- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-1035-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-23349-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- UAB „Meblorama“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui UAB „Meblorama“ dėl turtinių ir neturtinių nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Meblorama“ jo naudai 2 306,44 Lt turtinių nuostolių dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, 231,49 Lt turtinių nuostolių ir 5860 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo, 5 proc. metinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2009-09-11 sudarė baldų pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau 2009-09-15 atvykus pasiimti baldų, jie buvo nesupakuoti bei laikomi ekspozicijoje. Pirkti baldai buvo apgadinti, ką patvirtino 2009-11-10 Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, atlikusi baldų ekspertizę. Baldai atsakovo buvo pakeisti, tačiau nebuvo patenkinti ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl atsakovo veiksmų ieškovui pablogėjo sveikata dėl sukeltos nervinės įtampos, streso, iššaukto konfliktinės situacijos su atsakovu. Atsakovui vėluojant perduoti pirktus baldus bei nesutinkant jų pakeisti kitais ieškovas patyrė faktinių išlaidų sumokant antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, teisinėms konsultacijoms bei padengiant ieškovo atstovo kelionės išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas UAB „Meblorama“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009-09-15 ieškovas atsisakė pasirašyti baldų priėmimo - perdavimo aktą, reikalavo nemokamai pristatyti jam baldus, suteikti papildomas nuolaidas. Ieškovui baldai buvo parduoti iš ekspozicijos, ir šiems baldams buvo pritaikyta ypač didelė - 35 proc. dydžio nuolaida. Ieškovas nepateikė atsakovui jokių pretenzijų, neinformavo atsakovo apie antstolės atvykimą konstatuoti faktinių aplinkybių, tiesiog ieškojo pretenzijų ir konfliktų, provokavo įmonės darbuotojus. Atsakovas siūlė ieškovui įvairius ginčo sprendimo variantus, tačiau ieškovas siekė įsigyti baldus už nerealiai mažą kainą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko baldų ekspertizę, tačiau esminių kokybės neatitikimų nenustatė. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Tarp kilusio ginčo dėl baldų pirkimo-pardavimo sutarties ir ieškovo sveikatos patikros nėra jokio priežastinio ryšio, atsakovo kaltės nėra.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo nusipirkti iš atsakovo baldai su defektais buvo pakeisti į kokybiškus baldus ir dėl jų ieškovas nurodė, kad pretenzijų neturi. Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties, perkant daiktus iš ekspozicijos, prekių trūkumų ar defektų nebuvo nurodyta, todėl laikytina, kad daiktai buvo parduoti be defektų. Byloje nustatyta, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo apžiūrėjus baldus, buvo nustatyti defektai. Kada minėti defektai atsirado byloje nėra duomenų, bet kadangi pirkimo-pardavimo sutartyje jie nebuvo aptarti, darytina išvada, kad jie atsirado po prekių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kadangi atsakovas pakeitė defektuotus baldus ir ieškovui perdavė kokybiškus baldus, tai laikytina, kad atsakovas įvykdė CK 6.363 str. 2 d. nuostatą reikalavimą dėl daikto kokybės ir CK 6.334 str. nustatytos ieškovo teisės buvo užtikrintos. Ieškovo prašomi patirti nuostoliai – antstoliui sumokėta suma, A. J. kelionės išlaidos, pašto išlaidos, teisinių paslaugų išlaidos nėra tiesiogiai sąlygotos atsakovo veiksmų, susijusių su pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu. Todėl nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo prašomų priteisti nuostolių, ieškovo reikalavimai dėl nuostolių priteisimo teismo buvo atmesti. Teismas konstatavo, kad vien iš ieškovo pateiktų įrodymų, jog jam buvo atliekamas sveikatos tyrimas, negalima teigti, kad minėti negalavimai yra kilę būtent dėl atsakovo veiksmų. Ieškovas savo argumentus dėl atsakovo darbuotojų nepagarbaus ir įžeidžiančio elgesio įrodinėja pateiktu garso įrašu bei jo stenogramomis. Tokiu įrodymu teismas byloje nesivadovavo ir jo nevertino kaip neatitinkančio CPK 177 str. 3 d. nuostatų, nes byloje nėra duomenų, kad garso įrašas buvo daromas įspėjus apie jo darymą, bei nėra galimybės patikrinti jo tikrumo. Liudytojas parodė, kad su ieškovu buvo kalbama nepagarbiai. Tačiau vien tas faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to ieškovui kilo pasekmės – sveikatos sutrikdymas. Be to, teismas laikė, kad pakankamu ieškovo pažeistų teisių apgynimu yra tai, kad atsakovas pakeitė defektinius baldus į kokybiškus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas L. J. prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad atsakovas pareigą perduoti baldus, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdė. Tačiau, nuo pirkimo – pardavimo sutarties iki perdavimo akto pasirašymo dienos praėjo pusantro mėnesio ir per šį laikotarpį ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su atsakovo pareigos perduoti baldus neįvykdymu. Patirtos turtinės išlaidos yra visiškai pagrįstos, kadangi be šių minimalių išlaidų ieškovas nebūtų galėjęs tinkamai ginti savo teisių, įrodinėjant, kad ieškovo įsigytų baldų kokybė yra pablogėjusi, lyginant ją su pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvusia, ir už tokį pablogėjimą atsakingas būtent atsakovas. Kiekvieną kartą ieškovui baldų salone „Renlena“ susidūrus su atsakovo darbuotojais, ieškovo atžvilgiu buvo reiškiamas didelis nepasitenkinimas, nuolatos užgauliojama bei užgauliai komentuojami ieškovo veiksmai ginant savo, kaip vartotojo, teises. Dėl atsakovo kaltės kilusios konfliktinės situacijos ieškovas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą kiekvieną kartą bandant kontaktuoti su atsakovu, kas ieškovui pasireiškė sveikatos sutrikimais. Pablogėjus sveikatos būklei ieškovas buvo priverstas atlikti specialius tyrimus, pirkti vaistus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina įvertinti, kad atsakovo veiksmai, kai be pateisinamos priežasties nevykdomos prisiimtos ir įstatymais nustatytos pareigos, turėtų būti prilyginti tyčiniams. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp patirtų nuostolių ir baldų atsiėmimo iš atsakovo, kad atsakovo ieškovui baldų perdavimo faktas yra laikomas tinkamu pareigos įvykdymu pagal CK 6.334 str. O skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas visiškai neįvertinus visų faktinių aplinkybių, šalių elgesio.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Meblorama“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad apelianto veiksmai traktuotini kaip ketinimas nesąžiningai gauti materialinės naudos. Ieškovas sąmoningai vilkino baldų atsiėmimą, provokavo atsakovo darbuotojus slapta darydamas garso įrašus, fabrikavo faktines aplinkybes su aiškiu tikslu išsireikalauti papildomą nuolaidą, reiškiant pretenzijas dėl kokybės ar ieškodamas kito juridinio pagrindo pasipelnymui. Atsakovas nuolat siekė ginčą išspręsti taikiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.
Nustatyta, kad 2009-09-11 šalys sudarė baldų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 15-16), tą pačią dieną buvo sumokėti pinigai – 4 450,50 Lt (b.l. 17). Kaip matyti iš minėtos sutarties, baldus ieškovas įsigijo iš ekspozicijos (sutarties 7 p.). Ieškovas savo parašu patvirtino, kad perkamus baldus iš ekspozicijos apžiūrėjo, jokių pastabų nebuvo nurodyta. Byloje pateiktas antstolės Virginijos Meškauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2009-09-15 (b.l. 18-21), iš kurio matyti, kad antstolė 2009-09-15 14 val. 25 min. apžiūrėjusi baldus, esančius baldų salone, Renlena, Ozo g. 25, Vilniuje, nustatė, kad rašomojo stalo stalviršis yra apibraižytas, spintelės prie lovos viršuje nugarinėje dešinėje pusėje yra įlūžimai, komodos apačioje kairėje pusėje yra įlūžimai. 2009-09-16 atsakovas ieškovui raštu nurodė pranešti apie baldų pasiėmimo datą ir laiką, nes neatsiėmus baldų per 10 dienų, ieškovas turės mokėti už sandėliavimą (b.l. 24). Už šio protokolo surašymą ieškovas sumokėjo 363 Lt (b.l. 22, 23).
Ieškovas 2009-09-17 atsakė į raštą nurodydamas, kad ketino baldus atsiimti 2009-09-15, tačiau baldai buvo laikomi ir toliau nesupakuoti, ekspozicijoje, bei nustatyti defektai, kurių pirkimo metu nebuvo, todėl ieškovas nurodė, kad jam būtų perduoti baldai ir atlygintos išlaidos (b.l. 25-26). 2009-09-22 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl neperduotų baldų perdavimo ir išlaidų atlyginimo, nes nurodė, kad atvykus pasiimti baldų 2009-09-16, baldų jam atsakovo darbuotojai neatidavė, nes pareikalavo pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, jog pretenzijų dėl atsiradusių defektų neturi (b.l. 29-30). 2009-09-23 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl baldų perdavimo ir žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad 2009-09-22 buvo informuotas, kad atsakovas ketina jo pasiūlymą patenkinti, tačiau atvykus į baldų saloną buvo atsisakyta tai padaryti (b.l. 32-33). 2009-09-24 atsakovas nurodė, kad sutinka geruoju išspręsti situaciją ir pasiūlė pakeisti sutartį bei visus baldus įsigyti perkant iš sandėlio originalioje pakuotėje su 10 procentų nuolaida (b.l. 35-36). 2009-09-29 ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovą dėl baldų perdavimo ir žalos atlyginimo prašydamas sumažinti prekės kainą ir grąžinti pirkėjui 20 procentų sutarties kainos (b.l. 38-39). 2009-10-06 ieškovas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos (b.l. 40-42). Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atliko baldų kokybės vertinimą ir 2009-11-10 akte (b.l. 48-49) konstatavo, jog rašomasis stalas turi defektą, kuris gadina estetinį baldo vaizdą tik tada, kai nugarinė spintelės plokštuma yra matoma, nustatyti naktinės spintelės defektai neturi tiesioginės įtakos baldų funkcionalumui ir naudojimui pagal paskirtį, kitų baldų trūkumų nenustatyta. 2009-11-04 baldai ieškovui buvo perduoti pasirašant šalims perdavimo aktą Nr.ART091109, baldai su defektais buvo pakeisti (b.l. 63). Ieškovas pasiėmė baldus ir nurodė, kad pretenzijų neturi. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2009-11-25 nutarimu konstatavo, jog ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius yra teisėtas, tačiau šalims nesutarus taikiu būdu, ginčas nagrinėtinas Civilinio proceso kodekso tvarka bendrosios kompetencijos teisme (b.l. 64-67).
Apeliantas teigia, kad jis dėl netinkamo atsakovo pareigos perduoti baldus vykdymo patyrė nuostolių, todėl vadovaujantis CK 6.363 str. 5 d., jis kaip pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.
Pažymėtina, kad pagal CK 6.363 str. 5 d. vartotojas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Sprendžiant vartotojo teisės į turtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo klausimą, taikytinos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, todėl vartotojas turi įrodyti patirtų nuostolių faktą bei dydį (CPK 178 str.). Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų pardavimo, nustato, kad žala yra atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad ji padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamos kokybės produkto įsigijimo ir nuostolių (CK 6.295 str.).
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio jo reikalavimo, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, atlyginimą ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo turėtos išlaidos - 2306,44 Lt, kurias sudaro išlaidos antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą 363 Lt (b.l. 22-23), ieškovo interesus atstovaujančio A. J. kelionės išlaidos 432,89 Lt (b.l. 28, 37), išlaidos, susijusios su teisinėmis konsultacijomis siekiant išspręsti ginčą taikiai 1500 Lt (b.l. 69-74), ieškovo patirtos pašto išlaidos 10,55 Lt (b.l. 27, 31, 34), atsirado dėl atsakovo kaltės, kad šių išlaidų atsiradimą sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai parduodant netinkamos kokybės daiktą.
Nors ieškovo turėtos išlaidos yra susijusios su tarp šalių kilusiu ginču dėl netinkamos kokybės daikto pakeitimo tinkamu, tačiau tokių išlaidų negalima pripažinti nuostoliais, į kuriuos ieškovas turi teisę CK 6.363 str. 5 d. prasme. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, patirdamas nurodytas išlaidas, iš atsakovo pirktų daiktų neturėjo savo dispozicijoje, taigi šie daiktai dėl savo kokybės negalėjo sukelti pastarajam tokių nuostolių, kokius nurodo ieškovas. Kolegija sprendžia, kad minėtas išlaidas ieškovas patyrė savo rizika, todėl atsakovas negali būti atsakingas už jų atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.58 str. 1 d.). To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, sudaręs baldų pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu ir po sutarties sudarymo atvykęs atsiimti baldų bei pastebėjęs įsigytų daiktų defektus, nedelsiant pasitelkė antstolės bei atstovo pagalbą, kad būtų surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat suteikta teisinė pagalba, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tik pastebėjęs įsigytų daiktų trūkumus, nesiekė tinkamai vykdyti bendradarbiavimo pareigos, nesikreipė tiesiogiai į atsakovą su raštiška pretenzija siekdamas realizuoti įstatyme įtvirtintą pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teises, todėl darytina išvada, kad dėl patirtų išlaidų atsakingas pats ieškovas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pripažino, jog pardavė nekokybiškus daiktus ieškovui, todėl juos pakeitė į kokybiškus, todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, sprendžia, kad toks ieškovo kaip vartotojo teisių gynimo būdas yra pakankamas nagrinėjamu atveju. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu, ieškovas įsigijo daiktus iš ekspozicijos ir todėl buvo pritaikyta 35 proc. nuolaida, kaip nurodė atsakovas procesiniuose dokumentuose, ir ko nepaneigė ieškovas. Tuo tarpu nėra duomenų, kad atsakovui pakeitus nekokybiškus daiktus kokybiškais, šie daiktai buvo ekspozicijos, todėl laikytina, kad ieškovo padėtis nebuvo pabloginta tokiu būdu įgyvendinus jo kaip pirkėjo teises.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti esant civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 d. 5 p. vartotojai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, apeliantas reikalauja atlyginti jo nurodomą patirtą neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad atsakovas ieškovui pardavė nekokybišką prekę. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo patirti sveikatos negalavimai atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, jo darbuotojų nepagarbaus ir įžeidžiančio elgesio. Ieškovo prie bylos pateiktas garso įrašas, kuriuo įrodinėjami neteisėti atsakovo veiksmai, o būtent – jo darbuotojų nepagarbus ir įžeidžiantis elgesys, teismo pagrįstai nebuvo vertinamas kaip leistinas įrodymas, nes vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 3 dalimi įrodinėjimo priemonėmis gali būti garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Tuo tarpu nėra duomenų, kad ieškovo atliktas garso įrašas, kuriuo jis įrodinėja jam neturtinės žalos padarymą, buvo gautas žinant atsakovo darbuotojams, juos informavus apie tokio įrašo darymą.
Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.