- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- eII-42-1218/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01707-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Pažeidėjas
- G. G.
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. G., jos atstovei advokatei Audronei Žemeckei (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Libertai Tverijonaitei (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės 2025 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-10339-2025 (ROIK: 25286142291).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) vyriausiosios specialistės 2025 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-10339-2025 (toliau – ir Nutarimas) G. G. (toliau – ir pareiškėjas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį paskiriant jam 250 Eur dydžio baudą dėl to, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, toliau – Deklaracija) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigusi iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Tuo, vadovas, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Nesutikdamas su šiuo VMI nutarimu pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodo, kad priimtas Nutarimas turi būti panaikintas, kadangi Pareiškėjas niekada nebuvo įdarbintas įmonėje ir neturėjo jokių darbinių ar kitokių santykių su įmone. Minėtas aplinkybes patvirtina ir su skundu teikiama Valstybinės socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) valdybos Kauno skyriaus 2025 m. spalio 27 d. pažyma apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius. Pažymoje nurodyta, kad Pareiškėjas, laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. yra vykdęs tik individualią veiklą ir minėtame laikotarpyje darbinių santykių su įmone – neturėjo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą prašoma Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad remiantis su skundu pateiktais Mokesčio mokėtojo registro (toliau – ir MMR) duomenimis, Pareiškėjas nuo 2024 m. gruodžio 10 d. iki 2025 m. spalio 24 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) veikla nėra sustabdyta, įmonė nuo deklaracijų teikimo laikinai neatleista. Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – ir EDS) duomenimis, metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d., nėra pateikta. Institucija nurodo, jog Pareiškėjas dėl ANK 187 straipsnio administracinio nusižengimo baudžiamas jau ne kartą. Paskutinį kartą Pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį 2024 m. lapkričio 27 d. Remiantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, Pareiškėjas padarė pakartotinį nusižengimą.
Pareiškėjo G. G. atstovė advokatė A. Žemeckė teismo posėdžio metu palaiko skundo argumentus ir papildomai paaiškino, kad skundą grindžia administracinių teismų praktika, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą ir asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus neabejotinus to asmens kaltę patvirtinančius įrodymus. Kaip pagrindinį įrodymą yra pateikę iš SODROS dokumentą, t. y. 2025 m. spalio 27 d. pažymą apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius. Šioje pažymoje konstatuota, kad tame laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. asmuo vykdė tik individualią veiklą ir jokių darbinių santykių tame laikotarpyje su įmone nebuvo. Jos atstovaujamasis tuo laikotarpiu – 2024 lapkričio mėn. ieškojo darbo, internetinės prekybos įmonės vadovo pareigose, turėjo darbo pokalbį su šia įmone. Minėjo, kad asmuo tiko, viskas vyko nuotoliniu būdu, realiai jokiame pokalbyje nedalyvavo, vienintelis dokumentas, kurį nusiuntė buvo asmens tapatybės kortelė (ATK) ir vėliau buvo pasakyta, kad įmonė tos veiklos nevykdys dėl kažkokių tai jos kliento nežinomų aplinkybių ir viskas užsibaigė. Jokių įdarbinimo ar kitų veiksmų apie tos įmonės veiklą jos klientas neturėjo. Kuomet atėjo metas deklaruoti individualią veiklą jos atstovaujamasis pamatė, kad šalia deklaracijos apie individualią veiklą atsirado ir įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Klientas kreipėsi į VMI, jam buvo pasakyta, kad jam, kaip įmonės vadovui, nieko nereikia daryti ir vėliau buvo gautas įspėjimas. Tuomet pradėjo domėtis apie įmonę, kas akcininkai ir pavyko gauti tą informaciją. Paaiškėjo, kad tos įmonės akcininkė yra M. N., tačiau su ja susisiekti praktiškai neįmanoma ir greičiausiai spalio mėnesį buvo parašyta žinutė, kad bus kreiptasi į policiją, prokuratūrą dėl įmonės veiklos. Po tos žinutės paaiškėjo, nors asmuo jokioje įmonės veikloje nedalyvavo, jokiuose akcizininkų susirinkimuose nedalyvavo ir jokie sprendimai dėl jo paskyrimo vadovu nebuvo nei išsiųsti, nei jam žinomi, tai spalio 27 d. iš juridinių asmenų registro buvo išregistruota. Jų žiniomis tą galėjo atlikti vienintelis akcininkas – M. N.. Tokį veiksmą vertina kaip sukčiavimą, kadangi asmuo nei su tos įmonės veikla, nei su kažkokiais procesais nebuvo susipažinęs ir apie paskyrimą sužinojo, kad jis, šiuo atveju, kaip vadovas turi prievolę deklaruoti įmonės finansus. Pareiškėjui nėra aišku, kaip atsakovą specialistai nustatė, kad jį su įmone sieja darbiniai santykiai, kadangi pareiškėjas niekada nėra dirbęs šioje įmonėje ir iš neteisės neatsiranda teisė. Prašo panaikinti 2025 m. spalio mėn. 21 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-10339-2025 administracinio nusižengimo byloje ir šią administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas G. G. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, neturėjo ką papildomai paaiškinti. Pažymi, kad pareiškėjui yra buvę, kad dėl individualios veiklos nebuvo laiku pateikta deklaracija. Buvo gautas įspėjimas. Per jo VMI elektroninio deklaravimo puslapyje atsirado įrašas apie tai, kad yra tos įmonės vadovas (el. b. l. 20-21).
Liudytoja Marija A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dabartinė ir buvusi akcininkė ir direktorė. Šį asmenį, G. G. mato pirmą kartą. 2024 m. ar 2025 m. jai paskambino vienas asmuo (I. P.) ir pasakė, kad reikia įmonę prirašyti G. G.. Ji nuvažiavo į „Juriskoną“, Konstitucijos pr., teisininkai jau buvo paruošę dokumentus, ji tik pasirašė. Atšaukimas buvo 2024 m. gruodžio 10 d. ir G. G. tapo direktoriumi. Tai buvo vienintelio akcininko sprendimas. Nuo 2024 m. iki 2025 m. G. G. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Ji šiuo metu vėl tapo įmonės direktorė. Jai vasarą VMI buvo išrašiusi baudą 300 Eur, apmokėjo. Vėliau vasarą jai paskambino G. G. pasakė, kad šiam taip pat išrašė baudą, bei pasakė, kad nenori būti šios įmonės direktoriumi. Ji nuvažiavo į VĮ „Registrų centrą“ ir parašė. Visi dokumentai G. G. yra nusiųsti. Nuo 2025 m. spalio 24 d. ji įmonės direktorė. Šiuo metu ji yra vienintelė akcininkė ir dabartinė direktorė. Ji nežino kas per asmuo I. P., tai reikėtų klausi G. G.. Ji nei vieno asmens nepažįsta. Pažymi, kad ji nebuvo susitikusi su G. G..
Kadangi ji yra ne iš Vilniaus, tai notarė, nuvežė prie VĮ „Registrų centro“. Notaro dokumentų neturi. „Juriskonas“ – tai notaro įmonė, paskambino jai ir nustatė dieną kada atvažiuoti pasiimti dokumentus. Jai nekilo įtarimų, kad nepažįstamam asmeniui perdavė savo įmonės dokumentus. Buvo parašius VĮ „Registrų centras“ prašymą ir išregistravo. Patvirtina, kad turi visas G. G. rašytas žinutes. Patvirtina, kad prieš paskiriant G. G. direktoriumi, ji buvo vadovė ir buvo nuvykusi 2023 m. VMI pateikti deklaracijas, bet įmonė nedirbo, nes buvo mažas vaikas. Už 2024 m. ir 2025 m. neteikė deklaracijų, nes laukia teismo sprendimo. Įmonė nieko neveikia. Kada tiksliai įsteigta įmonė ji nežino, tačiau ji šios įmonės akcininkė nuo 2002 m. Ji nežino iš kur I. P. atsiradęs, jai tiesiog paskambino, ji nuvažiavo. I. P. – nepažįsta (el. b. l. 32-34).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar G. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą.
Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios veikos (veiksmai ar neveikimas), todėl asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį užtenka nustatyti bent vienos alternatyvios veikos padarymą. Be to, ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas jos pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas), teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (4 punktas), ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 punktas). Šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais, o 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad subjekto apskaitą organizuoja šio subjekto vadovas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuobauda – 250 Eur bauda, buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, toliau – Deklaracija) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigusi iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad už minėtos pelno mokesčio deklaracijos nepateikimą pareiškėjas baustas nepagrįstai.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė keletą aplinkybių, jo nuomone, šalinančių jo kaltumą dėl nusižengimo arba mažinančių nusižengimo pavojingumą. Nurodė, tai, kad Pareiškėjas niekada nebuvo įdarbintas įmonėje ir neturėjo jokių darbinių ar kitokių santykių su įmone. Minėtas aplinkybes grindžia pateikdamas papildomus duomenis prie bylos, t. y. VSDF valdybos Kauno skyriaus 2025 m. spalio 27 d. pažyma apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius. Pažymoje nurodyta, kad Pareiškėjas, laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. yra vykdęs tik individualią veiklą ir minėtame laikotarpyje darbinių santykių su įmone – neturėjo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu, tiek pats Pareiškėjas, tiek jo atstovė. Pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, o taip pat papildomai paaiškino, kad 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. asmuo vykdė tik individualią veiklą ir jokių darbinių santykių tame laikotarpyje su įmone nebuvo. Jos atstovaujamasis tuo laikotarpiu – 2024 lapkričio mėn. ieškojo darbo, internetinės prekybos įmonės vadovo pareigose, turėjo darbo pokalbį su šia įmone. Minėjo, kad asmuo tiko, viskas vyko nuotoliniu būdu, realiai jokiame pokalbyje nedalyvavo, vienintelis dokumentas, kurį nusiuntė buvo asmens tapatybės kortelė (ATK) ir vėliau buvo pasakyta, kad įmonė tos veiklos nevykdys dėl kažkokių tai jos kliento nežinomų aplinkybių ir viskas užsibaigė. Jokių įdarbinimo ar kitų veiksmų apie tos įmonės veiklą jos klientas neturėjo. Kuomet atėjo metas deklaruoti individualią veiklą jos atstovaujamasis pamatė, kad šalia deklaracijos apie individualią veiklą atsirado ir įmonė UAB (duomenys neskelbtini). <...> Paaiškėjo, kad įmonės akcininkė yra M. N., tačiau su ja susisiekti praktiškai neįmanoma ir greičiausiai spalio mėnesį buvo parašyta žinutė, kad bus kreiptasi į policiją, prokuratūrą dėl įmonės veiklos. Po tos žinutės paaiškėjo, nors asmuo jokioje įmonės veikloje nedalyvavo, jokiuose akcizininkų susirinkimuose nedalyvavo ir jokie sprendimai dėl jo paskyrimo vadovu nebuvo nei išsiųsti, nei jam žinomi, tai spalio 27 d. iš juridinių asmenų registro buvo išregistruota. Jų žiniomis tą galėjo atlikti vienintelis akcininkas – M. N. (el. b. l. 20-21).
Teismas, norėdamas pašalinti kylančias abejones dėl Pareiškėjo kaltės į teismo posėdį iškvietė liudytoja M. A. N.. Liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, kad G. G. mato pirmą kartą. 2024 m. ar 2025 m. jai paskambino vienas asmuo (I. P.) ir pasakė, kad reikia įmonę prirašyti G. G.. Ji nuvažiavo į „Juriskoną“, Konstitucijos pr., teisininkai jau buvo paruošę dokumentus, ji tik pasirašė. Atšaukimas buvo 2024 m. gruodžio 10 d. ir G. G. tapo direktoriumi. Tai buvo vienintelio akcininko sprendimas. Nuo 2024 m. iki 2025 m. G. G. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Ji šiuo metu vėl tapo įmonės direktorė. Vasarą VMI buvo išrašiusi baudą 300 Eur, apmokėjo. Vėliau vasarą jai paskambino G. G. pasakė, kad šiam taip pat išrašė baudą, bei pasakė, kad nenori būti šios įmonės direktoriumi. Ji nuvažiavo į VĮ „Registrų centrą“ ir parašė. Visi dokumentai G. G. yra nusiųsti. Nuo 2025 m. spalio 24 d. ji įmonės direktorė. Šiuo metu ji yra vienintelė akcininkė ir dabartinė direktorė. Ji nežino kas per asmuo I. P., tai reikėtų klausi G. G.. Ji nei vieno asmens nepažįsta. Pažymi, kad ji nebuvo susitikusi su G. G. (el. b. l. 32-34).
Teismas pažymi, kad liudytojos žodžius patvirtina, pateikti papildomi dokumentai, t. y. 2024 m. gruodžio 10 d. vienintelis akcininko sprendimas, kuriame nurodoma, kad atšaukia M. A. N. iš pareigų ir nuo 2024 m. gruodžio 10 d. išrenka įmonės direktoriumi G. G. (el. b. l. 22), taip pat tos pačios dienos data yra priimtas dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, iš kurio aiškiai matyti, kad G. G. tapo perėmėju (el. b. l. 23). Akivaizdu, kad liudytoja M. A. N. neturi jokio pagrindo apkalbėti Pareiškėjo ir meluoti, todėl teismas daro išvada, kad G. G. jam nežinant tapo įmonės vadovu. Pažymėtina, kad Pareiškėjas, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės veiklos nevykdė, nebuvo šios įmonės vadovas.
Šiuo atveju Pareiškėjo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo tai, jog šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnio nustatytas terminas. Skundžiamu nutarimu G. G. buvo paskirta 250 Eur bauda, t. y. artima minimaliai.
Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyvių nusižengimo sudėties požymių bet ir kaltės nustatytu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimų padariusio asmens kaltės. Taigi administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje surinktą informaciją, skundo argumentus, teisiamo posėdžio metu gautus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad G. G. kaltė, padarius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neįrodyta ir asmens traukti administracinėn atsakomybėn negalima.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. G. atstovės advokatės A. Žemeckės skundas tenkintinas ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 21 d. d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-10339-2025 (ROIK: 25286142291) naikintinas, ir G. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pasisakydamas dėl proceso išlaidų pareiškėjai atlyginimo, teismas pažymi, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis sako, jog administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, matyti, kad baudžiamojo proceso kodeksas analogiškos situacijos nenumato. BPK numato atvejus, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kalto asmens, arba to asmens, kuris nepagrįstai inicijavo procesą, o remiantis naujausia konstitucine jurisprudencija bei teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti atlyginamos asmeniui ir tais atvejais, kai teismas nusprendžia nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).
Pareiškėjo atstovė advokatė A. Žemeckė pateikė prašymą priteisti 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo pateikti pinigų apmokėjimo kvitai (el. b. l. 27-29). Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nesant pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties, ar juo labiau sprendimas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo skundą buvo priimtas, o šia nutartimi skundas tenkinamas, tai, kad pareiškėjo atstovės advokatės A. Žemeckės prašoma priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio už skundo parengimą, dalyvavimo teismo procese, todėl, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
G. G. atstovės advokatės Audronės Žemeckės skundą tenkinti ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-10339-2025 (ROIK: 25286142291) panaikinti ir G. G. atžvilgiu nutraukti administracinę teiseną.
Priteisti G. G. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 448 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.