 juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. (13.10)-AD5-02 (toliau – Protokolas) užfiksuota, kad AB „Senoji Baltija“ valdomas laivas „LBB1032“ TJO Nr. 8876780 (žvejybinis laivas) 2018-11-07 apie 20.00 val. buvo ruošiamas išplaukimui į jūrą. Užvedus laivo variklį įgula pastebėjo, kad į Klaipėdos uosto akvatoriją, ties 22 krantine (Žuvų aukcionas, Nemuno g. 40, Klaipėda) į aplinką išsiliejo apie 0,132–2,7 kg alyvos, t. y. naftos produktų teršalų. Teršalai nepasklido Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, dėl stiprios vandens paviršiaus eutrofikacijos (žydėjimo) bei didesnio alyvos klampumo teršalai pasklido nedideliame ~55 kv. m plote. Protokole taip pat užfiksuota, kad AB „Senoji Baltija“ darbuotojai, įvykus teršalų išsiliejimui, nedelsiant pranešė apie įvykį uosto dispečeriui, taip pat nedelsiant atliko teršalų surinkimą ir kreipėsi pagalbos į Klaipėdos valstybinio uosto direkciją dėl naftos teršalų surinkimo. Visi teršalai surinkti, ko pasėkoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, laikytina kad gamtai jokia žala nebuvo padaryta. Pateikė paaiškinimus, visų reikalautų dokumentų kopijas (b. l. 31–34).

Dėl panaudotų cheminių medžiagų (0, 5 litro detergento „Fairy“) naftos teršalų tirpdymui ant uosto akvatorijos vandens paviršiaus be Departamento atskiro leidimo laivo kapitonui S. Ž. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 316 straipsnį (Pareigos saugoti aplinką neatlikimas) (b. l. 35–36).

Skundžiamu Nutarimu (b. l. 28–30) konstatuota, kad pareiškėja padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą – neteisėtą teršimą iš laivo pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL73/78), už kurį numatyta bauda nuo 8000 Eur iki 10000 Eur. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjos atstovas pažeidimo neginčija ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad laive dėl pagrindinio variklio aušinimo sistemoje įtrūko tepalo vamzdelis. Dėl šio gedimo ir išsiliejo naftos produktų teršalai. Nutarime kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės nurodyta tai, kad pareiškėja prisipažino ir neginčijo padaryto pažeidimo, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų žalingų padarinių atsiradimui ir padėjo tyrimo metu, taip pat nedelsdama apie įvykį pranešė uosto dispečeriui, kreipėsi pagalbos į Klaipėdos valstybinio uosto direkciją dėl naftos teršalų surinkimo ir surinko teršalus.

Pareiškėja šioje byloje neginčija nei padaryto pažeidimo nei jo apimties, tačiau nesutinka su jai Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydžiu, teigia, kad nors ir buvo paskirta minimali už pažeidimą numatyta ekonominė sankcija, tačiau ji vis tiek yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga padarytam pažeidimui ir prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ženkliai sumažinant sankcijos dydį.

Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškėja padarė pažeidimą Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų atsakomybę už neteisėtą Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos I priedo ir II priedo X teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą, 3 dalyje numatytą pažeidimą. Minėto įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (3 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (4 dalis). Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą (5 dalis).

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirti AB Senoji Baltija“ mažesnę baudą, negu šioje normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Teismas pritaria Departamento atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad Aplinkos apsaugos įstatyme baudų dydžiai yra nustatyti juos diferencijuojant pagal teršalų klases ir išmestų teršalų kiekį (66 – 68 straipsniai), kurie apsprendžia ir pažeidimo pavojingumo laipsnį – kuo didesnis teršalų kiekis išmestas, tuo pažeidimo pavojingumo laipsnis didesnis, kadangi ir galimi žalingi padariniai aplinkai žymesni. Tačiau pastebėtina ir tai, kad atsakomybė už Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL73/78) I priede (Nafta) nurodytų teršalų išmetimą taip pat diferencijuojama atsižvelgiant į pažeidimo pakartotinumą. Pastebėtina ir tai, kad nei Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnis, reglamentuojantis į ką privaloma atsižvelgti skiriant ekonominę sankciją juridiniam asmeniui, nei 66 straipsnis, kuriame numatyta atsakomybė už naftos teršalų išmetimą į jūrą, nenustato, kad ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, t. y. tyčia ar netyčia pažeidimas padarytas.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad alyvos (naftos produkto) išmetimas buvo pakartotinis pareiškėjos padarytas pažeidimas. Į bylą pateiktas Departamento 2018-11-08 laivo patikrinimo aktas Nr. (8)-LJ1-147 (b. l. 44–45) patvirtina, kad laive nustatytas gedimas pagrindinio variklio aušinimo sistemoje, įtrūkę vidinio kontūro (reduktoriaus) vamzdeliai. Iš Protokolo ir Nutarimo matyti, kad pareiškėjos valdomo laivo įgula, pastebėjusi alyvos dėmę tarp krantinės ir laivo kairiojo borto, nedelsdama pranešė apie tai atsakingoms institucijoms ir tuo pačiu pati ėmėsi visų būtinų priemonių siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, visi į aplinką patekę naftos produkto teršalai buvo surinkti, ko pasėkoje Departamentas konstatavo, kad žala gamtai padaryta nebuvo.

Vertinant pareiškėjos finansinę padėtį, nustatyta, kad per 2019-01-01 – 2019-03-31 ataskaitinį laikotarpį pareiškėjos grynasis pelnas sudarė 42 482 Eur, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, jis sumažėjo dvigubai (nuo 87 957 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 332 746 Eur (Pelno (nuostolių) ataskaita, balansas, el. b. popierinio priedo l. 1). Taigi pareiškėja turi didelius finansinius įsipareigojimus ir neturi didelio pelno, todėl paskirta 8 000 Eur ekonominė sankcija gali reikšmingai pabloginti jos finansinę padėtį.

Įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, nustatytas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad pareiškėja neturėjo tyčios išleisti teršalus į uosto akvatoriją, kad pažeidimas vienkartinis (nepakartotinis), be to netęstinis, žala aplinkai nebuvo padaryta ir kitas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog AB „Senoji Baltija“ paskirtos ekonominės sankcijos dydis pažeidžia proporcingumo bei teisingumo principus, tokio dydžio ekonominė sankcija yra neadekvati bendrovės padarytam teisės pažeidimui ir akivaizdžiai per didelė.

Teismas, nustatydamas ekonominės sankcijos dydį, sprendžia, kad ekonominės sankcijos išraiška pinigine verte turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems, ypač žvejybos srityje veikiantiems juridiniams asmenims, todėl, teismo vertinimu, šiems tikslams pasiekti pakankama bei pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė pareiškėjai yra 4 000 Eur. Skundžiamas nutarimas keistinas AB „Senoji Baltija“ Nutarimu paskirtą 8 000 Eur ekonominę sankciją sumažinant iki 4 000 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ skundą tenkinti.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018-12-14 nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.10)-AD5-02, akcinei bendrovei „Senoji Baltija“ paskirtą 8000 Eur ekonominę sankciją sumažinant iki 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.