Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. R. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. pagal pareiškėjo S. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teisme 2011-12-12 priimtas pareiškėjos O. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo, ir jame pareiškėja prašė: 1) atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir O. R. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, ginančiu viešą interesą (valstybės). Pareiškėja savo prašyme nurodė, kad pareiškėjas S. U. pateikė teismui suklastotą V. B. mirties įrašą, kurio pagrindu teismas, būdamas suklaidintas, priėmė neteisingą sprendimą, tačiau dėl senaties termino jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėjo, kad pareiškėja yra V. B. giminaitė ir galima įpėdinė, o S. U. jos į bylą įtraukęs nebuvo, todėl yra pažeista jos konstitucinė teisė dėl nuosavybės neliečiamumo. Prašyme nurodyta, kad prokuratūrai atsisakius ginti viešą interesą dėl neteisėto nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, pareiškėja nusprendė ginti viešą valstybės interesą. Prašyme teigiama, kad nors yra suėjęs CPK 368 str. 2 d. nustatytas naikinamasis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, tačiau byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, todėl terminas turėtų būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį pareiškėja O. R. prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai atsisakius ginti viešą interesą, pareiškėja, vadovaudamasi Konstitucijos 33 str. 2 d. norma, turi teisę apskųsti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, jų priimtus sprendimus. Pareiškėjos teigimu, teismas nesivadovavo CK numatytais teisingumo ir sąžiningumo principais, nors byloje akivaizdu, kad juridinę reikšmę nustatytas faktas S. U. paremtas nesąžiningais dokumentais. Tokiu sprendimu buvo padaryta valstybei žala, kuri leidžia abejoti Konstitucijoje įtvirtintais principais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kuri yra apibendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pareiškėjos manymu, kaip kitaip galima pašalinti teismų padarytas teisės normų klaidas, jei ne per išskirtinę situacija, kuri yra paskutinė galimybė atkurti teisingumą valstybėje ir pakelti valstybės autoritetą žmonių akyse. Be to, Konstitucijoje nurodoma, kad vienintelė teisingumą vykdanti institucija yra teismas, kurio priedermė yra teisingai išspręsti kiekvieną bylą vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ne tik nagrinėjant kilusi materialinį teisinį ginčą, bet ir šiuos principus taikyti sprendžiant procesinio pobūdžio klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas užtikrinti teisėtus lūkesčius ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999, yra pagrįsta ir teisėta.

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

Proceso atnaujinimas, kaip išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi turėti teisinę prasmę ir atspindėti šios procedūros ekstraordinarumą, jos išimtinį pobūdį. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos išnagrinėtos civilinės bylos šios proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) Civilinė byla turi būti užbaigta; 2) Pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo, Generalinis prokuroras arba asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo baigiamasis aktas (jei jis prašymą grindžia CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu); 3) Turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) Pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 str. nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.

Apeliantė prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu, teigia kad į prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu ji nebuvo įtraukta, nors joje priimtas sprendimas turi tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms.

Pažymėtina, kad procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Tokie asmenys neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir interesų instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. buvo pareiškėjos O. R. mamos A. Ž. teta, todėl O. R., kaip V. B. dukterėčios duktė, neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į V. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę (Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str.). Tai, kad pareiškėja gina ne savo pačios teisėtus interesus, o valstybės teisę į nuosavybę, pripažįsta ir pati pareiškėja savo patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo (b. l. 77). Tačiau į teismą, siekiant apginti viešą interesą, gali kreiptis tik prokuroras (CPK 49 str. 1 d.), o teisė inicijuoti proceso atnaujinimą suteikta tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (CPK 365 str. 2 d.). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos O. R. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 nepagrįstas CPK 366 str. 1 d. nurodytais pagrindais, ir jis paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šioje byloje.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra susiklosčiusi išskirtinė situacija. Apeliantės nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog susidarius išskirtinei, neįtikėtinai teisinei situacijai, žemesniųjų instancijų teismai turi teisę CPK 370 str. nustatytą tvarka spręsti praleisto CPK 368 str. 2 d. nustatyto termino atnaujinimo klausimą.

Patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 apeliantė pateikė 2011-12-01, t. y. praėjus daugiau nei 11 metų po Pakruojo rajono apylinkės teismo 1999-05-14 sprendimo įsiteisėjimo. CPK 368 str. 2 d. nustatytas naikinamasis procesinis terminas yra pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokios išskirtinės, neįtikėtinos situacijos šioje byloje, pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999.

Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 buvo panaudoti neteisėti ir suklastoti dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2³-234/1999 nagrinėjimą, teismo pripažinti nepagrįstais teisėtai. Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą.