Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui UAB „Kaišiadorių šiluma“ dėl už šilumą mokėtinos sumos perskaičiavimo, trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti UAB „Kaišiadorių šiluma“ be pagrindo priskaičiuotas mokėtinas sumas už šilumą sumažinti per pusę, t.y. nuo 1 595,52 Lt iki 979,76 Lt bei įpareigoti UAB „Kaišiadorių šiluma“ ieškovės I. K. suvartojamos šilumos kiekį ir atitinkamai mokėtinas sumas toliau skaičiuoti pagal 2007 m. sausio 11 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 103-12-652 nustatytas sąlygas. Taip pat ieškovė teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškina, kad ji 2007 m. sausio 11 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 103-12-652, sudaryta su atsakovu, perka iš atsakovo šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini); nuo 2012 m. spalio mėnesio atsakovės ieškovei teikiamuose mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį pranešimuose yra nurodoma, kad mokėtojo buto naudingas (šildomas) plotas 47,56 m², o mokėtojo buto sąlyginis šildomas plotas 95,12 m². Pasak ieškovės, tokiu būdu ieškovei siunčiamuose pranešimuose yra nustatomas net dvigubai didesnis mokėjimo už šilumą mokestis nei yra ieškovės buto plotas, dėl to susidaro permoka. Ieškovei kreipusis į UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ dėl paaiškinimo, buvo atsakyta, kad mokestis už šilumą skaičiuojamas namo, kuriame yra butas, 2012 m. birželio 12 d. susirinkimo protokolo pagrindu. Be to, ieškovė nurodo, kad ji kreipėsi ir į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri ieškovės skundą atmetė. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas neturi teisės skaičiuoti didesnio suvartojamos šilumos kiekio, remdamasi šiais argumentais:

Gyventojų susirinkimo sprendimas, kurio pagrindu ieškovei skaičiuojamas didesnis mokestis už šilumą, yra neteisėtas, nes susirinkime nedalyvavo būtina gyventojų dauguma;Pakeistas šildymo metodas negali būti taikomas, nes šio metodo taikymo esmė – namo projektiniai parametrai, o atsakovas nėra pateikęs namo projekto, todėl nustatyti projektinius pajėgumus be projekto yra neįmanoma;Kol nėra pakeista šilumos pirkimo sutartis, atsakovas privalo skaičiuoti šilumos kainą pagal šilumos pirkimo sutartyje numatytas sąlygas.

Atsakovo UAB „Kaišiadorių šiluma“ atstovės su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją; paaiškino, kad su ieškove 2007 m. sausio 11 d. sudarė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 103-12-652. Sudarytos Sutarties 6.1 punkte buvo numatyta „Vartotojo (-ų) sunaudotas šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal namo (ar jo dalies) šilumos tiekimo – vartojimo riboje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų užfiksuotą šilumos kiekį, kuris paskirstomas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-5 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.“. Nurodo, kad atsižvelgiant į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų sprendimą, įformintą šio daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų 2012 m. birželio 12 d. susirinkimo protokolu, taip pat UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ pateiktus duomenis apie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo butų plotą, sąlyginį plotą, sekcijų skaičių, bei į VKEKK raštą Nr. R2-2171, pagal kurį skirstant šilumą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tarp jų ir daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gali būti taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 5V, atsakovas nuo 2012 m. spalio mėn. (t.y. nuo 2012 – 2013 metų šildymo sezono pradžios) pradėjo taikyti šilumos paskirstymo Metodą Nr. 5V šilumos paskirstymui daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams priėmus sprendimą dėl šilumos kiekio paskirstymo metodo ir pasirinkus konkretų metodą, jis teisės aktų nustatyta tvarka taikomas šilumos kiekio paskirstymui visiems to daugiabučio gyvenamojo namo butų buitiniams šilumos vartotojams. Atsakovo atstovių nuomone, ieškovės teiginiai apie tai, kad šilumos skaičiavimo metodo pakeitimui nepritarė namo butų savininkų dauguma, todėl jis neteisėtas ir jo pagrindu negalėjo būti reikalaujama ieškovės, kad ji mokėtų dvigubai didesnį mokestį už buto šildymą, yra nepagrįsti. Atsakovo atstovės paaiškina, kad kaip matyti iš UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ pateiktų duomenų apie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butus, šio daugiabučio namo 12 buto plotas – 47,56 m²; šilumos prietaisų sekcijų skaičius pagal projektą – 13 sekcijų; faktinis – 26 sekcijos. Šildymo prietaisų (radiatorių) visų sekcijų paviršiaus ekvivalentas pagal projektą bute turėtų būti 4,03 EKM, faktinis rastas – 8,06 EKM, todėl sąlyginio šio buto plotas padidėja 47,56 m². Valstybinė energetikos inspekcija, VKEKK prašymu suteikdama tarnybinę pagalbą, patikrino, ar daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. 12 įrengtų šildymo prietaisų faktinė galia arba ekvivalentinis plotas atitinka projektą. Atsakymas pateiktas 2013 m. balandžio 2 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos rašte Nr. 28-905. Atlikus patikrinimą buvo surašytas 2013 m. kovo 28 d. Faktinių aplinkybių patikrinimo aktas Nr. 130V8-2, kuriame konstatuojama išvada, kad visose Buto patalpose padidintas šildomųjų paviršių plotas. VKEKK nuomone (2013 m. balandžio 17 d. raštas Nr. R2-1191), buto sąlyginį šildymo plotą UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ apskaičiavo teisingai. Atsakovo nuomone, jis, skirstydamas šilumos kiekį ieškovo butui, vadovavosi galiojančiais norminiais teisės aktais, tinkamai juos taikė ir veikė savo kompetencijos ribose. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu ieškovė yra sumažinusi sekcijų skaičių, jų kiekis atitinka projektą; mokestis už šilumą beveik dvigubai sumažėjo.

Trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių ūkis“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme yra gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Atsiliepimu į ieškinį UAB „Kaišiadorių ūkis“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, kuriame gyvena ir ieškovė, butų (patalpų) savininkų 2012-06-12 susirinkimas buvo šaukiamas gyventojų iniciatyva, įstatymų nustatyta tvarka, jis vyko dalyvaujant daugumai gyvenamojo namo butų savininkų, butų savininkų susirinkimo nutarimai buvo priimti dauguma butų savininkų balsų. Trečiojo asmens įsitikinimu, kad susirinkimo sprendimai yra neteisėti, tėra tik ieškovės nuomonė, kuri nepagrįsta pareikštame ieškinyje jokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Trečiasis asmuo paaiškina, kad buvo atlikta minėto pastato šildymo prietaisų šildomų paviršių (sekcijų) inventorizacija, parengta perskaičiuotų sąlyginių šildymo plotų suvestinė, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai leidus (2012-09-21d. raštas Nr. R2-2171) namo šilumos paskirstymui taikyti šilumos paskirstymą pagal šildymo prietaisų ekvivalentinius plotus (galias) metodą Nr. 5V, apie tai 2012-09-25 raštu Nr. 5-534 buvo informuotas šilumos tiekėjas UAB „Kaišiadorių šiluma“, kuriam buvo pateikta (duomenys neskelbtini) namo 2012-06-12 protokolo kopija bei duomenys apie butuose įrengtų šildymo prietaisų galią ir sąlyginio šildomo ploto paskaičiavimą, kuris buvo atliktas vadovaujantis projektu. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo 2013-04-17 rašte Nr. R2-1191 konstatavo, kad UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), sąlyginį šildymo plotą apskaičiavo teisingai. Trečiasis asmuo pažymi, kad teismui tenkinus ieškovės ieškinį, būtų pažeistos kitų namo butų savininkų turtinės teisės, kadangi dalį ieškovės sunaudotos šiluminės energijos turėtų apmokėti kitų gyvenamojo namo butų savininkai.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė vadovaudamasi 2007 m. sausio 11 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, perka iš atsakovės šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8). Sutarties 6.1 punkte buvo numatyta: „Vartotojo (-ų) sunaudotas šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal namo (ar jo dalies) šilumos tiekimo – vartojimo riboje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų užfiksuotą šilumos kiekį, kuris paskirstomas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-5 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.“. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai sprendimu, įformintu šio daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų 2012 m. birželio 12 d. susirinkimo protokolu, nutarė taikyti šilumos paskirstymo Metodą Nr. 5V (b.l. 86), kurio esmė yra ta, kad šilumos kiekis patalpų šildymui yra paskirstomas proporcingai ne tik šildomų patalpų plotui, bet ir proporcingai turimai šildymo prietaisų galiai (b.l. 98-99). 2012 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. R2-2171 VKEKK nurodė, kad daugiabučiams namams, tarp jų ir daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), gali būti taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 5V (b.l. 83-84). Apie tai 2012 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 5-534 buvo informuotas šilumos tiekėjas UAB „Kaišiadorių šiluma“. Šilumos tiekėjui taip pat buvo pateiktas ir gyvenamojo namo butų savininkų 2012 m. birželio 12 d. susirinkimo protokolas bei duomenys apie butuose įrengtų šildymo prietaisų galią ir sąlyginio šildomo ploto paskaičiavimą (b.l. 85). Atsakovas nuo 2012 m. spalio mėn. pradėjo taikyti šilumos paskirstymo Metodą Nr. 5V šilumos paskirstymui daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013-03-28 faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. 130V8-2 buvo konstatuota, kad visose ieškovės buto patalpose yra padidintas šildomųjų paviršių plotas (b.l. 14). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-04-17 rašte Nr. R2-1191 konstatavo, kad UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), sąlyginį šildymo plotą apskaičiavo teisingai (b.l. 9-12).

Vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, o CK 4.85 str. 4 d. nustato, jog namo bendraturčių sprendimai, priimti visuotiniame susirinkime balsų dauguma, galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, todėl šis sprendimas, teismo vertinimu, laikytinas tinkamu ir teisėtu, kol nėra nuginčytas įstatymo numatyta tvarka.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų 2012 m. birželio 12 d. susirinkimo protokolas yra galiojantis, todėl ieškovės teiginiai dėl to, kad susirinkimo sprendimai neteisėti, yra tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiu teisiniu pagrindu. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų 2012-06-12 susirinkimo sprendimas dėl apmokėjimo už teikiamą šilumos energiją nėra ginčijamas CPK numatyta tvarka ir nėra pripažintas negaliojančiu, todėl tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo pagrįstai vadovaujasi 2012-06-12 susirinkimo sprendimu.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustato, kad: „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo butų savininkų 2012 m. birželio 12 d. susirinkimo metu buvo nuspręsta iki 2012 m. spalio mėn. 1 d. atstatyti šildymo prietaisus į projektinę padėtį ir tai užfiksuoti dvišaliu apžiūros aktu bei nuo sekančio šildymo sezono name taikyti 5V šilumos paskirstymo metodą, kurio esmė yra ta, kad suvartotas name šilumos kiekis yra paskirstomas proporcingai ne tik šildomam patalpų plotui, bet ir proporcingai turimai šildymo prietaisų galiai (b.l. 20). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012-09-21 rašte Nr. R2-2171 nurodė, kad minėtame daugiabučiame name gali būti taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 5V (b.l. 83-84).

Vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai priėmė sprendimą, įformintą 2012 m. birželio 12 d. susirinkimo protokolu, ir pasirinko nuo sekančio šildymo sezono name taikyti 5V šilumos paskirstymo metodą, kurio esmė yra ta, kad šilumos kiekis patalpų šildymui yra paskirstomas proporcingai ne tik šildomam patalpų plotui, bet ir proporcingai turimai šildymo prietaisų galiai. Tai reiškia, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams priėmus sprendimą dėl šilumos kiekio paskirstymo metodo ir pasirinkus konkretų metodą, jis teisės aktų nustatyta tvarka taikomas šilumos kiekio paskirstymui visiems to daugiabučio gyvenamojo namo butų buitiniams šilumos vartotojams.

Kaip matyti iš UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ pateiktų duomenų apie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butus, šio daugiabučio namo 12-to buto, kuris priklauso ieškovei, plotas – 47,56 m²; šilumos prietaisų sekcijų skaičius pagal projektą – 13 sekcijų; faktinis – 26 sekcijos. Šildymo prietaisų (radiatorių) visų sekcijų paviršiaus ekvivalentas pagal projektą bute turėtų būti 4,03 EKM, faktinis rastas – 8,06 EKM, todėl sąlyginis šio buto plotas padidėja 47,56 m² ir tampa lygus 95,12 m² (b.l. 87).

Valstybinė energetikos inspekcija, VKEKK prašymu suteikdama tarnybinę pagalbą, patikrino, ar daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. 12 įrengtų šildymo prietaisų faktinė galia arba ekvivalentinis plotas atitinka projektą. Atsakymas pateiktas 2013 m. balandžio 2 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos rašte Nr. 28-905. Atlikus patikrinimą buvo surašytas 2013 m. kovo 28 d. Faktinių aplinkybių patikrinimo aktas Nr. 130V8-2, kuriame buvo konstatuota, kad visose ieškovės buto patalpose padidintas šildomųjų paviršių plotas (b.l. 14). Taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-04-17 rašte Nr. R2-1191 konstatavo, kad UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), sąlyginį šildymo plotą apskaičiavo teisingai (b.l. 9-12). Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad paskaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis namo, esančio (duomenys neskelbtini), tipiniame projekte Nr. 1-464 LI-18/1/70 numatytais šildymo prietaisų plotais (galiomis) (b.l. 11). Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas ieškovės teiginys, kad nėra aišku, kuo remiantis buvo paskaičiuotas buto projektinis šildymo prietaisų kiekis. Pažymėtina, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovių paaiškinimais, tiek Šildymo prietaisų šildomųjų paviršių (sekcijų) inventorizavimo 2013-09-18 aktu (b.l. 128) nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė išmontavo papildomas sekcijas, šiuo metu sekcijų skaičius bute atitinka projekte nurodytą skaičių; pati ieškovė pripažino, jog išmontavus sekcijas mokestis už šilumą sumažėjo beveik dvigubai.

Remiantis išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ieškovei mokėtinas sumas už šildymą pagal 2007 m. sausio 11 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, o patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeisti kitų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų teisėti interesai, nes tuo atveju jie turėtų sumokėti už ieškovės sunaudojamą šilumos energiją.

Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų sprendimą taikyti šilumos paskirstymo Metodą Nr. 5V šilumos skirstymui už patalpų šildymą, kuris galioja visiems butų (patalpų) savininkams, 2007 m. sausio 11 d. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 103-12-652, sudarytos tarp atsakovo ir ieškovės, 6.1 punkto sąlyga, kad šilumos kiekis paskirstomas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-5 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, turėjo būti pakeista; tačiau, kaip matyti iš atsakovo atstovių paaiškinimų, atsakovas, gavęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų sprendimą, ėmėsi priemonių sutartį pakeisti; visiems namo gyventojams, tame tarpe ir ieškovei, buvo siunčiamas naujos sutarties su pakeitimais, atitinkančiais daugiabučio namo bendrasavininkių sprendimą, projektas (b.l. 24, 25-33). Tačiau iš ieškovės nesutikimo su naujomis sąlygomis ar jokio kito atsakymo negavo; ieškovei siunčiami dokumentai atsakovui negrįžo, todėl vertinant tai, kad sprendimas, kuriuo buvo nutarta pakeisti šilumos paskirstymo metodą, buvo priimtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo vieno iš butų savininkė yra ir pati ieškovė, visi gyventojai ir apie susirinkimą, ir apie norimą taikyti naują metodą buvo informuoti; atsakovas pagrįstai skaičiavo mokėtinas sumas už šildymą vadovaudamasis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų sprendimu.

Esant aukščiau nurodytam bei įvertinus išvardintas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės I. K. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.