Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-296-849/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-01
Bylos Nr.
1-296-849/2012
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00923-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Nukentėjusysis
V. U.
Kaltinamasis
V. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-296-849/2012Proceso Nr. 1-52-1-00923-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.,1.2.4.5., 2.3.6.4.5, 2.3.6.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, kaltinamojo gynėjui Antanui Pliaugai, nukentėjusiajam V. U., specialistui L. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2011 m. balandžio 29 d. apie 16 val. Alytaus r., Krokialaukio sen., Pošnios k., laukuose, iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, tyčia šakėmis ketino suduoti smūgį nukentėjusiajam V. U. į galvos sritį, nukentėjusiajam siekiant išvengti sužalojimų ir užsidengiant galvą dešine ranka, sudavė smūgį į dešiniąją ranką, po to, ne mažiau keturis kartus, smūgiuodamas šakių smaigaliais ir kotu, sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas, ko pasekoje dėl muštinių žaizdų dešinio momens srityje, dešinės ausies kaušelio srityje, kairės plaštakos I piršto srityje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelio srityje, paviršinio odos nubrozdinimo viršutinės lūpos dešinėje, smakro dešinėje, durtines žaizdas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimo padarė nukentėjusiajam V. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos V delnakaulio galvutės lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino, apklausiant kaltinamuoju atsisakė duoti parodymus, ir davė juos tik tuomet, kaip buvo apklausti visi proceso dalyviai. Parodė, kad nukentėjusysis pribėgo prie jo ir puolė jį mušti su lomu, todėl gindamasis jis paėmė šakes ir bandė nuginkluoti nukentėjusįjį. Smūgius šakėmis sudavė norėdamas atsilyginti, kad jį sumušė. Dėl sužalojimų pas gydytojus nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir neigia savo kaltę, tačiau jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimai, liudytojų parodymai, apklaustas teismo posėdyje specialistas, ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys.

Nukentėjusysis V. U. parodė, kad eidamas per savo ganyklą pamatė kraunantį šieną kaltinamąjį, kuriam pasakė, kad šis nevažinėtų po jo pievas. Kaltinamasis pradėjo koliotis, užsimojo turėtomis šakėmis ir bandė suduoti smūgį, nuo kurio jis bandė užsidengti dešine ranka, todėl smūgį gavo per ranką ir kartu pataikė į galvą. Nuo smūgio parkrito ant žemės ir prarado sąmonę, todėl nepamena, ar jam dar buvo suduota. Kai atėjo į pievas jo žmona, jis atgavo sąmonę, iš karto kreipėsi į ligoninę ir paskambino policijai.

Liudytoja O. U. parodė, kad nesulaukus grįžtančio vyro, išėjo jo ieškoti. Rado jį gulintį pievoje visą kruviną - iš galvos dešinės pusės bėgo kraujas, o dešinė ranka buvo pamėlynavusi ir sutinusi, sakė, kad jį sumušė kaltinamasis. Ji pati tuo metu gerai matė per geležinkelį nueinantį su šakėmis kaltinamąjį. Vyrą parsivedė namo, kur jis papasakojo sumušimo aplinkybes, kad pasakęs kaltinamajam, jog šis nevaikščiotų po pievą, todėl šis pasivijo ir sumušė, sakė, kad nesitikėjęs, kad taip jį būtų sumušę.

Iš 2011-05-16 V. U. skundo matyti, kad jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam padaryto sužalojimo, pagal LR BK 138 str. 1 d. (t.1.,b.l. 7).

Teismo medicinos specialisto išvadoje G 290/11 (06) konstatuota, kad V. U. padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos, kraujosruvos, o dėl dešinės plaštakos V delnakaulio galvutės lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata dėl šio sužalojimo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (t.1., b.l. 8-9).

Teismo medicinos specialisto išvadoje G 73-290/11 (06) konstatuota, kad V. U. padarytos muštinės žaizdos dešinio momens srityje, dešinės ausies kaušelio srityje, kairės plaštakos I piršto srityje, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas, poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelio srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai viršutinės lūpos dešinėje, smakro dešinėje padaryta kieto buko daikto poveikyje. Durtinės žaizdos dešinio dilbio nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta aštraus daikto poveikyje, kuo galėjo būti ir šakių aštriosios dalys. Daugiau tikimybės, kad sužalojimai V. U. padaryti smūgiavimo būdu. Durtinės žaizdos dešinio dilbio nugariniame paviršiuje padaryta aštraus daikto poveikyje kuo galėjo būti ir šakių aštriosios dalys. Sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau penkių trauminių poveikių pasekoje (t.1, b.l. 34-35).

Apklaustas teismo posėdyje specialistas L. U. patvirtino, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti prie nurodytų aplinkybių, kad muštinės žaizdos padarytos kieto buko daikto poveikyje, o durtinės žaizdos galėjo būti padarytos šakėmis duriant, kad sužalojimas konstatuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaulo lūžimo.

2011-04-29 Alytaus apskrities VPK budėtojo V. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-04-29 apie 19.55 val. į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kreipėsi V. U., nurodydamas, kad 2011-04-29 apie 16 val. sumušė kaimynas. Konstatuota daugybiniai kūno sužalojimai, dešinės rankos 5-o delnakaulio lūžimas (t.1., b.l. 14).

2011-05-06 V. U. protokolu-pareiškimu nurodo, kad konflikto metu jį sužalojo šakėmis kaimynas V. S. (t.1., b.l. 15 ).

2011-06-16 apžiūros protokole su fotonuotraukomis užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos vieta, esanti Pošnios k. (t.1., b.l. 19-22 ).

2011-09-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. S. tyrėjai pateikė šakes (t.1., b.l. 23), kurios apžiūrėtos ir aprašytos Daiktų apžiūros protokole su fotonuotraukomis (t.1, b.l. 24-28).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis V. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau tokia jo pozicija laikytina kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip nenuoseklūs ir neatitinkantys nustatytų bylos aplinkybių. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad tik norėjo nuginkluoti V. U., kad šis nenukrito, o jis pats buvo užpultas ir sumuštas nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę, aiškino, kad dėl nuolatinių konfliktų pykdamas ant V. U., šakėmis puolė V. U. ir trenkė šiam per galvą, dėl ko šis nukrito, dėl tokio elgesio gailėjosi.

Kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir liudytoja O. U.. Jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vienas kitą, atitinkantys faktines bylos aplinkybes.

Liudytojos D. Z. parodymus teismai vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Nors ji posėdžio metu teigė, kad iš karto po įvykio matė kaltinamąjį, kuris yra jos brolis, sudaužytą, ir šis jam pasakojo, kad jį pirmas užpuolė ir sumušė V. U., nuo kurio jis gynėsi, tačiau ji negalėjo patvirtinti kad jos matytos žaizdos kaltinamojo galvoje kraujavo. Taip pat patvirtino kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad kaltinamasis dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Byloje nėra daugiau jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti tiek kaltinamojo, tiek šios liudytojos nurodomas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų. Be to, teismo posėdyje apklausta liudytoja D. Z. yra kaltinamojo sesuo, todėl jos parodymai vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Laikytina įrodyta, kad kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis į psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas (t.1., b.l. 113 ). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu taip pat neserga(t.1., b.l. 149-151 ).

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (t.1., b.l. 153 ), seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.1., b.l. 159 ). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 val. (LR BK 48 str. 6d. 1 ir 3p.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinis įrodymas – šakės, saugomos Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (t.1., b.l. 30) (BPK 94 str. 1 d. 4p.).

Civilinis ieškinys

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo V. U. gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,17 Lt. žalos atlyginimo(t.1., 38-40). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko. Civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis privalo visiškai atlyginti žalą (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.).

Civilinis ieškovas V. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000,00 Lt. neturtinės ir 30,39 Lt. turtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 48-49). Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Reikalaujamos turtinės žalos dydį sudaro nukentėjusiojo vartoti vaistai gydantis nuo nusikalstamais kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų, todėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistina 30,39 Lt.

Nukentėjusysis pareikštu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo ir 4.000 litų neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, pablogėjo sveikata, bendravimas, sutriko miegas.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad ieškovui nusikaltimu, už kurį atsakomybė numatyta LR BK 138 str. 1d., buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 4.000 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, bei yra pilnai nepagrįstas, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis V. U. dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, kad dėl dešinės plaštakos lūžio jam sugipsavus ranką, jis 3 savaites patyrė nepatogumų buityje, tačiau laiko neįrodyta, kad po įvykio dėl patirtų sužalojimų jam būtų ženkliai pablogėjusi sveikata, ar būtų sukeltos kokios tai rimtos pasekmės. Byloje nėra ir duomenų, kad nukentėjusiojo patirti metu sužalojimai būtų turėję neigiamą įtaką jo profesinei ar visuomeninei veiklai.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neigiamai paveikus dvasinę, emocinę būseną yra neigiamo poveikio pasekmės, dėl to patirti išgyvenimai. Rašytinių ar kitų įstatymu leistinų įrodymų apie pasekmes savo dvasinei ir emocinei sveikatai, kokiu būdu sumažėjo jo bendravimo galimybės, teismui nukentėjusysis taip pat nepateikė, todėl šios aptartos aplinkybės yra vienas iš pagrindų mažinti pareikšto ieškinio dydį.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę bei jo turtinę padėtį – jis yra bedarbis, seniūno charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kurie tęsiasi jau ilgą laiką, kas ir sąlygojo šios nusikalstamos veikos padarymą.

BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, ieškovo reikalaujama 4.000 Lt. neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2.000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per šitą laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1d. 2 p. daiktinį įrodymą – šakes, saugomas Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. S. 191,17 Lt. (vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą ir 17 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Civilinio ieškovo V. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. S. 30,39 Lt. (trisdešimt litų ir 39 ct.) turtinės žalos ir 2.000 Lt. (du tūkstančius litų 00ct.) neturtinės žalos atlyginimo V. U. naudai .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti V. S., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).

Teisėja Diana Atajeva